CP v2

Tag: Signal

  • ES iki 2028 metų pratęs žinučių skenavimo išimtį: šifruotos programėlės lieka už ribų

    ES iki 2028 metų pratęs žinučių skenavimo išimtį: šifruotos programėlės lieka už ribų

    Europos Sąjungos valstybės narės patvirtino laikiną teisinį režimą, leidžiantį ryšių ir žinučių paslaugų teikėjams savanoriškai taikyti priemones, skirtas aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Ši išimtis nuo elektroninių ryšių privatumo taisyklių pratęsta iki 2028 metų balandžio 3 dienos.

    Sprendimas priimtas taikant rašytinę procedūrą, kuri paprastai naudojama, kai siekiama greitai užfiksuoti valstybių pozicijas be atskiro posėdžio. Už pratęsimą balsavo 25 šalys, viena buvo prieš, dar viena susilaikė.

    Į patvirtintą tekstą įtraukta svarbi išlyga: išimtis netaikoma visapusiškai šifruotoms nuo galo iki galo žinutėms. Tai reiškia, kad tokios programėlės kaip „WhatsApp“ ir „Signal“, kuriose žinučių turinį gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas, nepatenka į šio laikino režimo taikymo sritį.

    Laikinasis režimas jau kelerius metus kelia aštrias diskusijas tarp vaikų apsaugos šalininkų ir privatumo gynėjų. Kritikai jį vadina bandymu įtvirtinti principą, kad privačios žinutės gali būti tikrinamos masiškai, o tai, jų teigimu, kurtų pavojingą precedentą ir didintų piktnaudžiavimo riziką.

    Europos Parlamentas anksčiau buvo pasisakęs prieš pratęsimą, todėl priemonė buvo nustojusi galioti, tačiau klausimas sugrąžintas į darbotvarkę ir galiausiai pritarta naujam terminui. Tuo pat metu ES institucijose toliau derinamas nuolatinis sprendimas, kuris, skirtingai nei laikinasis, galėtų numatyti privalomas, o ne savanoriškas taisykles.

    Centro kairės europarlamentarė Birgit Sippel po balsavimo pabrėžė, kad parlamente buvo siekta labiau apriboti priemonių taikymą ir orientuotis į jau žinomą neteisėtą turinį bei tikslines priemones.

    „Aiški dauguma norėjo apriboti taikymą iki žinomos vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos ir numatyti tik tikslines priemones“, – sakė Birgit Sippel.

    Kritikos ES institucijoms net ir po šifruotų pokalbių išėmimo nemažėja. Žaliųjų frakcijos atstovai pabrėžia, kad bet koks privataus susirašinėjimo turinio tikrinimas turėtų būti siejamas tik su konkrečiais įtariamaisiais, o ne taikomas plačiai visiems naudotojams.

    „Bet koks privataus bendravimo turinio skenavimas turi būti ribojamas tik konkretiems įtariamiesiems“, – sakė europarlamentaras Ignazio Marino.

    Diskusijų foną stiprina ir teisinė rizika: skeptikai įspėja, kad pernelyg platus susirašinėjimo tikrinimas gali prieštarauti pagrindinėms teisėms, įskaitant susirašinėjimo slaptumą, todėl ateityje tokios priemonės gali atsidurti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo akiratyje. Dėl to artimiausiais metais lemiamu taps klausimas, ar pavyks suderinti vaikų apsaugos tikslus su proporcingumo ir privatumo principais.

  • ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    Po šaudymo incidento Vašingtone, įvykusio prie Baltųjų rūmų žurnalistų asociacijos (WHCA) metinės vakarienės, Europos Sąjungos lyderiai skubiai išreiškė paramą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. JAV pareigūnai pranešė, kad sulaikytas 31 metų įtariamasis, o aukų išvengta.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ teigė kalbėjusi su JAV prezidentu ir pabrėžė, kad politiniam smurtui demokratijose nėra vietos. Prie pasmerkimo prisidėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Politiniam smurtui nėra vietos mūsų demokratijose“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Incidentas trumpam užgožė įtampas tarp Vašingtono ir kai kurių Europos sostinių, tačiau platesnis fonas išlieka sudėtingas. JAV užsienio politikoje dominuoja karas Artimuosiuose Rytuose ir derybų dėl regiono saugumo paieškos, o Europoje šie procesai vertinami per energetikos, migracijos ir saugumo rizikų prizmę.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje eskaluojamos diskusijos dėl NATO vienybės ir sąjungininkų įsipareigojimų, įskaitant ginčus dėl gynybos finansavimo ir paramos įvairioms karinėms operacijoms. Diplomatai pripažįsta, kad tokie incidentai JAV viduje gali paveikti politinį klimatą, tačiau formali transatlantinė darbotvarkė dėl to nesustoja.

    JAV prezidentas atmetė prielaidas, kad ginkluotas išpuolis galėtų būti tiesiogiai susijęs su Artimųjų Rytų karu, ir pareiškė, kad tai nepakeis jo kurso. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad aukščiausių pareigūnų apsauga JAV yra daugiasluoksnė, tačiau rizikos vertinimai po kiekvieno tokio įvykio paprastai peržiūrimi.

    Kitoje Europos darbotvarkės pusėje išliko ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Minint 40-ąsias Černobylio katastrofos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją keliančia branduolinio saugumo grėsmes, teigdamas, kad virš zonos fiksuojami dronai ir išpuoliai tęsiasi.

    „Pasaulis neturi leisti, kad toks branduolinis terorizmas tęstųsi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vokietijoje tuo pat metu stiprėja susirūpinimas dėl kibernetinių ir informacinių atakų: šalies institucijos aiškinasi incidentus, susijusius su bandymais apgauti politikus per susirašinėjimo programėlę „Signal“. Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad socialinė inžinerija ir prisijungimų perėmimas išlieka viena dažniausių taktikų, o politikų ir valstybės tarnautojų paskyros yra ypač patrauklus taikinys.

    Tuo metu Briuselis ruošiasi naujam etapui santykiuose su Budapeštu po politinių pokyčių Vengrijoje. Į Briuselį atvykti turintis opozicijos lyderis Péteras Magyaras žada pradėti derybas dėl įšaldytų ES lėšų atlaisvinimo, o jo komanda signalizuoja apie griežtesnį požiūrį į galimą lėšų nutekinimą ir pinigų plovimo rizikas.

    Bendra kryptis Europoje išlieka aiški: didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, lyderiai siekia demonstruoti stabilumą ir institucijų atsparumą, kartu stiprindami saugumo priemones tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Vašingtono incidentas tapo dar vienu priminimu, kad politinis smurtas ir hibridinės grėsmės šiandien veikia paraleliai.