Šiltos vonios procedūra gali pastebimai sumažinti arterinį kraujospūdį, o kai kuriais atvejais poveikis gali būti stipresnis nei po vidutinio intensyvumo fizinio krūvio. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, lyginę šilto vandens poveikį su važiavimu stacionariu dviračiu.
Tyrime dalyvavo 25 fiziškai neaktyvūs 45–70 metų suaugusieji, turintys antsvorio arba nutukimą. Mokslininkai vertino kraujospūdžio pokyčius, širdies susitraukimų dažnį ir kūno temperatūrą po dviejų skirtingų užsiėmimų.
Vieno seanso metu dalyviai 30 minučių buvo panirę į maždaug 40 laipsnių šilumos vandenį. Kito seanso metu tiek pat laiko mynė stacionaraus dviračio pedalus, o tarp procedūrų buvo daroma bent 72 valandų pertrauka.
Rezultatai parodė, kad po šiltos vonios kraujospūdis sumažėdavo labiau nei po vidutinio intensyvumo mynimo. Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra argumentas visiškai atsisakyti judėjimo, nes fizinis aktyvumas veikia plačiau nei vien kraujospūdį.
Kaip šiluma veikia kraujotaką?
Šilto vandens poveikis siejamas su tuo, kad kylant kūno temperatūrai plečiasi kraujagyslės. Dėl to sumažėja periferinis pasipriešinimas, kraujui lengviau tekėti, o spaudimas kraujagyslių sienelėms gali sumažėti.
Ekspertai šį reiškinį aiškina paprastai: šiluma skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl daliai žmonių kraujospūdis natūraliai krenta. Tai viena priežasčių, kodėl kai kuriems po karštos vonios ar pirties gali pasireikšti silpnumas.
Kam reikia ypatingo atsargumo?
Pernelyg karštas vanduo gali sukelti pernelyg staigų kraujospūdžio kritimą, galvos svaigimą ar net apalpimą, ypač staigiai stojantis. Didesnė rizika gali būti vyresniems nei 70 metų žmonėms ir tiems, kurių kraujospūdis ir taip žemas.
Medikai pataria į šiltą vandenį lipti palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti, o procedūros metu stebėti savijautą. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus, sergate širdies ligomis ar esate patyrę alpimų, dėl tokių procedūrų saugumo verta pasitarti su gydytoju.