Tag: Simptomai

  • Infarktas ar nerimas? 5 klastingi požymiai, kurių ypač moterys neturėtų nurašyti stresui

    Dusulys, pykinimas ar keistas jausmas, kad su organizmu kažkas ne taip, neretai palaikomi streso ar nerimo padariniais. Tačiau daliai žmonių tokie simptomai gali būti susiję su širdies infarktu, todėl delsimas ieškoti pagalbos kainuoja brangiai.

    Gydytojai pabrėžia, kad įsivaizdavimas, jog infarktas visada pasireiškia staigiu aštriu krūtinės skausmu, yra klaidinantis. Infarkto požymiai gali būti ne tokie akivaizdūs, o kartais primena pervargimą, virškinimo sutrikimą ar panikos epizodą.

    Požymiai, kuriuos lengva supainioti

    Viena dažniausiai minimų „tyliųjų“ užuominų yra nepaaiškinamas dusulys, kai tampa sunku įkvėpti net ir ramybės būsenoje. Jei tokia būklė kartojasi ar atsiranda staiga, vien nuovargiu jos aiškinti nereikėtų.

    Kitas signalas yra užsitęsęs pykinimas ar bloga savijauta, kuri nepraeina ir neturi aiškios priežasties. Infarktas gali pasireikšti ir šaltu prakaitu, silpnumu, galvos svaigimu, todėl žmogus klaidingai mano, kad tai virusas ar pervargimas.

    Dar vienas klastingas simptomas yra bukas skausmas nugaros srityje, ypač tarp menčių, kuris kartais plinta į kaklą ar žandikaulį. Tokius pojūčius žmonės dažnai priskiria raumenų įtampai, netaisyklingai laikysenai ar stresui.

    Medikai atkreipia dėmesį ir į vadinamąjį nuojautos simptomą, kai atsiranda neįprastai stiprus vidinis nerimas ir jausmas, kad vyksta kažkas rimto. Nors tai gali būti panikos ataka, kartu tai gali sutapti ir su ūmiu širdies įvykiu, todėl svarbu vertinti visumą.

    Galiausiai, kai kuriems žmonėms pasireiškia į gripą panašūs simptomai, tokie kaip bendras silpnumas, šaltkrėtis ar „laužymas“. Jei kartu atsiranda dusulys, spaudimas krūtinėje ar skausmas, plintantis į ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar pilvą, rizika gali būti didesnė.

    Ką sako kardiologai apie skirtumus?

    Kardiologijos organizacijos pabrėžia, kad nėra „visiškai atskirų“ infarkto simptomų moterims ir vyrams. Požymiai labiau priklauso nuo individualių aplinkybių, amžiaus, gretutinių ligų, o ne vien nuo lyties.

    Vis dėlto praktikoje problema išlieka: netipiniai ar mažiau aiškūs simptomai neretai priskiriami nerimui, ypač kai žmogus jaunesnis, patiria stresą ar neturi „klasikinių“ rizikos veiksnių. Dėl to diagnostika gali vėluoti, o kiekviena prarasta minutė didina komplikacijų tikimybę.

    Kada būtina kviesti pagalbą?

    Jei įtariate infarktą, nereikėtų laukti, kol simptomai „praeis“, ar bandyti jų paaiškinti vien emocine būsena. Saugiausia išeitis yra nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir aiškiai įvardyti, kad įtariate širdies problemą.

    Medikai primena, kad ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti širdies raumens pažeidimą. Net jei vėliau paaiškėja, kad tai buvo nerimo epizodas, geriau klysti saugumo naudai, nei prarasti laiką, kai jo mažiausiai yra.

  • Gydytojas įspėja apie retus plaučių vėžio signalus: šie 5 požymiai dažnai pražiūrimi

    Plaučių vėžys ankstyvose stadijose neretai vystosi beveik nepastebimai, todėl dalis žmonių į gydytojus kreipiasi per vėlai. Specialistai pabrėžia, kad budrumą turėtų kelti ne tik ilgai trunkantis kosulys ar atkosėjamas kraujas, bet ir rečiau su šia liga siejami simptomai.

    Šeimos gydytojai ir onkologai primena, kad pavienis požymis dažniausiai dar nereiškia vėžio. Vis dėlto užsitęsę ar nepaaiškinami pokyčiai, ypač rūkantiems ar anksčiau rūkusiems žmonėms, yra signalas neatidėlioti konsultacijos ir išsamesnių tyrimų.

    Kokius simptomus žmonės nuvertina?

    Vienas iš rečiau aptariamų ženklų yra neaiškus skausmas krūtinėje, petyje ar viršutinėje nugaros dalyje. Jei skausmas nepraeina, nėra susijęs su trauma ar raumenų patempimu ir kartojasi, gydytojai rekomenduoja išsiaiškinti priežastį.

    Dar vienas svarbus signalas yra nuolatinis užkimimas. Medikai aiškina, kad navikas krūtinės srityje kartais gali dirginti nervus, susijusius su balso stygų veikla, todėl balsas gali keistis be akivaizdžios peršalimo priežasties.

    Įspėjamuoju ženklu laikomas ir svorio kritimas be aiškaus paaiškinimo, kai žmogus nekeičia mitybos ar fizinio aktyvumo. Toks simptomas gali būti susijęs su įvairiomis ligomis, tačiau, jei jis progresuoja, verta atlikti tyrimus.

    Dėmesio reikalauja ir padidėję limfmazgiai kakle arba ties raktikauliu. Jei patinimas nepraeina maždaug tris savaites ar didėja, gydytojai pataria neatidėlioti apsilankymo, nes tai gali rodyti organizmo uždegimą, infekciją arba kitus rimtesnius procesus.

    Dar vienas požymis yra nepaaiškinamas dusulys, kai anksčiau įprasti kasdieniai darbai staiga pradeda varginti. Dusulį gali sukelti daugybė būklių, tačiau staigus pokytis, ypač kartu su kitais simptomais, turėtų būti įvertintas mediciniškai.

    „Dažniausiai tai greičiausiai nebus vėžys, bet tokius dalykus geriau pasitikrinti kuo anksčiau“, – sakė gydytojas Amiras Khanas.

    Kada ypač svarbu pasitikrinti?

    Plaučių vėžio rizika didėja rūkantiems ir anksčiau rūkusiems žmonėms, taip pat patiriantiems ilgalaikį kontaktą su tabako dūmais. Riziką gali didinti ir radono poveikis patalpose, tam tikros profesinės ekspozicijos bei oro tarša.

    Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas ištyrimas svarbus dėl to, kad dalį plaučių vėžio atvejų galima aptikti dar iki ryškių simptomų atsiradimo. Kai kuriose šalyse rizikos grupėms taikoma mažos dozės kompiuterinės tomografijos patikra, o tyrimų duomenys rodo, kad ji gali padėti sumažinti mirštamumą.

    Ką daryti pastebėjus pokyčius?

    Jei simptomai kartojasi ar nepraeina, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas įvertins rizikos veiksnius, simptomų trukmę, paskirs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ar nukreips papildomiems tyrimams, pavyzdžiui, kompiuterinei tomografijai.

    Medikai primena, kad savidiagnostika internete dažnai klaidina, o delsiant galima prarasti laiką. Ankstyvas kreipimasis dažniausiai reiškia daugiau gydymo galimybių ir tikslesnį atsakymą, kas iš tiesų sukėlė savijautos pokyčius.

  • Onkologas įspėja: 3 vėžio simptomai, kuriuos žmonės dažniausiai nurašo nuovargiui

    Daugelis įsitikinę, kad vėžys visuomet prasideda staigiu savijautos pablogėjimu. Tačiau praktikoje ankstyvi onkologinių ligų požymiai neretai būna neryškūs ir primena pervargimą ar užsitęsusią peršalimo būklę.

    Radiacinės onkologijos gydytojas ir protonų terapijos centro Prahoje medicinos direktorius Jirži Kubesas atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai per ilgai laukia, tikėdamiesi, jog simptomai praeis savaime. Pasak jo, svarbu vertinti ne vienkartinius negalavimus, o tai, kas tęsiasi kelias savaites ar reguliariai kartojasi.

    „Jei simptomas nedingsta per kelias savaites arba vis grįžta, tai yra signalas neatidėlioti vizito pas gydytoją“, – sakė J. Kubesas.

    Pirmasis dažnai nuvertinamas požymis – užsitęsęs išsekimas. Jei nuovargis nepraeina net po kokybiško poilsio, ima trukdyti darbui, kasdieniams įpročiams ir yra neįprastas konkrečiam žmogui, verta ieškoti priežasties, o ne tik didinti kavos ar energinių gėrimų kiekį.

    Antrasis simptomas – užsitęsęs kosulys, ypač po virusinės infekcijos. Kosulys po peršalimo gali laikytis kelias savaites, tačiau jei jis ilgėja, stiprėja arba atsiranda papildomų požymių, situacijos ignoruoti nereikėtų.

    „Jeigu kosulį lydi krūtinės skausmas, dusulys ar atsikosėjimas krauju, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus“, – pabrėžė onkologas.

    Trečias signalas – netikėtas svorio kritimas, kai žmogus nekeitė mitybos ar fizinio aktyvumo. Medikai dažnai akcentuoja, kad svarbus ne vien pats kilogramų sumažėjimas, bet ir jo priežasties nebuvimas, todėl tokiais atvejais rekomenduojama atlikti išsamesnius tyrimus.

    Specialistas pabrėžia, kad nė vienas iš šių požymių savaime nereiškia vėžio diagnozės. Vis dėlto jų trukmė, kartojimasis ar progresavimas yra svarbi priežastis pasitarti su šeimos gydytoju, nes ankstyvas ištyrimas dažnai leidžia greičiau nustatyti problemą ir pradėti gydymą, jei jo prireikia.

  • Hantaviruso simptomai: virusologė paaiškino, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį pirmosiomis dienomis

    Hantavirusas yra retas, bet potencialiai pavojingas virusas, kurį dažniausiai platina graužikai. Specifinio gydymo, nukreipto būtent prieš hantavirusą, ir plačiai prieinamos vakcinos daugumai atvejų nėra, todėl labai svarbu laiku atpažinti pirmuosius požymius ir greitai kreiptis į medikus.

    Virusologė medicinos mokslų daktarė Ala Mironenko interviu pabrėžė, kad sveikimo sėkmė dažnai priklauso nuo operatyvios gydytojų reakcijos ir ankstyvos hospitalizacijos, jei liga progresuoja. Hantavirusinės infekcijos eiga gali skirtis, tačiau pradžioje simptomai neretai būna panašūs į gripą.

    Pasak specialistės, vienas dažniausių ankstyvų signalų yra staiga pakilusi temperatūra ir bendras silpnumas. Taip pat dažnai pasireiškia raumenų skausmai, o kai kuriais atvejais ypač išryškėja nugaros, juosmens srities skausmas.

    „Jeigu liga vystosi su vadinamuoju inkstų sindromu, kai pažeidžiami inkstai, papildomai atsiranda ryškūs intoksikacijos simptomai“, – sakė A. Mironenko.

    Ji atkreipė dėmesį, kad daliai žmonių gali pasireikšti ir bėrimas, tačiau svarbiausia vertinti bendrą būklės blogėjimo dinamiką. Jei aukšta temperatūra laikosi, stiprėja skausmai, atsiranda neįprastas silpnumas ar kitų nerimą keliančių požymių, delsimas gali kainuoti brangiai.

    Pastaruoju metu hantavirusas vėl pateko į tarptautines naujienas po pranešimų apie susirgimus kruiziniame laive „MV Hondius“, kai daliai keleivių pasireiškė simptomai, o keli atvejai baigėsi mirtimi. Tokie pranešimai primena, kad nors perdavimas nuo žmogaus žmogui paprastai yra retas, kai kurios atmainos gali plisti lengviau.

    Specialistai pabrėžia, kad dažniausias užsikrėtimo kelias siejamas su graužikų išskyromis ir užterštomis dulkėmis uždarose patalpose, todėl rizika didėja tvarkant sandėliukus, palėpes ar apleistas patalpas. Profilaktiškai rekomenduojama vėdinti, drėkinti paviršius prieš valymą ir vengti sausų dulkių šlavimo, jei yra tikimybė, kad patalpose buvo graužikų.