Tag: Sienos apsauga

  • Latvija prašo daugiau galių pasieniečiams: po agresyvių sienos kirtimų auga saugumo rizika

    Latvija prašo daugiau galių pasieniečiams: po agresyvių sienos kirtimų auga saugumo rizika

    Latvijos valstybinė pasienio apsaugos tarnyba prašo išplėsti savo įgaliojimus, argumentuodama, kad neteisėti sienos kirtimai iš Baltarusijos tampa vis agresyvesni ir kelia didesnę grėsmę pareigūnų saugumui. Pasiūlymą remia Latvijos vidaus reikalų ministerija, o sprendimai gali paliesti ir pasienyje talkinančius policijos bei kariuomenės pareigūnus.

    Incidentas, paskatinęs diskusiją, fiksuotas spalio 5 dieną, kai maždaug 20 migrantų grupė, pasak pareigūnų, sieną bandė įveikti naudodama improvizuotas kopėčias. Latvijos institucijos taip pat teigia, kad tą pačią dieną buvo apgadinta pasienio stebėjimo įranga, sumažinusi galimybes laiku pastebėti ir suvaldyti pakartotinius bandymus kirsti sieną.

    „Ginkluotų, kaukėtų palydovų atvirai reiškiamos grėsmės ir tikslingas sabotažas didina smurtinio susidūrimo riziką ir tikrina mūsų gynybos pajėgumus“, – sakė Latvijos vidaus reikalų ministras Jānis Dombrava.

    Latvijos pareigūnai pabrėžia, kad tai, jų vertinimu, yra ne vien migracijos valdymo, o nacionalinio saugumo klausimas, nes šalia neteisėto sienos kirtimo atsiranda bauginimo ir infrastruktūros niokojimo elementų. Tokia dinamika Latvijoje siejama su nuo 2021 metais iš Baltarusijos krypties išaugusiu spaudimu, kurį Baltijos šalys ir Lenkija yra įvardijusios kaip hibridinio pobūdžio veikimą.

    Siūlomi pokyčiai ir kodėl jie svarbūs

    Pasak Latvijos valstybinės pasienio apsaugos vadovo Guntio Pujāto, šiemet užbaigtas 173 kilometrų pasienio su Baltarusija tvoros projektas ir įdiegtos pažangesnės stebėjimo sistemos apsunkino neteisėtus kirtimus. Tačiau, pareigūnų teigimu, dėl kliūčių daugėja bandymų veikti agresyviai, įskaitant akmenų mėtymą, grasinimus bei bandymus demonstruoti ginklus.

    Latvijoje pasieniečiai ir dabar turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą įstatymuose numatytomis aplinkybėmis, kai kyla rimta grėsmė ar vykdomi sabotažo veiksmai. Vis dėlto pateiktame pasiūlyme prašoma tikslinti taisykles taip, kad tam tikrais atvejais pareigūnams nereikėtų iš anksto įspėti prieš panaudojant jėgą, o taip pat būtų aiškiau apibrėžtos priemonės, kuriomis galima sustabdyti pasienio infrastruktūrą niokojančius asmenis.

    „Tie, kurie saugo Latvijos valstybės sieną, turi būti tikri, kad už teisėtą šaunamojo ginklo ar specialiųjų priemonių panaudojimą nebus nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė Jānis Dombrava.

    Kontekstas Baltijos regione

    Latvijos diskusija vyksta platesniame Baltijos regiono kontekste, kuriame pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas išorės sienos apsaugai, infrastruktūros atsparumui ir pareigūnų teisiniam aiškumui. Praktikoje tai apima fizines kliūtis, stebėjimo technologijas, greito reagavimo pajėgas ir aiškesnes taisykles dėl jėgos panaudojimo, kai fiksuojamas sabotažas ar tiesioginės grėsmės.

    Pasienio apsaugos vadovas pripažįsta, kad pasiūlymų virtimas įstatymais gali užtrukti, tačiau norimas tempas, jo teigimu, turėtų būti kuo greitesnis. Šiuo metu sprendimai dėl galimų pataisų keliauja per Vidaus reikalų ministeriją, kuri turėtų pateikti siūlymus tolimesnėms procedūroms.

  • Lenkija stiprina rytinę sieną: iki metų pabaigos dar 200 km, investicijos siekia apie 100 mlrd. eurų

    Lenkija skelbia, kad iki metų pabaigos papildomai sustiprins dar 200 kilometrų rytinės valstybės sienos. Apie tai Seime pristatydamas Vyriausybės veiksmus gynybos srityje kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Pasak jo, bendras rytinės sienos saugumo priemonių mastas, įskaitant sandėlius, linijinės infrastruktūros plėtrą ir natūraliai priešo technikai sunkiai įveikiamas vietoves, sudarys apie 470 kilometrų. Šiuo metu maždaug 270 kilometrų sienos ruožų sudaro pelkės ir miškai, kurie, kariuomenės vertinimu, riboja galimas įsiveržimo kryptis.

    Lenkijos gynybos ministerijos atstovas pabrėžė, kad grėsmių spektras plečiasi: nuo kibernetinių atakų ir diversijų iki provokacijų pasienyje bei įskridimų į šalies oro erdvę. Jo teigimu, tam tikrose srityse keičiasi ir valstybės reakcijos modelis, didinant kariuomenės vaidmenį kritinės infrastruktūros apsaugoje ir oro gynybos sprendimų greityje.

    „Šiandien sakyti, kad Lenkija tiesiog yra taikos būsenoje, tikrai yra nepakankamas apibrėžimas“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Tarp prioritetų – „Tarcza Wschód“

    Viena svarbiausių iniciatyvų įvardijamas programų paketas „Tarcza Wschód“, kuriuo siekiama sustiprinti atsparumą ir atgrasymą rytinėje NATO flango dalyje. Lenkija akcentuoja, kad tai apima inžinerines užtvaras, stebėseną, žvalgybą ir priemones kovai su bepiločiais orlaiviais.

    Tomczykas taip pat išskyrė saugumo priemones, kurios, jo teigimu, turi apimti ir politinį bei visuomeninį atsparumą, ypač informacinių operacijų ir prorusiškų naratyvų kontekste. Kartu pabrėžiama, kad strateginis rėmas remiasi NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkų parama.

    Skaičiai: sutartys ir išlaidos

    Viceministro teigimu, nuo 2024 metų gruodžio pasirašytų sutarčių vertė siekia 428 mlrd. zlotų, tai yra apie 100 mlrd. eurų. Pasak jo, tai vertinama kaip ilgalaikė investicija į šalies saugumą ir karinių pajėgumų stiprinimą.

    Tuo metu Lenkijos ministrų kabineto kanceliarijos viceministras Jakubas Stefaniakas yra nurodęs, kad rytinės sienos apsaugai nuo 2023 metų jau skirta daugiau kaip 3 mlrd. zlotų, tai yra apie 700 mln. eurų. Jo teigimu, papildomai numatomi sprendimai, susiję su mobiliais prieglobsčio komponentais, skirtais didinti pasienio pareigūnų saugumą.

    Lenkijos sprendimai dėl rytinės sienos stiprinimo vertinami platesniame regione, nes tai yra viena iš pagrindinių išorinių Europos Sąjungos ir NATO sienų. Didėjant hibridinių grėsmių rizikai, panašios priemonės vis dažniau derinamos su moderniomis stebėsenos technologijomis, oro gynybos elementais ir greitu reagavimu į incidentus.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos–Baltarusijos siena: kaip jie veikė ir kodėl tiriamas galimas teroristų pėdsakas

    Lenkijos pasieniečiai 2025 metais prie sienos su Baltarusija aptiko keturis požeminius tunelius, kurie, pareigūnų vertinimu, buvo skirti neteisėtam migrantų gabenimui į Europos Sąjungą. Apie vieną naujausių atvejų skelbta Podlasės regione, netoli Narevkos, kur tunelis buvo įrengtas miške, o jo įėjimas slėptas Baltarusijos pusėje.

    Lenkijos institucijų pateikiamais duomenimis, vienu iš šių tunelių per trumpą laiką į Lenkiją galėjo patekti daugiau nei 180 užsieniečių. Didžiąją dalį jų pavyko sulaikyti, o tyrimo metu pasieniečiai taip pat suėmė du vairuotojus, kurie, įtariama, atvyko perimti migrantų ir vežti juos toliau į Vakarų Europą.

    Tunelių techninės detalės, kurias minėjo Lenkijos pareigūnai, kelia klausimų dėl organizatorių pasirengimo: pranešta apie keliasdešimties metrų ilgio požeminį praėjimą, pakankamai aukštą, kad juo galėtų judėti žmonės. Tokia infrastruktūra rodo ne pavienes pastangas, o gerai koordinuotą kontrabandos maršrutą, kuriam reikia žinių, įrankių ir žvalgybos apie pasienio apsaugą.

    Kas galėjo organizuoti tunelius?

    Viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų, kad prie tunelių statybos galėjo prisidėti asmenys, siejami su tarptautinėmis ekstremistinėmis grupuotėmis. Tokias prielaidas pateikė Vakarų žiniasklaidoje cituoti saugumo ekspertai, pabrėžę, kad požeminės infrastruktūros įrengimas yra metodas, žinomas iš konfliktų regionų, kur tuneliai naudojami slaptam judėjimui ir logistikai.

    Tačiau Lenkijos pusė tokius vertinimus paprastai įvardija kaip tiriamas versijas, o ne galutines išvadas: ryšiams įrodyti reikia operatyvinių duomenų, finansinių srautų analizės, sulaikytųjų parodymų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Praktikoje neteisėtos migracijos maršrutai dažniau siejami su organizuotu nusikalstamumu, todėl tyrėjai vertina ir kriminalinių tinklų vaidmenį.

    Hibridinio spaudimo kontekstas

    Europos Sąjungos valstybės pastaraisiais metais migracijos spaudimą Baltarusijos kryptimi ne kartą įvardijo kaip hibridinio poveikio formą, siejamą su Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmais. Anksčiau buvo fiksuota atvejų, kai migrantai prie sienos atsidurdavo su Baltarusijos pareigūnų pagalba arba gaudavo instrukcijas, kaip įveikti užtvaras.

    Todėl tunelių aptikimas papildo bendrą vaizdą: spaudimas gali persikelti nuo fizinių bandymų kirsti tvoras prie labiau paslėptų ir sudėtingų metodų. Tokie incidentai didina įtampą regione ir verčia Lenkiją bei kaimynes stiprinti pasienio stebėseną, žvalgybą ir kovą su žmonių kontrabandos tinklais.

    Lenkijos tarnybos toliau aiškinasi, kas tiksliai organizavo tunelių kasimą, kaip buvo parenkamos vietos ir kas koordinavo žmonių pervežimą šalies viduje. Tyrimų rezultatai gali turėti pasekmių ne tik baudžiamosios teisės prasme, bet ir platesnei ES sienų apsaugos politikai, ypač kalbant apie rizikas, kylančias dėl hibridinių grėsmių ir organizuoto nusikalstamumo.