CP v2

Tag: Širdies plakimas

  • Kava ne visiems: šie požymiai išduoda kofeino netoleravimą – ar atpažįstate save?

    Kava ne visiems: šie požymiai išduoda kofeino netoleravimą – ar atpažįstate save?

    Kas yra kofeino netoleravimas?

    Kofeinas daugeliui siejasi su maloniu žvalumu, tačiau daliai žmonių jis sukelia priešingą reakciją: nerimą, dirglumą ar širdies permušimus. Tokia būklė dažnai vadinama kofeino netoleravimu, kai organizmas kofeiną skaido lėčiau arba yra jam jautresnis.

    Kofeino yra ne tik kavoje, bet ir arbatoje, kakavoje, šokolade, energetiniuose gėrimuose bei kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose. Dėl to nemalonūs pojūčiai gali atsirasti net ir tiems, kurie mano geriants tik vieną kavos puodelį per dieną.

    Kiek kofeino laikoma saugia doze?

    Daugumoje sveikatos rekomendacijų suaugusiesiems kaip orientyras įvardijama iki maždaug 400 miligramų kofeino per parą. Tai apytikriai atitinka 3–5 puodelius kavos, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo kavos rūšies, paruošimo būdo ir puodelio dydžio.

    Svarbu įvertinti ir kitus šaltinius: puodelis stiprios arbatos, porcija šokolado ar energetinis gėrimas taip pat prisideda prie bendros dienos normos. Jei jautrumas kofeinui didesnis, simptomai gali pasireikšti ir gerokai mažesnėmis dozėmis.

    Genetika gali lemti, kaip greitai skaidote kofeiną

    Mokslinėje literatūroje dažnai aptariamas CYP1A2 genas, susijęs su kofeino skaidymu kepenyse. Nuo genetinių variantų gali priklausyti, ar kofeinas iš kraujotakos pašalinamas greitai, vidutiniškai, ar lėtai, todėl vieniems kava vakare netrukdo, o kitiems išbalansuoja savijautą.

    Vis dėlto vien genetika nepaaiškina visko: įtakos turi miego trūkumas, stresas, nėštumas, kai kurie vaistai ir net įprotis vartoti kofeiną kasdien. Dėl to jautrumas gali keistis laikui bėgant.

    Požymiai, kad kofeinas jums netinka

    Dažniausi signalai pasireiškia netrukus po kavos ar kitų kofeino turinčių produktų: padažnėjęs širdies plakimas, vidinis nerimas, drebulys, dirglumas. Kai kuriems žmonėms prisideda ir prakaitavimas, skrandžio jautrumas ar galvos skausmas.

    Kitas labai būdingas požymis yra suprastėjęs miegas: sunkiau užmigti, miegas tampa paviršutiniškas, dažniau prabundama naktį. Jei tokie simptomai kartojasi, verta atkreipti dėmesį ne tik į kavą, bet ir į paslėptus kofeino šaltinius.

    Ką daryti, jei įtariate netoleravimą?

    Pirmas žingsnis paprastai yra sumažinti kofeino kiekį ir stebėti savijautą kelias dienas ar savaitę. Jei simptomai ryškūs, gali būti prasminga pereiti prie kavos be kofeino, rinktis silpnesnius gėrimus arba kofeiną vartoti tik pirmoje dienos pusėje.

    Jei juntami stiprūs širdies ritmo sutrikimai, krūtinės skausmas, panikos epizodai ar nemiga užsitęsia, reikėtų pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai ne visada susiję vien su kofeinu, todėl svarbu įvertinti ir kitas galimas priežastis.

  • Tai ne visada liga: štai kaip kūnas įspėja apie lėtinį stresą ir kada būtina pas gydytoją

    Tai ne visada liga: štai kaip kūnas įspėja apie lėtinį stresą ir kada būtina pas gydytoją

    Kas vyksta kūne patiriant stresą?

    Stresinėje situacijoje organizmas įjungia vadinamąją kovok arba bėk reakciją: antinksčiai išskiria adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai trumpam padidina kraujospūdį, pagreitina širdies ritmą ir pakelia gliukozės kiekį kraujyje, kad kūnas būtų pasiruošęs veikti.

    Problema prasideda tada, kai įtampa tampa kasdienybe ir streso hormonų lygis išlieka padidėjęs savaites ar mėnesius. Tuomet gali sutrikti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, imuninės bei nervų sistemų veikla, o simptomai ima priminti įvairias ligas.

    Dažniausi lėtinio streso signalai

    Vieni dažniausių požymių yra įtampos tipo galvos skausmai ir nuolatinis raumenų susikaustymas. Skausmas neretai juntamas tarsi spaudimas kaktos ar pakaušio srityje, o kartu atsiranda kaklo, pečių, nugaros sustingimas, kartais ir dantų griežimas miegant.

    Širdis taip pat reaguoja į ilgalaikę įtampą: gali pasireikšti širdies plakimas, permušimai, epizodiškai padidėjęs kraujospūdis. Tokie pojūčiai gąsdina, nes gali būti panašūs į širdies ligų simptomus, todėl jų nereikėtų automatiškai priskirti vien stresui.

    Ne mažiau būdingi ir virškinimo sutrikimai, nes smegenys ir žarnynas nuolat „bendrauja“ vadinamąja smegenų ir žarnyno ašimi. Dėl to įtampa gali išprovokuoti pilvo skausmus, pykinimą, rėmenį, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, o sergant dirgliosios žarnos sindromu simptomai dažnai sustiprėja.

    Lėtinis stresas dažnai pirmiausia smogia miegui: sunku užmigti, naktį dažnai prabundama arba atsikeliama pernelyg anksti. Miego trūkumas palaiko užburtą ratą, nes prastesnė savijauta didina dirglumą, blogina atmintį, dėmesio koncentraciją ir mažina darbingumą.

    Nuolatinis nuovargis, net ir išmiegojus pakankamai valandų, taip pat yra tipiškas signalas. Organizmas ilgai veikiamas įtampos režimu prasčiau atsistato, todėl kasdieniai darbai tampa sunkesni, o jėgos atsinaujina lėčiau.

    Ilgalaikė įtampa gali slopinti imuninę sistemą, todėl žmonės dažniau serga infekcijomis, ilgiau sveiksta ir pastebi lėtesnį žaizdų gijimą. Kai kuriems prisideda odos problemos, pavyzdžiui, paūmėja aknė, atopinis dermatitas, žvynelinė ar dilgėlinė, o po kelių mėnesių nuo stipraus streso epizodo gali sustiprėti plaukų slinkimas.

    Stresas paveikia ne tik kūną, bet ir psichiką: didėja irzlumas, nerimas, atsiranda sunkumų priimant sprendimus, krenta nuotaika. Jei tokia būsena užsitęsia, gali didėti nerimo sutrikimų ar depresijos rizika.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Net jei simptomai sutampa su stresui būdingais požymiais, savidiagnostika gali būti pavojinga. Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei negalavimai atsirado pirmą kartą, stiprėja, tęsiasi ilgą laiką arba trukdo kasdieniam gyvenimui.

    Ypač skubiai pagalbos reikia, jei kartu pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, gausus kraujavimas, aukšta temperatūra, neaiškus staigus svorio kritimas ar intensyvus, naujas skausmas. Tokiais atvejais pirmiausia būtina atmesti būkles, kurioms reikalingas gydymas, o tik tada ieškoti ryšio su stresu.

    „Stresas gali imituoti daugelį ligų, todėl svarbiausia ne nurašyti visko nervams, o įvertinti, ar nėra pavojingų signalų“, – sako gydytojai, pabrėžiantys, kad tyrimai ir objektyvus įvertinimas padeda pasirinkti tinkamą kelią.

    Visiškai pašalinti stresą iš gyvenimo sunku, tačiau jo poveikį galima sumažinti. Geriausiai veikia reguliarus fizinis aktyvumas, miego režimo stabilizavimas, subalansuota mityba, mažesnis alkoholio ir nikotino vartojimas, taip pat kvėpavimo pratimai, meditacija, atsipalaidavimo technikos ir socialinis palaikymas.

    Jei įtampa trunka mėnesius ir pradeda riboti kasdienį funkcionavimą, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti ir medikamentinį gydymą, ypač jei ryškūs nerimo ar depresijos simptomai.