Tinkamai parinkta radiatoriaus šiluminė galia lemia ne tik komfortą namuose, bet ir tai, kiek realiai permokėsite už šildymą. Per silpnas radiatorius neleis pasiekti norimos temperatūros šaltesnėmis dienomis, o per galingas dažnai reiškia prastesnį reguliavimą ir didesnius nuostolius.
Praktiškai radiatorius dažniausiai parenkamas pagal patalpos plotą ir pastato šilumos izoliaciją, darant prielaidą, kad patalpų aukštis siekia apie 2,5–2,7 metro. Tokiu atveju orientacinis poreikis paprastai svyruoja nuo 60 iki 130 vatų vienam kvadratiniam metrui.
Greitas galios skaičiavimas
Jei namas naujos statybos ar renovuotas ir turi gerą šilumos izoliaciją, dažnai pakanka 60–80 vatų vienam kvadratiniam metrui. Tai reiškia, kad 15 kvadratinių metrų kambariui orientacinė galia būtų apie 900–1 200 vatų.
Standartinės statybos, apšiltintuose daugiabučiuose ar namuose, statytuose nuo 1990-ųjų, dažnai taikomas 80–100 vatų vienam kvadratiniam metrui intervalas. Pavyzdžiui, 20 kvadratinių metrų svetainei dažnai reikia apie 1 600–2 000 vatų.
Sename, neapšiltintame name ar bute kampinėje padėtyje poreikis paprastai didesnis ir gali siekti 110–130 vatų vienam kvadratiniam metrui. Tokiu atveju 10 kvadratinių metrų kambariui gali reikėti apie 1 100–1 300 vatų.
Kiek vatų populiariems plotams?
Norint greitai pasitikrinti skaičius, galima naudoti vidutinę 90 vatų vienam kvadratiniam metrui reikšmę, tinkančią daugeliui vidutinės izoliacijos būstų. Tada 10 kvadratinių metrų patalpai orientacinė galia būtų apie 900 vatų.
15 kvadratinių metrų kambariui pagal tą pačią formulę dažniausiai gaunama apie 1 350 vatų. 20 kvadratinių metrų erdvei orientacinis poreikis siekia apie 1 800 vatų.
25 kvadratinių metrų patalpai, pavyzdžiui, didesnei svetainei su virtuvės zona, dažnai prireikia apie 2 250 vatų. Praktikoje verta numatyti nedidelę atsargą, ypač jei patalpa kampinė arba turi didelius langus.
Kada skaičių reikia didinti?
Vien ploto nepakanka, nes šilumos nuostolius stipriai veikia patalpos paskirtis ir norima temperatūra. Vonioje įprastai siekiama apie 24 laipsnių, kai gyvenamuosiuose kambariuose dažnai pakanka apie 20 laipsnių, todėl voniai dažnai rekomenduojama pridėti apie 20–30 proc. galios.
Kampinėms patalpoms, kur yra dvi išorinės sienos, arba kambariams su dideliais vitrininiais langais šilumos nuostoliai paprastai didesni. Tokiais atvejais prie bazinės galios dažnai pridedama apie 10–15 proc., kad šaltuoju metu šildymas neatsiliktų nuo poreikio.
Jei svarstote apie elektrinį nešiojamą šildytuvą kaip papildomą šilumos šaltinį, dažnai pasirenkami modeliai su keliomis galios pakopomis, maždaug 1 500–2 000 vatų diapazone. Vis dėlto tai labiau laikinas sprendimas, o ilgalaikėms sąnaudoms svarbiausia lieka pastato sandarumas ir šildymo sistemos reguliavimas.
Galutinį sprendimą verta priimti įvertinus ne tik kvadratūrą, bet ir izoliaciją, langų plotą, patalpos padėtį bei šildymo sistemos tipą. Dažnai saugiau rinktis kiek galingesnį radiatorų su tiksliu reguliavimu, nei per silpną, kuris per šalčius nepasieks komforto.