Tag: Širdies ritmo sutrikimai

  • Šuo nerimo prie kūdikio: ligoninėje paaiškėjo pavojingas širdies ritmo sutrikimas

    Penkių mėnesių kūdikis atrodė visiškai sveikas, tačiau šeimos šuo nuo jo nesitraukė – vaikščiojo iš paskos, inkštė ir vis laižė jam veidą. Kai tik suaugusieji bandydavo šunį patraukti, šis dar labiau susijaudindavo.

    Netrukus situacija pasikeitė dramatiškai: po kelių valandų kūdikis ėmė nevaldomai rėkti, jo nepavyko nuraminti jokiais įprastais būdais. Prisiminusi keistą augintinio elgesį, mama nusprendė nelaukti ir vyko į priėmimo skyrių.

    Ligoninėje medikai nustatė, kad kūdikio širdis plakė 280 kartų per minutę. Paaiškėjo, jog tai – potencialiai pavojingas širdies ritmo sutrikimas, iki tol nepastebėtas nuo gimimo.

    Šuo nebuvo specialiai dresuotas, tačiau jo nerimas tapo svarbiu signalu šeimai. Ši istorija primena, kad augintiniai kartais sureaguoja į žmogaus sveikatos pokyčius anksčiau, nei juos pastebi artimieji.

    Diagnozė – Wolffo, Parkinsono ir White’o sindromas

    Kūdikiui diagnozuotas Wolffo, Parkinsono ir White’o sindromas – būklė, kai širdyje yra papildomas elektrinio impulso kelias. Dėl jo signalai gali „užsisukti“ ratu ir sukelti itin greitą širdies plakimą.

    Tokiais atvejais gali pasireikšti supraventrikulinė tachikardija (SVT) – nenormaliai dažnas širdies ritmas. Straipsnyje minima, kad kūdikiams SVT kai kada gali pasiekti net iki 300 dūžių per minutę.

    Sudėtingiausia tai, kad mažyliai negali pasakyti, ką jaučia. Vietoje to gali atsirasti dirglumas, prastas maitinimasis, greitesnis kvėpavimas ar neįprastas išblyškimas – ženklai, kuriuos lengva supainioti su kitomis problemomis.

    Kaip kūdikį gydė medikai

    Pirmiausia gydytojai bandė širdies ritmą sulėtinti šalto vandens stimuliacija, kuri kartais suaktyvina refleksą ir padeda normalizuoti plakimą. Kai tai nepadėjo, į veną suleisti vaistai atkūrė normalų ritmą.

    Vėliau kūdikiui paskirtas beta adrenoblokatorius propranololis, kurį jis vartoja tris kartus per dieną. Nurodoma, kad jo būklė šiuo metu gera, nors ateityje gali prireikti procedūros pašalinti netaisyklingą elektrinį kelią širdyje.

    Kodėl šuo galėjo pajusti, kad kažkas ne taip?

    Tikslios priežasties, kodėl šuo taip reagavo, niekas negali pasakyti. Viena iš versijų – itin jautri uoslė: žmogaus organizmui patiriant stresą ar kitus fiziologinius pokyčius, gali kisti ir iškvepiamų ar per odą išskiriamų cheminių junginių „mišinys“.

    Straipsnyje aptariami ir moksliniai tyrimai, rodantys, kad dresuoti šunys gali atskirti, pavyzdžiui, žmogaus patiriamą stresą pagal kvapo mėginius, o kai kuriuose bandymuose – identifikuoti ir tam tikras ligas. Vis dėlto pabrėžiama, kad skirtingų tyrimų rezultatai labai nevienodi, todėl klinikoje šunys kol kas nelaikomi patikimu atrankos metodu.

    Įdomu ir tai, kad vėliau šuo vėl tapo neįprastai atidus kūdikiui – šeima baiminosi pasikartojančios širdies problemos, tačiau šįkart gydytojai nustatė bakterinį tonzilitą. Tai leidžia manyti, kad augintinis galėjo reaguoti ne į vieną konkrečią ligą, o į bendrą vaiko savijautos pokytį.

    Vis dėlto šeimai šuns elgesys tapo postūmiu laiku kreiptis pagalbos – o tokiose situacijose kiekviena valanda gali turėti lemiamą reikšmę.

  • Širdis ar kalis: gydytojai įspėja apie pavojingą spąstą gydant širdies nepakankamumą

    Gydytojui įvertinus širdies nepakankamumu sergančios pacientės tyrimus, sprendimas dažnai būna skubus: tenka mažinti vieno svarbiausių vaistų dozę, nes jis gali didinti kalio kiekį kraujyje. Tai ypač rizikinga, kai inkstų funkcija jau susilpnėjusi, nes būtent inkstai daugiausia atsakingi už kalio pusiausvyrą organizme.

    Kai kalio koncentracija kraujyje pakyla per daug, išsivysto hiperkalemija, galinti sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Klinikinėje praktikoje tai neretai priverčia gydytojus rinktis tarp dviejų blogybių: tęsti gyvybę gelbstinčią terapiją ir rizikuoti komplikacijomis arba riboti gydymą ir didinti ligos paūmėjimo tikimybę.

    Kas yra hiperkalemija?

    Hiperkalemija vadinama būklė, kai kalio kiekis kraujyje padidėja daugiau, nei organizmas pajėgia saugiai toleruoti. Kalis būtinas normaliam raumenų ir nervų darbui, tačiau per didelė jo koncentracija gali sutrikdyti elektrinių impulsų sklidimą širdyje.

    Dažniausia priežastis – sumažėjęs kalio pasišalinimas per inkstus, ypač sergant lėtine inkstų liga. Rizika išauga ir tuomet, kai vartojami vaistai, mažinantys kalio šalinimą, nors jie yra vieni svarbiausių gydant širdies nepakankamumą pagal šiuolaikines gaires.

    Kodėl tai tampa gydymo spąstais?

    Širdies nepakankamumo gydyme plačiai taikomi renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiantys vaistai, kurie mažina mirštamumą ir hospitalizacijų riziką. Tačiau daliai pacientų jie gali didinti kalio koncentraciją, ypač jei kartu yra inkstų funkcijos sutrikimas, vyresnis amžius ar vartojami keli panašiai veikiantys preparatai.

    Dėl didėjančio kalio kiekio gydytojai neretai sumažina dozę arba laikinai nutraukia bazinį gydymą, kad stabilizuotų laboratorinius rodiklius. Problema ta, kad toks sprendimas gali pabloginti prognozę: pacientui didėja širdies nepakankamumo paūmėjimų, pakartotinių hospitalizacijų ir mirties rizika.

    „Kai atsiranda hiperkalemija, gydytojai atsiduria dramatiško pasirinkimo situacijoje: rizikuoti pavojingais ritmo sutrikimais ar riboti pagrindinį gydymą. Dėl to pacientas gali prarasti galimybę būti gydomas taip, kaip rekomenduoja šiuolaikinės gairės“, – sakė kardiologė Marta Kałużna.

    Ko tikisi pacientai ir gydytojai?

    Kardiologijoje vis daugiau kalbama apie papildomas priemones, padedančias kontroliuoti kalio perteklių ir išlaikyti bazinį gydymą reikiamomis dozėmis. Tokie sprendimai aktualiausi pacientams, kuriems širdies nepakankamumas ir lėtinė inkstų liga eina kartu, nes tada hiperkalemijos rizika ypač didelė.

    „Šiandien yra priemonių, kurios padeda suvaldyti hiperkalemiją ir leidžia tęsti pagrindinį gydymą nemažinant dozių. Pacientams svarbu, kad prieiga prie šiuolaikinio gydymo būtų vienoda, nes nuo to priklauso ir gyvenimo trukmė, ir jo kokybė“, – sakė pacientų atstovė Agnieszka Wołczenko.

    Specialistai pabrėžia, kad saugus širdies nepakankamumo gydymas remiasi ne tik vaistų parinkimu, bet ir reguliaria laboratorinių rodiklių kontrole. Kalio ir inkstų funkcijos stebėsena, dozės koregavimas bei individuali rizikos analizė leidžia sumažinti pavojingų komplikacijų tikimybę ir kartu išlaikyti veiksmingiausią terapiją.

  • Trys kasdienės „nekaltos“ klaidos gali baigtis insultu: neurologas ragina atsisakyti dabar

    Insultas yra gyvybei pavojinga būklė, kai sutrinka kraujo pritekėjimas į dalį smegenų ir pradeda žūti smegenų ląstelės. Pasekmės gali būti ilgalaikės: nuo kalbos sutrikimų iki vienos kūno pusės silpnumo, o laiku nesuteikus pagalbos rizika mirti reikšmingai išauga.

    Medikai pabrėžia, kad insulto požymiai dažniausiai pasireiškia staiga. Dažniausi signalai yra vienos veido pusės nusvirimas, rankos silpnumas ir nerišli kalba, todėl atsiradus tokiems simptomams svarbu nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą.

    Neurologas ir mokslininkas Baibingas Chenas atkreipia dėmesį, kad riziką gali didinti ne tik lėtinės ligos, bet ir iš pažiūros kasdieniški įpročiai. Pasak jo, verta kritiškai įvertinti energinių gėrimų vartojimą, treniruočių techniką ir kai kurias kūną bei kaklą stipriai apkraunančias jogos pozas.

    Energiniai gėrimai dažnai turi dideles kofeino dozes, o kartu gali būti ir kitų stimuliatorių, pavyzdžiui, guaranos, taip pat taurino. Toks derinys daliai žmonių gali didinti širdies ritmo sutrikimų riziką, o tam tikrais atvejais tai siejama ir su didesne trombų susidarymo tikimybe, kuri yra vienas iš išeminio insulto mechanizmų.

    Dar viena rizikinga situacija, pasak neurologo, yra didelių svorių kilnojimas sulaikant kvėpavimą, kai staigiai šokteli kraujospūdis. Tokie epizodai ypač pavojingi žmonėms, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį ar nepastebėtų kraujagyslių pakitimų, nes išauga kraujagyslių pažeidimo ir kraujavimo į smegenis rizika.

    Galiausiai jis įspėja ir dėl kai kurių jogos pozų, kai kaklas yra stipriai lenkiamas ar pernelyg atlošiamas. Retais atvejais tai gali prisidėti prie kaklo kraujagyslių sienelės pažeidimo, o tokie pažeidimai gali sutrikdyti kraujotaką į smegenis.

    Gydytojai pabrėžia, kad insulto prevencija prasideda nuo bazinių dalykų: kraujospūdžio kontrolės, rūkymo atsisakymo, pakankamo fizinio aktyvumo, miego ir subalansuotos mitybos. Jei vartojate energinius gėrimus, turite širdies ritmo sutrikimų, dažnai jaučiate staigų širdies plakimą ar treniruotėse keliate didelius svorius, verta pasitarti su gydytoju dėl saugiausių pasirinkimų.

    „Jei atsiranda staigus veido asimetrijos jausmas, rankos silpnumas ar nerišli kalba, svarbiausia ne laukti, o skubiai kviesti greitąją pagalbą“, – sakė Baibingas Chenas.