Kas nustatyta tyrime?
Širdis nėra vien tik raumuo, kuris plaka „pats savaime“ – jos ritmą nuolat koreguoja autonominė nervų sistema, galinti širdies darbą greitinti arba lėtinti. Būtent šios nervinės kontrolės pokyčius, susijusius su fiziniu aktyvumu, analizavo Bristolio universiteto mokslininkai.
Tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar reguliarus aerobinis krūvis veikia ne tik pačią širdį, bet ir nervines struktūras, kurios perduoda širdžiai sužadinimo signalus. Iki šiol dažniausiai buvo akcentuojama, kad sportas stiprina širdies raumenį ir gerina kraujagyslių būklę.
Kaip sportas gali keisti širdies „valdymą“?
Tyrimas atliktas su laboratoriniais gyvūnais, kurie dešimt savaičių buvo treniruojami aerobiniu režimu. Po to mokslininkai taikė trimačio vaizdinimo metodus ir išsamiai įvertino žvaigždinius mazgus – nedideles nervinių ląstelių sankaupas kaklo apačioje ir viršutinėje krūtinės dalyje.
Šie mazgai yra svarbi simpatinės nervų sistemos dalis ir dalyvauja reguliuojant širdies darbą, ypač situacijose, kai organizmui reikia greitesnio atsako į stresą ar fizinį krūvį. Tyrėjai pastebėjo, kad reguliari treniruotė pakeitė šių nervinių struktūrų sandarą.
Netikėtas atradimas – ryški asimetrija
Rezultatai parodė aiškią kairės ir dešinės pusės skirtį. Treniruotiems gyvūnams dešinėje pusėje neuronų buvo maždaug keturis kartus daugiau nei kairėje, o netreniruotų gyvūnų grupėje tokios disproporcijos nepastebėta.
Tuo pat metu kairėje pusėje nervinės ląstelės beveik padvigubėjo, kai dešinėje pusėje jų dydis kiek sumažėjo. Tai reiškia, kad reguliarus fizinis krūvis gali permodeliuoti nervų tinklą, valdantį širdies darbą, ir tai daro nevienodai skirtingose kūno pusėse.
Tyrėjai šį mechanizmą lygina su reguliatoriumi, kuris ne tiesiog įjungia ar išjungia širdies „galią“, o leidžia itin tiksliai dozuoti atsaką pagal situaciją. Tokia adaptacija teoriškai gali padėti efektyviau prisitaikyti prie krūvio, poilsio ar streso.
Ką tai gali reikšti medicinai?
Širdies ritmo sutrikimai ar takotsubo sindromas siejami su per didele simpatinės nervų sistemos įtaka. Klinikinėje praktikoje kai kuriais atvejais jau taikomos procedūros, kuriomis siekiama sumažinti žvaigždinių mazgų perduodamą pernelyg stiprų sužadinimą.
Nauji duomenys leidžia kelti prielaidą, kad ateityje tokios intervencijos galėtų būti dar tikslesnės, jei pasitvirtintų, kad kairė ir dešinė pusė atlieka skirtingas funkcijas širdies reguliavime. Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad tai – gyvūnų modelio rezultatai, todėl tiesiogiai jų perkelti žmonėms kol kas negalima.
Kitas žingsnis – patikrinti, kaip anatominiai pokyčiai atsispindi realioje širdies funkcijoje ramybės būsenoje ir krūvio metu, taip pat ieškoti analogiškų mechanizmų didesniems gyvūnams ir galiausiai žmonėms, naudojant neinvazinius tyrimo metodus.
Nors šis darbas nekeičia bendrų fizinio aktyvumo rekomendacijų, jis prideda naują paaiškinimą, kodėl reguliarus judėjimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle. Sportas gali ne tik stiprinti „variklį“, bet ir tobulinti jo nervinį valdymą.