Tag: Sinoptikai

  • Netikėta orų permaina Lenkijoje: sinoptikai švelnina prognozę, bet įspėja dėl rūko

    Lenkijoje trečiadieniui, spalio 28 dienai, atnaujintos orų prognozės skamba palankiau nei savaitės pradžioje. Valstybiniai sinoptikai skelbia, kad lietaus turėtų būti mažiau, dažniau pasirodys saulė, o temperatūra daug kur išliks maloni vėlyvam rudeniui.

    Vis dėlto meteorologai pabrėžia, kad didžiausias pavojus išlieka prastas matomumas. Daugelyje vietovių prognozuojamas tirštas rūkas ir smarkus miglotumas, todėl vairuotojai ir pėstieji raginami būti ypač atsargūs ryte ir iki priešpiečių.

    Naktį daug kur tvyros rūkas

    Naktį iš spalio 27 į spalio 28 dieną debesuotumas daug kur turėtų didėti iki vidutinio ar didelio. Kai kur, ypač šalies rytuose ir pietryčiuose, vietomis galimas silpnas dulksnojimas, o šiaurės vakaruose ir vakaruose paryčiais gali iškristi nedidelis lietus.

    Sinoptikai prognozuoja, kad daugelyje regionų formuosis rūkas, o matomumas gali kristi žemiau 200 metrų. Kai kuriose rytų ir pietryčių vietovėse rūkas gali būti dar tankesnis, trumpam sumažindamas matomumą iki maždaug 100 metrų.

    Temperatūra naktį daugelyje šalies vietų turėtų svyruoti nuo maždaug minus 1 iki 3 laipsnių šilumos. Šilčiau numatoma šiaurės vakaruose, pajūrio zonoje ir pietryčiuose, kur termometrai gali rodyti apie 4–7 laipsnius šilumos, o kalnų slėniuose vietomis galimas iki maždaug minus 3 laipsnių šaltis.

    Dieną daugiau pragiedrulių, lietaus mažiau

    Dieną prognozuojama aiškesnė rudeniška situacija nei buvo žadėta anksčiau, tačiau skėčiai kai kur vis dar pravers. Krituliai daugiausia turėtų būti silpni ir trumpalaikiai, judantys iš vakarų į rytus, o vietomis pietryčiuose ir rytuose gali pasitaikyti dulksnos.

    „Iki priešpiečių daugelyje vietų laikysis smarkus miglotumas arba rūkas, matomumą mažinantis iki mažiau nei 200 metrų“, – skelbia sinoptikai, primindami, kad tokiomis sąlygomis išauga eismo įvykių rizika.

    Stipresnio vėjo proveržių savaitės viduryje nenumatoma, todėl pojūtis lauke turėtų būti gana komfortiškas. Pietiniuose regionuose tikimasi daugiau saulėtų tarpų, o temperatūra dieną daug kur sieks apie 10–14 laipsnių šilumos.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams

    Didžiausią dėmesį specialistai ragina skirti rytiniams maršrutams, kai rūkas paprastai būna tankiausias. Esant ribotam matomumui ypač svarbu laikytis saugaus atstumo, rinktis mažesnį greitį ir įsitikinti, kad veikia automobilio žibintai.

    Orai rudenį sparčiai kinta, todėl sinoptikai pataria sekti operatyviai atnaujinamus pranešimus. Net ir nedideli temperatūros bei debesuotumo svyravimai gali lemti, kuriose vietovėse rūkas užsilaikys ilgiau, o kur greičiau pasirodys saulė.

  • Sinoptikai įspėja: Ukrainos ruduo šiltėja ir tampa mažiau nuspėjamas – ką tai reiškia ūkiui ir miestams

    Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad Ukrainos klimatas per pastaruosius dešimtmečius šyla, o rudenį vis dažniau lydi ne tik šiltesni orai, bet ir didesni kontrastai. Sinoptikai atkreipia dėmesį, kad šiltos oro bangos užsitęsia, o ramias, sausas savaites gali staiga pakeisti intensyvūs lietūs ir škvalas.

    Pasak meteorologų, anksčiau daugeliui įprastas scenarijus su palaipsniu vėsimu, ilgais lietumis ir dažnais rūkų periodais pamažu traukiasi. Rugsėjis vis dažniau primena vasaros tęsinį, o spalį kai kuriuose regionuose fiksuojami temperatūros rekordai ir dažnesnės perkūnijos.

    „Šiltesnis ruduo nereiškia, kad orai bus patogesni: didesnė šiluma atmosferoje leidžia sukaupti daugiau vandens garų, todėl sausra gali staiga virsti smarkia liūtimi“, – sakė sinoptikas Ihoris Kibalčičius.

    Specialistai aiškina, kad šylant klimatui didėja ir ekstremalių reiškinių tikimybė. Stiprių liūčių ir audrų riziką sustiprina tai, kad krituliai pasiskirsto netolygiai: kai kuriose vietovėse ilgai nelija, o vėliau per trumpą laiką iškrenta labai didelis vandens kiekis.

    Tokie pokyčiai ypač svarbūs žemės ūkiui. Ilgesnis šiltasis laikotarpis gali palengvinti rudeninių darbų planavimą ir prailginti vegetacijos sezoną, tačiau tuo pačiu didėja dirvožemio drėgmės trūkumo rizika, ypač pietiniuose ir rytiniuose regionuose.

    Sinoptikai pabrėžia, kad šiltėjimo tendencijos nepanaikina staigių atšalimų: ir toliau galimi šalto oro įsiveržimai iš šiaurės, pirmosios šalnos ar net neįprastai ankstyvas sniegas. Kitaip tariant, net ir šylant klimatui, metų tarpusavio orų kaita išlieka, todėl ruduo gali nustebinti abiem kryptimis.

    Kalbėdami apie artimiausius metus, meteorologai situaciją sieja su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis: jei jos išliks aukštos, šiltų periodų trukmė gali didėti, o ekstremalūs reiškiniai taps rimtesniu išbandymu miestų infrastruktūrai, ūkiui ir ekosistemoms. Miestuose tai reiškia didesnę staigių poplūdžių riziką, o žemdirbiams – sudėtingesnį drėgmės režimą ir didesnį neapibrėžtumą planuojant sėją.

    Atskiri Ukrainos hidrometeorologijos tarnybų vertinimai, skelbiami mėnesio perspektyvai, dažnai rodo nedidelius teigiamus temperatūros nuokrypius nuo daugiametės normos rudenį, kai kritulių kiekis gali išlikti artimas įprastam. Vis dėlto sinoptikai primena, kad „artimas normai“ kritulių kiekis nebūtinai reiškia tolygų lietų per mėnesį, nes vis dažniau krituliai iškrenta trumpais, intensyviais epizodais.

  • Sinoptikai perspėja apie audringą vėją: „Kelių priežiūra“ ruošia pajėgas visoje Lietuvoje

    Sinoptikai prognozuoja, kad spalio 9 dieną Lietuvoje stiprės vėjas, kuris gali apsunkinti eismo sąlygas ir kelti papildomų rizikų vairuotojams. Pasak AB „Kelių priežiūra“, meteorologinių sąlygų stebėjimo sistemos taip pat fiksuoja ženklus, rodančius galimus pavojus valstybinės reikšmės keliuose.

    Bendrovė nurodo, kad situacija stebima nepertraukiamai, o Kelių priežiūros valdymo centras realiu laiku analizuoja orų ir kelių būklės duomenis. Regionų padaliniai yra pasirengę operatyviai reaguoti, jei vėjas pradėtų versti medžius, laužyti šakas ar suformuotų kitų kliūčių važiuojamojoje dalyje.

    Stiprus vėjas eismo saugumui pavojingas tuo, kad staigūs gūsiai gali netikėtai pakeisti automobilio trajektoriją, ypač važiuojant atviromis vietovėmis, ant tiltų ar lenkiant didesnes transporto priemones. Didesnę riziką patiria ir aukštesnės transporto priemonės, taip pat motociklai bei automobiliai su priekabomis.

    Vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo ir nuolat vertinti besikeičiančias oro bei eismo sąlygas. Didžiausią budrumą rekomenduojama išlaikyti miškinguose kelių ruožuose, kur dėl vėjo ant kelio gali atsirasti šakų, nuvirtusių medžių ar kitų netikėtų kliūčių.

    Apie pavojingas kliūtis ar sudėtingas eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. AB „Kelių priežiūra“ taip pat primena, kad kliūtis galima pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pranešimai pasiekia kelininkų informacines sistemas ir padeda greičiau nukreipti pajėgas į problemines vietas.

  • Močiutės vasara: sinoptikai aiškina, kodėl tokių šilumos bangų rudenį gali būti ne viena

    Močiutės vasara – tai liaudiškas pavadinimas trumpam rudeniniam atokvėpiui, kai kelioms dienoms sugrįžta šiltesni, sausesni ir ramesni orai. Meteorologijoje tai nėra oficialus terminas, todėl sinoptikai dažniau kalba apie anticiklono laikotarpius ir su jais susijusią oro masių kaitą.

    Tokios šilumos „salos“ dažniausiai susiformuoja, kai regioną apima anticiklonas: slėgis kyla, debesuotumas mažėja, vėjas rimsta. Dėl giedresnio dangaus dienomis saulė dar gali pastebimai sušildyti orą, nors naktys tuo pačiu metu neretai būna vėsios, o prie žemės pasitaiko ir pirmųjų šalnų.

    Dažnas įsivaizduoja, kad močiutės vasara būna tik kartą per sezoną, tačiau praktiškai šiltų pertraukų rudenį gali pasitaikyti kelios. Priežastis paprasta: rudenį atmosferos cirkuliacija dažnai svyruoja tarp anticiklonų ir ciklonų, todėl po lietingesnio, vėsesnio laikotarpio kartais vėl trumpam grįžta sausesni ir šiltesni orai.

    Tokios pertraukos įmanomos tiek rugsėjį, tiek spalį, o kartais ir vėliau, jei kelioms paroms sustiprėja aukšto slėgio laukas. Vis dėlto kuo sezonas labiau artėja prie žiemos, tuo trumpesnės ir retesnės tampa šiltesnės fazės, nes dienos sparčiai trumpėja, o saulės spinduliuotė silpsta.

    Liaudyje dažnai sakoma, kad močiutės vasara ateina po pirmųjų šalnų, ir toks scenarijus išties dažnas. Po naktinio atvėsimo, kai prie žemės temperatūra trumpam nukrenta žemiau nulio, oro masių pasikeitimas ir anticiklono įsitvirtinimas gali atnešti kelias šviesias, ramesnes dienas.

    Šiuo metu daug kas painioja kelias sąvokas: trumpas atšilimas nebūtinai reiškia ilgalaikį šiltą periodą. Sinoptikai pabrėžia, kad rudenį normalu matyti staigesnius svyravimus, kai per kelias paras orai pereina nuo malonesnio švelnumo prie lietaus, vėjo ir vėsesnių masių.

    Jei aukšto slėgio laikotarpis užsitęsia, dienomis oras gali sušilti iki sezonui komfortiškų reikšmių, ypač saulėtose vietose ir užuovėjoje. Tačiau net ir tokiomis dienomis temperatūra vakare krenta greičiau, o rytais gali pasikartoti rūkas ar silpnos šalnos, ypač žemesnėse vietovėse.

    Vėliau, anticiklonui pasitraukus, dažniausiai sugrįžta aktyvesni orai: daugėja debesų, atsiranda kritulių, sustiprėja vėjas, o temperatūra pamažu artėja prie įprastesnių rudeninių rodiklių. Dėl to močiutės vasarą verta vertinti kaip trumpą, bet visai normalų rudens ciklo epizodą, o ne garantuotą „antrą vasarą“.

    „Mes dažniau kalbame ne apie močiutės vasarą, o apie anticiklono laikotarpį, kai orai būna ramesni, sausesni ir šiltesni“, – sakė sinoptikė.

  • Europoje artėja rekordinė karščio banga: meteorologai įspėja, kur temperatūra gali viršyti 40 laipsnių

    Europoje šią vasarą gali būti pasiekti arba net viršyti daugiametiai temperatūros rekordai, o kai kuriose vietovėse neatmetama ir daugiau nei 40 laipsnių kaitra. Tokias prognozes sustiprina pastarųjų metų tendencijos, kai karščio bangos žemyne darosi ilgesnės, dažnesnės ir intensyvesnės.

    Lenkijos meteorologų ir žiniasklaidos apžvalgos akcentuoja, kad karštų dienų skaičius šalyje per kelis pastaruosius sezonus išaugo kelis kartus. Jei anksčiau vasarą virš 30 laipsnių temperatūra laikydavosi tik kelias dienas, dabar tokie epizodai vis dažniau tampa įprasta vasaros dalimi.

    Lenkijoje dažniausiai minimas istorinis maksimumas siejamas su 1921 metų liepa, kai fiksuota 40,2 laipsnio temperatūra. Vis dėlto dalis specialistų šį rezultatą vertina atsargiai dėl to meto matavimo sąlygų, o patikimesniu rekordu laikomas 39,5 laipsnio rodiklis, užregistruotas 1994 metų liepos 30 dieną.

    Nors 40 laipsnių riba Lenkijoje oficialiai dar nėra patvirtinta šiuolaikiniais standartais, sinoptikai pabrėžia, kad ji tampa vis realesnė. Prie to prisideda dažnesni karšto oro masių įsiveržimai iš Šiaurės Afrikos ir pietvakarių Azijos, kurie pastaraisiais metais vis dažniau pasiekia Vidurio Europą.

    Rekordai jau perrašyti ir kai kuriose kaimyninėse šalyse: Vokietijoje fiksuota daugiau nei 41 laipsnio temperatūra, o Čekijoje ir Slovakijoje yra registruoti virš 40 laipsnių siekiantys rodikliai. Ukrainoje vienas iš minimų rekordų siejamas su Luhansku, kur kaitra buvo pasiekusi 42 laipsnius pavėsyje.

    Meteorologų vertinimu, net jei šią vasarą kai kuriose valstybėse 40 laipsnių riba dar nebus peržengta, bendras atšilimo fonas didina tikimybę, kad nauji absoliutūs rekordai bus pasiekti artimiausiais metais. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama pasirengimui karščiui miestuose, sveikatos rizikų valdymui ir energijos sistemų apkrovų planavimui.