Europos kosmoso agentūros (ESA) Žemės stebėjimo programų direktorė Simonetta Cheli sako, kad politinis klimatas, lemiantis Žemės stebėjimo iš kosmoso programas, pastebimai kinta. Tam įtakos turi ir JAV sprendimai mažinti NASA biudžetą, ir sparčiai daugėjantys privatūs palydovai orbitoje.
Interviu „Live Science“ ji pabrėžė, kad palydoviniai duomenys leidžia objektyviai vertinti planetos būklę: nuo miškų kirtimo ir oro kokybės iki vandenynų pokyčių bei ledynų tirpsmo. Tokia informacija ypač svarbi klimato kaitos kontekste, kai ekstremalūs orai ir aplinkos degradacija tampa vis labiau matomi ir išmatuojami.
S. Cheli vadovauja ESA Žemės stebėjimo programoms ir taip pat yra ESA Žemės stebėjimo centro ESRIN Fraskatyje (Italija) vadovė. Pasak jos, per kelis dešimtmečius Europa šioje srityje gerokai sustiprėjo: nuo priklausomybės nuo partnerių misijų iki plataus nuosavų palydovų tinklo.
Ji teigia, kad tarptautinis bendradarbiavimas išlieka būtinas, tačiau politiniame lygmenyje jis darosi sudėtingesnis. Viena ryškiausių detalių – pasikeitęs institucijų dalyvavimas tarptautinėse klimato konferencijose, kur anksčiau bendros delegacijos buvo įprastos.
Europa plečia Žemės stebėjimo misijas
S. Cheli primena, kad ESA pirmąją Žemės stebėjimo misiją ERS-1 paleido 1991 metais, o šiandien vien ESRIN valdo daugiau nei 20 misijų ir planuoja dar daugiau nei 40. Pastaruoju metu agentūra taip pat vykdo naujų palydovų paleidimus, skirtus skirtingiems tikslams – nuo augalijos būklės stebėsenos iki temperatūrų sausumoje ir jūroje matavimo.
Kalbėdama apie tarptautinę partnerystę, ESA atstovė akcentuoja, kad bendri tikslai ir duomenų dalijimasis yra esminiai sprendžiant klimato ir aplinkos stabilumo klausimus. Jos teigimu, tokie reiškiniai kaip Grenlandijos ledo pokyčiai turi pasekmių visam pasauliui, todėl „nacionaliniu lygmeniu vieniems“ problemų išspręsti neįmanoma.
NASA finansavimas ir politiniai pokyčiai
Paklausta apie NASA biudžeto karpymus, įskaitant Žemės stebėjimo kryptį, S. Cheli teigė, kad tai Europai atveria daugiau galimybių ir didina jos svorį. Jos vertinimu, ESA jau ir anksčiau kai kuriose srityse buvo priekyje, pavyzdžiui, renkant su emisijomis susijusius duomenis.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad techninis bendradarbiavimas su JAV partneriais, pasak jos, išlieka geras, nors politiniame lygmenyje situacija tapo „subtilesnė“. Tai reiškia, kad praktiniai duomenų ir operacijų ryšiai dažnai išsaugomi net ir keičiantis politinėms nuostatoms.
Privačių palydovų bumas kelia naujų rizikų
Vienas didžiausių iššūkių, apie kuriuos kalba ESA vadovė, – sparčiai augantis privačių palydovų skaičius. Pasak jos, dėl tankėjančios orbitos dažnėja vengimo manevrai, kai mokslinius palydovus tenka perkelti dėl susidūrimo rizikos.
Ji pažymi, kad techninis koordinavimas su kitais veikėjais kol kas veikia, tačiau ateičiai, jos nuomone, būtinas aiškus teisinis reguliavimas. ESA atstovė pabrėžia, kad kosmose „žaidėjai“ jau seniai nebėra vien valstybinės agentūros – vis didesnį vaidmenį turi privačios kompanijos, todėl bendros taisyklės tampa kritiškai svarbios.
Kalbėdama apie tvarumą, S. Cheli pabrėžė, kad ESA tikslas – ne tik naudoti palydovinius duomenis Žemei saugoti, bet ir mažinti kosminių misijų poveikį: nuo kosminių šiukšlių politikos iki sprendimų, užtikrinančių, kad pasibaigus misijai palydovai nepaliekami orbitoje.
Be to, didėjant duomenų srautams, svarbų vaidmenį, pasak jos, įgauna pažangi skaičiavimo infrastruktūra. Ji pateikė pavyzdį, kad vien pagal Europos „Copernicus“ programą kasdien gaunama apie 500 terabaitų duomenų, todėl galingi superkompiuteriai tampa būtini norint informaciją apdoroti greitai ir efektyviai.