CP v2

Tag: Širdies nepakankamumas

  • Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Vienkartinis dusulio epizodas naktį gali turėti daug priežasčių: nuo peršalimo, alergijų ar nerimo iki obstrukcinės miego apnėjos. Tačiau medikai ragina suklusti, jei kartojasi konkretus scenarijus: atsigulate, po kurio laiko prabundate dėl oro trūkumo, jaučiate spaudimą krūtinėje ir instinktyviai norite atsisėsti.

    Jei atsisėdus ar pakėlus viršutinę kūno dalį kvėpavimas pamažu palengvėja, tai gali būti su kūno padėtimi susijęs dusulys. Kardiologijoje toks požymis dažnai siejamas su širdies nepakankamumu, kai širdies raumuo kraują pumpuoja nepakankamai efektyviai.

    Kai sutrinka kairiosios širdies pusės darbas, pasekmės neretai pirmiausia juntamos plaučiuose. Dėl kraujo sąstovio plaučių kraujagyslėse gali atsirasti sunkumo jausmas krūtinėje, nepilno įkvėpimo pojūtis, kosulys, švokštimas ar vis labiau varginantis nuovargis.

    Dieną dalis skysčių dėl gravitacijos kaupiasi apatinėse galūnėse, dažniausiai čiurnų ir blauzdų srityje. Atsigulus skysčiai lengviau persiskirsto į centrinę kraujotaką, ir sveika širdis paprastai su tuo susitvarko.

    Jei širdis nusilpusi, papildomas kraujo tūris gali ją perkrauti, todėl didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse. Tuomet kvėpuoti gulint tampa sunkiau, o atsisėdus ar pasiremus pagalvėmis palengvėja. Ilgainiui atsiranda būdingas įprotis: vienos pagalvės nebepakanka, prireikia dviejų ar trijų, o kartais miegama tik pusiau sėdint.

    Naktinis dusulys dažniausiai nebūna vienintelis signalas. Svarbu įvertinti, ar sumažėjo fizinio krūvio tolerancija, pavyzdžiui, ar lipant laiptais ir einant sparčiau greičiau pritrūksta oro nei anksčiau.

    Įtarimą stiprina kojų tinimai, sunkumo jausmas blauzdose, staigus svorio augimas per trumpą laiką, širdies permušimai, nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, naktinis kosulys ar švokštimas. Ypač pavojingas derinys, kai dusulį lydi stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas, šaltas prakaitas, ryškus silpnumas, alpimas ar melsvėjantys lūpų bei pirštų galiukai.

    Gydytojo kabinete diagnostika paprastai pradedama nuo detalaus pokalbio: kada dusulys prasideda, kiek trunka, ar priklauso nuo kūno padėties ir ar sumažėja atsisėdus. Taip pat svarbu pasakyti, kiek pagalvių reikia miegui, ar atsirado tinimų, širdies plakimo pojūtis, kosulys, knarkimas ar staigūs prabudimai su dusuliu.

    Toliau įprastai vertinamas kraujospūdis, pulsas, kvėpavimo dažnis, klausomi širdies ir plaučių garsai, apžiūrima, ar nėra skysčių kaupimosi požymių. Dažnai atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, deguonies įsotinimo įvertinimas, o prireikus ir natriurezinių peptidų tyrimas, padedantis įvertinti širdies nepakankamumo tikimybę.

    Vienas svarbiausių tyrimų yra echokardiografija, arba širdies echoskopija. Ji leidžia įvertinti širdies kamerų ir vožtuvų būklę bei tai, ar širdis pumpuoja kraują pakankama jėga.

    Atsižvelgdamas į situaciją gydytojas gali skirti krūtinės ląstos rentgenogramą, ilgalaikį elektrokardiogramos stebėjimą, fizinio krūvio mėginį, plaučių funkcijos tyrimus ar miego apnėjos diagnostiką. Naktinis dusulys gali turėti kelias priežastis vienu metu, todėl svarbu įvertinti tiek širdies, tiek kvėpavimo sistemos būklę.

    Jei dusulys staigus, labai stiprus, greitai progresuoja arba jį lydi krūtinės skausmas, alpimas, ryškūs ritmo sutrikimai, sąmonės aptemimas ar melsvėjimas, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. O jei dusulys kartojasi, bet nėra ūmus, jo taip pat nereikėtų nurašyti nuovargiui ar blogam miegui: tai gali būti svarbus signalas, kad reikalinga išsami gydytojo apžiūra.

  • Medikai įspėja: per karščius dažniausiai žudo ne šilumos smūgis – pavojingiausia širdžiai

    Europoje fiksuojamos karščio bangos, kai temperatūra vietomis perkopė 40 laipsnių ribą, o tokie epizodai vis dažniau pasiekia ir Baltijos regioną. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią riziką karštis kelia ne tik dėl šilumos smūgio ar dehidratacijos. Dažniausiai sunkiausios pasekmės siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais.

    Perkaitus organizmui, kraujotaka perskirstoma taip, kad daugiau kraujo tekėtų į odą ir kūnas galėtų efektyviau atiduoti šilumą. Dėl to širdis priversta dirbti intensyviau ir greičiau, o kraujospūdis gali svyruoti. Žmonėms, turintiems širdies ligų, tai tampa papildomu krūviu, galinčiu išprovokuoti ūmias būkles.

    „Karštyje širdis turi pumpuoti daugiau kraujo, kad kūnas atvėstų, todėl vyresniems ar sergantiems tai gali peržengti organizmo galimybių ribą“, – teigia specialistai.

    Didžiausios rizikos grupėje yra vyresnio amžiaus žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, turintys padidėjusį kraujospūdį ar persirgtą insultą. Karštis ypač pavojingas ir vartojantiems kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, diuretikus ar kraujospūdį mažinančius preparatus, nes jie gali didinti skysčių netekimo ir elektrolitų disbalanso tikimybę.

    Karštomis dienomis medikai pataria kuo mažiau būti saulėje, ypač vidurdienį, ir rinktis pavėsį bei vėsesnes patalpas. Namie verta dieną pridengti langus nuo tiesioginių saulės spindulių, o vėdinti tada, kai lauke vėsiau nei viduje, dažniausiai naktį arba anksti ryte. Jei įmanoma, svarbu užtikrinti oro cirkuliaciją.

    Fizinį krūvį rekomenduojama perkelti į ankstyvą rytą arba vakarą ir vengti uždarų, įkaitusių erdvių, ypač stovinčių automobilių. Apranga turėtų būti lengva, šviesi, iš natūralių audinių, nes tamsūs ir sintetiniai drabužiai labiau sulaiko šilumą. Paprastas būdas greičiau atvėsti yra vėsi vandens dulksna ant odos ar vėsūs kompresai ant kaklo.

    Gėrimus svarbu vartoti reguliariai, nelaukiant troškulio, nes karštyje skysčių netenkama greitai. Jei stipriai prakaituojama, gali prireikti gėrimų, papildančių elektrolitus, tačiau juos reikėtų rinktis atsakingai, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis. Taip pat patariama riboti alkoholį ir kofeiną, nes jie gali prisidėti prie dehidratacijos.

    Specialistai ragina stebėti įspėjamuosius ženklus: staigų silpnumą, galvos svaigimą, krūtinės skausmą, dusulį, sumišimą, neįprastai greitą pulsą ar alpimą. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau persikelti į vėsią vietą, atsigerti vandens, atvėsinti kūną ir, jei simptomai nepraeina ar ryškėja, nedelsiant kreiptis į medikus.

  • Vroclavo medicinos universitetas su „AstraZeneca“ pasitelkia DI: žada proveržį širdies ligų diagnostikoje

    Vroclavo medicinos universitetas su „AstraZeneca“ pasitelkia DI: žada proveržį širdies ligų diagnostikoje

    Vroclavo medicinos universitetas ir biofarmacijos bendrovė „AstraZeneca“ Lenkijoje pasirašė strateginės partnerystės susitarimą, kuriuo siekiama plačiau taikyti dirbtinį intelektą širdies ir kraujagyslių ligų tyrimuose. Bendradarbiavimas apima klinikinius tyrimus, mokslinius projektus, studentų ir darbuotojų kompetencijų stiprinimą bei pacientų sveikatos raštingumo didinimą.

    Šalys pabrėžia, kad DI medicinoje pirmiausia gali padėti ankstinti diagnostiką ir tikslinti rizikos vertinimą, ypač širdies nepakankamumo srityje, kur svarbus kuo ankstesnis ligos atpažinimas. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį duomenų analitikai, pažangesniems klinikinių sprendimų modeliams ir efektyvesniam pacientų stebėjimui.

    Universiteto atstovai akcentuoja, kad šiuolaikinėje sveikatos sistemoje inovacijos neatsiejamos nuo pacientų saugos ir aiškių atsakomybės principų. Todėl, plečiant DI taikymą, numatomas atsakingas technologijų diegimas, įskaitant duomenų kokybės, privatumo ir sprendimų paaiškinamumo reikalavimus, kurie ypač svarbūs klinikinėje praktikoje.

    Planuojamas RAPTOR-HF centras

    Vienas iš susitarime minimų tikslų siejamas su europiniu kompetencijos centru RAPTOR-HF, orientuotu į širdies nepakankamumą. Skelbiama, kad iniciatyvos ambicija yra ankstesnis ligos nustatymas, hospitalizacijų mažinimas ir naujų diagnostikos bei gydymo metodų plėtra, pasitelkiant pažangius tyrimų modelius.

    Toks centras atitiktų platesnę Europos kryptį stiprinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir geriau sujungti universitetus su pramone, kad inovacijos greičiau pasiektų klinikas. Kartu tai reiškia ir didesnį poreikį ruošiant specialistus, kurie supranta tiek mediciną, tiek duomenų analizę ir technologijų taikymo ribas.

    Ilgalaikiai tyrimai ir hipertenzijos iššūkis

    Kaip vienas bendros veiklos pavyzdžių nurodomas nekomercinis projektas PURE-LIGHT, kuriame daugiau nei 2 000 pacientų, sergančių arterine hipertenzija, buvo stebimi devynerius metus. Tyrimo tikslas buvo geriau suprasti, kodėl daliai žmonių kraujospūdis išlieka prastai kontroliuojamas, ir kokias ilgalaikes pasekmes tai sukelia sveikatai.

    Hipertenzija išlieka viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos būklių, todėl realių duomenų analizė ir ilgalaikės stebėsenos projektai tampa itin svarbūs. Ekspertai pabrėžia, kad tokio masto problemoms spręsti dažnai neužtenka pavienių iniciatyvų, reikalingas tęstinis akademinės bendruomenės, sveikatos sistemos ir pramonės bendradarbiavimas.

    „Su Vroclavo medicinos universitetu bendradarbiaujame ne vienerius metus, įgyvendiname bendrus mokslinius projektus ir ieškome atsakymų į pacientams svarbius klausimus“, – sakė „AstraZeneca“ Lenkijoje vadovas Wiktor Janicki.

    Ką tai gali reikšti studentams ir pacientams

    Susitarime didelis dėmesys skiriamas medicinos studijų ir profesinių kompetencijų stiprinimui, nes DI sprendimai keičia klinikinį darbą ir tyrimų metodus. Studentams ir doktorantams tai gali atverti daugiau praktinių galimybių dirbti su klinikinių tyrimų procesais, duomenų analize ir inovacijų diegimo principais.

    Pacientams tokios partnerystės dažniausiai svarbios tuo, kad jos gali paspartinti naujų diagnostikos metodų atsiradimą ir tikslinių gydymo strategijų kūrimą, ypač ten, kur lemia ankstyvas ligos aptikimas. Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai sprendimai bus patikrinti klinikiniais tyrimais ir integruoti į kasdienę sveikatos priežiūrą.

  • Dusulys vaikštant po 60-ies? Gydytojai įspėja: šio simptomo negalima ignoruoti

    Dusulys vaikštant po 60-ies? Gydytojai įspėja: šio simptomo negalima ignoruoti

    Dusulys, atsirandantis net ramiai vaikštant ar atliekant įprastus buities darbus, vyresniame amžiuje neretai priskiriamas natūraliam senėjimui. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad naujai atsiradęs arba greitai stiprėjantis dusulys gali būti svarbus signalas, kurio numoti ranka nevalia.

    Vyresniems nei 60 metų žmonėms fizinis pajėgumas iš tiesų gali mažėti dėl raumenų masės ir širdies bei plaučių rezervų pokyčių. Vis dėlto dusulys, kuris anksčiau nepasireikšdavo, dažnai susijęs ne su amžiumi, o su konkrečiomis sveikatos būklėmis ir gyvenimo būdo veiksniais.

    Ką gali rodyti dusulys?

    Viena dažniausių priežasčių – širdies ir kraujagyslių ligos, kai organizmas negauna pakankamai deguonies fizinio krūvio metu. Dusulys gali pasireikšti sergant širdies nepakankamumu, esant ritmo sutrikimams, išemine širdies liga, taip pat padidėjus kraujospūdžiui.

    Ne mažiau svarbios ir plaučių ligos: lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, plaučių infekcijos ar plaučių audinio pakitimai. Kai kuriems žmonėms dusulį sustiprina alergijos, rūkymo pasekmės arba ilgalaikis pasyvus rūkymas.

    Dusulį gali sukelti ir mažakraujystė, kai kraujas perneša mažiau deguonies, todėl žmogus greičiau pavargsta. Taip pat įtakos turi antsvoris, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, nerimas, miego sutrikimai ir mažas fizinis aktyvumas, kuris ilgainiui silpnina ištvermę.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Jei dusulys atsiranda staiga, yra labai stiprus arba nepraeina pailsėjus, tai gali būti skubios būklės požymis. Ypač sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, širdies permušimai, sąmonės aptemimas ar pamėlynavusios lūpos.

    Tokiais atvejais delsti pavojinga – būtina skambinti 112. Skubi pagalba svarbi ir tada, kai dusulį lydi naujas kojų tinimas, staigus svorio augimas per kelias dienas ar kosulys, ypač jei atsikosima krauju.

    Ką aptarti su gydytoju?

    Jei dusulys kartojasi arba pamažu stiprėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir prireikus nukreips pas kardiologą ar pulmonologą. Dažniausiai pradedama nuo kraujospūdžio, pulso, deguonies saturacijos įvertinimo, kraujo tyrimų, elektrokardiogramos, o pagal situaciją gali būti skiriama krūvio mėginys, širdies echoskopija ar plaučių funkcijos tyrimai.

    Gydytojui padeda konkretūs pastebėjimai: kada dusulys prasidėjo, ar jis atsiranda lipant laiptais, vaikštant į kalnelį, ar ir ramybės metu, ar pablogėja atsigulus. Taip pat svarbu paminėti rūkymą, vartojamus vaistus, nes kai kurios būklės gali paaštrėti dėl netinkamo gydymo ar vaistų sąveikų.

    Nors dalį rizikos veiksnių lemia paveldimumas, nemažai priklauso nuo kasdienybės: reguliarus, saugus judėjimas, svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas ir subalansuota mityba gali pagerinti ištvermę. Vis dėlto pradėti sportuoti ar didinti krūvį reikėtų tik įvertinus priežastį, nes kai kuriomis situacijomis dusulys yra ženklas, kad organizmui reikia ne daugiau krūvio, o diagnostikos ir gydymo.

  • Miego poza ir širdis: kardiologai įvardijo, kada verta vengti miego ant kairiojo šono

    Miego metu organizmas atstato daugelį sistemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių. Tačiau kardiologai atkreipia dėmesį, kad kūno padėtis naktį kai kuriems žmonėms gali turėti reikšmės savijautai ir net širdies apkrovai.

    Specialistų teigimu, daugumai sveikų žmonių įprasta miego poza nekelia problemų. Vis dėlto sergant širdies nepakankamumu ar kitomis širdies ligomis tam tikros padėtys gali sustiprinti dusulį, širdies plakimo pojūtį ar bendrą diskomfortą.

    Kardiologai aiškina, kad miegant ant kairiojo šono daliai žmonių gali būti labiau juntamas spaudimas krūtinėje ar stipresnis širdies plakimas. Tai siejama su tuo, kad širdis anatomiškai yra arčiau kairės krūtinės pusės, todėl šioje padėtyje kai kam nemalonūs pojūčiai pasireiškia dažniau.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad miegas ant kairiojo šono savaime yra žalingas visiems. Jei žmogus neturi širdies ligų ir nejaučia jokių simptomų, poza paprastai nėra laikoma rizikos veiksniu.

    Pacientams, turintiems stazinį širdies nepakankamumą, kardiologai neretai rekomenduoja įsiklausyti į kūną ir rinktis padėtį, kurioje kvėpuoti lengviausia. Praktikoje dalis žmonių tokiu atveju geriau jaučiasi miegodami ant dešiniojo šono.

    Dar viena padėtis, kuri kai kuriems žmonėms gali būti nepalanki, yra miegas ant nugaros, ypač jei yra obstrukcinė miego apnėja. Gulint ant nugaros liežuvis ir minkštieji gerklės audiniai gali lengviau susiaurinti kvėpavimo takus, todėl didėja knarkimo ir kvėpavimo pauzių tikimybė.

    Miego apnėja siejama su didesne arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, insulto, išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo rizika. Dėl to įtariant apnėją svarbu ne tik pakeisti miego įpročius, bet ir išsitirti bei taikyti gydymą.

    Kardiologai primena, kad širdžiai svarbi ne vien miego poza, bet ir miego trukmė bei kokybė. Nuolatinis miego trūkumas siejamas su didesne antsvorio, 2 tipo diabeto ir padidėjusio kraujospūdžio rizika, o tai ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

    Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama miegoti bent 7 valandas per parą ir laikytis pastovaus režimo. Jei įprastai prabundate nepailsėję, verta įvertinti, ar netrukdo aplinkos veiksniai, stresas, alkoholis vakare, vėlyvas ekranų naudojimas ar kvėpavimo sutrikimai.

    Į gydytoją patariama kreiptis, jei kartojasi garsus knarkimas, rytais skauda galvą, dieną nuolat vargina mieguistumas, naktį dažnai prabundate arba sunkiai užmiegate. Šie požymiai gali rodyti miego sutrikimus, kurie ilgainiui neigiamai veikia ir širdies sveikatą.

    „Jeigu tam tikra miego padėtis sukelia dusulį, spaudimą krūtinėje ar pastebimai blogina savijautą, tai ženklas aptarti situaciją su gydytoju“, – sako kardiologai.

  • Kardiologai primena: ši gudobelių arbata gali padėti širdžiai ir cholesterolio kontrolei

    Kardiologai primena: ši gudobelių arbata gali padėti širdžiai ir cholesterolio kontrolei

    Širdies ir kraujagyslių ligos Europoje išlieka viena dažniausių mirties ir negalios priežasčių, todėl gydytojai nuolat akcentuoja gyvenimo būdo svarbą. Didžiausią įtaką rizikai paprastai daro mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholis, antsvoris ir padidėjęs kraujospūdis.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno stebuklingo produkto nėra, tačiau kai kurie augalai gali būti naudingi kaip papildoma priemonė šalia įrodymais pagrįstos profilaktikos. Tarp dažniausiai minimų pasirinkimų yra gudobelė, iš kurios gaminama ir arbata.

    Kas yra gudobelė ir kuo ji siejama su širdimi?

    Gudobelė tradiciškai naudojama širdies ir kraujotakos savijautai palaikyti, o mokslinėje literatūroje ji dažniausiai minima dėl flavonoidų ir proantocianidinų. Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu poveikiu ir galimu palankiu poveikiu kraujagyslių funkcijai.

    Klinikiniuose tyrimuose gudobelės ekstraktai kai kuriais atvejais buvo vertinti kaip papildoma priemonė esant lengvam ar vidutiniam širdies nepakankamumui. Vis dėlto tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai, o poveikis priklauso nuo preparato sudėties, dozės ir žmogaus būklės.

    Taip pat yra duomenų, kad gudobelė gali būti siejama su švelniu kraujospūdį mažinančiu poveikiu ir lipidų rodiklių pokyčiais. Praktikoje tai nereiškia, kad ji gali pakeisti gydytojo skirtus vaistus, tačiau kai kuriems žmonėms gali būti naudinga kaip gyvenimo būdo pokyčių dalis.

    Ką svarbiausia daryti dėl širdies kasdien?

    Gydytojai dažniausiai rekomenduoja mitybos modelius, kurių pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai, žuvis, riešutai ir nesočiosios riebalų rūgštys. Tuo pačiu siūloma mažinti druskos, pridėtinio cukraus, itin perdirbtų produktų, sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį.

    Dažnai išskiriami Viduržemio jūros ir DASH principai, nes jie siejami su geresniais kraujospūdžio bei cholesterolio rodikliais ir mažesne širdies įvykių rizika. Svarbu ir tai, kad augalinė mityba naudinga tik tuomet, kai ji subalansuota, o ne paremta rafinuotais grūdais, saldžiais gėrimais ar saldumynais.

    Prie mitybos būtina pridėti ir kitus veiksnius: reguliarų judėjimą, kūno masės kontrolę, pakankamą miegą ir streso valdymą. Riziką reikšmingai didina ir rūkymas, todėl metimas rūkyti laikomas vienu stipriausių žingsnių širdies sveikatai.

    Kada gudobelių arbatos geriau nevartoti?

    Nors gudobelė paprastai laikoma gana saugia, ji nėra universali visiems. Žmonės, vartojantys vaistus nuo kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų ar kitus kardiologinius vaistus, prieš pradėdami reguliariai vartoti gudobelės preparatus turėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Tokiais atvejais svarbu įvertinti galimas sąveikas ir tai, ar papildoma priemonė nepakeis kraujospūdžio ar pulso daugiau nei planuota. Jei atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, širdies permušimai ar kiti neįprasti simptomai, vartojimą reikėtų nutraukti ir pasikonsultuoti su specialistu.

    Arbata ar papildai gali būti tik pagalbinė priemonė, o ne gydymas. Esant krūtinės skausmui, dusuliui, staigiam silpnumui ar įtariant infarktą, būtina skubi medicinos pagalba, o ne savarankiški bandymai koreguoti būklę žolelėmis.

  • Nekaltas įprotis ar pavojaus signalas? Mokslininkai įspėja dėl rytinių snaudulių

    Nekaltas įprotis ar pavojaus signalas? Mokslininkai įspėja dėl rytinių snaudulių

    Popietinis pogulis daugeliui atrodo naudingas įprotis, padedantis atgauti jėgas ir pagerinti savijautą. Tačiau naujesni, objektyviais prietaisais paremti duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje dažnas ar ilgėjantis snaudimas gali būti ne tiek poilsis, kiek signalas apie sveikatos problemą.

    Mass General Brigham mokslininkai analizavo ilgalaikio vyresnių nei 55 metų žmonių tyrimo duomenis, kuriuose dalyviai nuo 2005 metų dėvėjo ant riešo nešiojamus aktyvumo ir miego matuoklius. Iki 2025 metų buvo sukaupta daugiau nei 1 300 žmonių įrašų, o rezultatai 2026 metais paskelbti žurnale „JAMA Network Open“.

    Tyrime pastebėta sąsaja tarp dienos miego įpročių ir didesnės ankstyvos mirties rizikos. Kuo ilgiau ir kuo dažniau vyresni žmonės snausdavo dieną, tuo didesnė buvo rizika, o ypač išsiskyrė rytinis užsnūdimas netrukus po nakties miego.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyviai matuojami snaudimo įpročiai gali turėti didelę klinikinę vertę, padedant anksčiau pastebėti galimas sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorius dr. Gao.

    Ekspertai pabrėžia, kad pats pogulis nebūtinai yra kenksmingas, tačiau nerimą turėtų kelti staiga atsiradęs poreikis miegoti dieną, keli užsnūdimai per dieną arba įprotis užmigti rytais. Tokie pokyčiai dažnai vertinami kaip simptomas, dėl kurio verta pasitarti su šeimos gydytoju ir įvertinti galimas priežastis.

    Padidėjęs mieguistumas dieną gali būti susijęs su įvairiomis būklėmis, įskaitant cukrinį diabetą, mažakraujystę, hormonų sutrikimus ar širdies nepakankamumą. Taip pat minimi miego sutrikimai, pavyzdžiui, obstrukcinė miego apnėja, kuri didina apkrovą širdies ir kraujagyslių sistemai, bei sutrikęs paros ritmas.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nešiojamieji laikrodžiai ir apyrankės, fiksuojantys aktyvumą bei miegą, gali padėti tiksliau pastebėti pokyčius, kurių žmogus pats ne visada įvertina. Gydytojui tokie duomenys gali būti naudingi sprendžiant, ar reikia papildomų tyrimų ir ar mieguistumas nėra ankstyvas rimtesnės ligos požymis.

    Jei dienos miegas pasirenkamas sąmoningai ir netrukdo nakties poilsiui, dažniausiai rekomenduojama trumpa, apie 20–30 minučių trunkanti drėbtelėjimo trukmė ankstyvą popietę, kai natūraliai krenta budrumas. Ilgesnės ar per vėlai dieną vykstančios drzemos kai kuriems žmonėms gali apsunkinti užmigimą vakare ir dar labiau išbalansuoti paros ritmą.

  • Injectable biomaterial could repair heart damage via bloodstream – and hint at new treatments

    Injectable biomaterial could repair heart damage via bloodstream – and hint at new treatments

    JAV mokslininkai pristatė injekuojamą biomaterialą, kuris, suleidus į kraujotaką, gali pasiekti pažeistus audinius ir sumažinti uždegimą. Tyrimuose su gyvūnais ši medžiaga siejama su geresniais širdies audinio atsistatymo rodikliais po infarkto, o pati idėja gali būti pritaikoma ir kitoms uždegimo varomoms būklėms.

    Sprendimą kūrė Kalifornijos universiteto San Diege (UC San Diego) bioinžinerijos komanda, tęsdama ankstesnius darbus su širdies ekstraląstelinės matricos (ECM) hidrogeliais. Naujoji versija sukurta taip, kad ją būtų galima sulašinti į veną arba sušvirkšti į kraujagyslę per įprastas kardiologines procedūras, pavyzdžiui, angioplastiką ar stentavimą.

    Kodėl tai svarbu po infarkto?

    Infarkto metu nutrūkus kraujo tėkmei dalis širdies raumens žūsta, o organizmas pažeistą vietą dažniausiai pakeičia randiniu audiniu. Randas nebesusitraukia kaip sveikas raumuo, todėl ilgainiui gali silpti širdies siurbimo funkcija ir didėti širdies nepakankamumo rizika.

    Šiuolaikinis gydymas daugiausia orientuotas į kuo greitesnį kraujotakos atstatymą, komplikacijų prevenciją ir rizikos veiksnių kontrolę. Tiesioginių, plačiai taikomų metodų, kurie atstatytų prarastą širdies audinį, klinikinėje praktikoje vis dar trūksta, todėl regeneracinės medicinos sprendimai laikomi viena perspektyviausių krypčių.

    Kaip veikia į kraują leidžiama medžiaga?

    Naujoji koncepcija remiasi tuo, kad po infarkto ir kitų stiprių uždegiminių pažeidimų kraujagyslių sienelės tam tikrose vietose tampa pralaidesnės, atsiranda mikroįtrūkių, per kuriuos į audinius lengviau patenka įvairios dalelės. Tyrėjai siekė sukurti medžiagą, kuri išnaudotų šį efektą ir „nusėstų“ ten, kur vyksta didžiausia žala.

    Pagal aprašytus bandymus, biomaterialas ne tik lokalizavosi pažeidimo srityje, bet ir sąveikavo su kraujagyslių vidinį paviršių dengiančiomis endotelio ląstelėmis. Buvo stebimi požymiai, kad tai gali padėti „užsandarinti“ padidėjusio pralaidumo vietas, slopinti uždegimą ir sudaryti palankesnes sąlygas audinių gijimui.

    „Šis biomaterialas leidžia gydyti pažeistus audinius iš vidaus“, – sakė UC San Diego bioinžinerijos profesorė Karen Christman.

    Medžiaga pagaminta iš širdies audinio ekstraląstelinės matricos, kuri laboratorijoje apdorojama taip, kad neliktų ląstelių, o išliktų audinių „karkasą“ sudarančios struktūros. Kad ją būtų saugu leisti į kraujotaką, tyrėjai sumažino dalelių dydį iki nanodalelių lygio, o galutinis produktas paruošiamas taip, kad prireikus būtų atskiedžiamas steriliu vandeniu ir suleidžiamas.

    Nuo laboratorijos iki klinikos: kur esame dabar?

    Tyrimo rezultatai buvo paskelbti 2022 metais, o vėlesni darbai gilino supratimą, kaip ECM pagrindu sukurti biomaterialai veikia gijimo procesus širdyje. Naujesnėse publikacijose, taikant pažangius audinių analizės metodus, aprašomi signalai, susiję su imuninio atsako perreguliavimu, kraujagyslių formavimusi ir fibroblastų aktyvacija, kurie gali būti svarbūs atsistatymui po infarkto.

    Vis dėlto esminis klausimas išlieka tas pats: ar intravaskuliariai leidžiamas biomaterialas bus saugus ir veiksmingas žmonėms. Tam reikės klinikinių tyrimų, kuriuose būtų vertinamas ne tik suleidimo saugumas, bet ir reali nauda pacientams, pavyzdžiui, širdies funkcijos rodiklių pokyčiai, hospitalizacijų dažnis ar gyvenimo kokybė.

    „Kaip intervencinis kardiologas norėčiau turėti dar vieną terapiją, kuri pagerintų pacientų išeitis ir sumažintų varginančius simptomus“, – sakė gydytojas Ryan R. Reeves.

    Šio sprendimo potencialas platesnis nei vien širdies ligos. Kadangi visus organus pasiekia kraujagyslės, panaši logika teoriškai galėtų būti taikoma būklėms, kuriose uždegimas ir kraujagyslių pralaidumo pokyčiai vaidina svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, po trauminių pažeidimų ar sergant kai kuriomis plaučių kraujagyslių ligomis. Kol kas tai išlieka ankstyvos stadijos kryptis, tačiau ji rodo, kaip regeneracinė medicina vis dažniau persikelia nuo sudėtingų intervencijų link mažiau invazinių, sisteminių sprendimų.

  • Panevėžyje savivaldybė savaitę švies raudonai: kviečia pasitikrinti širdies sveikatą

    Panevėžio miesto savivaldybė gegužės 4–10 dienomis vakarais savivaldybės pastatą apšvies raudona spalva. Taip miestas prisijungia prie Europos širdies nepakankamumo ir hipertenzijos dienų minėjimo ir ragina gyventojus atkreipti dėmesį į širdies bei kraujagyslių ligų prevenciją.

    Gegužės 7 dieną Europoje minima širdies nepakankamumo diena, o kartu akcentuojama arterinės hipertenzijos tema. Šios būklės dažnai ilgai nesukelia aiškių simptomų, tačiau didina infarkto, insulto, inkstų pažeidimo ir kitų komplikacijų riziką, todėl svarbūs reguliarūs kraujospūdžio ir kitų rodiklių matavimai.

    Kur ir kada vyks renginiai?

    Gyventojams siūloma ne tik simboliškai palaikyti iniciatyvą, bet ir gauti praktinės informacijos: įsivertinti rizikos veiksnius, sužinoti apie ankstyvus simptomus ir kasdienius įpročius, kurie padeda mažinti širdies ligų tikimybę. Renginiuose numatyti pagrindinių sveikatos rodiklių matavimai ir specialistų konsultacijos.

    Gegužės 7 dieną 17.30 valandą Panevėžio miesto poliklinikoje (Nemuno g. 75, pirmo aukšto salėje) vyks informacinis renginys Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija: rizikos veiksniai, sveikatos rodiklių supratimas. Jame gydytoja kardiologė A. Šimukauskienė aptars dažniausius rizikos veiksnius, paaiškins rodiklių reikšmę ir prevencijos galimybes.

    Gegužės 15 dieną 12.00–15.00 valandą Panevėžio miesto savivaldybėje (Laisvės a. 20, pirmo aukšto fojė ir salėje) vyks renginys Dėmesys širdžiai. Numatomi sveikatos rodiklių matavimai, konsultacijos, paskaitos, viktorinos ir širdies nepakankamumo kabineto veiklos pristatymas.

    Kodėl verta pasinaudoti proga?

    Medikai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas ir ilgalaikis stresas. Daliai žmonių rizika yra didesnė ir dėl paveldimumo, todėl net ir gerai besijaučiant verta periodiškai pasitikrinti.

    Iniciatyvos tikslas yra paskatinti gyventojus imtis paprastų, bet veiksmingų veiksmų: reguliariai matuoti kraujospūdį, sekti kūno svorį ir liemens apimtį, rinktis mažiau druskos turintį maistą, daugiau judėti ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda dusulys, nuovargis, širdies permušimai ar tinimai.

    Renginius organizuoja Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Lietuvos kardiologų draugijos Panevėžio skyrius, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Panevėžio miesto savivaldybė. Organizatoriai kviečia panevėžiečius dalyvauti ir pasinaudoti galimybe gauti patikimą informaciją bei specialistų patarimus.

  • Pėdos gali išduoti širdies bėdas: 3 požymiai, kuriuos daugelis nurašo nuovargiui

    Pėdos gali išduoti širdies bėdas: 3 požymiai, kuriuos daugelis nurašo nuovargiui

    Širdies ir kraujagyslių ligos neretai vadinamos tyliuoju žudiku, nes ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų. Dėl to dalis žmonių apie aukštą kraujospūdį ar širdies nepakankamumą sužino tik tada, kai būklė pažengusi, o rizika komplikacijoms jau didelė.

    Medikai pabrėžia, kad organizmas dažnai siunčia ankstyvus signalus, tik jie būna ne tokie akivaizdūs kaip krūtinės skausmas ar dusulys. Viena kūno vieta, kuri gali išduoti kraujotakos sutrikimus, yra pėdos ir kulkšnys.

    Patinimai, kurių nereikėtų ignoruoti

    Vienas dažniausių įspėjamųjų ženklų yra pėdų ir kulkšnių tinimas, ypač jei jis kartojasi arba stiprėja dienos eigoje. Nors patinimas dažnai siejamas su ilgu stovėjimu, karščiu ar nuovargiu, kartais jis rodo skysčių kaupimąsi organizme.

    Esant širdies veiklos sutrikimams, kraujas ir skysčiai gali užsistovėti apatinėse galūnėse, todėl tinimas tampa nuolatiniu. Jei patinimai atsiranda ir rytais, spaudžiant lieka įdubimas, o kartu jaučiamas nuovargis ar dusulys, verta nedelsti ir pasitarti su gydytoju.

    Spalvos pokyčiai ir skausmingi mazgeliai

    Dar vienas nerimą keliantis požymis yra pakitusi pirštų spalva, pavyzdžiui, melsvas ar violetinis atspalvis. Tai gali reikšti, kad audiniai gauna per mažai deguonies, o kraujotaka galūnėse sutrikusi.

    Ypač dėmesį turėtų atkreipti skausmingi, rausvai melsvi, nedideli mazgeliai ant pėdų ar rankų pirštų, kurie atsiranda staiga ir po kelių dienų išnyksta. Tokie odos pakitimai kartais siejami su uždegiminėmis būklėmis, kurios gali būti susijusios ir su širdimi, todėl reikalinga gydytojo apžiūra ir tyrimai.

    Ką daryti, kad rizika mažėtų

    Specialistai primena, kad pėdų simptomai dažnai klaidingai priskiriami smulkmenoms, o profilaktiniai patikrinimai atidedami. Vis dėlto ankstyvas kraujotakos problemų nustatymas gali padėti laiku pradėti gydymą ir sumažinti miokardo infarkto, insulto bei širdies nepakankamumo riziką.

    Širdžiai palankus gyvenimo būdas remiasi nuoseklumu: rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, rūkymo atsisakymas, subalansuota mityba ir kūno svorio kontrolė. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozės kiekį, ypač jei šeimoje yra širdies ligų atvejų.

    Jei pėdų patinimas, spalvos pokyčiai ar skausmingi odos mazgeliai kartojasi, trunka ilgiau arba juos lydi krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas ar alpimas, reikėtų kreiptis skubios pagalbos. Kuo anksčiau įvertinama priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių.