Tag: Širdies nepakankamumas

  • Kreatinas ir širdis: ką rodo tyrimai ir kodėl „širdžiai sveikos“ dozės dar nėra

    Kreatinas dažniausiai siejamas su didesne jėga ir sportiniais rezultatais, tačiau vis dažniau keliama hipotezė, kad jis gali būti naudingas ir širdžiai. Vis dėlto turimų mokslinių duomenų kol kas nepakanka, kad būtų galima drąsiai teigti, jog papildai pagerina širdies sveikatą.

    Apie tai rašo „EatingWell“, kalbinęs dietologus ir kardiologą, kurie įvertino, ką iš tikrųjų leidžia pasakyti dabartiniai tyrimai. Jų žinutė gana aiški: yra viltingų užuominų, bet įrodymų bazė dar ribota.

    Kreatinas dalyvauja ląstelių energijos apykaitoje – jis padeda atkurti adenozino trifosfatą (ATP), kuris būtinas įvairioms organizmo funkcijoms. Kadangi širdis yra raumuo ir dirba be pertraukų, teorinis ryšys tarp kreatino ir širdies veiklos atrodo logiškas.

    Kita vertus, širdies sveikatą lemia ne viena medžiaga, o visuma veiksnių – mityba, fizinis aktyvumas, miegas, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Todėl kreatinas, net jei ir turėtų potencialo, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindinis „sprendimas“ širdžiai.

    Kaip kreatinas galėtų veikti širdį?

    Viena iš krypčių – galimas poveikis kraujagyslių funkcijai. Kraujagyslių sienelėse esantis endotelis padeda reguliuoti kraujotaką: „pasako“ kraujagyslėms, kada atsipalaiduoti ir išsiplėsti, o tai svarbu ir kraujospūdžiui.

    Minimas nedidelis pilotinis tyrimas, kuriame dalyvavo 12 vyresnio amžiaus žmonių, keturias savaites vartojusių kreatiną. Tyrimo dalyviams fiksuota geresnė arterijų geba išsiplėsti (vadinamoji tėkmės sąlygota dilatacija) ir greitesnis kraujo sugrįžimas į smulkias kraujagysles; taip pat sumažėjo nevalgius matuotas gliukozės kiekis ir trigliceridai.

    Tačiau pabrėžiama, kad tai – tik vienas mažos imties pilotinis tyrimas, todėl tokie rezultatai laikomi perspektyviais, bet dar neįrodančiais priežastinio poveikio.

    Kita kryptis – širdies raumens „kuras“. Kadangi kreatino sistema yra susijusi su energijos atsargų greitu panaudojimu, mokslinėje literatūroje nagrinėjama, ar tai galėtų būti reikšminga širdies funkcijai, ypač tais atvejais, kai organizme kreatino atsargos mažesnės.

    Ką rodo duomenys apie širdies nepakankamumą?

    Dalis tyrimų ir apžvalgų kalba apie žmones, sergančius širdies nepakankamumu – šioje grupėje širdies audiniuose kreatino atsargos neretai būna mažesnės. Mažesni kiekiai siejami su silpnesne širdies pompine funkcija ir prastesnėmis baigtimis.

    Vis dėlto, ar kreatino papildai gali realiai pagerinti širdies „pumpavimą“, lieka neaišku. Straipsnyje nurodoma, kad mažos apimties tyrimuose sergantiesiems širdies nepakankamumu buvo stebimas raumenų jėgos ir ištvermės pagerėjimas, bet ne aiškus pačios širdies pompinės funkcijos pagerėjimas.

    Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu nėra įrodymų, jog kreatino papildai priverstų sveiką širdį „pumpuoti geriau“. Kitaip tariant, potencialas tiriamas, tačiau tvirto patvirtinimo dar trūksta.

    Kiek kreatino vartoti ir kam būti atsargesniems?

    Kadangi tyrimai dar vystosi, nėra nustatytos konkrečios „širdžiai palankios“ kreatino dozės. Dažniausiai bendram papildymui minima 3–5 gramai kreatino monohidrato per dieną.

    Sportininkams, siekiantiems sportinių rezultatų, kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamos ir didesnės paros normos (iki 10 gramų), tačiau tai labiau susiję su sportine, o ne širdies sveikatos logika.

    Pabrėžiama ir praktinė taisyklė: prieš pradedant vartoti bet kokį naują papildą verta pasitarti su gydytoju, ypač jei jau yra širdies problemų ir vartojami vaistai. Kreatinas neturėtų tapti paskirtų vaistų „pakaitalu“.

    Kreatinas daugeliui sveikų suaugusiųjų laikomas gana saugiu, tačiau gali pasitaikyti vandens susilaikymas (susijęs su svorio pokyčiais) ir virškinamojo trakto diskomfortas. Žmonėms, sergantiems inkstų ligomis ar vartojantiems inkstų funkciją galinčius veikti vaistus, rekomenduojama ypač atsargiai įvertinti vartojimą su sveikatos priežiūros specialistu.

    Galiausiai primenama, kad širdžiai palankiausi „pamatai“ išlieka tie patys: subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas.

  • Kofermentas Q10: žadama energija širdžiai ir odai, bet gydytojai įspėja dėl rizikų

    Kofermentas Q10, dar vadinamas ubichinonu, yra natūraliai organizme gaminama medžiaga, aptinkama beveik visose ląstelėse. Didžiausios jo koncentracijos būna organuose, kuriems reikia daug energijos, pavyzdžiui, širdyje, kepenyse, inkstuose ir kasoje.

    Pagrindinis Q10 vaidmuo siejamas su energijos gamyba mitochondrijose, kur jis padeda vykti procesams, reikalingiems ATP sintezei. Be pakankamo energijos kiekio audiniams tampa sunkiau palaikyti įprastas funkcijas, todėl Q10 dažnai minimas kalbant apie nuovargį ir bendrą savijautą.

    Kita svarbi funkcija yra antioksidacinis poveikis, padedantis neutralizuoti laisvuosius radikalus ir mažinti oksidacinį stresą. Q10 kiekis organizme gali mažėti su amžiumi, taip pat kisti sergant kai kuriomis ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus.

    Kas žinoma apie poveikį širdžiai?

    Širdis nuolat dirba dideliu tempu, todėl jai ypač svarbi stabili energijos apykaita. Dėl to Q10 jau seniai tiriamas kaip galimas papildomas pagalbinis veiksnys sergant širdies nepakankamumu ir kitomis širdies bei kraujagyslių ligomis.

    Mokslinėje literatūroje yra metaanalizių, kuriose vertinta Q10 papildų įtaka sergant širdies nepakankamumu. Kai kuriuose apibendrinimuose fiksuojamos palankios sąsajos, pavyzdžiui, mažesnis hospitalizacijų ar mirštamumo rodiklių dažnis, tačiau rezultatai nėra vienodai stiprūs visoms pacientų grupėms.

    Gydytojai pabrėžia, kad net ir esant teigiamiems signalams, tai nereiškia, jog Q10 turėtų pakeisti paskirtą gydymą. Praktikoje jis vertinamas tik kaip galimas papildomas elementas, o sprendimas priklauso nuo diagnozės, vaistų derinių ir paciento būklės.

    Diabetas ir medžiagų apykaita: nedideli pokyčiai

    Sergant antro tipo diabetu dažnai pasireiškia insulino rezistencija ir padidėjęs oksidacinis stresas, todėl Q10 taip pat atsiduria tyrėjų akiratyje. Kai kuriose metaanalizėse nurodoma, kad papildai siejami su nedideliu gliukozės nevalgius ir kai kurių kitų metabolinių rodiklių pagerėjimu.

    Vis dėlto šie pokyčiai paprastai nėra tokio masto, kad Q10 būtų galima laikyti savarankišku gydymo metodu. Specialistai akcentuoja, kad glikemijos kontrolės pagrindas išlieka mityba, fizinis aktyvumas ir gydytojo paskirti vaistai.

    Grožiui ir odai: ko tikėtis realistiškai?

    Q10 plačiai naudojamas brandžios odos kosmetikoje, nes antioksidantai siejami su apsauga nuo oksidacinio streso, kuris dalyvauja senėjimo procesuose. Tyrimuose vertinant vietinį naudojimą kai kuriais atvejais aprašomas nedidelis odos būklės rodiklių pagerėjimas, pavyzdžiui, smulkių raukšlių matomumo sumažėjimas.

    Tačiau poveikis priklauso nuo formulės, Q10 koncentracijos, kitų ingredientų ir individualių odos savybių. Dėl to vien Q10 buvimas etiketėje negarantuoja vienodo rezultato visiems.

    Q10 nedideliais kiekiais gaunamas su maistu, jo yra mėsoje, žuvyje, riešutuose ir kai kuriuose augaliniuose aliejuose. Sveikiems žmonėms nėra universaliai taikomos prievolės papildomai vartoti Q10, o poreikis dažniausiai vertinamas individualiai.

    Papildai dažniausiai toleruojami gerai, tačiau gali sukelti lengvus nepageidaujamus reiškinius, pavyzdžiui, pykinimą, pilvo diskomfortą ar miego sutrikimus. Ypač svarbu įvertinti sąveikas su vaistais, nes tam tikrais atvejais Q10 gali keisti gydymo efektyvumą.

    „Jei vartojate kraują skystinančius vaistus ar gydotės dėl diabeto, dėl Q10 papildų verta pasitarti su gydytoju, nes galima vaistų sąveika ir glikemijos svyravimai“, – sako gydytojai.

  • Naktinis simptomas, kurį daugelis nuvertina: gydytojai įspėja apie riziką širdžiai

    Miegant pasikartojantys kvėpavimo sustojimai dažnai lieka nepastebėti, tačiau gali turėti rimtų pasekmių visam organizmui. Gydytojai pabrėžia, kad garsus knarkimas, rytinis galvos skausmas ir nuolatinis mieguistumas dieną kartais signalizuoja ne paprastą nuovargį, o miego apnėją.

    Miego apnėja – sutrikimas, kai miegant kvėpavimo takai periodiškai susiaurėja arba trumpam užsiveria, todėl kvėpavimas nutrūksta. Dėl to naktį kartojasi deguonies kiekio kraujyje kritimai, o organizmas patiria nuolatinį stresą, kuris ilgainiui siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Specialistų vertinimu, ši būklė yra plačiai paplitusi, tačiau dalis atvejų taip ir nepasiekia gydytojų kabineto, nes simptomai priskiriami amžiui, stresui ar blogam miegui. Vienas dažniausių ženklų – garsus, nelygus knarkimas, ypač kai artimieji pastebi pauzes tarp įkvėpimų.

    Įtarti sutrikimą taip pat gali padėti ryte jaučiamas burnos ar gerklės išsausėjimas, prastas poilsio jausmas pabudus ir galvos skausmas. Dieną neretai vargina stiprus mieguistumas, dėmesio stoka, dirglumas, o kai kuriems žmonėms pasireiškia ir sumažėjęs darbingumas.

    Negydoma miego apnėja siejama su padidėjusia aukšto kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų, įskaitant prieširdžių virpėjimą, ir išeminės širdies ligos tikimybe. Šios būklės didina ilgalaikę širdies nepakankamumo riziką, ypač jei kartu yra antsvoris, rūkymas ar dažnas alkoholio vartojimas.

    Jei kyla įtarimų, medikai rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins simptomus ir prireikus nukreips miego tyrimams. Diagnostikai gali būti taikomi naktiniai kvėpavimo ir deguonies saturacijos stebėjimai, o kai kuriais atvejais pakanka namuose atliekamo tyrimo, kuris padeda objektyviai įvertinti kvėpavimo sutrikimų dažnį.

    Gydymas parenkamas pagal sutrikimo sunkumą. Lengvesniais atvejais reikšmingai padeda kūno svorio mažinimas, rūkymo atsisakymas, alkoholio vengimas vakare ir miego higienos gerinimas, o sunkesniais dažnai skiriamas CPAP aparatas, kuris per kaukę tiekia oro srautą ir palaiko kvėpavimo takus atvirus.

    Specialistai pabrėžia, kad miego apnėja nereiškia, jog širdies nepakankamumas būtinai išsivystys. Vis dėlto laiku atpažintas sutrikimas ir tinkamas gydymas gali sumažinti rizikas, pagerinti savijautą ir miego kokybę, todėl ilgai trunkančių simptomų ignoruoti nereikėtų.

  • Širdis ar kalis: gydytojai įspėja apie pavojingą spąstą gydant širdies nepakankamumą

    Gydytojui įvertinus širdies nepakankamumu sergančios pacientės tyrimus, sprendimas dažnai būna skubus: tenka mažinti vieno svarbiausių vaistų dozę, nes jis gali didinti kalio kiekį kraujyje. Tai ypač rizikinga, kai inkstų funkcija jau susilpnėjusi, nes būtent inkstai daugiausia atsakingi už kalio pusiausvyrą organizme.

    Kai kalio koncentracija kraujyje pakyla per daug, išsivysto hiperkalemija, galinti sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Klinikinėje praktikoje tai neretai priverčia gydytojus rinktis tarp dviejų blogybių: tęsti gyvybę gelbstinčią terapiją ir rizikuoti komplikacijomis arba riboti gydymą ir didinti ligos paūmėjimo tikimybę.

    Kas yra hiperkalemija?

    Hiperkalemija vadinama būklė, kai kalio kiekis kraujyje padidėja daugiau, nei organizmas pajėgia saugiai toleruoti. Kalis būtinas normaliam raumenų ir nervų darbui, tačiau per didelė jo koncentracija gali sutrikdyti elektrinių impulsų sklidimą širdyje.

    Dažniausia priežastis – sumažėjęs kalio pasišalinimas per inkstus, ypač sergant lėtine inkstų liga. Rizika išauga ir tuomet, kai vartojami vaistai, mažinantys kalio šalinimą, nors jie yra vieni svarbiausių gydant širdies nepakankamumą pagal šiuolaikines gaires.

    Kodėl tai tampa gydymo spąstais?

    Širdies nepakankamumo gydyme plačiai taikomi renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiantys vaistai, kurie mažina mirštamumą ir hospitalizacijų riziką. Tačiau daliai pacientų jie gali didinti kalio koncentraciją, ypač jei kartu yra inkstų funkcijos sutrikimas, vyresnis amžius ar vartojami keli panašiai veikiantys preparatai.

    Dėl didėjančio kalio kiekio gydytojai neretai sumažina dozę arba laikinai nutraukia bazinį gydymą, kad stabilizuotų laboratorinius rodiklius. Problema ta, kad toks sprendimas gali pabloginti prognozę: pacientui didėja širdies nepakankamumo paūmėjimų, pakartotinių hospitalizacijų ir mirties rizika.

    „Kai atsiranda hiperkalemija, gydytojai atsiduria dramatiško pasirinkimo situacijoje: rizikuoti pavojingais ritmo sutrikimais ar riboti pagrindinį gydymą. Dėl to pacientas gali prarasti galimybę būti gydomas taip, kaip rekomenduoja šiuolaikinės gairės“, – sakė kardiologė Marta Kałużna.

    Ko tikisi pacientai ir gydytojai?

    Kardiologijoje vis daugiau kalbama apie papildomas priemones, padedančias kontroliuoti kalio perteklių ir išlaikyti bazinį gydymą reikiamomis dozėmis. Tokie sprendimai aktualiausi pacientams, kuriems širdies nepakankamumas ir lėtinė inkstų liga eina kartu, nes tada hiperkalemijos rizika ypač didelė.

    „Šiandien yra priemonių, kurios padeda suvaldyti hiperkalemiją ir leidžia tęsti pagrindinį gydymą nemažinant dozių. Pacientams svarbu, kad prieiga prie šiuolaikinio gydymo būtų vienoda, nes nuo to priklauso ir gyvenimo trukmė, ir jo kokybė“, – sakė pacientų atstovė Agnieszka Wołczenko.

    Specialistai pabrėžia, kad saugus širdies nepakankamumo gydymas remiasi ne tik vaistų parinkimu, bet ir reguliaria laboratorinių rodiklių kontrole. Kalio ir inkstų funkcijos stebėsena, dozės koregavimas bei individuali rizikos analizė leidžia sumažinti pavojingų komplikacijų tikimybę ir kartu išlaikyti veiksmingiausią terapiją.

  • Mokslininkai įspėja: ne tik miego trukmė – ši fazė siejama su net 83 ligų rizika

    Mokslininkai įspėja: ne tik miego trukmė – ši fazė siejama su net 83 ligų rizika

    Ką parodė UK Biobank analizė

    Apie miego svarbą sveikatai kalbama seniai, tačiau daugelis tyrimų daugiausia vertino miego trukmę. Naujesnės analizės vis dažniau rodo, kad reikšmę gali turėti ir miego struktūra, tai yra, kaip per naktį pasiskirsto skirtingos miego fazės.

    Didelio masto tyrime buvo analizuojami 95 559 UK Biobank dalyvių duomenys. Savaitę jie ant riešo nešiojo aktyvumą fiksuojantį įrenginį, o vėliau beveik devynerius metus buvo stebima jų sveikatos būklė ir naujai diagnozuojamos ligos.

    Remiantis surinktais rodmenimis ir algoritmu, buvo įvertintas miego fazių pasiskirstymas, miego reguliarumas ir naktinių prabudimų trukmė. Tyrimo rezultatai 2026 metų rugsėjo 17 dieną paskelbti moksliniame žurnale PLOS Medicine.

    REM fazė ir ryšys su ligų rizika

    Ryškiausios sąsajos nustatytos vertinant REM fazę, kuri pasižymi greitais akių judesiais ir didesniu smegenų aktyvumu. Ši miego dalis siejama su emocijų apdorojimu ir atminties įtvirtinimu, o intensyviausi sapnai dažniausiai pasireiškia būtent tada.

    Tyrėjai pastebėjo, kad ilgesnis laikas REM fazėje statistiškai siejosi su mažesne net 83 ligų rizika. Pabrėžiama, kad tai yra asociacija, o ne įrodymas, kad ilgesnė REM fazė tiesiogiai apsaugo nuo ligų.

    Analizėje nurodoma, jog maždaug 47,6 minutės skirtumas REM fazėje tarp lyginamų grupių siejosi su 26 proc. mažesne širdies nepakankamumo rizika, 46 proc. mažesne demencijos rizika ir iki 80 proc. mažesne parkinsonizmo rizika.

    Parkinsonizmas reiškia judesių simptomų rinkinį, kuris gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, įskaitant Parkinsono ligą. Mokslininkai pabrėžia, kad iš šių duomenų negalima daryti išvados, jog pakanka prailginti REM miegą ir rizika automatiškai sumažės.

    Gilus miegas, reguliarumas ir praktiški signalai

    Nors daugiausia dėmesio sulaukė REM fazė, tyrime reikšmingas buvo ir gilus miegas, per kurį organizmas intensyviai atsistato. Didesnė gilaus miego dalis siejosi su mažesne kelių ligų, įskaitant 2 tipo diabetą, depresiją ir Parkinsono ligą, rizika.

    Ne mažiau svarbus pasirodė miego reguliarumas. Žmonės, kurių miego trukmė ryškiai svyravo skirtingomis naktimis, vėliau dažniau susidurdavo su sveikatos problemomis, tarp jų ir nerimo bei depresijos simptomais.

    Vertinant bendrą miego trukmę, mažiausia rizika daugeliui stebėtų būklių dažniau fiksuota miegantiems apie 6–8 valandas. Ypač nepalankiai išsiskyrė miegas trumpesnis nei 5 valandos, siejęsis su didesne 37 ligų rizika.

    Vis dėlto šešios valandos nėra universali norma. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai daugumai suaugusiųjų rekomenduoja miegoti bent 7 valandas, nes individualus poreikis gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos ir gyvenimo būdo.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į ribotumus: miego fazės buvo vertinamos pagal ant riešo nešiojamus įrenginius, o ne pagal išsamų polisomnografijos tyrimą. Dėl to rezultatus reikėtų vertinti kaip svarbų signalą, kad sveikatai reikšminga ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė bei reguliarumas.

    Praktikoje specialistai dažniausiai pataria laikytis pastovaus užmigimo ir kėlimosi ritmo, vakare riboti kofeiną ir alkoholį bei pasirūpinti vėsiu, tamsiu ir tyliu miegamuoju. Jei vargina nuolatinis mieguistumas dieną, garsus knarkimas ar dažni prabudimai, verta pasitarti su gydytoju.

  • Mokslininkai rado uždegimo pėdsaką širdyje: šis rodiklis siejasi su 43 proc. didesne rizika

    Mokslininkai rado uždegimo pėdsaką širdyje: šis rodiklis siejasi su 43 proc. didesne rizika

    Lėtinis uždegimas ir širdies pokyčiai

    Naujas didelės apimties tyrimas rodo, kad padidėję lėtinio uždegimo žymenys siejasi ne tik su didesne infarkto ar insulto rizika, bet ir su apčiuopiamais širdies sandaros bei veiklos pokyčiais. Tyrėjai analizavo, kaip uždegimas susijęs su širdies kamerų dydžiais, sienelės storiu ir gebėjimu efektyviai prisipildyti krauju.

    Darbas atliktas pasitelkus UK Biobank duomenis, apimančius beveik 490 000 žmonių. Lėtinio uždegimo lygis vertintas pagal GlycA biomarkerį, atspindintį bendrą organizmo uždegiminį foną, o daliai dalyvių rezultatai susieti su širdies magnetinio rezonanso tyrimų duomenimis.

    Ką parodė širdies vaizdiniai tyrimai

    Analizė parodė aiškią tendenciją: kuo aukštesnis GlycA, tuo mažesni atskirų širdies kamerų tūriai, įskaitant kairįjį skilvelį. Kartu fiksuota storesnė kairiojo skilvelio sienelė ir prastesni rodikliai, susiję su diastoline funkcija, kai širdis turi atsipalaiduoti ir prisipildyti krauju.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad aukštesnis GlycA siejosi su mažesniu kraujo kiekiu, išstumiamu per vieną susitraukimą, ir dažnesniu širdies ritmu. Autoriai šį vaizdą apibūdino kaip širdies persitvarkymą į labiau restrikcinį darbo modelį, kai širdžiai sunkiau efektyviai prisipildyti.

    Rizika ir kas su ja susiję

    Vertinant realius širdies ir kraujagyslių įvykius, aukščiausioje GlycA grupėje esantys žmonės turėjo 43 proc. didesnę sunkių įvykių riziką nei žemiausioje grupėje. Į šiuos įvykius pateko infarktas, insultas, širdies nepakankamumas, staigus kraujotakos sustojimas ir mirtis dėl širdies bei kraujagyslių priežasčių.

    Tyrėjai papildomai išnagrinėjo, su kokiais gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniais siejasi aukštesnis GlycA. Buvo įvertinta 177 skirtingi veiksniai, o statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos net 166 atvejais.

    Stipriausiai su GlycA koreliavo riebalinio audinio kiekis ir pasiskirstymas, ypač riebalų masė liemens srityje, visceraliniai riebalai ir riebalų infiltracija raumenyse. Tarp ryškiausių sąsajų išsiskyrė ir rūkymas, didesnis stresas bei prastesnė socioekonominė padėtis.

    Svarbiu veiksniu tapo ir miegas: tyrimas fiksavo ryšius su nepalankia miego trukme, nuovargiu bei dienos mieguistumu, įskaitant snaudimą dieną. Taip pat dažniau minėti sėdimas gyvenimo būdas, finansiniai sunkumai, prastesnės gyvenimo sąlygos ir psichologinė įtampa, nors tai nereiškia, kad kiekvienas veiksnys atskirai sukelia uždegimą.

    Kai 25 stipriausiai su GlycA susiję veiksniai buvo sujungti į vieną modelį, jie paaiškino 18,6 proc. šio žymens kitimo. Didžiausią dalį sudarė su antsvoriu ir kūno „otėnėjimu“ susiję rodikliai, o toliau rikiavosi miego ir socioekonominiai veiksniai.

    Tuo pačiu tyrėjai pastebėjo, kad didesnis fizinis aktyvumas ir sveikesnė mityba statistiškai siejosi su žemesniu GlycA. Tai dera su platesnėmis prevencinės kardiologijos gairėmis, kuriose pabrėžiama svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas, judėjimas ir miego higiena kaip pagrindinės širdies rizikos mažinimo kryptys.

    Įdomi tyrimo dalis buvo genų ir aplinkos sąveikų analizė. Nustatyta daugiau nei 100 atvejų, kai genetiniai skirtumai keitė organizmo reakciją į aplinkos veiksnius, vadinasi, panašiomis sąlygomis skirtingi žmonės gali turėti nevienodą uždegiminį atsaką.

    Tyrėjai taip pat išskyrė uždegimo baltymus, susijusius su interleukino-1 ir TNF sistemomis, kurios jau seniai siejamos su ateroskleroze ir širdies ligų progresavimu. Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl GlycA siejasi su kairiojo skilvelio funkcija, gali būti interleukino-1 receptoriaus antagonisto IL-1Ra vaidmuo uždegiminiame kelyje.

    Autoriai pabrėžė, kad nustatytos sąsajos pačios savaime neįrodo priežastinio ryšio kiekvienam atskiram veiksniui, nes daug kas tarpusavyje persidengia. Vis dėlto didelė imtis ir širdies vaizdiniai tyrimai rodo, kad lėtinis uždegimas gali būti glaudžiai susijęs su širdies persitvarkymu ir didesne sunkių įvykių rizika.

    Praktikoje tai reiškia, kad prevencijai ypač svarbūs modifikuojami rizikos veiksniai, pirmiausia kūno riebalų perteklius, rūkymas, miego sutrikimai, mažas fizinis aktyvumas ir ilgalaikis stresas. Jei žmogus turi kelių rizikos veiksnių derinį ar jaučia širdies simptomus, medikai rekomenduoja individualų įvertinimą, o ne savarankiškas išvadas iš vieno biomarkerio.

  • Paryžiaus „Implicity“ pritraukė 35 mln. eurų: DI širdies stebėsena siejama su 26 proc. mažesniu mirtingumu

    Paryžiuje įsikūręs širdies pacientų nuotolinio stebėjimo startuolis „Implicity“ pranešė pritraukęs 35 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta tarptautinei plėtrai ir DI sprendimų tobulinimui. Bendrovė teigia, kad jos platformos naudojimas klinikinėje praktikoje siejamas su 26 proc. mažesniu mirtingumu ir 4 proc. mažesniu hospitalizacijų skaičiumi.

    Investicijų etapui vadovavo Europos technologijų augimo kapitalo fondas IRIS, prisijungė „Five Arrows“, alternatyvaus turto valdytojas, priklausantis „Rothschild & Co“ grupei. Pasak „Implicity“, naujas finansavimas leis sparčiau didinti komandos pajėgumus, stiprinti produktą ir plėsti veiklą už Europos ribų, pirmiausia Jungtinėse Valstijose.

    Kas yra „Implicity“?

    „Implicity“ įkurta 2016 metais ir kuria skaitmeninę medicinos technologijų platformą, kuri centralizuoja bei analizuoja kardiologinių pacientų duomenis. Pagrindinis tikslas – padėti gydymo įstaigoms efektyviau valdyti nuotolinį pacientų stebėjimą, kai informacija ateina iš širdies implantų ir kitų stebėsenos šaltinių.

    Bendrovė pabrėžia, kad šiuolaikinėje kardiologijoje nuotolinis stebėjimas daugelyje situacijų tampa priežiūros standartu, tačiau kartu smarkiai didina duomenų srautus. Dėl to medicinos personalui vis daugiau laiko tenka skirti perspėjimų rūšiavimui, darbui skirtingose sistemose ir administracinėms užduotims, o ne tiesioginei paciento priežiūrai.

    Ką keičia DI nuotolinėje stebėsenoje?

    „Implicity“ sprendimas pristatomas kaip universali platforma, kuri sujungia, suvienodina ir analizuoja duomenis nepriklausomai nuo įrenginio gamintojo. Tai ypač svarbu didelėms ligoninių sistemoms, kuriose naudojami skirtingų tiekėjų medicinos prietaisai ir informacinės sistemos.

    Bendrovės teigimu, DI padeda atskirti svarbiausius signalus nuo triukšmo, o tai gali sumažinti vėluojančių reakcijų riziką ir kartu sumažinti komandų apkrovą. Nors tokie rezultatai priklauso nuo klinikinio pritaikymo ir organizacinių procesų, sveikatos sistemos vis dažniau investuoja į programinę įrangą, kuri mažina administracinį krūvį ir pagreitina sprendimų priėmimą.

    „Netapau gydytoju tam, kad valdyčiau duomenis, tapau juo tam, kad gydyčiau pacientus“, – sakė gydytojas aritmologas, „Implicity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Arnaud Rosier.

    Plėtra JAV ir nauji algoritmai

    „Implicity“ nurodo, kad didžiausias dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas veiklos mastelio didinimui JAV, kur bendrovė veikia nuo 2022 metų. Investicijos taip pat bus nukreiptos į naujos kartos širdies nepakankamumo prognozavimo algoritmus, kurie turėtų geriau padėti komandoms prižiūrėti nuotoliniu būdu stebimus pacientus.

    Pasak bendrovės, jos platforma kasdien naudojama daugiau nei 250 medicinos centruose, o stebimų pacientų skaičius viršija 120 000. Prancūzijoje sprendimas diegiamas dideliuose viešųjų ligoninių tinkluose, o vienoje iš klinikų minimas atvejis, kai nuotoliniu būdu stebimų pacientų apimtis išaugo nuo 250 iki 5 000, reikšmingai padidinant stebėsenos komandos našumą.

    „Implicity įrodė, kad gali tapti patikimu partneriu sudėtingoms sveikatos sistemoms, nes tiesiogiai sprendžia administracinę ir operacinę krizę, su kuria susiduria ligoninių komandos“, – sakė IRIS atstovas Nicolas Herschtel.

    Skaitmeninės sveikatos ir medicinos technologijų rinkoje toks finansavimas atspindi platesnę tendenciją: investuotojai ieško sprendimų, kurie turi ne tik technologinį pagrindą, bet ir aiškų klinikinį pritaikomumą bei atitiktį reguliavimui. „Implicity“ atveju pagrindinė vertė įvardijama kaip galimybė sujungti fragmentuotą nuotolinės stebėsenos ekosistemą į vieną darbo aplinką, kurioje duomenys greičiau virsta konkrečiais veiksmais.

  • DI per kelias sekundes iš EKG aptinka širdies bėdas: gali išgelbėti nuo mėnesių laukimo

    DI per kelias sekundes iš EKG aptinka širdies bėdas: gali išgelbėti nuo mėnesių laukimo

    Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas medicinoje ten, kur sprendimus reikia priimti greitai, o eilės tyrimams vis dar ilgos. Naujas metodas, paremtas DI, gali per kelias sekundes įvertinti įprastą elektrokardiogramą ir išskirti pacientus, kuriems tikėtina širdies nepakankamumo ar širdies vožtuvų ligų rizika.

    EKG yra vienas dažniausiai atliekamų kardiologinių tyrimų: jis fiksuoja širdies elektrinį aktyvumą, leidžia įvertinti ritmą ir laidumą. Tačiau struktūriniams širdies pakitimams patvirtinti dažnai prireikia širdies echoskopijos, o jos prieinamumas daugelyje sveikatos sistemų ribotas, todėl pacientai gali laukti savaites ar net mėnesius.

    Šiame kontekste DI siūlomas kaip atrankos įrankis, kuris padėtų greičiau nuspręsti, kam detalesni tyrimai reikalingi pirmiausia. Tyrėjai pabrėžia, kad algoritmas buvo apmokytas naudojant milijonų pacientų duomenis, o tai leidžia jam pastebėti subtilius EKG požymius, kurių kasdienėje praktikoje ne visada įmanoma iškart atpažinti.

    Kaip tiksliai veikia metodas?

    DI analizuoja EKG kreives ir ieško signalų, kurie statistiškai siejami su širdies nepakankamumu ar vožtuvų patologijomis. Esminė idėja paprasta: net jei pacientui EKG daroma dėl visai kitos priežasties, sistema galėtų automatiškai pažymėti įrašus, kuriems verta skirti papildomą dėmesį.

    Tyrime, kuriame dalyvavo apie 67 000 pacientų Jungtinėse Valstijose, sistema, kaip skelbiama, gebėjo identifikuoti iki 81 proc. asmenų, turinčių širdies nepakankamumo požymių, ir iki 90 proc. pacientų, kuriems nustatytos širdies vožtuvų ligos. Tokie skaičiai rodo potencialą, tačiau jie nėra prilyginami galutinei diagnozei.

    Gydytojai pabrėžia, kad net ir tikslus algoritmas nepakeičia klinikinio įvertinimo, o atrankos rezultatai turi būti patvirtinami papildomais tyrimais. Praktinis tikslas yra kitas: sumažinti praleistų atvejų riziką ir pagreitinti kelią tiems pacientams, kuriems pagalba reikalinga skubiausiai.

    Ką tai keistų pacientams ir klinikoms?

    Jei toks sprendimas būtų integruotas į ligoninių informacines sistemas, jis galėtų veikti tyliai fone ir automatiškai įvertinti didelius EKG srautus. Tai ypač aktualu priėmimo skyriuose, pirminėje grandyje ir regionuose, kur kardiologų bei echoskopijos paslaugų prieinamumas mažesnis.

    Ankstesnis įtarimas ir greitesnis siuntimas detalesniems tyrimams dažnai reiškia ir ankstesnį gydymo pradėjimą. Širdies nepakankamumo atveju laikas yra svarbus, nes delsimas gali lemti būklės progresavimą, dažnesnes hospitalizacijas ir blogesnę gyvenimo kokybę.

    Vis dėlto diegiant DI klinikinėje praktikoje būtinos aiškios atsakomybės ribos, kokybės kontrolė ir duomenų sauga. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingos populiacijos, prietaisai ir EKG registravimo metodai gali daryti įtaką rezultatams, todėl prieš plačią taikymo pradžią reikia papildomų patikrų realiomis sąlygomis.

    DI medicinoje sparčiai plečiasi

    Tame pačiame moksliniame kontekste pristatomi ir kiti netikėti DI pritaikymai. Pavyzdžiui, Japonijos mokslininkai demonstravo metodą, kuris analizuoja maždaug penkių sekundžių trukmės veido vaizdo įrašą ir gali padėti aptikti nediagnozuotą hipertenziją bei antro tipo diabetą.

    Tokios kryptys rodo bendrą tendenciją: DI vis dažniau naudojamas ne kaip gydytojo pakaitalas, o kaip pagalbinis filtras, padedantis greičiau pastebėti rizikas, teisingiau paskirstyti ribotus išteklius ir anksčiau pradėti tyrimus bei gydymą.

  • Širdies nepakankamumas gali slėptis: kardiologai keičia, kaip vertina vieną populiarų rodiklį

    Širdies nepakankamumas gali slėptis: kardiologai keičia, kaip vertina vieną populiarų rodiklį

    Širdies nepakankamumas ne visada „matomas“ viename tyrime, todėl kardiologai vis dažniau pabrėžia: vien kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos rodiklio nepakanka. Šis rodiklis parodo, kokią dalį kraujo širdis išstumia per vieną susitraukimą, tačiau reali būklė neretai yra sudėtingesnė.

    Kitaip tariant, žmogus gali turėti normalią ar net gana aukštą išstūmimo frakciją, bet vis tiek patirti širdies funkcijos sutrikimų. Tam įtakos gali turėti prastesnis širdies prisipildymas, pakitusi širdies struktūra, padidėję spaudimai širdies ertmėse ar kiti požymiai, rodantys ligą.

    „Normali išstūmimo frakcija nėra garantija, kad širdis tikrai sveika, bet ir nereiškia, kad žmogus būtinai serga širdies nepakankamumu“, – pabrėžia ekspertai, apibendrindami atnaujintą, tarptautinių kardiologijos organizacijų parengtą universalų ligos apibrėžimą.

    Naujas požiūris nereiškia, kad išstūmimo frakcija taps nesvarbi. Echokardiografija ir toliau išlieka vienu pagrindinių širdies vertinimo metodų, tačiau raginama atsisakyti pernelyg griežto „ribinių skaičių“ traktavimo ir rezultatą vertinti platesniame klinikiniame kontekste.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad išstūmimo frakcija gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų individualių veiksnių. Dėl to tas pats skaičius skirtingiems žmonėms gali reikšti nevienodą riziką ar ligos tikimybę, o sprendimai neturėtų būti paremti vienu parametru.

    Vertindamas paciento būklę gydytojas dažniausiai remiasi simptomais, apžiūra, širdies vaizdiniais tyrimais ir kraujo tyrimais. Kai kuriais atvejais prireikia ir detalesnių ištyrimų, pavyzdžiui, genetinių ar specializuotų testų, ypač jei įtariama paveldima ar retesnė priežastis.

    Širdies nepakankamumas nereiškia, kad širdis staiga nustoja dirbti. Tai klinikinis sindromas, kylantis dėl struktūrinių ar funkcinių širdies pokyčių, kai sutrinka gebėjimas efektyviai pumpuoti kraują arba normaliai prisipildyti.

    Ypač svarbu tai suprasti tais atvejais, kai išstūmimo frakcija išlieka išsaugota. Tokie pacientai gali jausti dusulį, greitą nuovargį, sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją, o neretai atsiranda tinimai ar naktinis kosulys, nors „pagrindinis skaičius“ atrodytų normalus.

    Antroji didelė kryptis, kurią pabrėžia atnaujintas apibrėžimas, yra ligos priežasties paieška. Vietoj supaprastinto skirstymo į išeminę ir ne išeminę kilmę siūloma platesnė sistema, apimanti daug skirtingų šaltinių.

    Prie galimų priežasčių priskiriama vainikinių arterijų liga ir išemija, arterinė hipertenzija, vožtuvų ligos, ritmo sutrikimai, infekcijos ir uždegimai, paveldimos būklės, metaboliniai ir mitybos sutrikimai, nėštumas, stiprus stresas bei širdies pažeidimas, susijęs su kai kuriomis priešvėžinėmis terapijomis.

    Toks tikslinimas praktiškai svarbus, nes du žmonės, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, gali sirgti dėl visiškai skirtingų mechanizmų. Kuo tiksliau nustatoma priežastis, tuo labiau didėja tikimybė parinkti tinkamiausią gydymą ir stebėseną.

    Dokumente akcentuojama ir tai, kad širdies nepakankamumas yra dinamiškas procesas. Paciento būklė gali blogėti, stabilizuotis, gerėti ar net pasiekti remisiją, tačiau pagerėjimas nebūtinai reiškia, kad problema išnyko visam laikui.

    Ši nuostata aktuali ir tuomet, kai gydant pagerėja išstūmimo frakcija. Tokiais atvejais gydytojai vis tiek ragina neatsisakyti kontrolės, nes ligos priežastys ar rizikos veiksniai gali išlikti, o simptomai laikui bėgant sugrįžti.

    Dar vienas tikslas yra ankstesnis ligos atpažinimas ir prevencija, daugiau dėmesio skiriant rizikos grupėms. Modifikuojami veiksniai, tokie kaip arterinė hipertenzija, nutukimas ar 2 tipo cukrinis diabetas, laikomi vienais svarbiausių, nes jų paplitimas pasaulyje didėja.

    Ekspertai pabrėžia ir socialinių bei geografinių skirtumų reikšmę: diagnostikos prieinamumas ir gydymo galimybės įvairiose šalyse nevienodi. Taip pat skiriasi ir dominuojančios širdies nepakankamumo priežastys, todėl universalus klasifikavimas turi padėti tiksliau lyginti duomenis ir gerinti priežiūrą.

    Pacientams pagrindinė žinutė paprasta: jei vargina dusulys, tinimai, nuovargis ar krūvio netoleravimas, nereikėtų nusiraminti vien dėl „gero“ išstūmimo frakcijos skaičiaus. Tuo pačiu vien prastesnis rodiklis dar nėra galutinė diagnozė be visapusiško įvertinimo.

  • „Revier Therapeutics“ startuoja su 6 mln. eurų: taikinyje širdies nepakankamumas ir aterosklerozė

    „Revier Therapeutics“ startuoja su 6 mln. eurų: taikinyje širdies nepakankamumas ir aterosklerozė

    Heidelberge įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Revier Therapeutics“ oficialiai pradėjo veiklą ir pranešė užbaigusi pradinio etapo investicijų raundą, kuriame pritraukė 6 mln. eurų. Įmonė kuria ligą modifikuojančius vaistus kardiometabolinėms ligoms, o pirmieji projektai orientuoti į širdies ir kraujagyslių riziką.

    Finansavimo raundui vadovavo KHAN Technology Transfer Fund II, taip pat prisidėjo High-Tech Gründerfonds (HTGF), VORNvc ir privatūs investuotojai per Revier Invest Heidelberg. Bendrovė teigia, kad lėšos bus naudojamos ikiklinikinių programų spartinimui ir komandos plėtrai, įskaitant klinikinių ir operacinių funkcijų stiprinimą.

    Naujasis taikinys: IIa klasės HDAC

    „Revier Therapeutics“ savo strategijos pagrindu įvardija selektyvų IIa klasės histonų deacetilazių (HDAC) slopinimą. Šie fermentai dalyvauja genų raiškos reguliavime ir, kaip rodo pastarųjų metų akademiniai tyrimai, gali būti susiję su patologiniais procesais širdies ir metabolinėse ligose.

    Įmonė pabrėžia, kad kuria geriamuosius mažos molekulinės masės junginius, kurie turėtų slopinti būtent ligą skatinančią fermentinę veiklą, kartu išsaugant svarbias fiziologines funkcijas. Toks selektyvumo siekis iš dalies yra atsakas į ankstesnės kartos platesnio veikimo HDAC inhibitorių patirtį, kai dėl poveikio kelioms HDAC klasėms klinikinį pritaikomumą ribodavo nepageidaujami reiškiniai.

    Ką planuoja daryti su investicija

    Bendrovės teigimu, jos pirmosios dvi programos nukreiptos į širdies nepakankamumą su išlikusia išstūmimo frakcija ir į aterosklerozinę širdies ir kraujagyslių ligą. Abi sritys laikomos didelės nepatenkintos medicininės paklausos zonomis, nes daliai pacientų trūksta tikslinių, ilgalaikį poveikį užtikrinančių gydymo sprendimų.

    „Nepaisant reikšmingos pažangos širdies ir kraujagyslių medicinoje, milijonai pacientų vis dar turi ribotas tikslines gydymo galimybes. Manome, kad naujos kartos kardiometaboliniai vaistai turi spręsti ligą lemiančią biologiją, kad pacientams būtų užtikrinti ilgalaikiai sprendimai“, – sakė „Revier Therapeutics“ bendraįkūrėja ir vadovė profesorė Eva van Rooij.

    „Pirmos kartos HDAC inhibitoriai plačiai veikė kelias HDAC klases ir dėl to pasireikšdavo dozę ribojantys šalutiniai poveikiai. „Revier“ junginiai selektyviai taiko IIa klasės HDAC, siekiant terapinio efektyvumo išlaikant palankesnį saugumo profilį“, – sakė mokslinis bendrovės įkūrėjas profesorius Johannes Backs.

    Investuotojų vertinimu, selektyvus požiūris gali padėti išnaudoti HDAC biologijos potencialą ir kartu išvengti ankstesnių metodų ribotumų. Pasak KHAN Technology Transfer Fund II atstovo Michaelio Hamacherio, tai gali atverti kelią ligą modifikuojantiems sprendimams ir keisti įprastą gydymo praktiką, jei ikiklinikiniai rezultatai sėkmingai persikels į klinikinius tyrimus.

    Artimiausiu metu „Revier Therapeutics“ ketina koncentruotis į ikiklinikinių duomenų paketų stiprinimą, kandidatų atranką ir pasirengimą pirmiesiems klinikiniams etapams. Biotechnologijų rinkoje tai dažniausiai reiškia intensyvią toksikologinių, farmakokinetinių ir veiksmingumo tyrimų programą, kuri lemia, ar projektai bus pakankamai brandūs tolimesniam finansavimui ir klinikinei plėtrai.