CP v2

Tag: Šildymo kompensacijos

  • Vilniaus rajono tarybos posėdis žlugo be kvorumo: meras įspėja apie kainą gyventojams

    Vilniaus rajono tarybos posėdis žlugo be kvorumo: meras įspėja apie kainą gyventojams

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis spalio 2 dieną neįvyko nesusirinkus kvorumui. Iš 31 tarybos nario dalyvavo 11, o apie neatvykimą iš anksto pranešė tik du tarybos nariai.

    Posėdyje nedalyvavo visa Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Savivaldybė pabrėžia, kad dėl tokio sprendimo buvo sustabdytas ne vienas politinis, o ir kasdienėms paslaugoms svarbus klausimas.

    Darbotvarkėje buvo numatytas diskusijas sukėlęs sprendimas dėl kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvės pavadinimo keitimo. Tačiau kartu taryba turėjo apsvarstyti dar 74 klausimus, susijusius su biudžetu, socialinėmis paslaugomis, infrastruktūra ir savivaldybės turtu.

    Ką sako meras?

    Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius teigia, kad tarybos narių mandatas įpareigoja dalyvauti priimant sprendimus net ir tada, kai nuomonės išsiskiria. Jo vertinimu, nedalyvavimas posėdyje reiškia ne tik politinį gestą, bet ir tiesioginį poveikį gyventojams.

    „Jeigu nesutinki su konkrečiu sprendimu, ateini, išsakai argumentus ir balsuoji prieš. Tačiau neateiti ir kartu užblokuoti dešimtis kitų klausimų yra politinis neatsakingumas“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Biudžetas ir paslaugos

    Pasak savivaldybės, dalis sprendimų buvo susiję su biudžeto korekcijomis, nes metų pradžioje kai kurioms reikmėms buvo numatyta mažiau lėšų, nei reikia pagal realų poreikį. Dėl to metų eigoje tarybai tenka perskirstyti asignavimus, kad būtų užtikrintos būtinos išlaidos.

    Vienas klausimų buvo susijęs su atsiskaitymu už komunalinių atliekų tvarkymą. Nepriėmus sprendimo dėl lėšų perskirstymo, savivaldybė nurodo riziką vėluoti atsiskaityti už paslaugas, o tai gali reikšti delspinigius ir didesnę naštą biudžetui.

    Taip pat nebuvo priimtas biudžeto pakeitimas, susijęs su keleivių vežimu ir mokinių pavėžėjimu. Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų biudžete šioms paslaugoms numatyta 3,31 mln. eurų, kai realus poreikis siekia apie 5,8 mln. eurų, todėl trūksta beveik 2,5 mln. eurų.

    Administracijos vertinimu, užsitęsus finansavimo trūkumui didėja rizika laiku atsiskaityti su vežėjais ir užtikrinti paslaugų tęstinumą. Tokiais atvejais savivaldybė neatmeta ir papildomų kaštų dėl delspinigių ar ginčų sprendimo.

    Socialinės kompensacijos ir rizikos

    Neįvykęs posėdis palietė ir socialinę sritį. Savivaldybė nurodo negalinti tinkamai perskirstyti ir panaudoti 400 tūkst. eurų valstybės skirtų lėšų socialinėms paslaugoms, socialinei globai, asmeninei pagalbai ir kitoms priemonėms.

    Atidėti sprendimai dėl socialinių paslaugų kainų tvirtinimo, todėl, savivaldybės teigimu, gali nusikelti naujų paslaugų startas. Taip pat minima situacija, kai neįgalus asmuo, kuriam turėjo būti sprendžiamas socialinio būsto klausimas, sprendimo turės laukti ilgiau.

    Šildymo sezono pradžioje savivaldybė akcentuoja neapibrėžtumą dėl kompensacijų administravimo. Taryba turėjo spręsti dėl šilumos energijos subsidijavimo ir kuro kainų, naudojamų būsto šildymo išlaidų kompensacijoms skaičiuoti, todėl sprendimų atidėjimas gali reikšti ir vėlavimus skiriant išmokas.

    Tarp sustojusių klausimų yra ir savivaldybės garantijos pratęsimas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ paimtai paskolai. Savivaldybė nurodo, kad svarstytas 855 tūkst. eurų garantijos pratęsimas, o sprendimo nepriėmimas didina riziką patirti finansinių nuostolių.

    Atidėti ir infrastruktūros bei turto klausimai, įskaitant kelių ir gatvių sąrašų pakeitimus, turto perdavimą, vaizdo stebėjimo sistemos plėtrą, bendradarbiavimo sprendimus su policija ir Lietuvos šaulių sąjunga. Savivaldybė priduria, kad dalis projektų jau buvo svarstyti komitetuose.

    Neįvykus posėdžiui nusikėlė ir sprendimas dėl reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmo tvarkos aprašo. Savivaldybė teigia, kad šiuo dokumentu siekiama aiškiai apibrėžti specialistų veiksmų seką ir atsakomybes atpažinus riziką, o atidėjimas reiškia vėluojantį vieningos sistemos diegimą.

    Savivaldybės administracija skelbia papildomai vertinanti kiekvieno nepriimto sprendimo teisines, finansines ir praktines pasekmes bei terminus, iki kada sprendimai privalo būti priimti. Kitas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis planuojamas spalio 12 dieną.

  • Varėnos taryboje – biudžeto korekcijos ir apleistas turtas: kas keisis nuo rugsėjo 29 dienos

    Varėnos taryboje – biudžeto korekcijos ir apleistas turtas: kas keisis nuo rugsėjo 29 dienos

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metų rugsėjo 29 dieną 11 valandą rinksis į posėdį, kuriame numatyta svarstyti keliolika klausimų, tiesiogiai susijusių su gyventojų paslaugomis, savivaldybės turtu ir socialine parama.

    Didžiausio dėmesio tikimasi biudžeto temai: tarybai teikiamas sprendimo projektas dėl 2026–2028 metų biudžeto pakeitimo. Tokie pakeitimai paprastai apima asignavimų perskirstymą, programų finansavimo patikslinimus ir prisitaikymą prie per metų eigą pasikeičiančių poreikių.

    Posėdyje taip pat numatoma tvirtinti 2026 metų savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Šis instrumentas savivaldybėms svarbus siekiant skatinti tvarkyti objektus, mažinti rizikas aplinkai ir saugumui bei užtikrinti tvarkingą viešąją erdvę.

    Švietimo srityje planuojama keisti ankstesnį tarybos sprendimą dėl Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos nuostatų. Nuostatų atnaujinimai dažniausiai susiję su įstaigos veiklos organizavimu, struktūra, atsakomybėmis ir procedūrų suderinimu su galiojančiais teisės aktais.

    Socialinės politikos darbotvarkėje numatyta tvirtinti Varėnos socialinių paslaugų centro nuostatus ir keisti ankstesnį sprendimą, susijusį su šio centro veikla. Taip pat teikiamas pakeitimas dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašo, nuo kurio priklauso paramos skyrimo sąlygos ir praktinis administravimas.

    Atskiras klausimas skirtas 2026–2027 metų vidutinėms kuro kainoms, kurios naudojamos skaičiuojant būsto šildymo ir karšto vandens paruošimo išlaidų kompensacijas. Šių dydžių patvirtinimas yra reikšmingas, nes nuo jų gali priklausyti kompensacijų apskaičiavimas gyventojams, ypač tais laikotarpiais, kai energijos išteklių kainos svyruoja.

    Darbotvarkėje numatyta ir administracinių sprendimų: ketinama pripažinti netekusiais galios ankstesnius dokumentus dėl atstovavimo savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklių bei dėl savivaldybės turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo. Tokie sprendimai paprastai priimami, kai tvarkos perkeliamos į kitus teisės aktus, atnaujinamos arba suvienodinamos.

    Posėdyje taip pat planuojama spręsti savivaldybės turto panaudos, nuomos sutarties pratęsimo ir ilgalaikio materialiojo turto nuomos klausimus. Šie sprendimai svarbūs tiek savivaldybės finansams, tiek įstaigų ir bendruomenių galimybėms naudotis patalpomis ar infrastruktūra.

    Darbotvarkės projektą paskelbė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė. Savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkės, kaip įprasta, gali būti tikslinamos iki posėdžio pradžios, jeigu tam yra procedūrinis pagrindas.

  • Zarasų taryboje – pareiškimų audra ir sprendimai: nuo kompensacijų iki priedangų ir echoskopo

    Zarasų taryboje – pareiškimų audra ir sprendimai: nuo kompensacijų iki priedangų ir echoskopo

    Rugsėjo 24 dieną įvyko 45-asis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių, nedalyvavo Daiva Kelečienė, o prieš darbotvarkės klausimus posėdį iškart užkūrė vieši politiniai pareiškimai ir atsakymai.

    Posėdyje svarstyta devynių klausimų darbotvarkė, apėmusi socialinę paramą, švietimo finansavimą, sveikatos paslaugų infrastruktūrą ir civilinę saugą. Dalies klausimų kontekstas – augantys gyventojų lūkesčiai dėl paslaugų kokybės ir aiškios atsakomybės už sprendimus.

    Politinių pareiškimų virtinė

    Tarybos narys Gintaris Petrėnas paskelbė pasitraukiantis iš Lietuvos regionų partijos. Jis teigė, kad sprendimą lėmė skirtingas požiūris į tarpusavio pagarbą ir atsakomybę, o darbus ketina tęsti su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

    „Mano įsipareigojimai rinkėjams nesikeičia, keičiasi tik politinė komanda, su kuria dirbsiu“, – sakė Gintaris Petrėnas.

    Tarybos narys Vytautas Eidėjus pristatė pareiškimą dėl Zarasų miesto vietos veiklos grupės veiklos. Jis kalbėjo apie įgyvendinamą miesto vietos plėtros strategiją, socialinės įtraukties ir socialinio verslo projektus bei išsakė VVG atstovų pretenzijas tarybos nariui Ramūnui Keršiui dėl elgesio asociacijos susirinkimuose.

    V. Eidėjus taip pat kritikavo tarybos Kontrolės komiteto sprendimą nekviesti Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro vadovės į posėdį aptarti įstaigos veiklos. Jis pranešė ketinantis kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl R. Keršio pasisakymų socialiniame tinkle, kai šis eina tarybos Etikos komisijos pirmininko pareigas.

    Į šiuos pareiškimus reagavo Kontrolės komiteto pirmininkas Nikolajus Gusevas, atmesdamas politinio šališkumo kaltinimus. Jis akcentavo, kad komiteto vertinimai turi remtis dokumentais, audito išvadomis ir visų pusių argumentais, o ne interpretacijomis.

    R. Keršys paaiškino, jog domisi Zarasų miesto VVG veikla siekdamas atsakymų dėl susirinkimų organizavimo, sprendimų priėmimo ir lėšų naudojimo. Jis taip pat perskaitė pareiškimą dėl tikslinėse atostogose esančios vicemerės Aurelijos Trimonytės, keldamas klausimų dėl galimų darbo organizavimo ir saugos reikalavimų pažeidimų naikinant Sosnovskio barščius Raudinės kaime.

    „Viešumas būtinas, kai kalbame apie saugą ir atsakomybę už darbus savivaldybėje“, – sakė Ramūnas Keršys.

    Po pareiškimų pasisakiusi savivaldybės kontrolierė Irma Maldauskienė paragino tarybos narius tiksliai remtis Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitomis. Ji nurodė nesutinkanti su V. Eidėjaus pateiktu Sveikatos centro audito išvadų aiškinimu ir pabrėžė, kad ataskaitoje nebuvo nagrinėtas pacientų eilių klausimas.

    „Ataskaitose pateiktas išvadas reikia atskirti nuo politinių pasisakymų, kad gyventojai nebūtų klaidinami“, – sakė Irma Maldauskienė.

    Kompensacijos, biudžetas ir švietimas

    Patvirtinus darbotvarkę taryba atnaujino vidutines kietojo ir kitokio kuro kainas, pagal kurias nepasiturintiems gyventojams apskaičiuojamos būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, kai faktinės kuro sąnaudos kas mėnesį nenustatomos. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai peržiūrimi prieš šildymo sezoną, kai kainos rinkoje gali svyruoti, o paramos poreikis auga.

    Taryba taip pat pakeitė savivaldybės strateginį veiklos planą ir biudžetą. Pajamos ir asignavimai padidinti 162 000 eurų tikslinėmis valstybės biudžeto lėšomis, be to, atlikti su mokyklų tinklo pertvarka susiję asignavimų perskirstymai.

    Pagal rugsėjo 1 dienos duomenis patikslintas mokinių ir klasių skaičius 2026–2027 mokslo metams. Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje numatyti trys ketvirtųjų klasių komplektai vietoj keturių, o diskusijoje akcentuota, kaip mažėjantis mokinių skaičius veikia ugdymo kokybę ir klasių komplektavimą.

    Posėdyje aptartas ir mokinio padėjėjų poreikis, kuris pastaraisiais metais tampa viena jautriausių švietimo sistemos vietų dėl įtraukiojo ugdymo plėtros. Rajono mokyklose šiuo metu yra 29,5 mokinio padėjėjo etato, o mokyklų vadovai nurodė, kad papildomai reikėtų bent 8,5 etato.

    Taryba pritarė Zarasų sporto centro neformaliojo švietimo programų pakeitimams pagal esamą jų paklausą. Taip pat nustatytas 10 eurų mokestis už naują suaugusiųjų fizinio aktyvumo programą „Step“.

    Sveikatos įranga ir civilinė sauga

    Taryba nusprendė Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centrui dešimčiai metų pagal patikėjimo sutartį perduoti projekto lėšomis įsigytą ultragarsinės diagnostikos sistemą. Svarstant šį klausimą, dėl darbo Sveikatos centre nusišalino tarybos nariai Valdas Guobys ir Violeta Barisevičienė.

    Taryba taip pat įgaliojo savivaldybės administraciją vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą rajone. Ši funkcija susijusi su eismo saugumu ir kontrolės procedūromis, kurios gyventojams dažniausiai matomos per patikrinimus ir pažeidimų administravimą.

    Atsakydamas į tarybos nario paklausimą, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys pristatė priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių būklę. Jo teigimu, rajone yra 46 priedangos ir 21 kolektyvinės apsaugos statinys, o dalyje jų pritaikymo ir aprūpinimo darbai jau atlikti, kitur dar tęsiami.

    Šiuo metu perkama 15 generatorių, o aštuoniose priedangose planuojama įrengti nuotolinio atrakinimo galimybę. Diskusijoje paliestos ir per rugpjūčio mėnesio audrą išryškėjusios ryšio problemos, apsunkinusios pagalbos organizavimą, todėl savivaldybė įsigijo du palydovinius telefonus, tačiau jie dar neveikia, kol neparinktas operatorius.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas spalio 29 dieną, o komitetų posėdžiai – spalio 26 dieną.

  • Varėnos taryba renkasi: biudžeto pokyčiai, apleistas NT ir šildymo kompensacijų kainos

    Varėnos taryba renkasi: biudžeto pokyčiai, apleistas NT ir šildymo kompensacijų kainos

    Kas numatyta rugsėjo 29 dieną

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metais rugsėjo 29 dieną 14 valandą planuoja posėdį, kuriame numatyta svarstyti daugiau kaip dešimt sprendimų projektų. Darbotvarkėje – biudžeto pakeitimai, socialinės paramos tvarkos atnaujinimas ir savivaldybės turto valdymo klausimai.

    Tokie sprendimai tiesiogiai veikia gyventojus: nuo šildymo ir karšto vandens kompensacijų apskaičiavimo iki to, kaip savivaldybė administruoja nuomą, panaudą ar nurašo nebenaudojamą turtą. Posėdyje taip pat numatyti keli dokumentų pakeitimai, kurie atnaujina ankstesnių metų tarybos sprendimus.

    Biudžeto pakeitimai ir apleistas nekilnojamasis turtas

    Vienas pagrindinių darbotvarkės punktų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto pakeitimas, koreguojant 2026 metais vasario 10 dieną patvirtintą sprendimą. Tokie pakeitimai paprastai susiję su patikslintomis pajamų prognozėmis, tikslinėmis dotacijomis, investicijų grafiku ar perskirstymais tarp programų.

    Numatyta tvirtinti ir 2026 metais savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Praktikoje tai svarbu dėl priežiūros kontrolės ir galimų didesnių tarifų ar papildomų reikalavimų savininkams, o gyventojams – dėl tvarkos, saugumo ir viešosios aplinkos kokybės.

    Socialinės paslaugos ir kompensacijos už šildymą

    Posėdyje planuojama tvirtinti Varėnos socialinių paslaugų centro nuostatus ir keisti ankstesnį sprendimą dėl šios įstaigos. Tai gali apimti paslaugų apimties, atsakomybių, administravimo tvarkos ar bendradarbiavimo su kitomis institucijomis patikslinimus.

    Atskiras klausimas – 2026–2027 metų vidutinių kuro kainų patvirtinimas būsto šildymo ir karšto vandens paruošimo išlaidų kompensacijoms skaičiuoti. Šie dydžiai svarbūs vertinant, kokia kompensacijos dalis gali priklausyti gyventojams, ypač šildymo sezono metu, kai kainų svyravimai jautriai atsispindi sąskaitose.

    Darbotvarkėje taip pat numatyti keli pakeitimai, susiję su pinigine socialine parama: planuojama atnaujinti tvarkas dėl nepanaudotų biudžeto lėšų panaudojimo socialinei paramai ir patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams aprašą. Tokie pakeitimai dažniausiai skirti procedūroms suvienodinti, mažinti administracinę naštą ir aiškiau apibrėžti vertinimo kriterijus.

    Mokyklos nuostatai ir savivaldybės turto valdymas

    Taryba planuoja keisti Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos nuostatus, patvirtintus 2024 metais rugpjūčio 27 dieną. Nuostatų koregavimai paprastai susiję su įstaigos valdymu, veiklos organizavimu, ugdymo programų įgyvendinimu ar atitiktimi pasikeitusiems reikalavimams.

    Darbotvarkėje numatyta pripažinti netekusiais galios du ankstesnius sprendimus, susijusius su atstovavimo savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklėmis ir turto nurašymo bei likvidavimo tvarkos aprašu. Tokie sprendimai dažniausiai reiškia, kad vietoje jų taikomi naujesni, atnaujinti dokumentai arba pasikeitė teisinis reguliavimas.

    Posėdyje taip pat planuojama svarstyti praktinius savivaldybės turto klausimus: turto panaudą, nuomos sutarties pratęsimą ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Šie sprendimai svarbūs siekiant skaidriai naudoti savivaldybės turtą ir užtikrinti, kad jis teiktų viešąją naudą ar generuotų pajamas pagal nustatytas taisykles.

    „Darbotvarkėje numatyti sprendimai apima biudžeto korekcijas, socialinės paramos tvarkas ir savivaldybės turto valdymą“, – sakė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė.

  • Šildymo kompensacija 2026–2027 metais: svarbūs pokyčiai, kurie palies dirbančius ir senjorus

    Artėjant 2026–2027 metų šildymo sezonui gyventojai vėl galės kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Prašymai priimami nuo rugsėjo 1 dienos ir viso šildymo sezono metu, o nustačius teisę parama gali būti skiriama už visą sezoną.

    Socialinės apsaugos srities praktika rodo, kad didžiausia klaida yra delsimas: kuo anksčiau pateikiamas prašymas ir dokumentai, tuo mažesnė rizika, kad kompensacija vėluos, o už dalį laikotarpio jos nepavyks pritaikyti. Savivaldybės ragina gyventojus iš anksto pasitikrinti, ar visi šeimos duomenys registruose yra teisingi.

    Kas pasikeitė kompensacijų sąlygose?

    Šį sezoną daliai dirbančiųjų kompensaciją gauti turėtų būti paprasčiau. Nebetaikomas reikalavimas dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalaus darbo laiko, todėl ne visu etatu dirbantiems žmonėms nebelieka papildomos prievolės registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl paramos.

    Taip pat padidinti piniginių lėšų normatyvai: vienam gyvenančiam asmeniui jie išaugo nuo 3 495 eurų iki 6 990 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad santaupos dažniau nebebus kliūtis gauti kompensaciją, ypač tiems, kurie buvo sukaupę lėšų nenumatytiems atvejams.

    Palankesni pokyčiai numatyti ir šeimoms. Vieni vaikus auginantys tėvai tam tikrais atvejais gali turėti daugiau galimybių gauti paramą, o vertinant šeimų, auginančių vaikus su negalia, pajamas dalis su vaiku susijusių išmokų gali būti neįskaitomos į bendras pajamas.

    Kodėl svarbu įvertinti gautas išmokas?

    Gyventojams, planuojantiems kreiptis dėl kompensacijos, svarbu žinoti, kad vertinant teisę į piniginę socialinę paramą įskaitomos įvairios pajamos. Tarp jų gali atsidurti ir iš pensijų kaupimo bendrovės gautos išmokos, todėl kompensacija gali sumažėti arba kurį laiką būti neskiriama.

    Dažniausiai šis poveikis būna laikinas, nes pajamos paprastai vertinamos už tris mėnesius iki kreipimosi. Pasibaigus laikotarpiui, kai vienkartinės ar didesnės pajamos buvo įtrauktos į vertinimą, žmogus gali kreiptis pakartotinai.

    Jeigu kompensacijos gavimo laikotarpiu pasikeičia materialinė padėtis, apie tai reikia informuoti savivaldybę. Tai ypač aktualu pasikeitus darbui, gaunant vienkartines išmokas ar pasikeitus kartu gyvenančių asmenų sudėčiai.

    Kaip pateikti prašymą ir ko nepamiršti?

    Prašymą galima pateikti nuotoliniu būdu per SPIS arba kitais savivaldybės numatytais kanalais, taip pat atvykus į klientų aptarnavimo padalinį. Jei pasirenkamas kontaktinis vizitas, daugelyje savivaldybių taikoma išankstinė registracija, kad būtų išvengta eilių ir sutrumpėtų aptarnavimo laikas.

    Jeigu dėl kompensacijos kreipiatės ne pirmą kartą, kai kuriais atvejais procesas gali būti supaprastintas, tačiau svarbu nesiųsti to paties prašymo keliais būdais. Duomenų dubliavimas dažnai sulėtina nagrinėjimą, nes prašymus tenka tikslinti ir sujungti.

    Gyventojams verta iš anksto pasiruošti dokumentus, kurių savivaldybė negali patikrinti registruose: tai gali būti kai kurios pajamų pažymos, informacija apie išlaikymą ar susitarimai dėl skolų padengimo. Jei būste už šildymą atsiskaito kelios šeimos ar keli vieni gyvenantys asmenys, prašymus paprastai turi pateikti visi, kurių išlaidos ir pajamos yra vertinamos.

    Vilniuje senjorams numatytas papildomas patogumas: kompensaciją jau gavę gyventojai gali sulaukti priminimo telefonu dėl pratęsimo ir, jei yra tokia galimybė, sutvarkyti formalumus nuotoliniu būdu. Savivaldybės gyventojams primena būti budriems ir tikrinti, ar skambinama oficialiais kontaktais.

  • Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną patvirtino atnaujintą Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašą. Nauja tvarka įsigaliojo 2026 metais birželio 1 dieną ir orientuota į tikslesnį paramos skyrimą bei didesnę paskatą grįžti į darbo rinką.

    Tvarkos apraše numatyti pakeitimai aktualūs tiek dirbantiems mažesniu krūviu, tiek šeimoms su vaikais, tiek gyventojams, kurie siekia atgauti finansinį stabilumą po bedarbystės. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai parengti atsižvelgiant į nacionalinio reguliavimo pokyčius, taikomus piniginei socialinei paramai.

    Kas keičiasi dirbantiems?

    Vienas ryškiausių pakeitimų – palengvintos sąlygos dirbantiems ne visą darbo laiką. Atsisakyta reikalavimo dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, o tai reiškia, kad didesnė dalis mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų gali tikėtis paramos.

    Taip pat numatyta, kad dirbant ne visu etatu nebereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje vien tam, kad būtų išlaikyta teisė į piniginę socialinę paramą. Praktikoje tai turėtų sumažinti biurokratinę naštą ir supaprastinti paramos gavimo procesą.

    Didesnė paskata įsidarbinti

    Atnaujintoje tvarkoje numatyta ilgesnė pereinamojo laikotarpio apsauga įsidarbinus. Įsidarbinus asmeniui 6 mėnesius bus mokama 100 proc. dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo mokėta iki įsidarbinimo, kai anksčiau toks laikotarpis truko 3 mėnesius.

    Kartu sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Tikimasi, kad šios nuostatos mažins riziką, jog žmogus dėl baimės netekti paramos atidės sprendimą priimti darbą.

    Turto normatyvai, šeimos ir skolos

    Didinami turto ir būsto ploto normatyvai. Piniginių lėšų normatyvas didinamas dvigubai: pirmajam asmeniui iki 30 VRP, kiekvienam kitam suaugusiam – iki 20 VRP, o vaikui – iki 10 VRP.

    Naudingojo būsto ploto normatyvas vieno ir dviejų butų namuose didinamas nuo 60 iki 90 kv. m, todėl daugiau šeimų gali išlikti paramos sistemoje net ir turėdamos didesnį, bet realiai būtinos paskirties būstą.

    Šeimoms numatytos papildomos nuostatos: vieniems auginantiems vaikus tėvams, kai nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, sudaryta teisė 12 mėnesių gauti paramą visai šeimai. Taip pat studijuojantys ar besimokantys vaikai iki 24 metų įskaitomi į šeimos sudėtį, jei jų pajamos mažesnės nei 1,1 VRP.

    Dar vienas svarbus akcentas – skolų valdymo reikalavimai kompensacijoms gauti. Jei gyventojas turi įsiskolinimų už šildymą ar vandenį, jis turės ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl skolos grąžinimo.

    Tvarkoje taip pat patikslintos galimybės skirti paramą išimties tvarka, pavyzdžiui, kai asmuo turi tik vieną būstą, tačiau jo turto vertė viršija normatyvus, arba kai parama reikalinga skyrybų proceso metu. Savivaldybė tikisi, kad šie pokyčiai leis paramą skirti taikliau, nepaliekant pažeidžiamų situacijų nuošalyje.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: kam lengviau gauti pašalpą ir kompensacijas

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie aktualūs socialinės pašalpos gavėjams ir dėl paramos besikreipiantiems pirmą kartą. Pokyčiai palies ir būsto šildymo, vandens bei kitas kompensacijas, taip pat paramos gavėjų pareigas savivaldybėse.

    Pagrindinis tikslas – tiksliau įvertinti žmonių situaciją ir sumažinti kliūtis tiems, kurie dirba, bet pajamų vis tiek nepakanka. Kartu didinamas dėmesys įsitraukimui į darbo rinką ir aiškesnėms taisyklėms, kai žmonės turi skolų už paslaugas.

    Dirbantiems nebelieka minimalaus krūvio

    Nuo birželio 1 dienos nebelieka reikalavimo dirbantiems asmenims būti išdirbus nustatytą minimalų darbo laiką, kad jie galėtų gauti piniginę socialinę paramą. Iki šiol buvo taikoma sąlyga dirbti bent du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės.

    Tai ypač svarbu žmonėms, kurie dirba daliniu etatu, turi sezoninį ar nereguliarų darbo grafiką, taip pat derina darbą su slauga ar vaikų priežiūra. Praktikoje tokie atvejai dažnai tapdavo priežastimi paramos negauti net ir esant mažoms pajamoms.

    Daugiau išimčių šeimoms ir vaikams su negalia

    Pokyčiai numato daugiau galimybių vieniems vaikus auginantiems tėvams, kai išlaikymo klausimai dar nėra teisiškai išspręsti. Savivaldybės administracija, įvertinusi faktinę situaciją, galės išimties tvarka skirti pašalpą ir kompensacijas, jei nėra teismo patvirtintos sutarties, vyksta procesai dėl tėvystės ar išlaikymo nustatymo arba taikoma mediacija.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, numatytas itin reikšmingas pakeitimas: vaiko gaunama šalpos negalios pensija nebebus įskaitoma į šeimos pajamas vertinant teisę į piniginę socialinę paramą. Tai gali padidinti tikimybę gauti paramą ir kai kuriais atvejais lemti didesnį jos dydį.

    Turto vertinimas, būsto plotas ir skolos

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi turto vertinimo tvarka: turto vertės normatyvai susiejami su valstybės remiamų pajamų dydžiu ir bus automatiškai indeksuojami. Taip pat piniginių lėšų normatyvas įtraukiamas į bendrą turto vertės normatyvą, todėl vertinimas turėtų tapti nuoseklesnis.

    Dar viena naujovė – didesnis būsto ploto normatyvas vieno ar dviejų butų namuose gyvenantiems žmonėms. Vienam asmeniui arba vienam iš bendrai gyvenančių asmenų bus taikomas 90 kvadratinių metrų naudingojo ploto normatyvas, o už kiekvieną kitą kartu gyvenantį asmenį papildomai bus pridedama po 15 kvadratinių metrų.

    Keičiama ir tvarka žmonėms, turintiems įsiskolinimų už energiją, kurą ar vandenį ir siekiantiems gauti kompensacijas. Nustatyta pareiga per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo, kad gyventojai pirmiausia galėtų kreiptis dėl kompensacijų, o skolos klausimą sutvarkyti jau po to.

    Pokyčiai palies ir privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekančius gyventojus: nuo birželio 1 dienos jie galės pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei atitiks nustatytas sąlygas. Taip pat įtvirtinta pareiga paramos gavėjams dalyvauti savivaldybių užimtumo didinimo programose ar užimtumą skatinančiuose projektuose, kai tai jiems pritaikoma pagal individualią situaciją.

  • Socialinė parama ir pensijų fondų išmokos: kada privaloma pranešti ir kas rizikuoja permoka

    Socialinė parama ir pensijų fondų išmokos: kada privaloma pranešti ir kas rizikuoja permoka

    Gyventojai, kurie gauna piniginę socialinę paramą ar socialines paslaugas ir tuo pačiu metu iš pensijų kaupimo bendrovių gavo išmoką, apie tai turi pranešti per 1 mėnesį. Informaciją reikia pateikti Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui arba seniūnijos socialinio darbo organizatoriui pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą.

    Toks pranešimas svarbus todėl, kad pensijų fondų išmokos vertinamos kaip pajamos, kai skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos. Tai apima būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, taip pat kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą.

    Kaip išmokos veikia paramą?

    Pensijų kaupimo bendrovių išmokėtos sumos gali pakeisti asmens ar šeimos pajamas vertinamuoju laikotarpiu, todėl gali keistis paramos dydis arba teisė ją gauti. Socialinių paslaugų atveju išmokos taip pat gali turėti įtakos vertinant finansines galimybes ir nustatant mokėjimo už paslaugas dydį.

    Jei apie gautą išmoką nepranešama ir vėliau nustatoma, kad piniginė socialinė parama buvo išmokėta didesnė, nei priklausė, susidaro permoka. Tokiu atveju permokėtas sumas reikia grąžinti, todėl gyventojams rekomenduojama nedelsti ir apie pokyčius informuoti atsakingus specialistus.

    Kada pranešti nereikia?

    Pranešti apie pensijų kaupimo bendrovių išmokas nereikia, jei asmeniui paskirta paliatyvioji pagalba. Taip pat išimtis taikoma, kai asmuo serga sunkia liga, įtraukta į patvirtintą ligų sąrašą, arba kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.

    Jeigu kyla neaiškumų, kokia išmoka buvo gauta ir ar ji turės įtakos paramai, gyventojams patariama pasikonsultuoti prieš pateikiant prašymus ar tęsiant paramos gavimą. Konsultacijos teikiamos telefonais +370 389 61628 ir +370 389 63996.

  • Panevėžys primena: balandį dar galima pateikti prašymą šildymo kompensacijai už visą sezoną

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad balandis yra paskutinis mėnuo pateikti prašymą būsto šildymo išlaidų kompensacijai, kad ji būtų skaičiuojama už visą 2025–2026 metų šildymo sezoną nuo jo pradžios. Laiku pateikta paraiška leidžia savivaldybei įvertinti teisę į paramą už visą šildymo laikotarpį, o ne tik nuo kreipimosi mėnesio.

    Kompensacijos skiriamos vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jei jie visą prašomą laikotarpį atitiko nustatytas sąlygas. Teisę į paramą paprastai turi gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą būste, o nuomojantis svarbu, kad nuomos sutartis būtų įregistruota Registrų centre.

    Kam vertinama teisė į kompensaciją?

    Vertinant teisę į kompensaciją, atsižvelgiama į kelis esminius kriterijus, tarp jų ir pajamas bei šeimos sudėtį. Taip pat kiekvienas vyresnis nei 18 metų asmuo, o tam tikrais atvejais ir vienas gyvenantis 16–18 metų jaunuolis, turi atitikti bent vieną užimtumo ar socialinės veiklos sąlygą.

    Tokios sąlygos gali būti darbas, mokymasis ar studijos, registracija Užimtumo tarnyboje, senatvės ar negalios pensijos gavimas, slauga ar kiti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyti pagrindai. Savivaldybė taip pat vertina nuosavybės teise turimą turtą, kurio vertė neturi viršyti nustatytų normatyvų.

    Jei yra įsiskolinimų už šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, kompensacijai gauti paprastai būtina su paslaugų tiekėju sudaryti skolos grąžinimo dalimis sutartį. Savivaldybės praktikoje tai laikoma svarbia sąlyga, kad parama būtų skiriama ir žmogus galėtų stabiliai atsiskaityti už paslaugas.

    Ką svarbu žinoti dėl deklaruotų asmenų?

    Panevėžyje atkreipiamas dėmesys ir į būste deklaruotus asmenis: jeigu kartu su kompensacijos prašančiu gyventoju yra deklaruotas, tačiau faktiškai negyvenantis žmogus, vertinama ir jo situacija. Tokiais atvejais jis turi pateikti atskirą prašymą ir reikalingus dokumentus.

    Nepateikus dokumentų, kompensacija gali nebūti skiriama ir kitam tame pačiame būste deklaruotam asmeniui. Ši nuostata paprastai netaikoma, kai būstas yra padalintas ir už paslaugas atsiskaitoma pagal atskiras sąskaitas.

    Kaip pateikti prašymą Panevėžyje?

    Prašymus Panevėžio miesto gyventojai gali pateikti keliais būdais, o patogiausias dažnai būna elektroninis. Paraiškas galima teikti per Socialinės paramos informacinę sistemą SPIS, kur gyventojai taip pat gauna pranešimus, kada reikėtų pateikti naują prašymą.

    Dokumentus galima pristatyti ir atvykus į Socialinių reikalų skyrių, iš anksto užsiregistravus internetu arba kreipiantis į Informacijos langelį. Taip pat leidžiama siųsti dokumentus paštu arba pateikti el. paštu su kvalifikuotu elektroniniu parašu, taip pat per įgaliotą atstovą.

    Gyventojams rekomenduojama nedelsti iki mėnesio pabaigos, nes prireikus patikslinti duomenis ar papildyti dokumentus procesas gali užtrukti. Kuo anksčiau pateikiamas prašymas, tuo sklandžiau savivaldybė gali įvertinti teisę į kompensaciją ir priimti sprendimą.

  • Būsto šildymo ir vandens kompensacijos 2025–2026 sezonui: balandžio 30 dieną – paskutinė diena kreiptis

    Būsto šildymo ir vandens kompensacijos 2025–2026 sezonui: balandžio 30 dieną – paskutinė diena kreiptis

    Balandžio 30 dieną yra paskutinė diena, kai gyventojai gali pateikti prašymą būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms gauti už 2025–2026 metų šildymo sezoną. Kompensacijos būtų taikomos nuo 2025 metų spalio 1 dienos, todėl savivaldybės ragina neatidėlioti prašymo pateikimo.

    Jei prašymas bus pateiktas pavėluotai, nuo 2026 metų gegužės 1 dienos kompensacijos bus skiriamos tik už du praėjusius mėnesius. Tai reiškia, kad kreipiantis 2026 metų gegužę kompensacija galėtų būti pritaikyta tik už kovą ir balandį, o kreipiantis birželį – tik už balandį.

    Tokia tvarka aktuali gyventojams, kurie prašymus linkę atidėti iki sezono pabaigos ar kreipiasi tik tada, kai išauga sąskaitos. Praktikoje tai gali reikšti prarastą dalį kompensacijos už ankstesnius mėnesius, jei dokumentai pateikiami per vėlai.

    Kur ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymą galima pateikti atvykus į seniūniją pagal deklaruotos arba faktinės gyvenamosios vietos adresą. Taip pat dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Dėl individualių situacijų, reikalingų dokumentų ar prašymo pildymo gyventojai gali kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinių išmokų specialistą. Tai ypač svarbu, jei pasikeitė šeimos sudėtis, pajamos ar būsto išlaidos, nes tokie pokyčiai gali turėti įtakos vertinimui.