CP v2

Tag: Sienų apsauga

  • „DeltaQuad“ pristatė droną „Evo-LE“: ore gali išbūti iki 8 valandų ir nuskristi 480 km

    „DeltaQuad“ pristatė droną „Evo-LE“: ore gali išbūti iki 8 valandų ir nuskristi 480 km

    Nyderlandų bendrovė „DeltaQuad“ pristatė naują vertikalaus kilimo ir tūpimo droną „Evo-LE“, skirtą žvalgybai, patruliavimui ir stebėsenai. Gamintojo teigimu, tai platforma, sukurta ilgalaikėms misijoms, kai svarbiausia kuo rečiau keisti orlaivį ore.

    „DeltaQuad“ skelbia, kad „Evo-LE“ ore gali išbūti iki 8 valandų, o maksimalus deklaruojamas nuotolis siekia 480 kilometrų. Toks derinys išskiria šį modelį iš daugelio VTOL tipo sprendimų, kuriuose dažniau akcentuojamas manevringumas, o ne ilga skrydžio trukmė.

    Vis dėlto realus veikimo laikas priklausys nuo sąlygų ir užduoties profilio. Pačios platformos konstrukcija sveria apie 13 kilogramų, o skrydžio parametrus gali mažinti naudingosios apkrovos masė, vėjas, temperatūra ir pasirinktas skrydžio režimas.

    „Daugiau laiko ore virš dominančios teritorijos operatoriams užtikrina didesnį informacijos rinkimo tęstinumą ir sumažina poreikį misijos metu keisti sistemas“, – sakė Rossas Jacksonas.

    Gamintojas taip pat nurodo iki 120 kilometrų radijo ryšio nuotolį ir iki 1,5 kilogramo naudingąją apkrovą. „Evo-LE“ gali būti komplektuojamas su specializuotais jutikliais, o stebėsenai deklaruojamas 360 laipsnių matymo laukas, kuris aktualus patruliavimo ir teritorijų kontrolės scenarijuose.

    „Evo-LE“ papildo ankstesnę „DeltaQuad“ „Evo“ liniją, tačiau šį kartą esminis prioritetas buvo ištvermė. Pasak bendrovės, sprendimai parinkti remiantis operatorių atsiliepimais ir patirtimi, sukaupta per tūkstančius operacinių skrydžių valandų.

    „Tokiai skrydžio trukmei pasiekti reikėjo keisti visą platformą, o ne vien didinti akumuliatorių talpą“, – sakė Markas van Schie.

    Siekiant didesnės ištvermės, „DeltaQuad“ pasirinko didesnio energijos tankio akumuliatorius ir dviejų baterijų sistemą, taip pat atnaujino pavarą ir elektros architektūrą. Skrydžio metu dronas naudoja fiksuotus sparnus, o vertikalaus kilimo galimybė leidžia startuoti ir leistis ten, kur nėra paruoštos tako infrastruktūros.

    Bendrovė neatskleidžia, kiek tiksliai naudingosios apkrovos masė sutrumpina maksimalų laiką ore, tačiau tokia praktika įprasta, nes rezultatai smarkiai kinta pagal užduotį. Papildomai numatytos galimybės didinti ryšio saugumą, mažinti trikdžių poveikį ir diegti autonominės navigacijos sprendimus, kurie tampa vis svarbesni dirbant sudėtingoje elektromagnetinėje aplinkoje.

  • Tusko susitikimas su kariuomenės vadais: po dronų incidentų planuojama stiprinti Lenkijos sienas

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas rugsėjo 14 dieną sušaukė posėdį su ministrais, Lenkijos kariuomenės vadais ir tarnybomis, kuriame aptartos tolesnės priemonės stiprinant šalies sienų saugumą. Pasak premjero, sprendimai susiję su augančia įtampa regione ir pastaraisiais incidentais netoli Lenkijos ir Ukrainos pasienio.

    Susitikime dalyvavo gynybos, užsienio reikalų, vidaus reikalų ir finansų sričių vadovai bei specialiųjų tarnybų koordinavimą kuruojantis ministras. Premjeras akcentavo, kad svarbiausias tikslas yra sustiprinti pasienio apsaugą taip, kad būtų užtikrintas ir saugumas, ir sklandus judėjimas per sieną.

    Sienų saugumas po dronų incidentų

    Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė pranešimai apie dronų smūgius Ukrainos pusėje, labai arti sienos su Lenkija. Tarp minimų atvejų buvo incidentas, kurio metu apgadinta lokomotyvo technika geležinkelio stotyje netoli pasienio, taip pat smūgis prie degalinės šalia Dorohusko–Jagodzino pasienio perėjos.

    Tokie epizodai kelia papildomų rizikų ne tik infrastruktūrai, bet ir pasienio logistikai, todėl Lenkijos valdžia ieško sprendimų, kaip sumažinti galimų atakų pasekmes ir užkirsti kelią panašiems incidentams. Viena aptariamų krypčių yra glaudesnė skirtingų institucijų koordinacija ir operatyvesnė reakcija į grėsmes.

    Koordinacija tarp tarnybų ir srautų valdymas

    Donaldas Tuskas viešai pabrėžė, kad bendras darbas tarp muitinės, policijos, sienos apsaugos ir kariuomenės turi būti maksimaliai suderintas. Jo teigimu, svarbu ne tik stiprinti apsaugą, bet ir užtikrinti, kad pasienyje nesusidarytų spūstys, kurios gali tapti papildomu pažeidžiamumu krizių ar atakų atveju.

    Lenkijos vyriausybės atstovai taip pat nurodė, kad prie sprendimų prisideda ir finansų institucijos, nes bet kokios papildomos priemonės pasienyje dažnai reiškia tiek daugiau išteklių, tiek naujus techninius ar organizacinius sprendimus. Praktikoje tai gali apimti papildomą patruliavimą, stebėjimo priemonių stiprinimą ir veiksmų planus, kaip greičiau identifikuoti oro erdvės pažeidimus.

    Rastas dronas prie Baltijos jūros

    Tą pačią dieną Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad netoli Rusinovo, prie Jaroslaveco (Vakarų Pamario vaivadija), kariuomenė aptiko ir iš jūros paėmė droną. Pirminės apžiūros duomenimis, tai gali būti karinės paskirties bepilotis iš Rusijos.

    Šis pranešimas dar labiau sustiprino argumentus dėl platesnio pasienio ir strateginių šalies teritorijų stebėjimo. Lenkija, būdama NATO rytiniame flange, pastaraisiais metais daugiau investuoja į oro gynybą, žvalgybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o dronų keliamos grėsmės tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio saugumo iššūkių regione.

  • Latvija baigia statyti antidronų sieną: po įskridimų iš Rusijos skubina visą rytinę sieną

    Latvija baigia statyti antidronų sieną: po įskridimų iš Rusijos skubina visą rytinę sieną

    Latvija iki rugsėjo pabaigos planuoja visą rytinę sienos atkarpą aprūpinti automatizuotomis antidronų sistemomis. Apie tai viešai kalbėjo Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis, pabrėžęs tikslą užtikrinti ištisinę sienos stebėseną ir reagavimą su minimaliu karių skaičiumi.

    Pasak ministro, siekiama, kad didelė dalis sprendimų būtų vykdoma nuotoliniu būdu, o technologijos leistų greitai aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti bepiločius. Toks modelis ypač aktualus pasienyje, kur vien žmogiškais resursais nuolat užtikrinti budėjimą yra brangu ir sudėtinga.

    Latvijos sprendimą spartinti darbus sustiprino įtampos regione ir pasikartojantys incidentai, kai į šalies oro erdvę patenka bepiločiai. NATO rytinio sparno valstybės pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja sabotažo ir provokacijų riziką, ypač prie sienų su Rusija ir Baltarusija.

    Pranešama, kad gegužės 7 dieną į Latvijos oro erdvę iš Rusijos pusės įskrido keli dronai, o du jų nukrito ir apgadino infrastruktūrą, įskaitant degalų sandėlį. Vėlesnė vidinė analizė išryškino spragas ankstyvojo perspėjimo grandyje ir perėmimo priemonėse.

    Birželio 8 dieną Latvijos oro erdvėje užfiksuotas dar vienas reikšmingas precedentas, kai NATO naikintuvai pirmą kartą numušė svetimą droną. Vis dėlto Latvija pabrėžia, kad aviacija laikoma antrine priemone, o pagrindinė atsakomybė teks antžeminiams sprendimams, kurie gali reaguoti greičiau ir veikti nuolat.

    Projektui dar būtina įsigyti ir sujungti kelis elementus į vieną sistemą: radarus, pasyvaus stebėjimo jutiklius, elektroninės kovos priemones bei vieningą vadovavimo ir valdymo grandį. Derybos dėl dalies technologijų ir integracijos vyksta su viena partnere valstybe, tačiau jos pavadinimas kol kas neskelbiamas.

    Ekspertai pažymi, kad modernios antidronų sistemos paprastai remiasi kelių sluoksnių logika: ankstyvas aptikimas, tikslus identifikavimas ir keli neutralizavimo būdai. Praktikoje tai gali būti ryšio slopinimas, navigacijos trikdymas, perėmimas specialiais įrenginiais arba kinetinis sunaikinimas, kai grėsmė yra patvirtinta.

    Latvijos atvejis atspindi platesnę Europos tendenciją, kai dėl karo Ukrainoje pasikeitė požiūris į bepiločių grėsmę ir pasienio apsaugą. Valstybės vis dažniau investuoja į automatizaciją, kad galėtų uždengti didelius atstumus, sumažinti reakcijos laiką ir kartu išvengti nuolatinio didelių pajėgų dislokavimo.

    Šiuo metu vienoje sienos atkarpoje jau veikia bandomasis automatinis sprendimas, skirtas testams ir personalo mokymui. Latvija tikisi, kad iki rudens pabaigos sistema bus išplėsta taip, jog realiu laiku stiprintų situacijos suvokimą ir sumažintų riziką, jog dronai nepastebėti pasiektų jautrią infrastruktūrą.

  • JAV delegacija apžiūrėjo Lenkijos Rytų skydą: Varšuva pabrėžia strateginį ryšį su Vašingtonu

    JAV delegacija apžiūrėjo Lenkijos Rytų skydą: Varšuva pabrėžia strateginį ryšį su Vašingtonu

    Vizitas prie Rytų skydo

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija pranešė, kad gegužės 12 dieną šalyje lankėsi JAV delegacija, kuri kartu su gynybos viceministru Cezary Tomczyku vyko į Rytų skydo teritorijas. Vizito metu buvo apžiūrimos vietos, kur saugomi projekto elementai, taip pat dalis Lenkijos ir Baltarusijos sienos apsaugos infrastruktūros.

    Ministerijos pateiktame plane numatyta, kad delegacija atliko rekognoskavimą ir aptarė praktinius įgyvendinimo klausimus. Tokie vizitai paprastai vertinami kaip politinis signalas ir galimybė suderinti tolesnį darbą dėl atgrasymo priemonių rytiniame NATO flange.

    Akcentas – Lenkijos ir JAV partnerystė

    Viešų pareiškimų metu Cezary Tomczykas pabrėžė, kad Lenkijai aljansas su Jungtinėmis Valstijomis yra esminis nacionalinio saugumo ramstis. Jis taip pat dėkojo už JAV karių buvimą Lenkijoje, teigdamas, kad jų dislokavimas yra viena svarbiausių atgrasymo priemonių regione.

    „Mums aljansas su Jungtinėmis Valstijomis turi fundamentalų reikšmingumą, o JAV karių buvimas Lenkijoje yra vienas mūsų saugumo pagrindų“, – sakė Cezary Tomczykas.

    JAV Valstybės departamento pareigūnas Thomas G. DiNanno, atsakingas už ginkluotės kontrolę ir tarptautinį saugumą, akcentavo, kad bendradarbiavimas su Lenkija turėtų būti tęsiamas. Jis taip pat išskyrė sienų kontrolės svarbą ir teigė matantis abipusį supratimą dėl glaudesnės kooperacijos.

    „Labai svarbu turėti galimybę kontroliuoti, kas patenka į šalies teritoriją, ir valdyti savo sienas. Matome bendrą Lenkijos ir JAV supratimą, kuris pasireiškia glaudžia kooperacija“, – sakė Thomas G. DiNanno.

    Kas yra Rytų skydas?

    Rytų skydas yra Lenkijos saugumo stiprinimo projektas, numatytas 2024–2028 metų laikotarpiui. Jo esmė – didinti atgrasymo efektą, apsunkinti potencialaus priešininko mobilumą ir, krizės ar konflikto atveju, geriau apsaugoti kariškius bei civilius rytinėje valstybės dalyje.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad projektas nėra orientuotas į migracijos srautų valdymą, o į karinio saugumo architektūrą. Planuojama įrengti įvairias fortifikacijas, išnaudoti ir sustiprinti natūralias kliūtis, taip pat statyti slėptuves, logistikos centrus ir medžiagų sandėlius.

    Numatoma ir technologinė dalis: dronų aptikimo bei sekimo sprendimai, paremti termovizija, radarais ir pasyvaus stebėjimo priemonėmis. Tokie pajėgumai tampa ypač aktualūs, nes bepiločių panaudojimas kare sparčiai plečiasi, o oro erdvės stebėjimas prie sienų tampa kasdieniu saugumo uždaviniu.

    Apimtys, teritorijos ir finansai

    Lenkijos institucijų teigimu, Rytų skydas apima rytinę ir šiaurinę šalies sieną, o pagrindinės teritorijos siejamos su šiaurės ir rytų regionais, įskaitant sritis, esančias arčiausiai Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado. Taip pat pabrėžiama, kad tai svarbu ne tik Lenkijai, bet ir visos Europos Sąjungos bei NATO rytinei sienai.

    Skelbiama, kad bendra projekto vertė gali siekti apie 2,3 milijardo eurų, o pirmuosius elementus Lenkija pradėjo įgyvendinti 2024 metų spalio mėnesį. Ministerija nurodo, jog darbus daugiausia vykdo ginkluotosios pajėgos, ypač inžineriniai daliniai, tačiau įtraukiamos ir kitos institucijos bei savivalda.

    Taip pat deklaruojama, kad jei tik įmanoma, projekto elementai bus užsakomi iš Lenkijos įmonių. Tai leidžia vienu metu siekti dviejų tikslų: spartinti tiekimo grandines ir stiprinti vietos gynybos pramonės pajėgumus, kurie regione laikomi vienu svarbiausių ilgalaikio atsparumo veiksnių.

  • Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainos kariniai analitikai atkreipė dėmesį į Lenkijoje vykdomus naujų technologijų bandymus, skirtus programai „Tarča Rytuose“. Jų vertinimu, dalis sprendimų jau pasiteisino realiose kovos sąlygose Ukrainoje, ypač kovojant su dronų ir raketų grėsmėmis.

    Bandymų epicentre – akustinės žvalgybos sistemos, galinčios nustatyti garso šaltinio vietą ir kryptį bei aptikti artėjančius bepiločius orlaivius. Tokie sprendimai dažniausiai remiasi jutiklių tinklais ir DI, kuris padeda atskirti skirtingus objektus, įvertinti jų trajektoriją ir perduoti duomenis į valdymo grandinę.

    Kas iš tikrųjų bandoma?

    Lenkijoje testuojami keli akustiniai sprendimai, skirti dronų aptikimui ir oro objektų klasifikavimui. Esminė tokių sistemų vertė ta, kad jos gali veikti kaip papildomas ankstyvo perspėjimo sluoksnis ten, kur vien radarų nepakanka arba kur reikia tankesnio, pigiau išplečiamo stebėjimo.

    Greta akustikos vertinamos ir radioelektroninės kovos priemonės, susijusios su ryšio, valdymo ir navigacijos signalų aptikimu bei trikdymu. Praktika Ukrainoje parodė, kad efektyviausia yra ne viena priemonė, o kelių sluoksnių sistema, kai aptikimas, identifikavimas ir neutralizavimas sujungti į vieną veikimo grandį.

    Ką rodo Ukrainos karo patirtis?

    Ukrainos karo patirtis ypač išryškino masinių dronų atakų problemą ir poreikį turėti daug pigesnių sensorių, kurie papildytų tradicines oro gynybos priemones. Akustiniai sprendimai tokiame kontekste tampa svarbūs, nes jie gali padėti aptikti žemai skrendančius taikinius ir greičiau nukreipti kitus sensorius ar ginkluotę.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad dronai nuolat keičia taktiką: skrenda žemiau, naudoja sudėtingesnius maršrutus, o kartais ir mažiau pastebimus ryšio kanalus. Dėl to NATO šalys vis dažniau kalba apie poreikį didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir sparčiau diegti technologijas, kurias galima greitai atnaujinti.

    „Tarča Rytuose“ ir NATO flango saugumas

    „Tarča Rytuose“ pristatoma kaip didelio masto rytinės Lenkijos sienos ir NATO rytinio flango stiprinimo programa. Joje derinami fizinės infrastruktūros sprendimai, stebėjimo ir perspėjimo sistemos bei priemonės nuo bepiločių orlaivių.

    Lenkijos gynybos politikos kryptis vis dažniau akcentuoja vietos pramonės, startuolių ir mokslo įstaigų įtraukimą, kad dalis technologijų būtų kuriama šalies viduje, o ne vien perkama. Tokia strategija padeda greičiau prisitaikyti prie fronto pamokų, nes dronų ir elektroninės kovos srityje technologiniai ciklai trumpėja.

    Bandymų rezultatai paprastai apibendrinami ataskaitomis, pagal kurias sprendžiama dėl platesnio diegimo ir integracijos į esamas vadovavimo bei stebėjimo sistemas. Ukrainos ekspertų susidomėjimas šiais testais rodo, kad regiono šalys vis labiau mokosi viena iš kitos ir ieško praktinių, greitai pritaikomų atsakymų į naujo tipo grėsmes.