Tokijo biržoje listinguojamos bendrovės „Metaplanet“ akcijos per dvi prekybos sesijas smuko apie 17 proc., nors įmonės vadovas Simonas Gerovichas viešai aiškino ginčytinus sprendimus. Antradienį akcijos krito 9,9 proc. iki 244 jenų, o pirmadienį buvo fiksuotas dar 7,5 proc. kritimas.
Rinka į šią naujieną sureagavo itin jautriai, nes kritimas vyko tuo metu, kai bitkoino kaina per kelias dienas reikšmingai nesikeitė. Tai investuotojams signalizavo, kad spaudimą akcijai lemia ne bendra kriptoturto rinkos kryptis, o pačios bendrovės valdymo ir akcininkų interesų klausimai.
Didžiausia įtampa susijusi su vadinamuoju Series 10 planu, kuris buvo patvirtintas 2022 metais, dar iki bendrovės perėjimo prie bitkoino iždo strategijos 2024 metais. Pagal šį planą buvo suformuotas skatinimo fondas, kurio dydis nebuvo fiksuotas, o prisitaikydavo taip, kad sudarytų apie 20 proc. visiškai atskiestų akcijų skaičiaus.
Praktikoje tai reiškė, kad bendrovei leidžiant naujas akcijas ir pritraukiant kapitalą bitkoinui pirkti, augo ir vadovų bei darbuotojų opcionų fondas. Kritikai teigė, kad toks mechanizmas didino esamų akcininkų praskiedimą ir kūrė paskatas plėsti emisijas, net jei tai mažina vienos akcijos vertę.
Pasak investuotojų ir rinkos stebėtojų, opcionų fondas išaugo nuo maždaug 46 mln. iki apie 319 mln. akcijų. Būtent šis šuolis tapo vienu pagrindinių ginčo taškų, nes praskiedimo mastas ilgainiui gali daryti įtaką tiek akcijos kainai, tiek pasitikėjimui bendrovės strategija.
Reaguodamas į kritiką, S. Gerovichas socialiniuose tinkluose pripažino, kad bendrovė nepakankamai aiškiai komunikavo apie savo planus ir struktūrą. Jis taip pat nurodė, kad 2026 metų rugpjūčio 18 dieną įmonė pakeitė opcionų fondo taisykles: buvo panaikinta automatinio prisitaikymo nuostata ir fondas įšaldytas.
Pagal viešai skelbtą informaciją, dabar nustatytas fiksuotas 319,46 mln. potencialių akcijų skaičius, išlaikant 10 jenų įgyvendinimo kainą už akciją. Taip pat įvestas penkerių metų perleidimo apribojimas, galiojantis iki 2031 metų rugpjūčio 17 dienos.
Vis dėlto daliai investuotojų toks sprendimas pasirodė nepakankamas, nes jis sustabdė tolesnį fondo augimą, tačiau paliko jau išaugusį jo dydį. Viešuose komentaruose pasigirdo raginimų atšaukti arba persvarstyti reikšmingą dalį papildomų teisių, kurios susiformavo po praskiedimą didinusių emisijų.
Papildomų klausimų sukėlė ir S. Gerovicho ryšiai su MMXX Ventures, kuri įvardijama kaip „Metaplanet“ akcininkė. Ankstesniuose bendrovės dokumentuose buvo nurodyta, kad vadovas netiesiogiai turėjo daugumą MMXX balsavimo teisių, todėl kilo interesų konflikto rizikos vertinimai.
S. Gerovichas tikino esantis reikšmingas, bet ne kontrolinis MMXX patronuojančios bendrovės akcininkas, taip pat pabrėžė, kad nėra MMXX vadovas ir nedalyvauja jos investavimo ar prekybos sprendimuose. Investuotojai savo ruožtu ragina įmonę aiškiau įvardyti MMXX savininkus ir paaiškinti, ar su vadovu susijusios šalys galėjo gauti naudos iš akcijų pardavimų 2024 metų ralio metu.
Ši situacija rodo, kad bendrovėms, kurios formuoja bitkoino iždo strategiją ir aktyviai pritraukia kapitalą rinkoje, investuotojų pasitikėjimą dažnai lemia ne tik turto kaina, bet ir valdymo skaidrumas. Net ir sustabdžius ginčytiną mechanizmą, rinka gali reikalauti aiškių atsakymų dėl praeities sprendimų poveikio akcininkams bei ilgalaikių interesų suderinimo.
Bendrovė teigė tęsianti peržiūrą dėl valdysenos ir atlygio politikos ir žadėjo apie pokyčius informuoti vėliau. Tuo metu investuotojai ir toliau vertina, ar įmonės žingsniai pakankami sumažinti praskiedimo riziką ir atkurti pasitikėjimą jos struktūra.