CP v2

Tag: SIPRI

  • Pasaulio gynybos išlaidos 2025 metais pasiekė rekordą: Europoje šuolis, Lenkija – 14 vietoje

    Pasaulio gynybos išlaidos 2025 metais pasiekė rekordą: Europoje šuolis, Lenkija – 14 vietoje

    Pasaulinė rinka augo 11-us metus

    2025 metais pasaulio gynybos išlaidos išaugo 2,9 proc. ir pasiekė maždaug 2,67 trilijono eurų. Tai buvo vienuolikti iš eilės metai, kai karinis finansavimas didėjo, o tendenciją skatino užsitęsusios geopolitinės krizės ir spartesnis pajėgumų atnaujinimas.

    Didžiausi pasaulio išlaidautojai išliko JAV, Kinija ir Rusija. Šių trijų valstybių bendros išlaidos sudarė daugiau nei pusę pasaulinio karinio biudžeto, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia ginkluotės paklausą, gamybos apimtis ir kainas.

    Europa tempė augimą į viršų

    Analitikų vertinimu, 2025 metais Europoje gynybos išlaidos šoktelėjo apie 14 proc. iki maždaug 799 milijardų eurų. Tai siejama su tęsiamu karu Ukrainoje, didesniu Europos NATO narių apsisprendimu greičiau didinti pajėgumus ir plačiau aptariamu JAV vaidmens Europoje neapibrėžtumu.

    Vakarų ir Vidurio Europoje fiksuotas vienas sparčiausių metinių augimų nuo Šaltojo karo pabaigos. Dalis valstybių gynybos biudžetus didina ne tik dėl šaudmenų ir technikos papildymo, bet ir dėl oro gynybos, dronų, kibernetinio saugumo bei logistikos infrastruktūros.

    JAV ir NATO planai signalizuoja tęsinį

    Nors 2025 metais JAV karinės išlaidos, vertinant pagal ataskaitą, sumažėjo iki maždaug 881 milijardo eurų, tai laikoma laikinu pokyčiu. JAV Kongresas patvirtino didesnį finansavimą artimiausiems metams, o vidutinio laikotarpio planuose numatomas tolesnis augimas.

    „Atsižvelgiant į dabartinių krizių mastą ir ilgalaikius daugelio valstybių tikslus, augimo tendencija tikėtina išliks ir 2026 metais, ir vėliau“, – teigiama SIPRI vertinime.

    Lenkija – 14 vietoje pasaulyje

    Europoje pagal bendras išlaidas toliau išsiskyrė Rusija, išlaikanti trečią vietą pasaulyje. Tuo metu Vokietija po ryškaus kurso pokyčio 2025 metais peržengė 2 proc. BVP ribą ir gynybai skyrė apie 105 milijardus eurų.

    Lenkija 2025 metais gynybai skyrė apie 43 milijardus eurų – tai istorinis rekordas ir 14 vieta pasaulyje. Pagal išlaidų dalį nuo BVP šalis išlieka viena ryškiausių NATO, o tai atspindi prioritetą greitai didinti kariuomenės parengtį ir atnaujinti įsigijimus.

  • Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Europos valstybės vis dažniau ne tik deklaruoja, bet ir realiai didina gynybos finansavimą. Naujausi tarptautiniai vertinimai rodo, kad Europos NATO narių karinės išlaidos pernai augo sparčiausiai per daugelį dešimtmečių, o kai kuriose šalyse šuolis tapo rekordinis.

    Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas SIPRI skaičiuoja, kad Europos investicijos į gynybą 2025 metais augo apie 14 proc. ir pasiekė maždaug 739 mlrd. eurų. Tai siejama ir su didėjančiomis saugumo grėsmėmis, ir su politiniu spaudimu NATO sąjungininkams laikytis didesnių įsipareigojimų.

    Vokietija iškilo į viršų

    Ryškiausias pokytis fiksuotas Vokietijoje: šalis gynybai skyrė apie 97 mlrd. eurų, tai yra maždaug 24 proc. daugiau nei metais anksčiau. Toks augimas leido Berlynui aplenkti Jungtinę Karalystę ir tapti didžiausia gynybos išlaidų šalimi Europoje pagal absoliučius skaičius.

    Vokietijos planai apima ne tik didesnį finansavimą, bet ir konkrečius modernizavimo projektus. Tarp prioritetų minimi kariuomenės technikos atnaujinimas, oro gynybos spragų uždarymas, didesnis dėmesys infrastruktūrai, ryšiams ir kibernetiniam saugumui.

    „Šios investicijos turi paversti Vokietijos kariuomenę stipriausia įprastine sausumos jėga Europoje“, – sakė EuroDefense Germany vadovas Ralphas Thiele.

    Kas dar didina tempą?

    Dideli šuoliai matomi ir Pietų Europoje. Italijos gynybos išlaidos, SIPRI vertinimu, augo apie 20 proc. ir pasiekė maždaug 41 mlrd. eurų, o Ispanija fiksavo dar spartesnį, apie 50 proc., šuolį.

    Ispanijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios pasiekė ankstesnį NATO orientyrą, kai gynybai siekta skirti apie 2 proc. nuo BVP. Toks pokytis rodo, kad net ilgai atsilikusios valstybės keičia prioritetus.

    Kur daugiausia pagal BVP?

    Vertinant gynybos išlaidas kaip BVP dalį, išryškėja aiškus regioninis dėsningumas. Europoje aukščiausiose pozicijose dažniausiai atsiduria šalys, kurios ribojasi su Rusija arba yra arčiausiai rytinio NATO flango.

    Pagal SIPRI duomenis, pirmauja Lenkija, gynybai skirianti apie 4,5 proc. BVP. Toliau rikiuojasi Latvija su maždaug 3,6 proc., Estija su 3,4 proc. ir Norvegija su 3,3 proc., o kai kurios neutralios ar mažiau militarizuotos valstybės išlieka gerokai žemiau.

    Ukrainos karas keičia pirkimus

    Karo Ukrainoje poveikis matomas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu. SIPRI pažymi, kad Rusija, nepaisant sankcijų ir ekonominio spaudimo, išlaidas didino kasmet nuo 2022 metų, o karo pobūdžiui tampant išsekimo kova, akcentas vis labiau krypsta į masinę, pigesnę ginkluotės gamybą.

    Tuo metu JAV bendras išlaidų rodiklis, institucijos vertinimu, 2025 metais mažėjo, iš dalies dėl to, kad nebuvo patvirtinta nauja karinės paramos Ukrainai finansavimo banga. Vis dėlto JAV išlieka didžiausia karinių išlaidų valstybė pasaulyje pagal absoliučius skaičius.

  • Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Pasaulis pasiekė naują rekordą

    Pasaulinės karinės išlaidos 2025 metais pasiekė apie 2,89 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 2,67 trilijono eurų. Tokius skaičius skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas, pabrėždamas, kad augimas tęsėsi vienuoliktus metus iš eilės.

    Instituto vertinimu, išlaidas augino užsitęsę karai, didėjantis neapibrėžtumas ir geopolitiniai sukrėtimai. Kartu karinės išlaidos pasaulyje sudarė apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aukščiausias lygis nuo 2009 metų.

    Europa tapo pagrindiniu varikliu

    Europa 2025 metais karines išlaidas padidino 14 proc. iki maždaug 864 mlrd. JAV dolerių, arba apie 799 mlrd. eurų. Tai buvo ryškiausias indėlis į bendrą pasaulinį šuolį, atspindintis spartėjantį persiginklavimą.

    Be Rusijos, didžiausia išlaidautoja regione tapo Vokietija: jos biudžetas gynybai, SIPRI skaičiavimu, išaugo 24 proc. iki 114 mlrd. JAV dolerių, arba apie 105 mlrd. eurų. Vokietija taip pat pirmą kartą nuo 1990 metų peržengė NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP ribą ir pasiekė apie 2,3 proc.

    Ispanijos karinės išlaidos šoktelėjo 50 proc. iki 40,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 37 mlrd. eurų, ir pirmą kartą nuo 1994 metais sutarto tikslo perkopė 2 proc. BVP. NATO sąjungininkės vis dažniau kalba ir apie ambicingesnius ateities tikslus, tačiau šie planai vis dar kelia politinių diskusijų.

    JAV sumažėjimas, Azijos augimas

    Nors bendras pasaulio rodiklis kilo, augimo tempas 2025 metais sulėtėjo iki 2,9 proc., kai 2024 metais buvo 9,7 proc. SIPRI tai sieja su 7,5 proc. JAV karinių išlaidų kritimu po to, kai per metus nebuvo patvirtinta nauja finansinė parama Ukrainai.

    JAV vis tiek išliko didžiausia pasaulio išlaidautoja su 954 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 882 mlrd. eurų. Kinija, būdama antra, padidino išlaidas 7,4 proc. iki 336 mlrd. JAV dolerių, arba apie 311 mlrd. eurų, o dalis ekspertų atkreipia dėmesį į ribotą Pekino skaidrumą skelbiant realius mastus.

    Azijoje ir Okeanijoje išlaidos augo 8,1 proc. iki 681 mlrd. JAV dolerių, arba apie 629 mlrd. eurų, ir tai buvo didžiausias metinis šuolis regione nuo 2009 metų. SIPRI pabrėžia, kad dalis JAV sąjungininkių regione didina biudžetus ne tik dėl senų įtampų, bet ir dėl augančių abejonių dėl ilgalaikio Vašingtono įsipareigojimų stabilumo.

    Taivano karinės išlaidos, SIPRI duomenimis, paaugo 14 proc. iki 18,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 16,8 mlrd. eurų, ir pasiekė apie 2,1 proc. BVP. Japonija savo ruožtu išlaidas didino iki 62,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 57,5 mlrd. eurų, o tai sudarė maždaug 1,4 proc. BVP ir buvo aukščiausias santykis nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos.

    Investuotojai sureagavo gynybos akcijomis

    Išlaidų bumas persimetė ir į finansų rinkas: 2025 metais stipriai brango gynybos sektoriaus bendrovių akcijos Europoje ir Azijoje. Pietų Korėjoje vienos didžiausių sektoriaus bendrovių vertė kilo kelis kartus, o analitikai tai sieja su augančiais užsakymais ir eksporto plėtra.

    Japonijoje investuotojų lūkesčius papildomai pakurstė politiniai signalai dėl didesnių įsipareigojimų gynybai ir švelninamos eksporto politikos. Europoje gynybos pramonės akcijų augimą stiprino tiek didėjantys nacionaliniai biudžetai, tiek Europos Sąjungos kryptis sparčiau mobilizuoti lėšas saugumui iki dešimtmečio pabaigos.

    „Karinės išlaidos tapo ne tik saugumo, bet ir pramonės politikos klausimu: valstybės siekia greičiau atkurti atsargas ir užsitikrinti tiekimo grandines“, – sakė SIPRI programos vadovas Nanas Tianas.

    SIPRI vertinimu, JAV karinių išlaidų sumažėjimas greičiausiai bus laikinas, o didieji biudžetai grįš su modernizacijos programomis ir naujais prioritetais. Tuo pat metu Europa ir Azija, panašu, ruošiasi ilgesniam laikotarpiui, kuriame gynybos finansavimas bus vienas svarbiausių valstybės išlaidų augimo veiksnių.