Tag: Šildymo kompensacijos

  • Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną patvirtino atnaujintą Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašą. Nauja tvarka įsigaliojo 2026 metais birželio 1 dieną ir orientuota į tikslesnį paramos skyrimą bei didesnę paskatą grįžti į darbo rinką.

    Tvarkos apraše numatyti pakeitimai aktualūs tiek dirbantiems mažesniu krūviu, tiek šeimoms su vaikais, tiek gyventojams, kurie siekia atgauti finansinį stabilumą po bedarbystės. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai parengti atsižvelgiant į nacionalinio reguliavimo pokyčius, taikomus piniginei socialinei paramai.

    Kas keičiasi dirbantiems?

    Vienas ryškiausių pakeitimų – palengvintos sąlygos dirbantiems ne visą darbo laiką. Atsisakyta reikalavimo dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, o tai reiškia, kad didesnė dalis mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų gali tikėtis paramos.

    Taip pat numatyta, kad dirbant ne visu etatu nebereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje vien tam, kad būtų išlaikyta teisė į piniginę socialinę paramą. Praktikoje tai turėtų sumažinti biurokratinę naštą ir supaprastinti paramos gavimo procesą.

    Didesnė paskata įsidarbinti

    Atnaujintoje tvarkoje numatyta ilgesnė pereinamojo laikotarpio apsauga įsidarbinus. Įsidarbinus asmeniui 6 mėnesius bus mokama 100 proc. dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo mokėta iki įsidarbinimo, kai anksčiau toks laikotarpis truko 3 mėnesius.

    Kartu sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Tikimasi, kad šios nuostatos mažins riziką, jog žmogus dėl baimės netekti paramos atidės sprendimą priimti darbą.

    Turto normatyvai, šeimos ir skolos

    Didinami turto ir būsto ploto normatyvai. Piniginių lėšų normatyvas didinamas dvigubai: pirmajam asmeniui iki 30 VRP, kiekvienam kitam suaugusiam – iki 20 VRP, o vaikui – iki 10 VRP.

    Naudingojo būsto ploto normatyvas vieno ir dviejų butų namuose didinamas nuo 60 iki 90 kv. m, todėl daugiau šeimų gali išlikti paramos sistemoje net ir turėdamos didesnį, bet realiai būtinos paskirties būstą.

    Šeimoms numatytos papildomos nuostatos: vieniems auginantiems vaikus tėvams, kai nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, sudaryta teisė 12 mėnesių gauti paramą visai šeimai. Taip pat studijuojantys ar besimokantys vaikai iki 24 metų įskaitomi į šeimos sudėtį, jei jų pajamos mažesnės nei 1,1 VRP.

    Dar vienas svarbus akcentas – skolų valdymo reikalavimai kompensacijoms gauti. Jei gyventojas turi įsiskolinimų už šildymą ar vandenį, jis turės ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl skolos grąžinimo.

    Tvarkoje taip pat patikslintos galimybės skirti paramą išimties tvarka, pavyzdžiui, kai asmuo turi tik vieną būstą, tačiau jo turto vertė viršija normatyvus, arba kai parama reikalinga skyrybų proceso metu. Savivaldybė tikisi, kad šie pokyčiai leis paramą skirti taikliau, nepaliekant pažeidžiamų situacijų nuošalyje.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: kam lengviau gauti pašalpą ir kompensacijas

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie aktualūs socialinės pašalpos gavėjams ir dėl paramos besikreipiantiems pirmą kartą. Pokyčiai palies ir būsto šildymo, vandens bei kitas kompensacijas, taip pat paramos gavėjų pareigas savivaldybėse.

    Pagrindinis tikslas – tiksliau įvertinti žmonių situaciją ir sumažinti kliūtis tiems, kurie dirba, bet pajamų vis tiek nepakanka. Kartu didinamas dėmesys įsitraukimui į darbo rinką ir aiškesnėms taisyklėms, kai žmonės turi skolų už paslaugas.

    Dirbantiems nebelieka minimalaus krūvio

    Nuo birželio 1 dienos nebelieka reikalavimo dirbantiems asmenims būti išdirbus nustatytą minimalų darbo laiką, kad jie galėtų gauti piniginę socialinę paramą. Iki šiol buvo taikoma sąlyga dirbti bent du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės.

    Tai ypač svarbu žmonėms, kurie dirba daliniu etatu, turi sezoninį ar nereguliarų darbo grafiką, taip pat derina darbą su slauga ar vaikų priežiūra. Praktikoje tokie atvejai dažnai tapdavo priežastimi paramos negauti net ir esant mažoms pajamoms.

    Daugiau išimčių šeimoms ir vaikams su negalia

    Pokyčiai numato daugiau galimybių vieniems vaikus auginantiems tėvams, kai išlaikymo klausimai dar nėra teisiškai išspręsti. Savivaldybės administracija, įvertinusi faktinę situaciją, galės išimties tvarka skirti pašalpą ir kompensacijas, jei nėra teismo patvirtintos sutarties, vyksta procesai dėl tėvystės ar išlaikymo nustatymo arba taikoma mediacija.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, numatytas itin reikšmingas pakeitimas: vaiko gaunama šalpos negalios pensija nebebus įskaitoma į šeimos pajamas vertinant teisę į piniginę socialinę paramą. Tai gali padidinti tikimybę gauti paramą ir kai kuriais atvejais lemti didesnį jos dydį.

    Turto vertinimas, būsto plotas ir skolos

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi turto vertinimo tvarka: turto vertės normatyvai susiejami su valstybės remiamų pajamų dydžiu ir bus automatiškai indeksuojami. Taip pat piniginių lėšų normatyvas įtraukiamas į bendrą turto vertės normatyvą, todėl vertinimas turėtų tapti nuoseklesnis.

    Dar viena naujovė – didesnis būsto ploto normatyvas vieno ar dviejų butų namuose gyvenantiems žmonėms. Vienam asmeniui arba vienam iš bendrai gyvenančių asmenų bus taikomas 90 kvadratinių metrų naudingojo ploto normatyvas, o už kiekvieną kitą kartu gyvenantį asmenį papildomai bus pridedama po 15 kvadratinių metrų.

    Keičiama ir tvarka žmonėms, turintiems įsiskolinimų už energiją, kurą ar vandenį ir siekiantiems gauti kompensacijas. Nustatyta pareiga per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo, kad gyventojai pirmiausia galėtų kreiptis dėl kompensacijų, o skolos klausimą sutvarkyti jau po to.

    Pokyčiai palies ir privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekančius gyventojus: nuo birželio 1 dienos jie galės pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei atitiks nustatytas sąlygas. Taip pat įtvirtinta pareiga paramos gavėjams dalyvauti savivaldybių užimtumo didinimo programose ar užimtumą skatinančiuose projektuose, kai tai jiems pritaikoma pagal individualią situaciją.

  • Socialinė parama ir pensijų fondų išmokos: kada privaloma pranešti ir kas rizikuoja permoka

    Socialinė parama ir pensijų fondų išmokos: kada privaloma pranešti ir kas rizikuoja permoka

    Gyventojai, kurie gauna piniginę socialinę paramą ar socialines paslaugas ir tuo pačiu metu iš pensijų kaupimo bendrovių gavo išmoką, apie tai turi pranešti per 1 mėnesį. Informaciją reikia pateikti Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui arba seniūnijos socialinio darbo organizatoriui pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą.

    Toks pranešimas svarbus todėl, kad pensijų fondų išmokos vertinamos kaip pajamos, kai skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos. Tai apima būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, taip pat kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą.

    Kaip išmokos veikia paramą?

    Pensijų kaupimo bendrovių išmokėtos sumos gali pakeisti asmens ar šeimos pajamas vertinamuoju laikotarpiu, todėl gali keistis paramos dydis arba teisė ją gauti. Socialinių paslaugų atveju išmokos taip pat gali turėti įtakos vertinant finansines galimybes ir nustatant mokėjimo už paslaugas dydį.

    Jei apie gautą išmoką nepranešama ir vėliau nustatoma, kad piniginė socialinė parama buvo išmokėta didesnė, nei priklausė, susidaro permoka. Tokiu atveju permokėtas sumas reikia grąžinti, todėl gyventojams rekomenduojama nedelsti ir apie pokyčius informuoti atsakingus specialistus.

    Kada pranešti nereikia?

    Pranešti apie pensijų kaupimo bendrovių išmokas nereikia, jei asmeniui paskirta paliatyvioji pagalba. Taip pat išimtis taikoma, kai asmuo serga sunkia liga, įtraukta į patvirtintą ligų sąrašą, arba kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.

    Jeigu kyla neaiškumų, kokia išmoka buvo gauta ir ar ji turės įtakos paramai, gyventojams patariama pasikonsultuoti prieš pateikiant prašymus ar tęsiant paramos gavimą. Konsultacijos teikiamos telefonais +370 389 61628 ir +370 389 63996.

  • Panevėžys primena: balandį dar galima pateikti prašymą šildymo kompensacijai už visą sezoną

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad balandis yra paskutinis mėnuo pateikti prašymą būsto šildymo išlaidų kompensacijai, kad ji būtų skaičiuojama už visą 2025–2026 metų šildymo sezoną nuo jo pradžios. Laiku pateikta paraiška leidžia savivaldybei įvertinti teisę į paramą už visą šildymo laikotarpį, o ne tik nuo kreipimosi mėnesio.

    Kompensacijos skiriamos vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jei jie visą prašomą laikotarpį atitiko nustatytas sąlygas. Teisę į paramą paprastai turi gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą būste, o nuomojantis svarbu, kad nuomos sutartis būtų įregistruota Registrų centre.

    Kam vertinama teisė į kompensaciją?

    Vertinant teisę į kompensaciją, atsižvelgiama į kelis esminius kriterijus, tarp jų ir pajamas bei šeimos sudėtį. Taip pat kiekvienas vyresnis nei 18 metų asmuo, o tam tikrais atvejais ir vienas gyvenantis 16–18 metų jaunuolis, turi atitikti bent vieną užimtumo ar socialinės veiklos sąlygą.

    Tokios sąlygos gali būti darbas, mokymasis ar studijos, registracija Užimtumo tarnyboje, senatvės ar negalios pensijos gavimas, slauga ar kiti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyti pagrindai. Savivaldybė taip pat vertina nuosavybės teise turimą turtą, kurio vertė neturi viršyti nustatytų normatyvų.

    Jei yra įsiskolinimų už šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, kompensacijai gauti paprastai būtina su paslaugų tiekėju sudaryti skolos grąžinimo dalimis sutartį. Savivaldybės praktikoje tai laikoma svarbia sąlyga, kad parama būtų skiriama ir žmogus galėtų stabiliai atsiskaityti už paslaugas.

    Ką svarbu žinoti dėl deklaruotų asmenų?

    Panevėžyje atkreipiamas dėmesys ir į būste deklaruotus asmenis: jeigu kartu su kompensacijos prašančiu gyventoju yra deklaruotas, tačiau faktiškai negyvenantis žmogus, vertinama ir jo situacija. Tokiais atvejais jis turi pateikti atskirą prašymą ir reikalingus dokumentus.

    Nepateikus dokumentų, kompensacija gali nebūti skiriama ir kitam tame pačiame būste deklaruotam asmeniui. Ši nuostata paprastai netaikoma, kai būstas yra padalintas ir už paslaugas atsiskaitoma pagal atskiras sąskaitas.

    Kaip pateikti prašymą Panevėžyje?

    Prašymus Panevėžio miesto gyventojai gali pateikti keliais būdais, o patogiausias dažnai būna elektroninis. Paraiškas galima teikti per Socialinės paramos informacinę sistemą SPIS, kur gyventojai taip pat gauna pranešimus, kada reikėtų pateikti naują prašymą.

    Dokumentus galima pristatyti ir atvykus į Socialinių reikalų skyrių, iš anksto užsiregistravus internetu arba kreipiantis į Informacijos langelį. Taip pat leidžiama siųsti dokumentus paštu arba pateikti el. paštu su kvalifikuotu elektroniniu parašu, taip pat per įgaliotą atstovą.

    Gyventojams rekomenduojama nedelsti iki mėnesio pabaigos, nes prireikus patikslinti duomenis ar papildyti dokumentus procesas gali užtrukti. Kuo anksčiau pateikiamas prašymas, tuo sklandžiau savivaldybė gali įvertinti teisę į kompensaciją ir priimti sprendimą.

  • Būsto šildymo ir vandens kompensacijos 2025–2026 sezonui: balandžio 30 dieną – paskutinė diena kreiptis

    Būsto šildymo ir vandens kompensacijos 2025–2026 sezonui: balandžio 30 dieną – paskutinė diena kreiptis

    Balandžio 30 dieną yra paskutinė diena, kai gyventojai gali pateikti prašymą būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms gauti už 2025–2026 metų šildymo sezoną. Kompensacijos būtų taikomos nuo 2025 metų spalio 1 dienos, todėl savivaldybės ragina neatidėlioti prašymo pateikimo.

    Jei prašymas bus pateiktas pavėluotai, nuo 2026 metų gegužės 1 dienos kompensacijos bus skiriamos tik už du praėjusius mėnesius. Tai reiškia, kad kreipiantis 2026 metų gegužę kompensacija galėtų būti pritaikyta tik už kovą ir balandį, o kreipiantis birželį – tik už balandį.

    Tokia tvarka aktuali gyventojams, kurie prašymus linkę atidėti iki sezono pabaigos ar kreipiasi tik tada, kai išauga sąskaitos. Praktikoje tai gali reikšti prarastą dalį kompensacijos už ankstesnius mėnesius, jei dokumentai pateikiami per vėlai.

    Kur ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymą galima pateikti atvykus į seniūniją pagal deklaruotos arba faktinės gyvenamosios vietos adresą. Taip pat dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Dėl individualių situacijų, reikalingų dokumentų ar prašymo pildymo gyventojai gali kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinių išmokų specialistą. Tai ypač svarbu, jei pasikeitė šeimos sudėtis, pajamos ar būsto išlaidos, nes tokie pokyčiai gali turėti įtakos vertinimui.

  • Pensijų kaupimo išmokos ir socialinė parama: kada privalote pranešti ir kas gali keisti kompensacijų dydį

    Pensijų kaupimo išmokos ir socialinė parama: kada privalote pranešti ir kas gali keisti kompensacijų dydį

    Pensijų kaupimo bendrovių išmokamos sumos yra priskiriamos pajamoms, kai vertinama teisė į piniginę socialinę paramą ir kai kurias kompensacijas. Tai reiškia, kad gavus išmoką gali keistis socialinės pašalpos, būsto šildymo ar vandens išlaidų kompensacijų dydžiai.

    Šios išmokos taip pat gali būti reikšmingos vertinant asmens ar šeimos finansines galimybes gauti socialines paslaugas. Dėl to gyventojams svarbu įsivertinti, kad net vienkartinis pensijų kaupimo išmokėjimas gali turėti įtakos sprendimams dėl paramos.

    Kada būtina pranešti?

    Gyventojai, gavę pensijų kaupimo bendrovių išmokas ir tuo pačiu metu gaunantys piniginę socialinę paramą ar socialines paslaugas, apie tai privalo pranešti per 1 mėnesį. Pranešimas teikiamas seniūnijų socialinių išmokų specialistams pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą arba socialinių paslaugų teikėjams.

    Jei apie gautą išmoką nepranešama, vėliau gali būti nustatyta permoka. Tokiu atveju permokėtas sumas gali tekti grąžinti, todėl delsimas dažniausiai sukelia papildomų rūpesčių ir finansinių įsipareigojimų.

    Kada pranešti nereikia?

    Apie pensijų kaupimo bendrovių išmokas pranešti nereikia, jei asmeniui paskirta paliatyvioji pagalba. Taip pat pranešimo nereikalaujama, jei asmuo serga sunkia liga, kuri įtraukta į patvirtintą ligų sąrašą.

    Išimtis taikoma ir tais atvejais, kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas. Visais kitais atvejais, jei gaunate paramą ar socialines paslaugas ir sulaukiate pensijų kaupimo išmokos, saugiausia pasitikslinti savo seniūnijoje, ar konkrečiu atveju atsiranda pareiga informuoti.