CP v2

Tag: Sinagogos

  • Atidengta sinagoga iš Jėzaus laikų: Magdaloje rastas paslaptingas akmuo kelia klausimų

    Atidengta sinagoga iš Jėzaus laikų: Magdaloje rastas paslaptingas akmuo kelia klausimų

    Izraelyje, Galilėjos regione esančioje Magdaloje, archeologiniai tyrimai prieš planuojamą viešbučio statybą atidengė pirmojo amžiaus sinagogos liekanas. Specialistai aptiko didesnę susirinkimams skirtą patalpą, akmeninius suolus ir kolonas, o taip pat išlikusius mozaikos fragmentus su geometriniais ornamentais.

    Radinių datavimas laikomas svarbiausia šio atradimo dalimi. Pagal archeologinį kontekstą sinagoga veikė Antrosios Jeruzalės šventyklos laikotarpiu, iki romėnų įvykdyto šventyklos sunaikinimo 70 metais. Būtent todėl atradimas siejamas su evangelijose minimais pasakojimais apie Jėzaus veiklą Galilėjoje.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad archeologija negali patvirtinti, ar Jėzus tikrai lankėsi būtent šioje sinagogoje. Kol kas nerasta nei įrašo, nei konkretaus asmens buvimą liudijančio daikto, todėl galima teigti tik tai, kad statinys egzistavo tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

    Daugiausia diskusijų kelia sinagogos viduje rastas puošniai dekoruotas akmeninis blokas, vadinamas Magdalos akmeniu. Ant jo iškalti religiniai motyvai, tarp jų aiškiai matoma septynšakė menora ir simboliai, siejami su Jeruzalės šventykla. Tyrėjams tai svarbu todėl, kad menora pavaizduota laikotarpiu, kai šventykla dar stovėjo, o tai leidžia svarstyti, kad kūrėjas galėjo remtis tiesioginiu šventyklos vaizdu, o ne vien pasakojimais.

    Magdalos akmens paskirtis iki šiol nėra vienareikšmiškai paaiškinta. Viena hipotezė teigia, kad jis galėjo būti susijęs su vieta, kur buvo skaitoma Tora, kita jį aiškina kaip platesnės šventyklinės simbolikos elementą, atspindintį to meto žydų religinę tapatybę ir ryšį su Jeruzale.

    Įdomu tai, kad Magdaloje vėliau buvo aptikta ir antroji sinagoga, taip pat priskiriama Antrosios šventyklos laikotarpiui. Tai leidžia archeologams daryti išvadą, jog pirmame amžiuje Magdala greičiausiai buvo ne nuošali gyvenvietė, o aktyvus regiono centras su išplėtota infrastruktūra, kur aptikta gatvių, namų, parduotuvių, vandentiekio elementų ir ritualinių maudyklų pėdsakų.

    Nors tokie radiniai praplečia žinias apie Galilėjos žydų bendruomenių gyvenimą pirmame amžiuje, pagrindinis klausimas lieka atviras. Ar Jėzus mokė būtent čia, šiandien patikrinti neįmanoma, tačiau pats sinagogos ir Magdalos akmens derinys suteikia retą, materialų to laikmečio religinės kultūros vaizdą.

  • Kėdainių savivaldybė pelnė Tautinių mažumų departamento apdovanojimą: kuo įvertintas darbas?

    Kėdainių savivaldybė pelnė Tautinių mažumų departamento apdovanojimą: kuo įvertintas darbas?

    Gegužės 21 dieną Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje, Lietuvos tautinių bendrijų dienos minėjime Kėdainių rajono savivaldybei ir merui Valentinui Tamuliui įteiktas Tautinių mažumų departamento apdovanojimas. Įvertinimas skirtas už nuoseklų dėmesį tautinių mažumų kultūros, paveldo ir istorinės atminties išsaugojimui bei puoselėjimui.

    Renginį organizavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o jo metu pagerbti žmonės ir institucijos, prisidedantys prie kultūrinės įvairovės stiprinimo Lietuvoje. Kėdainių atstovų teigimu, apdovanojimas svarbus ne tik kaip simbolinis gestas, bet ir kaip paskata tęsti pradėtus darbus.

    Daugiakultūrės tapatybės argumentai

    Pasak mero V. Tamulio, Kėdainiai istoriškai formavosi kaip miestas, kuriame sugyveno skirtingos tautos ir konfesijos, o tai paliko ryškų pėdsaką miesto veide. Anot jo, šis daugiakultūris sluoksnis atsispindi tiek architektūroje, tiek atminties vietose, tiek bendruomenių tradicijose.

    „Kėdainiuose nuo seno sugyveno įvairios tautos, vyko amatų, mokslo, kultūros mainai. Miesto istorija, persipynusi su skirtingomis konfesijomis, nulėmė daugiakultūrio miesto identitetą ir unikalų kultūrinį tapatumą“, – sakė meras V. Tamulis.

    Jis pabrėžė, kad daugiatautis palikimas mieste iki šiol atpažįstamas per istorinius ženklus, susijusius su škotų, žydų, lenkų, vokiečių ir rusėnų bendruomenėmis. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbu ne tik saugoti materialius objektus, bet ir stiprinti pagarbos skirtingoms kultūroms tradiciją.

    Projektai, kurie tapo įrodymu

    Savivaldybė primena vykdomus ir jau įgyvendintus paveldo išsaugojimo darbus, kurie ir sudaro apčiuopiamą tokios politikos rezultatą. Tarp jų minimas Kėdainių parke esantis Minaretas, kurio tvarkymo darbai siejami su platesniu miesto istorinio pasakojimo išsaugojimu.

    Taip pat pabrėžiama, kad restauruotos visos trys išlikusios Kėdainių sinagogos, o šiandien jos pritaikytos kultūros, meno ir bendruomenės reikmėms. Tokie sprendimai, savivaldybės vertinimu, leidžia paveldo objektams išlikti gyviems, o ne tapti tik uždarais eksponatais.

    „Mūsų pareiga – ne tik gyventi praeities sentimentais, bet ir saugoti daugiakultūrį palikimą. Mums rūpi išlaikyti tiek materialųjį, tiek nematerialųjį Kėdainiuose gyvenusių tautų paveldą“, – pabrėžė rajono vadovas.

    Kėdainių savivaldybė pažymi, kad apdovanojimas sutampa su platesniu miesto kultūrinių iniciatyvų ciklu ir siekiu telkti bendruomenes bendriems projektams. „Šį įvertinimą vežame į Kėdainius – šių metų Lietuvos kultūros sostinę“, – dėkodamas sakė V. Tamulis.

  • Skopjės sinagogos padegimas siejamas su „Islamo valstybės“ tinklu: sulaikyti septyni įtariamieji

    Skopjės sinagogos padegimas siejamas su „Islamo valstybės“ tinklu: sulaikyti septyni įtariamieji

    Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje balandžio 12 dieną įvykdytas sinagogos padegimas siejamas su radikalų grupe, ideologiškai susijusia su vadinamąja „Islamo valstybe“, penktadienį pranešė šalies Nacionalinio saugumo agentūra. Per išpuolį žmonės nenukentėjo, tačiau pastato įėjimo dalis buvo apdeginta.

    Pasak institucijų, po tyrimo buvo atliktos kratos keliose vietose ir sulaikyti septyni asmenys, kurie, įtariama, priklauso radikaliam tinklui. Policija nurodė, kad po sulaikymų buvo pateikti su terorizmu susiję kaltinimai dviem vyrams, 21 ir 38 metų amžiaus.

    „Asmenys sulaikyti tolesniems procesiniams veiksmams“, – sakė policijos atstovas Goce Andreevski.

    Įvykiui tirti pasitelkta ir vaizdo medžiaga. Izraelio ambasada buvo pasidalijusi stebėjimo kamerų įrašu, kuriame, kaip teigiama, matyti du motociklininkų šalmus dėvintys vyrai: jie peršoka tvorą, išpila degų skystį prie pastato ir padega priekinę kiemo dalį.

    Po gaisro vietos žydų bendruomenė pranešė, kad žala pastatui buvo nedidelė, tačiau pats išpuolis sukėlė didelį nerimą dėl religinės bendruomenės saugumo. Incidentas įvyko ortodoksų Velykų dieną, todėl pareigūnai vertina ir galimą simbolinį išpuolio motyvą.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideon Sa’ar viešai padėkojo Šiaurės Makedonijos institucijoms už sulaikymus ir tyrimo pažangą, pabrėždamas, kad greita reakcija siunčia aiškią žinią dėl žydų bendruomenės apsaugos. Šalies pareigūnai kol kas detaliau nekomentuoja, ar įtariamieji turėjo ryšių su užsienyje veikiančiais asmenimis.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad „Islamo valstybės“ ideologijoje antisemitizmas užima reikšmingą vietą, o propaganda dažnai ragina rengti išpuolius prieš žydus ir žydų institucijas įvairiose šalyse. Nors ši grupuotė ne visada tiesiogiai taikosi į mažas vietos bendruomenes, raginimai pulti religinius objektus ir simbolinius taikinius išlieka nuolatine saugumo tarnybų rizikos vertinimo dalimi Europoje.

    Šiaurės Makedonijos tarnybos kol kas neskelbia, ar šis padegimas laikomas izoliuotu incidentu, ar platesnio plano dalimi. Tyrimas tęsiamas, o pareigūnai žada pateikti daugiau informacijos, kai bus atlikti pagrindiniai procesiniai veiksmai ir įvertinti surinkti įrodymai.