Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lenkijoje įsigalios atnaujintos daugiabučių šildymo išlaidų paskirstymo taisyklės, kurios pakeis iki šiol įprastą praktiką „sutaupyti“ visiškai užsukant radiatorius. Esminis pokytis – įvedama minimali šilumos įmoka, kurią reikės mokėti net ir tuomet, kai bute šildymas sumažintas iki minimumo.
Šių pokyčių tikslas – sąžiningiau paskirstyti šildymo kaštus ir sumažinti vadinamąjį šilumos parazitavimą, kai dalis gyventojų mažai šildo savo butus, tačiau komfortišką temperatūrą palaiko iš kaimyninių butų per sienas ir perdangas sklindančia šiluma. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnes sąskaitas tiems, kurie šildo įprastai.
Kas yra minimali šilumos įmoka?
Naujoji minimali šilumos įmoka nebus viena fiksuota suma visiems. Ji bus nustatoma kaip tam tikra dalis bendrų šildymo kintamųjų išlaidų arba pagal energijos kiekį, reikalingą užtikrinti bazinę temperatūrą bute.
Viešai aptariama, kad minimali riba gali siekti ne mažiau kaip 15 proc. kintamųjų viso pastato šildymo sąnaudų. Kitas galimas skaičiavimo būdas – prilyginti įmoką energijai, kurios reikia palaikyti vadinamąją bazinę temperatūrą, dažniausiai apie 16 laipsnių Celsijaus.
Privalomi nuotolinio nuskaitymo prietaisai
Kartu su minimalia šilumos įmoka įtvirtinamas ir platesnis perėjimas prie skaitmeninės apskaitos. Iki 2026 metų pabaigos tradiciniai šilumos dalikliai, šilumos skaitikliai bei vandens skaitikliai turės būti pakeisti moderniais įrenginiais su nuotoliniu radijo ryšio nuskaitymu.
Tikimasi, kad tai leis tiksliau nustatyti realų suvartojimą, greičiau pastebėti gedimus ar neatitikimus ir sumažinti situacijų, kai duomenims surinkti reikia fizinių apsilankymų butuose. Galutinės konkrečios įmokų sumos priklausys nuo šilumos tiekėjų tarifų ir konkrečios bendrijos ar administratoriaus patvirtintų vidaus taisyklių.
Pokyčiai aktualūs ir platesniame kontekste: šildymo sąnaudų paskirstymas daugiabučiuose vis dažniau siejamas ne tik su individualiais sprendimais, bet ir su viso pastato energiniu balansu. Kai dalis butų sistemingai nešildomi, didėja drėgmės ir pelėsio rizika, o energijos nuostoliai persiskirsto kaimynams.