Šiltnamyje temperatūra dažniausiai būna maždaug 5 laipsniais aukštesnė nei lauke, tačiau staigūs orų pokyčiai gali greitai paversti jį tvankia, augalams pavojinga erdve. Perkaitimas ir užsistovėjęs drėgnas oras silpnina daigus, lėtina augimą ir didina jautrumą ligoms bei kenkėjams.
Viena dažniausių sodininkų klaidų – per lietų sandariai uždaryti šiltnamį, tikintis apsaugoti augalus nuo drėgmės. Praktikoje poveikis dažnai būna priešingas: drėgmė vis tiek patenka per dirvą ir smulkius plyšius, o be oro judėjimo ji užsistovi ir sudaro palankias sąlygas grybiniams susirgimams.
Tokioje aplinkoje greičiau plinta pomidorams ir kitiems augalams pavojingos ligos, o šaknų zona gali pradėti dūsti dėl prastesnės dujų apykaitos. Todėl vėdinimas svarbus ne tik per karščius, bet ir apniukusiomis ar lietingomis dienomis, ypač kai šiltnamyje juntamas tvankumas.
Kada vėdinti, kad nepakenktumėte
Jei lauke vėsu ir temperatūra žemesnė nei 15 laipsnių, dažniausiai pakanka praverti vieną langą arba duris vienoje pusėje. Taip užtikrinama minimali oro apykaita ir sumažinama skersvėjo bei augalų atšaldymo rizika.
Kai lauko temperatūra viršija 17 laipsnių, galima atverti langus ar duris abiejose šiltnamio pusėse, sudarant kryžminį vėdinimą. Toks oro judėjimas greitai pašalina drėgmės perteklių ir sumažina sąlygas ligoms plisti.
Pomidorai, agurkai ir paprikos – skirtingi poreikiai
Pomidorai paprastai geriau toleruoja intensyvesnį vėdinimą, todėl šiltomis dienomis šiltnamį galima laikyti pravertą ilgiau. Praktinis orientyras – duris dažnai saugu laikyti atviras iki tol, kol nakties temperatūra nenukrenta žemiau 6 laipsnių.
Agurkai ir paprikos yra šilumamėgiškesni ir jautresni skersvėjui, todėl jiems vėdinimą verta taikyti atsargiau. Paprikoms nepageidautina, kad naktimis temperatūra kristų žemiau 15 laipsnių, o agurkams kritinė riba paprastai laikoma apie 7 laipsnius.
Temperatūros riba, kurios geriau neperžengti
Vėdinimą verta didinti palaipsniui, kad augalai nepatirtų šoko, kai staiga kelioms valandoms plačiai atveriamos durys. Geriau pradėti nuo trumpų intervalų ir juos ilginti, stebint tiek temperatūrą, tiek kondensato kiekį ant plėvelės ar stiklo.
Specialistai dažnai kaip viršutinę komforto ribą šiltnamyje įvardija apie 27 laipsnius. Jei termometras rodo daugiau, didėja perkaitimo rizika, o kartu ir streso poveikis, dėl kurio augalai prasčiau mezga žiedus ir tampa imlesni ligoms.