CP v2

Tag: Šilumos punktas

  • Oro išleidote, bet radiatorius vis tiek šaltas? Šios 3 priežastys dažniausiai pamirštamos

    Oro išleidote, bet radiatorius vis tiek šaltas? Šios 3 priežastys dažniausiai pamirštamos

    Radiatorių nuorinimas dažnai išsprendžia problemą, kai jis šyla netolygiai arba viršuje lieka šaltas. Tačiau pasitaiko situacijų, kai oras išleistas, termostatas patikrintas, o kambaryje vis tiek vėsu. Tokiu atveju priežasties verta ieškoti ne nuorintuve, o pačiame radiatoriuje arba visoje šildymo sistemoje.

    Prieš imantis papildomų veiksmų svarbu įvertinti, ar bėda paliečia vieną radiatorių, ar jų yra daugiau. Jei šaltas tik vienas, dažniau kalta lokali problema. Jei prastai šyla keli kambariai, tikėtinesnė gedimo ar netinkamų nustatymų priežastis jau yra katilinėje ar namo sistemoje.

    Nuorintas, bet viduje užsikimšęs

    Ilgainiui radiatorių ir vamzdynų viduje gali kauptis nuosėdos: dumblas, rūdys, kalkės. Jos trukdo vandeniui cirkuliuoti, todėl radiatorius lieka vėsus net tada, kai oras jau pašalintas. Kartais radiatorius būna šiltas tik mažoje dalyje, o likusi jo dalis neįšyla.

    Tokioje situacijoje pakartotinis nuorinimas dažniausiai nepadės, nes problema nėra oro kamštis. Reali išeitis gali būti sistemos praplovimas arba radiatoriaus nuėmimas ir išvalymas, o tai jau darbas, kuriam dažnai prireikia meistro. Jei pastebite rudas nuosėdas, nešvarų vandenį ar dažnai stringančius termostatinius vožtuvus, tai gali būti aiškus signalas apie užterštą sistemą.

    Kai blogai šyla keli radiatoriai

    Jei vienu metu prastai šyla keli radiatoriai skirtinguose kambariuose, verta tikrinti cirkuliaciją užtikrinančius sistemos elementus. Dažna priežastis yra sutrikęs cirkuliacinio siurblio darbas, dėl kurio karštas vanduo nepakankamai greitai pasiekia tolimiausius kontūrus.

    Ne mažiau svarbūs ir filtrai prie katilo ar šilumos punkto, nes užsikimšęs tinklinis filtras gali smarkiai sumažinti srautą. Tokiais atvejais susitelkimas tik į vieno radiatoriaus nuorinimą klaidina, nes problema yra bendresnė ir susijusi su visos sistemos pralaidumu.

    Daugiabutyje problema gali būti ne bute

    Daugiabučiuose dažnai pasitaiko situacijų, kai vieni butai šyla geriau, o kiti prasčiau. Tai gali rodyti, kad namo vertikali sistema yra netinkamai subalansuota, todėl šiluma pasiskirsto nelygiai. Tokiu atveju net ir idealiai nuorintas radiatorius bute gali likti vėsus dėl per mažo srauto stovėjimo.

    Jei pastebite, kad bėdos kartojasi kasmet arba šyla prastai ne vienas radiatorius, verta kreiptis į namo administratorių ar bendriją. Dažnai reikalingas sistemos balansavimas arba šilumos punkto patikra, o tai yra darbai, kurių gyventojas vienas paprastai atlikti negali.

    Jeigu radiatorius nuorintas teisingai, bet šiluma neatsiranda, geriausia nustatyti problemos mastą ir nesiimti to paties veiksmo daug kartų. Vienam radiatoriui įtartinos nuosėdos ir užsikimšimas, keliems radiatorių kontūrams labiau tikėtini siurblys ar filtrai, o daugiabutyje dažnai prireikia administratoriaus įsikišimo.

  • Kiek iš tiesų kainuoja paros šildymas daugiabutyje: skaičiai pagal lauko temperatūrą ir kainą

    Šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje daugiabučių gyventojams dažnai kyla tas pats klausimas: ar verta šildymą išjungti keliomis savaitėmis anksčiau, kad sąskaitos būtų mažesnės. Praktikoje didžiausią įtaką šilumos suvartojimui turi ne sprendimas „šildyti ar ne“, o temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko bei pastato sandarumas.

    Centralizuotai tiekiamos šilumos kiekis kiekviename name apskaitomas įvadiniu šilumos skaitikliu, todėl suvartojimas matuojamas tiksliai. Kai butuose palaikoma panaši temperatūra, šilumos poreikis kinta priklausomai nuo orų: naktimis, apniukusiomis dienomis ar atvėsus, sąnaudos didėja, o atšilus ar pašvietus saulei – mažėja.

    Tipiniame sovietinės statybos, vidutinės energetinės būklės daugiabutyje šilumos sąnaudos dažnai skaičiuojamos kvadratiniam metrui. Praktinis palyginimas rodo, kad 60 kvadratinių metrų bute šalčiausiomis dienomis išlaidos gali pasiekti apie 6–7 eurus per parą, o esant teigiamai lauko temperatūrai, pavyzdžiui, apie +7 laipsnius, jos sumažėja iki maždaug 1,5–2 eurų per parą.

    Tokie skirtumai paaiškinami paprastai: kuo didesnis vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas, tuo daugiau šilumos „išteka“ per sienas, stogą, langus ir kitas atitvaras, o šildymas tą netektį tik kompensuoja. Dėl to trumpalaikis šildymo stabdymas, kai lauke dar vėsu, ne visada duoda apčiuopiamą finansinį efektą, ypač jei po kelių dienų tenka vėl sparčiai kelti vidaus temperatūrą.

    Svarbu įvertinti ir tai, kad vieno namo ar net vienos laiptinės rezultatai gali smarkiai skirtis: renovuotuose ar gerai prižiūrimuose pastatuose paros kaina paprastai mažesnė, o prastos būklės, nesandariuose namuose – didesnė. Jeigu rudenį ar pavasarį butuose akivaizdžiai per karšta, dažniausia priežastis būna netinkamai sureguliuotas šilumos punktas arba parinktas netikslus šildymo režimas, o ne „per ilgas“ sezonas.

    Lyginant su alternatyvomis, šildymas elektra dažnai kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, 1 kilovato galios elektrinis šildytuvas, veikdamas visą parą, sunaudoja apie 24 kilovatvalandes, todėl net ir vidutinei elektros kainai išlaidos gali siekti kelis eurus per dieną vien už vieną prietaisą.

    Galutinis atsakymas, kiek kainuoja viena šildymo para, priklauso nuo trijų dalykų: lauko temperatūros, šilumos kainos konkrečioje savivaldybėje ir pastato energinės būklės. Tačiau bendra tendencija aiški: šildymo sezono kraštuose paros kaina dažniausiai būna palyginti nedidelė, todėl sprendžiant dėl šildymo verta remtis ne gandais, o skaitiklio duomenimis ir realiu komfortu namuose.