CP v2

Tag: Sinusitas

  • Valotės dantis, bet burnos kvapas nepraeina? Gydytojai įspėja: gali slėptis liga

    Valotės dantis, bet burnos kvapas nepraeina? Gydytojai įspėja: gali slėptis liga

    Kada tai ne vien higiena

    Nemalonus burnos kvapas, dar vadinamas halitoze, ne visada reiškia prastą dantų valymą. Neretai žmogus pats jo nejaučia, nes prie kvapo prisitaiko uoslė, o aplinkiniai ilgai nedrįsta pasakyti.

    Specialistai pabrėžia, kad pasikartojančios halitozės nereikėtų vien maskuoti kramtomąja guma ar burnos skalavimo skysčiais. Jei kvapas grįžta nepaisant kruopščios higienos, verta ieškoti priežasties ir įvertinti bendrą sveikatą.

    Dažniausia priežastis yra burnoje

    Dauguma atvejų susiję su pačia burnos ertme: apnašomis, ėduonimi, dantenų uždegimu, periodontitu ar liežuvio apnašu. Būtent liežuvio nugarėlė dažnai tampa vieta, kur kaupiasi bakterijos, gaminančios lakiuosius sieros junginius.

    Riziką didina ir sausa burna, nes seilės natūraliai nuplauna maisto likučius ir slopina mikrobų dauginimąsi. Sausumą gali skatinti dehidratacija, kvėpavimas per burną, rūkymas, taip pat dalis vaistų, pavyzdžiui, kai kurie antihistamininiai ar antidepresantai.

    Nemalonų kvapą gali sustiprinti ortodontiniai aparatai ar netinkamai prižiūrimos dantų restauracijos, kuriose lengvai užsilaiko apnašos. Jei dantenas valant kraujuoja, atsirado patinimas ar jautrumas, tai dažnai rodo uždegimą, kurį būtina gydyti, o ne slėpti kvapą.

    Signalai apie kitas ligas

    Kartais kvapo šaltinis nėra burnoje. Sergant sinusitu ar užsitęsusiu rinitu, tirštos gleivės gali tekėti į ryklę ir sudaryti palankią terpę bakterijoms, todėl kvapas išlieka net ir tvarkingai prižiūrint dantis.

    Virškinamojo trakto sutrikimai sudaro mažesnę dalį halitozės atvejų, tačiau gali būti varginantys. Gastroezofaginio refliukso liga gali keisti kvapą dėl rūgšties patekimo į stemplę ir ryklę, o ilgainiui prisidėti prie emalio erozijos ir gleivinės pažeidimų.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į medžiagų apykaitos sutrikimus, ypač diabetą. Padidėjusi gliukozė seilėse gali sudaryti geresnes sąlygas apnašoms, o dantenų audinių būklę blogina lėtinė hiperglikemija ir prastesnė kraujotaka.

    Ypatingas pavojaus signalas yra saldokas, vaisius ar acetoną primenantis kvapas. Tokiais atvejais būtina skubiai įvertinti būklę, nes tai gali būti susiję su diabetine ketoacidoze, kuri laikoma gyvybei pavojingu sutrikimu.

    Kai kuriais atvejais kvapą gali lemti ir pažengęs organų nepakankamumas. Inkstų nepakankamumo metu burnos kvapas kartais apibūdinamas kaip amoniako, o sunkiai sutrikus kepenų funkcijai gali atsirasti specifinis, saldokas kvapas dėl lakių junginių apykaitos pokyčių.

    Ką daryti, jei kvapas kartojasi

    Jei nemalonus kvapas išlieka ilgiau nei kelias savaites, pirmas žingsnis paprastai yra vizitas pas odontologą ar burnos higienistą. Dažnai pakanka profesionalios higienos, ėduonies gydymo, dantenų būklės įvertinimo ir kasdienių įpročių korekcijos.

    Kasdienėje rutinoje svarbu ne tik valyti dantis, bet ir kruopščiai išvalyti tarpdančius bei liežuvio paviršių. Taip pat verta stebėti, ar nėra burnos sausumo, ir gerti pakankamai vandens, ypač jei vartojami seiles mažinantys vaistai.

    Jei burnoje aiškios priežasties nerandama, gydytojai rekomenduoja įvertinti ausų, nosies ir gerklės būklę, o esant refliukso, diabeto ar kitų sisteminių ligų požymiams kreiptis į šeimos gydytoją. Nuoseklus ištyrimas padeda ne tik pagerinti savijautą, bet ir laiku pastebėti rimtesnius sutrikimus.

    „Jei kvapas kartojasi nepaisant tinkamos higienos, tai gali būti ženklas, kad organizmui reikia pagalbos, o ne dar vienos mėtų pastilės“, – sako gydytojai, pabrėždami, kad ankstyvas ištyrimas dažnai apsaugo nuo komplikacijų.

  • Ar kondicionierius kenkia gerklei ir sinusams? Gydytojai įspėja dėl kelių klaidų

    Ar kondicionierius kenkia gerklei ir sinusams? Gydytojai įspėja dėl kelių klaidų

    Kodėl atsiranda perštėjimas?

    Nosies ir gerklės gleivinė jautriai reaguoja į temperatūros ir oro drėgmės pokyčius. Kondicionierių pučiamas vėsus ir sausas oras gali ją dirginti, todėl kai kuriems žmonėms greitai atsiranda nosies užgulimas, perštėjimas ar vandeninga sloga.

    Specialistai aiškina, kad dirginama gleivinė kartais ima gaminti daugiau išskyrų, o tai gali būti klaidingai palaikoma peršalimu. Tokie pojūčiai dažniau sustiprėja patalpoje pabuvus kelias valandas ir susilpnėja išėjus į lauką.

    Didžiausia rizika – temperatūrų skirtumas

    Viena dažniausių problemų yra per didelis temperatūrų kontrastas, kai iš karščio įeinama į stipriai atvėsintą biurą ar automobilį. Staigus prisitaikymas prie šalto oro gali sustiprinti nosies ir ančių gleivinės sudirginimą, o jautresniems žmonėms išprovokuoti galvos skausmą ar spaudimo jausmą ančių srityje.

    Dar vienas veiksnys yra gleivinės išsausėjimas. Sausesnė gleivinė prasčiau atlieka apsauginę funkciją, todėl daliai žmonių padidėja tikimybė patirti kvėpavimo takų infekcijų simptomus arba paūminti jau esamas būkles, pavyzdžiui, alerginį rinitą.

    Kai problema ne oras, o priežiūra

    Medikai atkreipia dėmesį, kad netinkamai prižiūrimas kondicionierius gali tapti alergenų ir mikroorganizmų sankaupa. Filtruose ir drėgnose įrenginio dalyse gali kauptis dulkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, pelėsis ar bakterijos, o vėliau tai su oro srautu patenka į patalpą.

    Jei įjungus kondicionierių jaučiamas pelėsiui ar drėgmei būdingas kvapas, tai gali būti signalas, kad įrenginyje susikaupė nešvarumų arba pradėjo daugintis pelėsiniai grybeliai. Alergiškiems žmonėms toks oras gali sukelti ryškesnį čiaudulį, švokštimą, akių ar gerklės dirginimą.

    „Kondicionieriaus nereikia bijoti, tačiau jis turi būti prižiūrimas ir naudojamas protingai“, – pabrėžia gydytojai.

    Norint sumažinti diskomfortą, rekomenduojama vengti labai žemos nustatytos temperatūros, ypač kai lauke karšta. Taip pat patariama nenukreipti oro srauto tiesiai į veidą ar kaklą ir nepalikti stipriai vėsinančio režimo visai nakčiai, nes miegant kūno temperatūra natūraliai krenta.

    Praktikoje daug lemia ir patalpų mikroklimatas: naudingas reguliarus vėdinimas, pakankamas skysčių vartojimas, o jautresniems žmonėms gali padėti nosies gleivinės drėkinimas fiziologiniu tirpalu. Svarbiausia yra reguliariai valyti įrenginį ir laiku keisti filtrus pagal gamintojo nurodymus.

  • Užgultos sinusų ertmės vargina? Šie namų būdai dažnai veikia geriau nei inhaliacijos

    Užgultos sinusų ertmės vargina? Šie namų būdai dažnai veikia geriau nei inhaliacijos

    Užgulta nosis ir užgultos sinusų ertmės dažnai painiojamos, tačiau tai ne tas pats. Sloga dažniausiai reiškia suaktyvėjusią nosies gleivinę, kuri dėl virusų, alergijų ar šalčio ima gaminti daugiau sekreto. Sinusų atveju problema dažniau susijusi su užsiblokavusiomis angomis, todėl gleivės nebesidrenažuoja.

    Kai sinusų angos patinsta ir užsidaro, sekretas ima kauptis, tirštėti, atsiranda spaudimas veide ar kaktoje, kartais skauda viršutinių dantų sritį. Dėl to vien tik „garų procedūros“ ne visada duoda laukiamą rezultatą, ypač jei vyrauja patinimas, o ne tirštos gleivės. Tokiais atvejais dažnai reikia kelių priemonių derinio.

    Kada inhaliacijos padeda, o kada ne

    Šilti garai gali laikinai palengvinti būklę, kai sekretas tirštas ir norisi jį „suminkštinti“. Drėgmė trumpam sudrėkina gleivinę ir gali palengvinti kvėpavimą, ypač ankstyvoje peršalimo stadijoje. Visgi, jei sinusų angos užvertos dėl ryškaus patinimo, garai dažnai veikia tik trumpai arba visai nepadeda.

    Gydytojai paprastai pabrėžia, kad ilgalaikis palengvėjimas labiau susijęs su gleivinės būklės gerinimu ir sekreto nutekėjimo atkūrimu. Todėl namuose svarbu ne tik „pakvėpuoti garais“, bet ir pasirūpinti patalpų mikroklimatu, skysčiais bei režimu. Kuo gleivės skystesnės, tuo lengviau organizmui jas pašalinti.

    Kvėpavimas, oras ir šiluma

    Kvėpavimo ritmas gali turėti įtakos pojūčiui, kiek „užspausta“ nosis, nors tai nepakeičia gydymo, kai yra infekcija ar alergija. Lėtas įkvėpimas per nosį ir ilgesnis iškvėpimas gali padėti trumpam sumažinti gleivinės paburkimą. Svarbu kvėpuoti ramiai, be staigių, paviršinių įkvėpimų.

    Ne mažiau svarbus ir oras namuose. Per sausas oras sausina gleivinę, tirština sekretą ir apsunkina jo nutekėjimą, o tvankios, prastai vėdinamos patalpos gali dar labiau didinti diskomfortą. Dažnas vėdinimas, neperšildytas kambarys ir pakankama drėgmė neretai veikia geriau nei trumpa procedūra.

    Šilti ar vėsūs kompresai kai kuriems žmonėms suteikia apčiuopiamą palengvėjimą. Šiluma gali atpalaiduoti audinius ir sumažinti įtampos pojūtį veide, o vėsa kartais padeda, kai vyrauja pulsuojantis maudimas ir uždegiminis paburkimas. Svarbiausia vengti kraštutinumų ir rinktis temperatūrą pagal savijautą.

    Dušas, judėjimas ir kasdieniai įpročiai

    Šiltas dušas neretai veikia kaip natūrali, švelni „drėgmės procedūra“. Garai, drėgmė ir šiluma padeda sudrėkinti gleivinę, o kelių minučių rutina kartais suteikia daugiau naudos nei skubota inhaliacija. Kai kuriems žmonėms padeda ir švelnūs temperatūros pokyčiai, tačiau be ekstremalių kontrastų.

    Lengvas judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas ar ramus tempimas, gali suaktyvinti kraujotaką ir sumažinti sąstingio pojūtį. Taip pat gali padėti švelnus veido masažas nosies, antakių ir skruostų srityse, jei jis nesukelia skausmo. Tai nėra stebuklingas gydymas, bet daliai žmonių palengvina sekreto judėjimą.

    Dažnai nuvertinamas, bet svarbus veiksnys yra skysčiai. Pakankamas vandens kiekis padeda išlaikyti sekretą skystesnį, todėl jis lengviau pasišalina, o gleivinė mažiau dirginama. Jei organizmui trūksta skysčių, gleivės tampa klampios ir „užsilaiko“ ilgiau.

    Kai kurie renkasi aštresnius produktus, pavyzdžiui, česnaką, imbierą ar krienus, nes jie trumpam sustiprina nosies sekreciją ir sukelia intensyvų, atkemšantį pojūtį. Vis dėlto tai tinka ne visiems, ypač jei dirginamas skrandis ar yra jautri gleivinė. Jei savijauta blogėja, geriau šių priemonių atsisakyti.

    Namų būdai gali padėti, tačiau yra situacijų, kai geriau nedelsti. Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, skausmas stiprėja, pakyla temperatūra, atsiranda ryškiai geltonos ar žalios išskyros, sutrinka regėjimas ar ištinsta veidas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti komplikacijas ar kitą priežastį, kuriai būtina medicininė pagalba.