CP v2

Tag: Šimtamečiai

  • Sudervės seniūnijoje švenčiamas šimtmetis: Emilija Michalkevič sulaukė 100 metų

    Sudervės seniūnijoje švenčiamas šimtmetis: Emilija Michalkevič sulaukė 100 metų

    Vilniaus rajone šie metai pažymėti išskirtiniais jubiliejais: keli gyventojai jau paminėjo 100 metų sukaktį. Prie šimtametžių gretų prisijungė ir Sudervės seniūnijoje gyvenanti Emilija Michalkevič.

    Emilija Michalkevič gimė 1926 metais gegužės 22 dieną Pakonių kaime. Per šimtmetį ji matė ryškius istorinius lūžius ir kasdienybės pokyčius, kurie paveikė ne vieną šeimos kartą.

    Jubiliatę sveikino savivaldybės atstovai

    Šimtmečio proga jubiliatę aplankė Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, administracijos patarėja ir asmenų su negalia reikalų koordinatorė Janina Girucka bei Sudervės seniūnė Česlava Pavilovič. Susitikimo metu Emilijai Michalkevič perduoti sveikinimai ir linkėjimai.

    „Džiaugiamės, kad mūsų rajone gyvena tokio garbaus amžiaus gyventojai. Jūs esate mūsų išmintis. Per šį šimtmetį pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, tačiau Jūsų gerumas išliko toks pat“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Gyvenimas, paženklintas karo ir pokyčių

    Pasak artimųjų ir pačios jubiliatės pasakojimų, Emilija Michalkevič augo neturtingoje šeimoje, buvo ketvirtoji dukra. Vaikystė prabėgo paprastomis sąlygomis, o ankstyvas savarankiškumas tapo kasdienybe.

    Dar paauglystėje ji patyrė karo metus, kurie daugeliui to laikmečio šeimų atnešė netektis ir nepriteklių. Netrukus mirė jos tėvas, todėl šeimos padėtis tapo dar sudėtingesnė, o rūpestis dėl maisto ir pragyvenimo virto nuolatiniu išbandymu.

    Vėlesniais metais Emilijai Michalkevič teko išgyventi kolektyvizacijos laikotarpį, kai ūkiai buvo įtraukiami į kolūkius. Darbas daugeliui žmonių reiškė ilgą ir alinantį kasdienį triūsą, o gyvenimo ritmą diktavo nebe šeimos ūkis, o nauja tvarka.

    Tikėjimas ir šeima kaip atrama

    Emilija Michalkevič sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus, o vėliau džiaugėsi ir anūkais. Artimieji pasakoja, kad ji šeimoje buvo ne tik močiutė, bet ir ramybės bei pastovumo jausmą suteikianti atrama.

    Didelę gyvenimo dalį jubiliatė išliko artima tikėjimui: reguliariai dalyvaudavo šventose Mišiose ir daugiau nei keturiasdešimt metų giedojo bažnytiniame chore. Kai sveikata nebeleido vykti į bažnyčią, ji, pasak artimųjų, tikėjimo praktikas tęsė namuose ir pamaldas sekė per televiziją.

    Žvelgdama į prabėgusius metus Emilija Michalkevič pabrėžia ištvermę ir dvasinę stiprybę, kuri padėjo pereiti per sudėtingus laikotarpius. „Gyvenimas nebuvo paprastas, bet žmogus privalo eiti savo keliu, išlikdamas ištikimas tam, kas svarbiausia“, – sakė šimtametė.

  • Vabalninke 100 metų jubiliejų atšventusi Emilija Janulienė sulaukė vicemerės sveikinimų

    Vabalninke 100 metų jubiliejų atšventusi Emilija Janulienė sulaukė vicemerės sveikinimų

    Gegužės 13 dieną Biržų rajono Vabalninko mieste 100 metų jubiliejų paminėjo Emilija Otilija Janulienė. Jubiliatę aplankė ir pasveikino Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė bei Vabalninko seniūnijos seniūno pavaduotoja Zena Švainauskienė.

    E. O. Janulienė gimė 1926 metų gegužės 13 dieną ir didelę savo gyvenimo dalį paskyrė medicinai. Kaip nurodoma savivaldybės pranešime, Vabalninko ligoninėje ji slaugytojos padėjėja dirbo apie 50 metų.

    Šeimos apsuptyje jubiliejų pasitikusi senolė džiaugėsi gausiu artimųjų būriu ir gera nuotaika. Anot sveikintojų, šventėje netrūko šypsenų, o pati jubiliatė pabrėžė esanti iš ilgaamžių šeimos.

    Vizito metu vicemerė jubiliatei perdavė mero linkėjimus ir padėkojo už ilgametį darbą bei atsidavimą bendruomenei. Taip pat palinkėta stiprios sveikatos ir ramių, prasmingų metų.

    Šimto metų sukaktis Lietuvoje laikoma išskirtiniu jubiliejumi, kurį dažnai pažymi ir savivaldybės, aplankydamos garbaus amžiaus sulaukusius gyventojus. Tokie susitikimai tampa proga priminti ne tik asmeninę žmogaus istoriją, bet ir vietos bendruomenei svarbius darbus, kuriuos jis atliko per savo gyvenimą.

  • Šimtamečių vaikų mityba: tyrimas rodo, kas jų lėkštėse dažniau ir ko vis dar trūksta

    Šimtamečių vaikų mityba: tyrimas rodo, kas jų lėkštėse dažniau ir ko vis dar trūksta

    Ką parodė šimtamečių šeimų duomenys

    Šimtamečių vaikų mityba, kaip rodo naujas JAV mokslininkų darbas, vidutiniškai yra kiek palankesnė sveikatai nei daugumos bendraamžių. Vis dėlto net ir šioje grupėje aiškiai matyti spragos: kai kurių rekomenduojamų produktų valgoma per mažai.

    Tyrimą atlikę Bostono universiteto mokslininkai analizavo 2005 metais užpildytas mitybos anketas iš Naujosios Anglijos šimtamečių tyrimo. Į analizę pateko 457 vyresnio amžiaus žmonės, dauguma jų buvo šimtamečių suaugę vaikai.

    Anketas pildžiusių dalyvių amžius svyravo nuo maždaug keturiasdešimties vidurio iki devyniasdešimties pradžios, o vidurkis buvo apie septyniasdešimt penkerius metus. Tyrėjai siekė praktiško atsakymo: kuo iš tiesų minta šeimos, kuriose pasitaiko išskirtinai ilgaamžių žmonių.

    Kas jų mityboje buvo stipriausia

    Vertinant pagal kelis plačiai taikomus mitybos kokybės indeksus, šimtamečių vaikai surinko vidutinius, tačiau palyginti geresnius balus nei panašaus amžiaus žmonių grupės JAV. Tai reiškia, kad bendra mitybos kryptis buvo palankesnė širdies ir kraujagyslių sveikatai, lėtinių ligų prevencijai bei kai kuriems kognityvinės sveikatos rodikliams.

    Ryškiausios stiprybės siejosi su dažnesniu vaisių, daržovių, žalumynų ir ankštinių vartojimu, taip pat su jūrų gėrybėmis. Tyrėjai taip pat fiksavo palankesnius pasirinkimus baltymų šaltinių kokybės požiūriu, kai dažniau renkamasi mažiau perdirbta mėsa ar žuvis.

    Kitas pozityvus aspektas buvo saikingesnis natrio, pridėtinio cukraus ir rafinuotų grūdų vartojimas. Šie mitybos komponentai daugelyje gairių siejami su didesne hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kai jų suvartojama per daug.

    Ko vis tiek trūko ir kodėl tai svarbu

    Nors bendras vaizdas buvo palankesnis, tyrimas parodė, kad šimtamečių vaikai nepasiekė rekomenduojamų kiekių kelioms svarbioms produktų grupėms. Tarp jų minimi pilno grūdo produktai, ankštiniai, sojų produktai ir riešutai.

    Tokie produktai paprastai siejami su didesniu skaidulų, augalinių baltymų ir nesočiųjų riebalų kiekiu, o tai svarbu tiek žarnyno sveikatai, tiek cholesterolio kontrolei. Pasaulio sveikatos organizacija sveikos mitybos rekomendacijose pabrėžia visavertės, įvairesnės mitybos naudą lėtinių ligų rizikos mažinimui.

    Tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai neįrodo priežastinio ryšio: vien iš šių duomenų negalima teigti, jog būtent mityba nulėmė ilgesnį gyvenimą šeimose. Analizė buvo stebėjimo pobūdžio ir rėmėsi vienu laiko tašku, o ne ilgalaikiu valgymo įpročių sekimu.

    Taip pat svarbus apribojimas yra dalyvių sudėtis: grupė buvo labiau išsilavinusi ir daugiausia baltaodžiai žmonės, todėl išvadų negalima automatiškai perkelti visoms visuomenės grupėms. Vis dėlto tyrimas suteikia užuominų, kokie kasdieniai pasirinkimai dažniau sutampa su ilgaamžių šeimų profiliu.

    Vienas aiškiausių veiksnių, siejusiųsi su aukštesne mitybos kokybe, buvo išsilavinimas. Pasak mokslininkų, tai rodo poreikį stiprinti vyresnio amžiaus žmonių mitybos raštingumą, įskaitant etikečių skaitymą ir praktinius maisto gaminimo įgūdžius, taip pat taikyti labiau tikslines priemones skirtingoms grupėms.

    Autoriai taip pat akcentuoja, kad viešoji politika gali turėti reikšmės: jei pilno grūdo produktai ar ankštiniai yra sunkiau prieinami ar brangūs, net ir motyvuoti žmonės dažniau renkasi mažiau palankias alternatyvas. Todėl kalbama apie prieinamumo ir įperkamumo gerinimą, ypač vyresnio amžiaus gyventojams.

    Platesniame kontekste ilgaamžiškumo rodikliai Europoje išlieka aukšti: pagal Eurostato skelbiamus išankstinius 2024 metų duomenis, tikėtina gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje siekė 81,7 metų. Tačiau skirtumai tarp šalių išlieka dideli, o mityba laikoma vienu svarbių, nors ir ne vieninteliu, sveiko senėjimo veiksnių.