CP v2

Tag: Sirenos

  • Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas, kuris yra mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimo metu bus įjungtos perspėjimo sirenos ir siunčiami pranešimai į telefonus.

    Sirenų patikrinimas numatytas rugsėjo 29 dieną nuo 11.52 valandos. Visoje šalyje bus įjungtas garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Sirenų garsas truks 3 minutes, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Pasibaigus signalui, 11.55 valandą per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija bei rekomendacijos gyventojams.

    Kartu su sirenomis į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų siuntimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    PAGD atkreipia dėmesį, kad pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Tai reiškia, kad dalis gyventojų patikrinimo pranešimo gali nepamatyti, jei nustatymai telefone išjungti arba ribojami.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialiai skelbiamą informaciją. Tolimesni veiksmai priklauso nuo pranešimo turinio, todėl svarbiausia yra gauti patikimą informaciją tuo metu.

    Institucijos primena, kad realios grėsmės atveju perspėjimas gali būti vykdomas ne tik sirenomis ir SMS pranešimais. Prireikus informacija taip pat gali būti perduodama per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais, priklausomai nuo situacijos.

    Kiek Lietuvoje yra sirenų?

    PAGD duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos. Jomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų.

    Numatyta plėtra siejama su civilinės saugos stiprinimu: planuojama įdiegti 275 naujas sirenas ir 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos valdymo sistemos. Tokie sprendimai leidžia greičiau ir tiksliau valdyti perspėjimą, ypač kai situacija keičiasi dinamiškai.

    Pagal paskelbtus planus, 2029 metais sirenų skaičius turėtų pasiekti 1 438, o centralizuotai valdoma sistema apimtų 1 125 sirenas. Tikimasi, kad tuomet perspėjimo sirenomis būtų galima pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Kodėl tokie patikrinimai svarbūs?

    Tokio masto patikrinimai leidžia įvertinti, ar perspėjimo grandinė veikia nuo sirenų iki informacijos perdavimo kanalų, įskaitant mobiliuosius pranešimus ir transliuotojus. Praktikoje tai padeda laiku pastebėti techninius sutrikimus, ryšio spragas ir vietas, kuriose perspėjimas pasiekia per mažai gyventojų.

    Gyventojams tai taip pat yra proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose veikia radijas, ar telefone įjungti perspėjimo pranešimai, ar šeimos nariai žino, kur ieškoti oficialios informacijos. Institucijos ragina sirenų patikrinimą vertinti kaip treniruotę, o ne realios grėsmės signalą.

  • Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimas vyks per didžiausias mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2026“.

    Sirenų patikrinimas numatytas nuo 11.52 iki 11.55 valandos, o signalas truks 3 minutes. Gyventojai išgirs garsinį signalą „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Netrukus po sirenų, 11.55 valandą, informacija ir rekomendacijos bus skelbiamos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per regionines ir vietines radijo stotis. Gyventojai raginami įsijungti radiją arba televiziją ir vadovautis pateiktais nurodymais.

    Pranešimai į telefonus: kodėl gali negauti?

    Patikrinimo metu gyventojams į mobiliuosius telefonus taip pat bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų perdavimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    Tokie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie telefonai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Jei pranešimo negausite, tai nebūtinai reiškia ryšio sutrikimą, dažnai priežastis būna telefono nustatymai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojai turėtų nedelsdami įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją. Toliau rekomenduojama elgtis pagal pateiktas oficialias instrukcijas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad realios grėsmės ar ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali būti perspėjami ne tik sirenomis ir pranešimais į telefonus. Prireikus informavimas vykdomas ir per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais.

    Kiek sirenų Lietuvoje ir kas keisis?

    Departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos, kuriomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų. Tai reiškia, kad dalis gyventojų, ypač atokesnėse vietovėse, sirenų gali negirdėti arba jas girdėti silpnai.

    Planuojama įdiegti 275 naujas perspėjimo sirenas, o 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos perspėjimo sirenų valdymo sistemos. Siekiama, kad perspėjimas būtų greitesnis ir vienodai valdomas visoje šalyje.

    Skelbiama, kad 2029 metais, įgyvendinus investicinio projekto veiklas, gyventojams perspėti bus naudojamos 1 438 sirenos. Iš jų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas centralizuotai valdys 1 125, o sirenomis planuojama pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Pratybų „Vyčio skliautas 2026“ įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

  • Oro pavojaus signalas: ką jis reiškia, kaip elgtis ir kur rasti naujausią informaciją Lietuvoje

    Oro pavojaus signalas yra civilinės saugos perspėjimas apie galimą grėsmę gyventojų saugumui, kai būtina kuo greičiau pasiruošti slėptis arba likti saugioje vietoje. Tokie pranešimai gali būti susiję su karinėmis grėsmėmis, avarijomis ar kitais pavojais, todėl svarbiausia yra aiškiai žinoti, ką daryti išgirdus sirenas ar gavus įspėjimą į telefoną.

    Dažniausiai gyventojai perspėjami sirenomis, pranešimais per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą bei oficialiais institucijų kanalais. Išgirdus signalą ar gavus įspėjimą, rekomenduojama nedelsti, įsijungti patikimus informacijos šaltinius ir vykdyti nurodymus, nes situacija gali kisti greitai.

    Ką daryti gavus įspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra kuo greičiau nueiti į artimiausią priedangą, rūsį ar kitą saugesnę vietą pastato viduje, toliau nuo langų. Jei esate lauke, reikėtų ieškoti artimiausio pastato ir įeiti į vidų, o jei tai neįmanoma, pasirinkti žemiausią vietą reljefe ir kuo labiau prisidengti.

    Svarbu pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas, o artimieji žinotų jūsų buvimo vietą, tačiau ryšį naudokite saikingai. Jei vairuojate, reikėtų saugiai sustoti, įvertinti aplinką ir, jei įmanoma, persikelti į pastatą, o ne likti automobilyje atviroje vietoje.

    Kur sekti patikimą informaciją?

    Patikimiausia informacija ekstremalių situacijų metu skelbiama už civilinę saugą atsakingų institucijų kanalais, taip pat per nacionalinio transliuotojo pranešimus ir savivaldybių informavimo priemones. Vertinant pranešimus socialiniuose tinkluose, būtina tikrinti, ar informacija pateikiama oficialiai, nes klaidinančios žinutės krizės metu plinta ypač greitai.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti šeimos veiksmus, susitarti dėl susitikimo taško ir turėti būtiniausių daiktų krepšį. Jame pravartu laikyti vandens, maisto kelioms valandoms ar parai, vaistų, dokumentų kopijas, žibintuvėlį ir radiją, jei dingsta internetas ar mobilusis ryšys.

    Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto?

    Pastaraisiais metais Europoje daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui, nes grėsmės gali būti įvairios: nuo karinių rizikų iki infrastruktūros sutrikimų ar pramoninių incidentų. Praktinis pasirengimas, aiškios instrukcijos šeimoje ir žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, padeda sumažinti paniką ir sutrumpina reakcijos laiką.

    Jei gaunate oro pavojaus įspėjimą, svarbiausia yra ne spėlioti, o vykdyti nurodymus ir laukti oficialios informacijos apie pavojaus pabaigą. Grįžti į įprastą režimą reikėtų tik sulaukus pranešimo, kad grėsmė praėjo, nes pavojus gali kartotis bangomis.

  • Nemokami civilinės saugos mokymai nuotoliu: birželio 7 dieną aptars sirenas, priedangas ir išvykimo krepšį

    Birželio 7 dieną 10.50 valandą vyks nemokami civilinės saugos mokymai nuotoliu. Organizatoriai kviečia dalyvauti tik pilnamečius, jungtis savo vardu ir pavarde, o mokymų trukmė numatyta apie 2 valandas.

    Mokymai skirti praktiškai pasirengti ekstremalioms situacijoms, kai svarbiausia yra greitas ir teisingas sprendimas. Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje tapo ypač aktuali dėl pasikeitusios saugumo aplinkos, todėl vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui.

    Ką aptars mokymuose?

    Dalyviams bus aiškinama, kaip atpažinti skirtingus pavojus ir kaip į juos reaguoti realiose situacijose. Taip pat bus aptarta, ką reiškia sirenų signalai ir kokių veiksmų imtis juos išgirdus, kad būtų sumažinta rizika sau ir artimiesiems.

    Programoje numatytas ir kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų bei evakavimo punktų paaiškinimas: kuo jie skiriasi, kaip yra ženklinami ir kaip elgtis atvykus. Organizatoriai žada pateikti praktinių pavyzdžių, kurie padeda informaciją greičiau įsiminti ir pritaikyti.

    Išvykimo krepšys ir šeimos planas

    Atskira mokymų dalis bus skirta šeimos planui ir vadinamajai penkių žingsnių programai, kuri padeda susitarti dėl veiksmų iš anksto. Toks planas ypač svarbus, kai ryšys sutrinka, o sprendimus reikia priimti per kelias minutes.

    Taip pat bus aptariamas išvykimo krepšio turinys ir dažniausios klaidos, kurias žmonės daro ruošdamiesi. Pagrindinis tikslas yra ne sukaupti kuo daugiau daiktų, o pasiruošti taip, kad būtiniausi reikmenys būtų lengvai pasiekiami ir pritaikyti realiam scenarijui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie mokymai padeda sumažinti nerimą, nes aiškus pasirengimas suteikia daugiau kontrolės jausmo. Dalyviai raginami aktyviai klausti ir įsitraukti į diskusiją, kad gauta informacija būtų pritaikoma jų kasdienėms situacijoms.

  • Telšių rajonas ruošiasi oro pavojui: peržiūrės priedangas, sirenas ir mokyklų veiksmų planus

    Rytų Lietuvoje šią savaitę kelis kartus paskelbti oro pavojaus signalai priminė, kad ekstremalios situacijos metu lemia ne vien perspėjimas, bet ir aiškus gyventojų veiksmų planas. Telšių rajono savivaldybė teigia stiprinanti pasirengimą galimoms grėsmėms ir peržiūrinti, ar rajonas galėtų sklandžiai reaguoti, jei panašūs signalai pasiektų ir Žemaitiją.

    Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos konferencijoje, kurioje aptartas pasirengimas mobilizacijai, o vėliau sukvietė atsakingas institucijas į pasitarimą savivaldybėje. Susitikime siekta įvertinti esamą situaciją, patikrinti veiksmų algoritmus ir susitarti, ką būtina sustiprinti artimiausiu metu.

    Priedangos: svarbi ne tik vieta

    Pasitarime pristatyta informacija apie mieste įrengtas priedangas ir jų poreikio vertinimą. Savivaldybė akcentuoja, kad realus žmonių pasiskirstymas krizės metu gali skirtis nuo deklaruojamo: dalis gyventojų gali būti išvykę, darbe kitose vietovėse arba rinktis slėptis namų rūsiuose ir pastatų vidinėse patalpose.

    Vis dėlto vien priedangų sąrašo neužtenka, jei pavojui kilus jos nėra laiku pasiekiamos arba neatsidaro. Meras pavedė dar kartą peržiūrėti priedangų būklę, jų pasiekiamumą, atidarymo tvarką, atsakingų asmenų kontaktus ir praktinį pasirengimą veikti gavus perspėjimą.

    „Tokiose situacijose negali būti nei delsimo, nei nežinojimo. Kiekviena atsakinga grandis turi žinoti savo veiksmus, o gyventojai – kur ieškoti informacijos ir kur slėptis“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Atskiras dėmesys skirtas daugiabučių namų rūsiams, kurių atidarymą ir naudojimą pavojaus atveju sprendžia namų administratoriai, bendrijos arba savininkai. Savivaldybė primena, kad jei oficiali priedanga nėra šalia, saugesnės alternatyvos yra rūsiai, vidinės patalpos be langų ir kitos nuo išorės poveikio labiau apsaugotos vietos.

    Sirenų sistema ir pranešimai į telefonus

    Gyventojai apie pavojų būtų perspėjami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, siunčiant pranešimus į mobiliuosius telefonus ir įjungiant sirenas. Savivaldybės pateiktais duomenimis, rajone esančios sirenos yra patikrintos ir veikiančios, tačiau šiuo metu jos valdomos decentralizuotai, todėl jas reikia įjungti atskirai.

    Meras pasiūlė įvertinti galimybę sirenų sistemą centralizuoti, kad pavojaus atveju jos būtų aktyvuojamos greičiau ir paprasčiau. Tokia kryptis atitinka ir bendrą savivaldybių praktiką, kai siekiama mažinti sprendimų grandinę bei priklausomybę nuo rankinio įjungimo.

    Mokyklos, informacija ir gyventojų pasirengimas

    Pasitarime aptartas ir ugdymo įstaigų pasirengimas: akcentuota, kad taisyklės turi būti aiškios ne tik dokumentuose, bet ir praktiškai suprantamos darbuotojams, mokiniams bei tėvams. Meras pasiūlė kitą savaitę sukviesti ugdymo įstaigų vadovus atskiram susitikimui, kuriame būtų įvertinta, ar veiksmų planai pakankamai konkretūs.

    Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti patikimais informacijos šaltiniais ir krizės metu vadovautis tik oficialiais pranešimais. Taip pat pabrėžiama būtinybė neplatinti nepatikrintos informacijos ir iš anksto žinoti artimiausią slėptuvę ar kitą saugią vietą.

    Telšių rajono savivaldybė praneša, kad atnaujins komunikaciją apie pasirengimą galimiems pavojams ir dažniau teiks praktinę informaciją gyventojams. Pasak savivaldybės, pasirengimas prasideda dar iki pavojaus signalo, todėl svarbiausia yra iš anksto suderinti atsakomybes, patikrinti priemones ir užtikrinti aiškią informavimo tvarką.

  • Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Pastaruoju metu Lietuvoje gyventojai vis dažniau susiduria su perspėjimo pranešimais telefonuose ir sirenų signalais. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o iš anksto žinoti, ką reiškia skirtingi oro pavojaus lygiai ir kokie veiksmai realiai padeda apsaugoti save bei artimuosius.

    Oro pavojaus perspėjimai paprastai skirstomi į tris būsenas: tikėtiną oro pavojų, oro pavojų ir pranešimą, kad oro pavojaus nėra. Kiekviena būsena reiškia skirtingą situacijos rimtumą, todėl svarbu ne tik perskaityti pranešimą, bet ir tiksliai įvykdyti nurodymus.

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad pavojų galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuoti, tačiau situacija stebima atidžiau. Tai metas pasiruošti: įsivertinti, kur yra artimiausia priedanga, susitarti su šeima dėl veiksmų plano ir, pastebėjus įtartiną skrendantį ar nukritusį objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbiamas, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas objektas arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Gavus tokį pranešimą, rekomenduojama nedelsiant vykti į artimiausią priedangą, o jei jos greitai pasiekti nepavyksta, slėptis pastato viduje laikantis dviejų sienų taisyklės.

    Pranešimas, kad oro pavojaus nėra (balta), reiškia, kad galima palikti priedangas ir saugias vietas. Vis dėlto gyventojai raginami išlikti budrūs ir toliau sekti oficialią informaciją, nes situacija gali keistis, o nauji perspėjimai siunčiami atskirais pranešimais.

    Kaip elgtis gavus raudoną perspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra išlaikyti ramybę ir informuoti šalia esančius artimuosius ar kaimynus, ypač jei jie gali negirdėti sirenų ar nepastebėti pranešimo telefone. Toliau būtina sekti oficialią informaciją per LRT ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes rekomendacijos gali būti tikslinamos pagal realią situaciją.

    Ryšio tinklai krizių metu gali būti perkrauti, todėl skambinti telefonu reikėtų tik esant būtinybei, pavyzdžiui, pranešti apie sužeistuosius ar prašyti pagalbos. Svarbu kuo mažiau būti lauke ir atvirose erdvėse, o saugioje vietoje likti iki atskiro pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kur slėptis namuose ir lauke?

    Jei esate namuose, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite priedangą. Jei taip, verta pasiimti dokumentus, vandenį, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir trumpam laikui reikalingas priemones, tačiau svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti apsaugotoje vietoje.

    Jei priedanga per toli, rinkitės saugiausią pastato patalpą: rūsį, cokoliniame aukšte esančią erdvę arba kambarį be langų. Kai tokios galimybės ribotos, taikoma dviejų sienų taisyklė: slėpkitės taip, kad tarp jūsų ir lauko būtų bent dvi sienos, ir laikykitės atokiau nuo langų.

    Jei perspėjimą gaunate būdami lauke, prioritetas yra kuo greičiau rasti priedangą arba vietą su viršutine priedanga, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį. Pastebėjus skrendantį objektą, rekomenduojama jo nefotografuoti ir nefilmuoti, o apie pavojingus radinius informuoti atsakingas tarnybas.

    Vairuojant patariama sustoti saugioje vietoje, geriausia po konstrukcija, kuri pridengia iš viršaus, ir sekti informaciją per radiją. Viešajame transporte būtina vykdyti vairuotojo ar personalo nurodymus, o sustojus ir išlipus kuo greičiau vykti į artimiausią priedangą.

    Vaikai ugdymo įstaigose ir augintiniai

    Ugdymo įstaigose oro pavojaus metu mokiniai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas ar kitas plane numatytas saugias vietas, o svarbiausias principas yra organizuotas reagavimas. Tėvams rekomenduojama nevykti į mokyklas oro pavojaus metu ir nelaukti, kad vaikai būtų išleisti, kol nepaskelbta, jog pavojus baigėsi.

    Gyventojams taip pat patariama iš anksto apgalvoti, ką daryti su naminiais gyvūnais, nes palikti juos lauke ar pririštus prie būdos yra pavojinga. Jei vykstate į priedangą, augintinį reikėtų pasiimti kartu ir turėti bent minimalų rinkinį: vandenį, pavadėlį, transportavimo priemonę ir būtiniausius gyvūno dokumentus.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausia apsauga yra pasirengimas dar iki perspėjimo: žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl veiksmų ir turėti paruoštus būtiniausius daiktus. Tokiu atveju net ir netikėtas pranešimas telefone tampa ne panikos priežastimi, o aiškiu signalu veikti.

  • Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Gegužės 20 ir 21 dieną dalis Lietuvos gyventojų, tarp jų ir Utenos apskrities savivaldybių žmonės, mobiliuosiuose telefonuose gavo pranešimus apie oro pavojų. Tokie perspėjimai gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti, ką reiškia skirtingos spalvos ir kokių veiksmų tikimasi iš gyventojų.

    Lietuvoje naudojami trys oro pavojaus perspėjimų lygiai, kurie pranešimuose dažniausiai atskiriami spalvomis. Kiekvienas lygis siunčiamas atskiru pranešimu, o situacijai pasikeitus gyventojai turi sulaukti naujo įspėjimo arba atšaukimo.

    Ką reiškia skirtingos spalvos?

    Geltonas perspėjimas – tikėtinas oro pavojus. Tai reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija vertinama kaip potencialiai pavojinga, todėl žmonės raginami išlikti budrūs, numatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas perspėjimas – oro pavojus. Jis skelbiamas, kai neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje. Gavus tokį pranešimą, būtina nedelsiant vykdyti nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Baltas pranešimas reiškia, kad oro pavojaus nėra. Tai signalas, jog galima palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir toliau sekti naujausius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus oro pavojaus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlaikyti ramybę ir veikti kryptingai. Patikimiausia informaciją sekti per nacionalinį transliuotoją LRT, taip pat tikrinti mobiliajame telefone gaunamus perspėjimus ir kitus oficialius civilinės saugos pranešimus.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, kuo skubiau reikia ieškoti priedangos: rūsio, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia apsaugą. Jei priedanga nepasiekiama greitai, rekomenduojama rinktis saugiausią patalpą pastato viduje, pavyzdžiui, rūsį ar kambarį be langų.

    Slėpdamiesi patalpose, laikykitės dviejų sienų taisyklės, tai yra, rinkitės vietą, kur tarp jūsų ir lauko yra bent dvi sienos. Taip pat verta pasirūpinti artimaisiais, perspėti kaimynus, o jei liekate namuose, sumažinti rizikas: užtraukti užuolaidas, saugoti augintinius ir vengti būti prie langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, pasiimkite svarbiausius daiktus: asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir, jei turite, nešiojamą radiją su atsarginėmis baterijomis. Taip pat svarbu be būtinos priežasties neapkrauti ryšio linijų ir skambinti tik prireikus skubios pagalbos.

    Kodėl svarbu laukti atskiro atšaukimo?

    Gyventojai informuojami apie kiekvieną perspėjimo lygį atskiru pranešimu, todėl vien tik geltonas įspėjimas nereiškia, kad situacija baigėsi, o raudonas įspėjimas gali būti atšauktas tik gavus naują pranešimą. Praktikoje tai padeda išvengti klaidingų interpretacijų ir leidžia institucijoms greitai atnaujinti informaciją pagal realią situaciją.

    Jei gavote geltoną perspėjimą, tai signalas pasiruošti ir sekti žinias iki tol, kol bus paskelbta, kad oro pavojaus nėra, arba kol situacija pasikeis į raudoną. Tokiais atvejais svarbiausia yra budrumas, aiškus veiksmų planas ir gebėjimas greitai pasiekti saugią vietą.

  • Oro pavojaus perspėjimas telefone: ką reiškia spalvos ir kokių veiksmų imtis nedelsiant

    Oro pavojaus perspėjimas telefone: ką reiškia spalvos ir kokių veiksmų imtis nedelsiant

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų svarbiausia yra išlikti ramiems, nedelsiant įvertinti, kur esate, ir laikytis oficialių institucijų nurodymų. Tokie pranešimai skirti greitai informuoti apie galimą grėsmę iš oro ir padėti gyventojams laiku pasitraukti į saugesnes vietas.

    Lietuvoje perspėjimai gali būti perduodami sirenomis, per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus, taip pat per nacionalinį transliuotoją ir kitus oficialius kanalus. Kuo mažiau improvizacijos ir kuo daugiau aiškių veiksmų pagal rekomendacijas, tuo didesnė tikimybė išvengti sužeidimų.

    Kaip suprasti perspėjimo lygius?

    Geltonas lygis paprastai reiškia, kad situacija stebima ir yra tikimybė, jog grėsmė gali priartėti ar išaugti. Tai signalas pasiruošti, susiplanuoti artimiausią priedangą, pasitikrinti ryšio priemones ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas lygis reiškia, kad grėsmė yra reali arba labai tikėtina artimiausiu metu, todėl reikia veikti nedelsiant. Tokiu atveju būtina kuo greičiau pasitraukti į priedangą arba saugią patalpą ir likti ten, kol bus pranešta apie pavojaus pabaigą.

    Baltas lygis reiškia, kad oro pavojaus nėra arba jis pasibaigė, tačiau rekomenduojama dar kurį laiką išlikti budriems. Jei buvo nurodyta laukti papildomų pranešimų, verta jų sulaukti prieš grįžtant prie įprastos veiklos.

    Ką daryti iškart gavus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmiausia atsiverskite oficialią informaciją ir įsiklausykite į nurodymus. Jeigu įmanoma, persiųskite žinutę artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali nepastebėti perspėjimo.

    Jei esate pastate, saugiausia rinktis patalpą be langų arba požeminę erdvę, o jeigu to nėra, taikyti dviejų sienų taisyklę. Tai reiškia, kad tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos, o nuo langų reikėtų pasitraukti kuo toliau.

    Jei esate lauke, svarbiausia greitai rasti priedangą ir nelikti atvirose vietose. Praktikoje laikinai gali tikti požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau pasirinkimą reikėtų derinti su situacija ir oficialiais nurodymais.

    Skirtingos situacijos: namai, darbas, transportas

    Jei perspėjimas užklupo namuose, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo langų ir persikelkite į saugesnę patalpą. Jei turite galimybę, pasiruoškite pagrindinius daiktus, kad prireikus galėtumėte greitai persikelti į priedangą.

    Jei esate biure, prekybos centre ar kitoje įstaigoje, vadovaukitės atsakingų darbuotojų nurodymais ir nebandykite savarankiškai keisti žmonių srautų. Jei aiškių nurodymų nėra, logiškiausia kryptis yra į priedangą, rūsį, požeminę aikštelę arba patalpą be langų.

    Jei esate viešajame transporte, klausykite vairuotojo nurodymų ir netrukdykite jam priimti sprendimų. Sustojus transportui, kuo greičiau judėkite į artimiausią saugią vietą, o telefono skambučių venkite, kad nebūtų apkrauti ryšio tinklai.

    Pastebėjus įtartiną skrendantį ar nukritusį objektą, svarbu prie jo nesiartinti ir apie tai pranešti numeriu 112. Taip pat rekomenduojama nefilmuoti ir nefotografuoti incidento, nes tai gali kelti papildomą riziką ir trukdyti tarnybų darbui.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami, kai tai saugu padaryti, išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei duris. Pasiimkite būtiniausius dokumentus, vaistus, vandenį ir ryšio priemones, o grįžkite tik gavę oficialų leidimą.

    Oro pavojaus situacijose dažniausios klaidos yra delsimas, bandymas stebėti įvykius lauke ir nepasitikėjimas oficialia informacija. Geriausia taktika yra greitas pasitraukimas į saugią vietą ir laukimas, kol bus paskelbtas pavojaus atšaukimas.

  • Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

    Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

    Perspėjimas oro pavojus telefone ar sirenų signalas reiškia, kad reikia nedelsiant pereiti prie saugumo veiksmų ir sekti oficialią informaciją. Tokie pranešimai dažniausiai siunčiami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, todėl svarbu jų neignoruoti ir neišjungti pranešimų.

    Pagrindinis tikslas visose situacijose yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje, kuri sumažina sužeidimų riziką nuo sprogimo bangos ir dužtančių stiklų. Jei artimiausios priedangos nėra, saugiausia rinktis rūsį, požeminę aikštelę, tunelį ar patalpą be langų, kurią nuo lauko skiria bent dvi sienos.

    Ką daryti, jei esate lauke?

    Gavę pranešimą oro pavojus, lauke esantys žmonės turėtų kuo skubiau judėti į artimiausią priedangą arba bet kurią tvirtą požeminę erdvę. Tinka ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis ar pastato rūsys, jei iki jų galima greitai pasiekti saugiai.

    Kol pavojus nepraeina, venkite būti atvirose vietose ir neikite žiūrėti, kas vyksta. Ypač svarbu nefotografuoti ir nefilmuoti skrendančių objektų, nes tai atitraukia dėmesį nuo saugumo ir gali trukdyti operatyvinėms tarnyboms.

    Ryšį naudokite atsakingai: skambinkite tik esant būtinybei, o susisiekti su artimaisiais dažniau rinkitės žinutes. Taip sumažinama rizika, kad mobiliojo ryšio linijos bus perkrautos, kai skubios pagalbos skambučiams jų reikia labiausiai.

    Jei esate autobuse ar kitame transporte

    Viešajame transporte pirmiausia vadovaukitės vairuotojo ar įgulos nurodymais ir netrukdykite jiems priimti sprendimų. Svarbu nereikalauti sustoti jums patogioje vietoje, nes sustojimo taškas turi būti parinktas pagal saugumą.

    Jei transportas sustoja ir keleiviai išlaipinami, kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos. Venkite telktis prie langų ar atvirose stotelėse, nes tai viena rizikingiausių vietų smūgio bangos atveju.

    Jei esate biure, parduotuvėje ar kito pastato viduje

    Pastatuose laikykitės įstaigos vadovų ar atsakingų darbuotojų nurodymų, nes jie dažnai turi parengtus evakuacijos ar slėpimosi planus. Jei aiškių nurodymų nėra, nedelsdami eikite į rūsį, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitą priedangai tinkamą vietą.

    Jeigu priedangos pasiekti greitai neįmanoma, rinkitės patalpą be langų, cokoliniame aukšte ar kitą vietą, kurią nuo lauko skiria dvi sienos. Jei tenka likti patalpoje su langais, pasitraukite kuo toliau nuo jų, nes dužtantis stiklas yra viena dažniausių sužeidimų priežasčių.

    Saugioje vietoje išlikite tol, kol bus oficialiai pranešta, kad oro pavojaus nėra. Net ir atšaukus pavojų, rekomenduojama kurį laiką išlikti budriems ir sekti institucijų pranešimus, nes situacija gali keistis.

    Perspėjimų logika paprastai skirstoma į kelis lygius: kai pavojus tikėtinas, raginama pasiruošti ir stebėti situaciją, o paskelbus oro pavojų svarbiausia nedelsiant slėptis. Atšaukus perspėjimą, žmonės gali palikti priedangas, tačiau turėtų išlaikyti atsargumą ir vadovautis oficialia informacija.

  • Oro pavojaus perspėjimas: ką daryti išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone

    Išgirdus civilinės saugos sirenas arba gavus pranešimą telefone apie oro pavojų, svarbiausia išlikti ramiai ir kuo greičiau pereiti prie aiškių veiksmų. Pirmiausia sekite oficialią informaciją per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei patikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.

    Jei oro pavojaus signalas užklumpa lauke, nedelskite ir ieškokite artimiausios priedangos. Tinka požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, pastato rūsys ar kita vieta, kur nėra langų ir yra tvirtos sienos bei perdangos.

    Gavus nurodymą slėptis, įvertinkite, ar per kelias minutes pasieksite apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jei ji per toli, rinkitės saugiausią patalpą tame pačiame pastate, dažniausiai tai rūsys, cokolinis aukštas ar kambarys be langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, apsirenkite pagal orą ir pasiimkite būtiniausius daiktus: asmens dokumentus, pinigus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausių vaistų ir higienos priemonių. Taip pat pravers įkrautas telefonas, nešiojamas radijo imtuvas ir atsarginės baterijos.

    Jei liekate namuose, sumažinkite matomumą iš lauko ir galimą stiklo skeveldrų riziką: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, pasirūpinkite augintiniais ir pasitraukite į patalpą be langų. Jei slepiatės rūsyje, iš anksto praneškite artimiesiems ar kaimynams, kur esate.

    Automobilyje įsijunkite radiją ir klausykitės informacinių pranešimų bei rekomendacijų, o ne bandykite patys spėlioti situaciją. Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos ir venkite atvirų teritorijų.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis ar išvykti, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Ryšį naudokite atsakingai: venkite nebūtinų skambučių, kad tinklai nebūtų perkrauti, o prireikus pagalbos skambinkite tik dėl skubių situacijų.