Gegužę sezoninė alergija daugeliui žmonių įgauna pagreitį, nes ore sparčiai daugėja žolių žiedadulkių. Būtent žolės laikomos vienu dažniausių šienligės (alerginio rinito) sukėlėjų, o jų žydėjimas paprastai tęsiasi kelias savaites ar net mėnesius.
Situaciją apsunkina tai, kad žolės auga beveik visur: pievose, pakelėse, parkuose ir kiemuose. Žiedadulkės lengvos, todėl lengvai pasklinda su vėju ir patenka į kvėpavimo takus, o daliai žmonių sukelia ryškias, kasdienybę trikdančias reakcijas.
Kas labiausiai žydi gegužę?
Gegužės pradžioje dažniausiai įsivyrauja žolių žiedadulkės, o jų koncentracija ypač padidėja šiltomis, sausomis ir vėjuotomis dienomis. Po lietaus trumpam palengvėja, nes drėgmė „nusodina“ dalį dalelių, tačiau atšilus ir išdžiūvus orui jos vėl pakyla.
Nors medžių žydėjimo pikas daug kur būna pavasarį, gegužę ore dar gali išlikti ir kai kurių medžių, pavyzdžiui, ąžuolų ar beržų, žiedadulkių likučiai. Dėl to daliai žmonių simptomai persidengia: ankstesnis jautrumas medžiams sutampa su prasidedančiu žolių sezonu.
Mėnesio eigoje dažniau fiksuojamos ir žolinių augalų žiedadulkės, pavyzdžiui, dilgėlių ar rūgštynių. Nors jos ne visada būna pagrindinė priežastis, jautresniems žmonėms ar alergiškiems keliems alergenams vienu metu jos gali sustiprinti bendrą savijautos pablogėjimą.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Dažniausi alergijos žolėms požymiai yra gausi sloga, čiaudulio priepuoliai, nosies ir gerklės perštėjimas, akių paraudimas bei ašarojimas. Kai kuriems žmonėms pasireiškia kosulys, švokštimas ar dusulys, ypač jei yra astmos rizika arba ji jau diagnozuota.
Gydytojai pabrėžia, kad užsitęsę ar stiprėjantys kvėpavimo simptomai nėra vien „pavasarinis nepatogumas“. Jei atsiranda dusulys, spaudimas krūtinėje ar naktinis kosulys, verta nedelsti ir pasitarti su gydytoju, nes alergija gali paūminti bronchų hiperreaktyvumą.
„Jei simptomai kartojasi kasmet tuo pačiu metu ir trukdo miegui, darbui ar mokslams, tai yra aiškus signalas atlikti išsamesnį ištyrimą“, – sako alergologai.
Kada ore blogiausia?
Didžiausia žolių žiedadulkių koncentracija dažnai fiksuojama ryte ir ankstyvą popietę, ypač kai oras sausas ir vėjuotas. Tokiu metu jautresni žmonės dažniau pajunta staigų slogos ir akių simptomų sustiprėjimą, net ir trumpai pabuvę lauke.
Prie situacijos prisideda ir pelėsių sporos, kurių sezonas šylant orams taip pat aktyvėja. Jos gali dirginti kvėpavimo takus tiek lauke, tiek patalpose, o simptomai kartais būna panašūs į žiedadulkių sukeltus ir užsitęsia ilgiau.
Norint sumažinti kontaktą su alergenais, dažniausiai rekomenduojama sekti žiedadulkių prognozes, vėdinti patalpas tada, kai koncentracija mažesnė, o grįžus iš lauko nusiprausti ir persirengti. Jei simptomai ryškūs, gydymo taktiką, įskaitant vaistus ar specifinę imunoterapiją, reikėtų aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
