CP v2

Tag: Siemens

  • „Skeleton Technologies“ pritraukė 9 skaitmenų investiciją iš „Siemens“: DI plėtra JAV įgauna pagreitį

    Investicija ir naujas įvertinimas

    Taline įsikūrusi „Skeleton Technologies“ pranešė gavusi 9 skaitmenų dydžio investiciją iš „Siemens“, po kurios bendrovės vertė perkopė 899 mln. eurų ribą. Tai reiškia, kad „Skeleton Technologies“ priartėjo prie vadinamojo vienaragio statuso, kai vertinimas viršija maždaug 900 mln. eurų.

    Bendrovė kuria didelės galios energijos sistemas, skirtas DI infrastruktūrai, ypač duomenų centrams, kuriems reikia itin stabilaus ir greitai reaguojančio maitinimo. Pasak įmonės, naujas kapitalas leis spartinti gamybos ir mokslinių tyrimų plėtrą JAV.

    Kas bus daroma JAV?

    „Skeleton Technologies“ teigia, kad investicija pirmiausia skirta gamybos pajėgumams JAV didinti ir tyrimų bei plėtros veiklai Silicio slėnyje. Tikslas – patenkinti augančią didžiųjų debesijos paslaugų tiekėjų ir kitų vadinamųjų hiperskalerių paklausą energijos sprendimams, pritaikytiems DI apkrovoms.

    Bendrovė anksčiau buvo skelbusi apie pasirengimą planuojamam viešam akcijų siūlymui JAV 2027 metais ir apie pritrauktą 33 mln. eurų pirmąjį prieš IPO etapo uždarymą. Šiandien paskelbta „Siemens“ investicija sustiprina planus kurti pilną vertės grandinę JAV – nuo elementų iki pilnų sistemų.

    „DI auga greičiau nei jį aptarnaujanti energijos infrastruktūra. Ribojantis veiksnys dažnai yra ne tai, kiek galima nusipirkti GPU, o kiek skaičiavimo galios galima išspausti iš kiekvieno GPU ir kiekvieno turimo megavato“, – sakė „Skeleton Technologies“ vadovas Taavi Madiberkas.

    Kodėl energija tampa DI „siaurąja vieta“?

    Duomenų centrai, aptarnaujantys DI modelių mokymą ir jų veikimą, patiria labai dinamiškas apkrovas, o energijos tiekimo svyravimai gali riboti įrangos našumą. „Skeleton Technologies“ sprendimai orientuoti į milisekundžių lygio šuolių slopinimą ir maitinimo stabilumą, kad skaičiavimo klasteriai galėtų veikti didesniu tankiu.

    Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad pasaulinis duomenų centrų elektros vartojimas iki 2030 metų gali beveik padvigubėti – nuo maždaug 485 TWh 2025 metais iki 950 TWh 2030 metais. Agentūra taip pat nurodo, kad DI orientuotų duomenų centrų elektros poreikis gali augti dar sparčiau, o JAV duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą elektros paklausos augimo dalį iki 2030 metų.

    Technologijos esmė ir partnerystė

    „Skeleton Technologies“ technologijų pagrindas – bendrovės kuriama „Curved Graphene“ medžiaga, naudojama greitam galios atidavimui ir ilgam elementų tarnavimo laikui. Įmonė sujungia savo elementus su galios elektronika ir valdymo sprendimais, skirtais nuolat kintančioms DI klasterių apkrovoms.

    „Skeleton Technologies“ teigia, kad jos sistemos gali padėti pašalinti maitinimo svyravimus kaip našumo ribojimą ir prisidėti prie energijos taupymo, kai kuriais atvejais siekiančio iki 40 proc. Taip pat akcentuojama, kad stabilus maitinimas leidžia geriau išnaudoti GPU potencialą, nors konkretus rezultatas priklauso nuo duomenų centro architektūros ir apkrovų profilio.

    „„Skeleton Technologies“ portfelis puikiai papildo „Siemens“ duomenų centrų sprendimų pasiūlą. Bendra inovacijų kryptis leis kurti etaloninius sprendimus naujos kartos duomenų centrų infrastruktūrai, remiantis stipriu gamybos tinklu Europoje ir JAV“, – sakė „Siemens AG“ Elektrinių produktų padalinio vadovas Markusas Grabmeieris.

    Abi bendrovės nurodo, kad partnerystė orientuota į sprendimus nuo elektros tinklo iki serverių stovo, kai ypač svarbi tampa greita reakcija į apkrovos pokyčius. „Skeleton Technologies“ planuoja į JAV mastelio didinimą ir mokslinius tyrimus investuoti daugiau nei 179 mln. eurų, siekiant priartinti gamybą prie didžiausių DI infrastruktūros užsakovų.

  • Kinija atidarė humanoidų fabriką: „UBTECH“ žada 10 000 robotų per metus ir kelia klausimų

    Kinija atidarė humanoidų fabriką: „UBTECH“ žada 10 000 robotų per metus ir kelia klausimų

    Kinijoje pradėjo veikti nauja, maždaug 14 000 kvadratinių metrų ploto gamykla, skirta pramoninių humanoidinių robotų gamybai. Vietos valdžia ją pristato kaip specializuotą išmaniąją tokio tipo gamybos bazę, orientuotą į automatizavimą ir didelės apimties surinkimą.

    Pagrindinis gamintojas „UBTECH“ čia planuoja gaminti Walker serijos robotus, taip pat Cruzr linijos sprendimus, kurie labiausiai taikomi pramonėje ir logistikoje. Tokie humanoidai kuriami darbui cechuose, sandėliuose ir kitose aplinkose, kur svarbi autonominė navigacija ir galimybė atlikti pasikartojančias užduotis.

    Skelbiama, kad numatomas pajėgumas viršija 10 000 robotų per metus, o tai reikštų ryškų mastelio šuolį sparčiai augančioje Kinijos robotikos rinkoje. Šalia gamybos apimčių akcentuojama ir procesų skaitmenizacija, kuri turėtų trumpinti diegimo laiką bei didinti gamybos stabilumą.

    Kuriant gamyklos sprendimus „UBTECH“ bendradarbiavo su „Siemens“ ir kartu plėtojo skaitmeninę gamybos platformą, skirtą planavimui, linijų valdymui ir kokybės kontrolei. Tokie sprendimai atitinka bendrą pasaulinę tendenciją, kai robotų gamyba vis labiau remiasi DI paremtais planavimo ir stebėsenos įrankiais.

    „Humanoidinių robotų gamyboje lemia ne vien mechanika, o visos grandinės efektyvumas: nuo komponentų tiekimo iki programinės įrangos testavimo“, – teigiama bendrovės pristatymuose apie gamybos modelį.

    „UBTECH“ jau anksčiau rodė gamybos apimčių augimą: 2025 metų gruodį pranešta, kad Liudžou gamykloje pagamintas tūkstantasis Walker S2, o pirmąjį tūkstantį bendrovė pasiekė maždaug per šešis mėnesius. Tai rodo, kad bendrovė siekia pereiti nuo demonstracinių pilotų prie labiau standartizuotos, pakartojamos gamybos.

    Walker S2 apibūdinamas kaip 1,76 metro ūgio humanoidas, pritaikytas darbui pramoninėje aplinkoje. Tarp minimų funkcijų yra savarankiškas judėjimas gamybinėse zonose, krovinių pernešimas, sąveika su gamybiniais įrenginiais ir komandinis darbas su kitais robotais.

    Vienas iš labiausiai išskiriamų sprendimų yra autonominė akumuliatoriaus keitimo sistema, leidžianti robotui trumpam sustoti ir pakeisti bateriją, o ne ilgai krauti. Tokia funkcija ypač svarbi logistikos ir gamybos cikluose, kur robotų prastovos tiesiogiai veikia našumą.

    Skelbiama, kad „UBTECH“ humanoidai jau naudojami Kinijos automobilių pramonėje, įskaitant komponentų pernešimo, rūšiavimo ir pristatymo darbus gamybos linijose. Būtent automobilių gamyba yra viena pirmųjų sričių, kur humanoidai bandomi kaip papildymas šalia tradicinių pramoninių robotų ir autonominių vežimėlių.

    Didėjant diegimų skaičiui, vis dažniau keliami klausimai ir dėl tokių sistemų panaudojimo už civilinės pramonės ribų. Nors viešai nepatvirtinta, kad Walker robotai būtų tiesiogiai naudojami Kinijos kariuomenėje ar gynybos pramonėje, pati kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai šalys intensyvina bepilotės antžeminės technikos ir autonominių platformų kūrimą.

    Šiame kontekste rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad humanoidų plėtra remiasi trimis veiksniais: pigėjančiais jutikliais, spartėjančia DI pažanga ir didėjančia gamyklų motyvacija automatizuoti darbus, kuriems trūksta darbuotojų. Tačiau kartu auga ir reikalavimai saugai, patikimumui bei atsakomybei, nes humanoidai dirba arčiau žmonių nei dauguma klasikinių pramoninių robotų.

  • Kanados posūkis į Europą: kas gali išlošti iš „asocijuotos narystės“ idėjos?

    Kanados posūkis į Europą: kas gali išlošti iš „asocijuotos narystės“ idėjos?

    JAV ir Kanados prekybos įtampa vis labiau stumia Otavą ieškoti tvirtesnių ryšių su Europos Sąjunga, o tai jau atveria apčiuopiamų galimybių Europos gynybos, aviacijos ir pramonės technologijų įmonėms. Politinis signalas buvo aiškus Strasbūre, kur Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sulaukė išskirtinai šilto Europos Parlamento priėmimo.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį gestą pavertė platesnės darbotvarkės dalimi ir viešai pasiūlė Kanadą matyti naujame formate šalia ES. Idėja pristatyta kaip ilgalaikė strateginė kryptis, apimanti gynybą, energetiką, technologijas, kritines žaliavas ir Arktį.

    „Norėčiau dirbti su jumis, kad Kanada taptų pirmąja ES asocijuota nare“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką reikštų asocijuota narystė?

    ES sutartyse nėra aiškiai apibrėžtos asocijuotos narystės kategorijos, todėl toks modelis šiuo metu neturi paruošto teisinio šablono. Praktikoje tai reikštų sudėtingas derybas su valstybėmis narėmis ir naujų mechanizmų kūrimą, o kol kas tai labiau politinė žinutė nei parengtas planas.

    Be to, ne visos ES valstybės iki šiol yra pilnai ratifikavusios ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA. Tuo pat metu M. Carney yra pabrėžęs, kad Kanada nesiekia pilnateisės narystės ES, o nori unikalaus aljanso, kuris būtų platesnis nei įprastas laisvosios prekybos susitarimas.

    Prekyba jau auga, o aviacijoje – šuolis

    Komerciniai ryšiai tarp ES ir Kanados ir taip turi pagreitį: pagal ES Tarybos skelbiamus duomenis, prekių ir paslaugų prekyba nuo 2016 metų išaugo daugiau nei 81 proc. ir 2025 metais pasiekė kiek daugiau nei 130 mlrd. eurų. Vien ES prekių eksportas į Kanadą sudarė 48,9 mlrd. eurų, paslaugų eksportas dar pridėjo 29,4 mlrd. eurų.

    Europos eksportą į Kanadą daugiausia sudaro mašinos, chemijos produktai, vaistai ir transporto įranga. Išskirtinai išsiskyrė aviacijos segmentas: varomųjų orlaivių pardavimai augo nuo 449 mln. eurų 2022 metais iki 1,2 mlrd. eurų pernai, rodydami, kad būtent čia užsakymų dinamika gali būti jautriausia politiniams pokyčiams.

    Gynyboje ryškėja Europos įmonės

    Gynybos sektorius pateikia aiškiausių ženklų, kad Kanada nori mažinti priklausomybę nuo tradicinių JAV tiekėjų. Liepos mėnesį Otava kaip pageidaujamą tiekėją iki 12 naujų povandeninių laivų programai pasirinko Vokietijos TKMS AG & Co. KGaA, o tai europiečius iškelia į vienos didžiausių Kanados karinių įsigijimų programų centrą.

    Švedijos „Saab“ taip pat sustiprino pozicijas: Kanada pasirinko šią bendrovę kaip prioritetinę tiekėją šešiems „GlobalEye“ žvalgybos orlaiviams. Sprendimas reikšmingas ir tuo, kad platforma siejama su Kanados „Bombardier“ gaminamais verslo klasės lėktuvais, o „Saab“ siūlo didelę darbų dalį atlikti Kanadoje, derinant europietiškas jutiklių ir misijų sistemas su kanadietiška gamyba.

    Papildomą impulsą gali suteikti ir tai, kad Kanada birželio mėnesį tapo pirmąja ne Europos valstybe, įtraukta į ES SAFE gynybos programos pirkimų ekosistemą. Tai palengvina bendras tiekimo grandines, kai Kanados gamintojai ir Europos gynybos grupės gali planuoti partnerystes ne vien eksporto, bet ir bendros gamybos principu.

    „Airbus“, „Siemens“ ir geležinkelių ambicijos

    Galimybės neapsiriboja gynyba. „Air Canada“ pateikė tvirtą užsakymą „Airbus“ aštuoniems A350-1000 orlaiviams, o Kanados vyriausybė sudarė sutartį su „Airbus“ dėl keturių naujų A330 tankerių ir penkių konversijų, kurios yra maždaug 2,2 mlrd. eurų programos dalis; papildomai skirta apie 930 mln. eurų laivyno eksploatacijai užtikrinti.

    Vokietijos „Siemens“ paskelbė investuosianti apie 97 mln. eurų per penkerius metus į Kanadoje kuriamą tyrimų centrą, orientuotą į DI sprendimus baterijų gamyboje. Tuo metu Prancūzijos „Keolis“, „Systra“ ir „SNCF Voyageurs“ dalyvauja „Cadence“ konsorciume, atrinktame vystyti „Alto“ greitojo geležinkelio projektą tarp Toronto ir Kvebeko; Kanada šio projekto vystymo etapui numatė apie 2,4 mlrd. eurų.

    Kritinės žaliavos ir kaina už gilesnę prieigą

    Kita potencialiai strateginė kryptis – kritinės žaliavos, tokios kaip nikelis, litis ir varis, kurių Kanada turi reikšmingų išteklių. Europai tai svarbu siekiant mažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų rato, o Kanadai – pritraukti investicijų į perdirbimą, didinti pridėtinę vertę ir diversifikuoti eksporto kryptis už JAV ribų.

    Kovo mėnesį Europos investicijų bankas ir Kanados vyriausybė pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo finansavimo kritinių mineralų projektams, nors konkrečių įsipareigojimų dar nėra. Jei iniciatyva virstų realiais instrumentais, tai galėtų atverti rinką Europos bendrovėms, dirbančioms kasybos technologijų, perdirbimo, perdirbimo atliekų ir baterijų gamybos grandinėse.

    CETA iki 2024 metų panaikino 99 proc. muitų tarifų eilučių, todėl naujo formato pridėtinė vertė greičiausiai slypėtų ne muituose, o viešuosiuose pirkimuose, investicijų apsaugoje, skaitmeninėje prekyboje, profesiniame mobilume ir standartų tarpusavio pripažinime. Vis dėlto gilesnė prieiga paprastai reiškia ir didesnį taisyklių suderinimą, o tai gali tapti derybų kaina jautriuose sektoriuose.

    Ar Europa gali pakeisti JAV?

    JAV išlieka didžiausias Kanados partneris: 2025 metais į JAV keliavo 71,7 proc. Kanados prekių eksporto, o ES dalis Kanados prekių prekyboje sudarė 8,7 proc. Tai reiškia, kad greitas „ekonominis skyrybų“ scenarijus mažai realus, nes tarp Kanados ir JAV sukurta gili infrastruktūra ir tiekimo grandinės.

    Labiau tikėtinas laipsniškas investicijų ir vyriausybinių užsakymų persiskirstymas, kai pirmiausia juda sritys, kur tiekėjus pasirenka valstybė, pavyzdžiui, gynyba ar geležinkeliai. Ilgesnėje perspektyvoje prisijungti gali kritinės žaliavos, baterijų technologijos ir energetikos infrastruktūra, ypač jei finansavimo priemonės ir pramoniniai aljansai įgaus pagreitį.

    Europos bendrovėms svarbiausia gali būti ne vien eksportuoti, o įsitvirtinti vietoje, kurti gamybą, partnerystes ir darbo vietas Kanadoje. Būtent toks modelis, kaip rodo pastarieji sprendimai aviacijoje ir gynyboje, tampa pagrindine Kanados posūkio į Europą ekonomine logika.

  • Lenkija ruošiasi 320 km/h traukiniams: dėl PKP Intercity KDP varžosi visi keturi gigantai

    Lenkija ruošiasi 320 km/h traukiniams: dėl PKP Intercity KDP varžosi visi keturi gigantai

    Prasideda esminis konkurso etapas

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity pradėjo kitą svarbų etapą procese, kuriuo siekiama įsigyti naujus itin didelio greičio KDP traukinius. Po pirminės paraiškų patikros į tolesnes derybas ir techninį derinimą buvo pakviesti visi keturi dalyviai.

    Toks sprendimas reiškia, kad šiame etape aiškaus favorito nėra, o konkurencija išlieka atvira. Pirkimas vykdomas konkurencinio dialogo būdu, kai tiekėjai gali teikti savo sprendinius, o užsakovas tikslina reikalavimus pagal realias rinkos galimybes.

    Kas varžosi dėl užsakymo

    PKP Intercity pranešė, kad toliau varžysis keturi tiekėjai: „PESA“ su „Hitachi“, „Alstom“, „Siemens“ ir „Talgo“. Tai vieni didžiausių Europos geležinkelių pramonės vardų, turintys patirties tiek kuriant naujus riedmenis, tiek juos prižiūrint visą eksploatacijos ciklą.

    Planuojamas kontraktas apimtų ne tik traukinių pristatymą, bet ir jų techninę priežiūrą iki 30 metų. Praktikoje tai dažnai tampa lemiamu kriterijumi, nes vežėjams svarbi ne vien pirkimo kaina, bet ir patikimumas, atsarginių dalių tiekimas bei remonto kaštai per visą laikotarpį.

    Reikalavimai: 320 km/h, daugiau kaip 400 vietų

    Vežėjas planuoja įsigyti mažiausiai 20 KDP traukinių, kurių projektinis greitis būtų ne mažesnis nei 320 km/h. Kiekvienas sąstatas turėtų pasiūlyti ne mažiau kaip 402 sėdimas vietas, o maksimalus traukinio ilgis neturėtų viršyti 202 metrų.

    Pagal iškeltus techninius kriterijus naujieji traukiniai turės būti pritaikyti darbui keliuose elektros sistemų standartuose: 3 kV nuolatinės srovės ir 25 kV 50 Hz bei 15 kV 16 2/3 Hz kintamosios srovės. Taip pat numatoma, kad kėbulas būtų gaminamas iš aliuminio, nes tai leidžia mažinti masę ir energijos sąnaudas.

    PKP Intercity skaičiuoja, kad pirmieji du traukiniai galėtų būti pristatyti praėjus maždaug penkeriems metams po sutarties pasirašymo. Jei kontraktas būtų sudarytas 2027 metais, pirmųjų sąstatų realus pasirodymas maršrutuose galėtų būti siejamas su kito dešimtmečio pradžia.

    „Į kitą etapą pereina visi keturi pasiūlymų teikėjai“, – pranešė PKP Intercity.

    Numatoma, kad traukiniai pirmiausia būtų skirti naujajai vadinamajai Y linijai, kuri turėtų sujungti keturis iš penkių didžiausių Lenkijos miestų. Kartu vežėjas signalizuoja apie platesnes ambicijas: KDP sąstatai galėtų būti naudojami ir kitose trasose, įskaitant Centrinę magistralę, o ateityje svarstomi ir tarptautiniai reisai.

    Be bazinio užsakymo, svarstoma ir papildomų traukinių pirkimo galimybė pagal opciją. Tokiu atveju pristatymų laikotarpis galėtų būti ilgesnis nei 9 metai, o galutinis traukinių skaičius priklausytų nuo infrastruktūros projektų pažangos ir finansavimo sprendimų.

  • PKP „Intercity“ siekia 350 km/val.: dėl superspartaus traukinių konkurso varžosi 8 gamintojai

    PKP „Intercity“ siekia 350 km/val.: dėl superspartaus traukinių konkurso varžosi 8 gamintojai

    Lenkijos keleivių vežėjas PKP „Intercity“ pradėjo vieną ambicingiausių pastarųjų metų geležinkelio pirkimų regione: planuojama įsigyti itin didelio greičio traukinių, kurie ateityje turėtų važiuoti iki 320–350 km/val. Į pirminį konkurso etapą paraiškas pateikė aštuonios bendrovės, tačiau tik dvi iš jų yra Lenkijos gamintojai.

    Apie dalyvių skaičių viešai užsiminė PKP „Intercity“ valdybos narys Adamas Wawrzyniakas. Pilnas konkurse dalyvaujančių įmonių sąrašas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis savaitėmis, kai baigsis pirminė atranka ir bus įvertintos kandidatų techninės bei finansinės galimybės.

    Šiuo metu vyksta vadinamoji prekwalifikacija, kurios metu atrenkami tiekėjai, galintys pateikti galutinius techninius pasiūlymus. Procedūra buvo pratęsta mėnesiui ir dabar paraiškų pateikimo terminas numatytas iki gegužės 29 dienos, nes to paprašė viena iš suinteresuotų įmonių.

    Žinoma, kad tarp vietos gamintojų minimos Newag ir PESA Bydgoszcz S.A. Rinkoje vertinama, jog tokio tipo projektams dažnai prireikia tarptautinių partnerių dėl sertifikavimo, traukos įrangos ir daugiarūšės elektros sistemų suderinamumo, todėl bendradarbiavimas su didžiaisiais Europos tiekėjais tampa svarbia konkurso dalimi.

    PKP „Intercity“ planuoja bazinį užsakymą sudaryti mažiausiai iš 20 traukinių, paliekant galimybę papildomai įsigyti daugiau sąstatų, įskaitant ir tarptautiniams maršrutams. Tiekėjas taip pat turėtų įsipareigoti užtikrinti techninę priežiūrą 30 metų, o viename traukinyje numatoma apie 400 sėdimų vietų.

    Techninės specifikacijos dar nėra galutinai patvirtintos, tačiau kryptis aiški: siekiama daugiasistemės riedmenų platformos, kuri galėtų važiuoti esant skirtingoms kontaktinio tinklo įtampoms. Tai svarbu, jei ateityje traukiniai turėtų kirsti sienas ir važiuoti skirtingų šalių geležinkelių tinkluose be papildomų lokomotyvų keitimų.

    Didelio greičio planai siejami su platesniais infrastruktūros projektais, įskaitant naujų linijų plėtrą, kurios turėtų sutrumpinti kelionių laiką tarp didžiųjų miestų. Numatoma, kad pirmieji naujieji sąstatai galėtų pradėti vežti keleivius apie 2032 metais, jei infrastruktūros parengimas ir pirkimo procedūros vyks pagal planą.

    Kol kas Lenkijoje jau atliekami bandymai didesniu greičiu, o dalyje modernizuotų ruožų siekiama artėti prie 250 km/val. ribos. Tačiau būsimas pirkimas iš esmės būtų naujas etapas, kuris priartintų šalies keleivinį geležinkelį prie aukštos spartos standartų, įprastų Vakarų Europos didelio greičio koridoriuose.