Daugiabučių renovacija Vilniaus rajone vis dažniau pristatoma ne kaip kosmetinis remontas, o kaip investicija į mažesnes šildymo sąskaitas, komfortą ir būsto vertę. Savivaldybė pabrėžia, kad vien kompensacijos už šildymą problemos neišsprendžia, o ilgalaikį efektą duoda tik energinį efektyvumą didinantys sprendimai.
Gegužės pabaigoje surengtame seminare savivaldybės, renovacijos programos ir energetikos ekspertai aptarė, kaip realiai pajudinti namo atnaujinimą ir kokios priemonės šiuo metu gyventojams palankiausios. Akcentuota, kad procesas tampa sklandesnis, kai kartu veikia gyventojai, administratorius, projektuotojai ir finansavimo institucijos.
„Savivaldybė kasmet skiria kompensacijas už suvartotą šilumos energiją, tačiau tai tik laikina pagalba. Renovacija leidžia iš esmės sumažinti energijos sąnaudas, o kvartalinės renovacijos atveju galime finansuoti ir aplinkos sutvarkymą“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.
Pasak savivaldybės atstovų, Vilniaus rajone iki šiol renovuoti 26 daugiabučiai, o įgyvendintų projektų rezultatai išsiskiria energijos sutaupymu. Nurodoma, kad vidutinis skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas siekia 70,3 proc., kai Lietuvos vidurkis sudaro 63 proc., tad skirtumas siekia 7,3 procentinio punkto.
Svarbus argumentas gyventojams yra ir tai, kad savivaldybė finansuoja dalį parengiamųjų darbų. Pabrėžiama, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri savo lėšomis pilnai apmoka investicijų planų ir energinio naudingumo sertifikatų parengimą, o pagal paskutinį kvietimą šia galimybe pasinaudojo 43 daugiabučiai.
Gyventojams siūlomi keli atnaujinimo keliai, priklausomai nuo namo būklės ir norimo rezultato. Kompleksinė renovacija paprastai apima fasadą, stogą, šildymo sistemų pertvarką ir kitus sprendimus, o tikslas išlieka pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sutaupyti reikšmingą dalį energijos.
Kartais gyventojai renkasi mažesnės apimties darbus, kai siekiama greitesnio efekto su mažesnėmis investicijomis. Tokiomis priemonėmis gali būti šilumos punkto atnaujinimas ar kiti inžineriniai sprendimai, kurie leidžia tiksliau reguliuoti šildymą ir mažinti nuostolius, ypač jei namo sistemos seniai modernizuotos.
Didžiausiu papildomu paskatinimu savivaldybė įvardija kvartalinę renovaciją, kai atsinaujina keli gretimi namai. Tokiu atveju savivaldybė gali prisidėti ne tik prie projekto parengimo, bet ir prie kiemų, aplinkos bei požeminių inžinerinių tinklų sutvarkymo, todėl gyventojams lengviau matyti viso rajono, o ne vien laiptinės pokytį.
Seminare daug dėmesio skirta ir pastatų senėjimo temai. Energetikos ekspertai priminė, kad nemaža dalis daugiabučių Lietuvoje yra perkopę pusės amžiaus ribą, o net ir ankstyvos nepriklausomybės laikotarpiu statyti namai artėja prie amžiaus, kai būtinas nuoseklus atnaujinimas.
Akcentuota, kad delsti dažnai reiškia didesnę kainą vėliau, nes brangsta statybos darbai ir medžiagos, o paramos sąlygos laikui bėgant gali kisti. Dėl to gyventojams rekomenduojama pradėti nuo aiškaus žingsnio: užsisakyti investicijų planą, įsivertinti galimus energijos sutaupymus ir tuomet priimti sprendimą dėl projekto apimties.
Praktinė renovacijos pusė dažnai atsiremia į gyventojų susitarimą. Pabrėžiama, kad sprendimų priėmimas daugiabutyje reikalauja aktyvios komunikacijos, aiškaus darbų plano ir atsakymų į dažniausius klausimus apie kainą, terminus bei laikinus nepatogumus.
„Jau po pirmo šildymo sezono renovuotame name šildymo kaštai sumažėjo daugiau nei perpus. Renovacija yra mūsų gyvenimo kokybė, vaikų sveikata ir žmonių komfortas“, – sakė Vilniaus rajono vicemerė dr. Danuta Narbut.
Kalbant apie naujausias tendencijas, renovacijos projektuose vis dažniau svarstoma atsinaujinančios energetikos integracija, kuri padeda mažinti priklausomybę nuo šilumos kainų svyravimų. Praktikoje tai gali reikšti šilumos siurblių sprendimus, hibridines sistemas, šilumos kaupimą ar kitus technologinius pasirinkimus, kurie derinami su pastato apšiltinimu ir modernizuotomis šildymo sistemomis.
Ekspertai pabrėžė, kad didžiausią efektą duoda ne viena priemonė, o suderintas sprendinių paketas: mažesni šilumos nuostoliai per atitvaras, tikslesnis šildymo valdymas ir, kur įmanoma, dalies energijos pasigaminimas vietoje. Tokie projektai ne tik mažina sąskaitas, bet ir prisideda prie mažesnių emisijų bei komfortiškesnio mikroklimato butuose.
Gyventojams, kurie svarsto pradėti procesą, rekomenduojama įsivertinti namo techninę būklę ir pasirinkti kelią, atitinkantį realius poreikius: nuo skubių bendrojo naudojimo objektų remontų iki kompleksinės ar kvartalinės renovacijos. Savivaldybė ragina nedelsti ir aktyviai domėtis galiojančiomis paramos priemonėmis, nes būtent parengiamasis etapas dažnai tampa riba, kurią peržengus renovacija pradeda judėti greičiau.
