CP v2

Tag: Širšės

  • Ne tik saldūs gėrimai: 3 dalykai sode labiausiai vilioja širšes – patikrinkite šiandien

    Ne tik saldūs gėrimai: 3 dalykai sode labiausiai vilioja širšes – patikrinkite šiandien

    Vasarą širšės tampa ypač aktyvios, todėl prie terasos, pavėsinės ar grilio zonos jų pasirodymas daugeliui kelia nerimą. Dažnai tai nėra atsitiktinumas: aplinka aplink namus gali suteikti vabzdžiams lengvai pasiekiamo maisto ir stiprių kvapų, pagal kuriuos jie orientuojasi.

    Nors širšės svarbios ekosistemai, nes minta ir kitais vabzdžiais, arti žmonių jos kelia riziką, ypač alergiškiems asmenims. Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai problemą sustiprina keli paprasti dalykai sode, kuriuos galima sutvarkyti be sudėtingų priemonių.

    Nukritę vaisiai ir fermentacija

    Didelę įtaką turi ant žemės palikti prinokę, nukritę vaisiai. Karštomis dienomis jie greitai pradeda fermentuotis, o intensyvus kvapas tampa tarsi signalas širšėms, ieškančioms cukraus šaltinių.

    Dažniausiai vilioja obuoliai, kriaušės, slyvos ir kiti vaisiai, kelias dienas gulintys po medžiais ar ant vejos. Reguliarus jų surinkimas ir išnešimas į sandariai uždaromą talpą sumažina kvapų pėdsaką, kuris pritraukia vabzdžius.

    Stiprūs kvapai ant kūno

    Širšes gali pritraukti ne tik maistas, bet ir intensyvūs aromatai, ypač saldūs, vaisiniai ar gėlių natų. Tokie kvapai kartais primena natūralius nektaro šaltinius, todėl vabzdžiai gali atkakliau suktis aplink žmogų.

    Praktinis sprendimas paprastas: dirbant sode ar ilsintis lauke verta rinktis silpniau kvepiančius kremus, kūno dulksnas ar kvepalus. Tai nereiškia, kad reikia visiškai jų atsisakyti, tačiau ryškūs aromatai karštą dieną dažniau baigiasi nepageidaujamu dėmesiu.

    Kompostas ir nesandarios šiukšlės

    Atviras kompostas ir prastai uždaromi šiukšlių konteineriai yra vienas patikimiausių būdų prisivilioti širšes. Organinės atliekos, vaisių likučiai ir kitas maistas skleidžia kvapus, kuriuos vabzdžiai užuodžia iš toli, o karštyje kvapai sklinda dar intensyviau.

    Kompostą verta dengti, o šiukšliadėžes visada laikyti sandariai uždarytas ir reguliariai ištuštinti. Taip pat svarbu po valgymo lauke greitai sutvarkyti stalą, išplauti lipnius gėrimų likučius ir nepalikti atliekų šalia terasos ar grilio vietos.

    Visiškai pašalinti širšių iš apylinkių ne visada įmanoma, ypač jei lizdas yra už sklypo ribų. Tačiau sumažinus lengvai prieinamo maisto ir kvapų šaltinius, sodas tampa joms gerokai mažiau patrauklus, o susidūrimų tikimybė pastebimai krenta.

    Jei įtariate, kad netoliese yra lizdas, geriausia nesiartinti ir nebandyti jo šalinti patiems. Esant dideliam aktyvumui ar rizikai, saugiausia kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus, o įkandimo atveju, ypač pasireiškus alergijos požymiams, nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.

  • Širšės vasarą traukia kaip magnetas: pakanka vieno įpročio, ir jos ims suktis nuolat

    Širšės vasarą traukia kaip magnetas: pakanka vieno įpročio, ir jos ims suktis nuolat

    Vasarą terasoje ar sode širšės dažnai pasirodo ne „iš niekur“ – jas pritraukia lengvai prieinamas maistas ir kvapai. Nors šie vabzdžiai paprastai nepuola be priežasties, netoliese radę saldžių gėrimų ar rūgstančių vaisių greitai įpranta sugrįžti į tą pačią vietą.

    Širšės ekosistemai yra naudingos, nes medžioja kitus vabzdžius ir padeda mažinti kai kurių kenkėjų gausą. Tačiau prie namų problemos prasideda tada, kai lauke paliekami intensyviai kvepiantys, saldūs arba fermentuotis pradedantys produktai, kurių kvapą jos užuodžia iš toliau.

    Vienas dažniausių įpročių, kuris sukuria nuolatinį masalą, yra ne iki galo išgerti gėrimai ant stalo. Atviros sulčių, limonado ar saldžių kokteilių stiklinės, taip pat lipnios skardinės po alaus ar saldžių gėrimų, vabzdžiams tampa lengvu grobiu, ypač per karščius.

    Širšes vilioja ir maisto likučiai: desertai, ledai, vaisių gabalėliai, sirupuoti užkandžiai. Pakanka, kad indai trumpam pastovėtų lauke, o kvapas, ypač jei gėrimas ar maistas pradeda rūgti, gali tapti stipriu signalu vabzdžiams atskristi.

    Rūgstantys vaisiai ir bioatliekos

    Mažiau akivaizdi priežastis – po vaismedžiais palikti nukritę, pūti pradedantys obuoliai, kriaušės ar slyvos. Rūgimo kvapas veikia kaip natūralus masalas, todėl reguliarus krituolių surinkimas gali greitai sumažinti širšių aktyvumą sode.

    Dar viena rizikos vieta yra kompostinė arba nepakankamai sandarus bioatliekų konteineris. Maisto likučiai šiltu oru fermentuojasi greičiau, o kvapai pasklinda plačiau, todėl kompostą verta laikyti toliau nuo poilsio zonos ir pasirūpinti, kad jis būtų kuo sandariau uždengtas.

    Kai kaltos gali būti amarų kolonijos

    Širšės gali suktis ir aplink konkrečius krūmus ar medžius dėl amarų. Šie kenkėjai išskiria saldžią lipnią medžiagą, vadinamą lipčiumi, kurį širšės noriai renka, todėl pastebėjus nuolatinį dūzgimą vienoje vietoje verta apžiūrėti augalus.

    Tokiu atveju problemą kartais išsprendžia ne gaudyklės, o amarų kontrolė: pažeistų ūglių priežiūra ir tinkamos augalų apsaugos priemonės. Svarbu vengti sprendimų, kurie skatina dar didesnį saldžių atliekų ar masalų kiekį aplink namus.

    Kaip sumažinti riziką ir ką daryti radus lizdą

    Veiksmingiausia priemonė – pašalinti tai, kas vilioja: po valgymo iškart nurinkti indus, saldžius gėrimus laikyti uždaromuose buteliuose, stiklines uždengti. Taip pat verta dažniau ištuštinti šiukšliadėžes, nepalikti po kepsninės riebių ar saldžių likučių ir nuplauti lipnius paviršius.

    Kai kurie sodininkai šalia terasos renkasi stipraus kvapo augalus, pavyzdžiui, levandas, mėtas ar čiobrelius. Nors tai nėra garantuota apsauga, tokie aromatai kai kuriais atvejais gali mažinti vabzdžių aktyvumą artimoje aplinkoje.

    Jei netoli namų pastebite širšių lizdą, jo nereikėtų bandyti pašalinti patiems. Gindamos koloniją širšės tampa pavojingiausios, todėl saugiausia laikytis atstumo ir kreiptis į specialistus, o esant tiesioginei grėsmei žmonėms – į atsakingas tarnybas.

    „Širšės dažniausiai vengia konflikto su žmogumi, bet nuolatinis maisto šaltinis jas grąžina į tą pačią vietą“, – sako kenkėjų kontrolės specialistai.

    Keli kasdieniai įpročiai, ypač susiję su saldžių gėrimų ir bioatliekų tvarkymu, dažniausiai duoda greičiausią efektą. Sutvarkius aplinką, vasaros poilsis terasoje ar sode tampa ramesnis, o rizika sulaukti nepageidaujamų „svečių“ sumažėja.

  • Šis kvapas širšėms veikia kaip magnetas: jos lenda į sodą ir namus – ką daryti

    Šis kvapas širšėms veikia kaip magnetas: jos lenda į sodą ir namus – ką daryti

    Kas labiausiai vilioja širšes?

    Europinė širšė (Vespa crabro) dažniausiai pasirodo ten, kur lengvai randa cukraus ir baltymų: prinokusių ar rūgstančių vaisių, saldžių gėrimų, taip pat kitų vabzdžių. Vasaros pabaigoje ir rudenėjant jų aktyvumas prie žmonių dažnėja, nes natūralių maisto šaltinių mažėja, o sodybose ir soduose daugėja pernokusių vaisių.

    Ypač stipriai vilioja ant žemės nukritę, pradėję fermentuotis obuoliai, kriaušės, slyvos, uogos, taip pat komposto dėžės ir neuždengti šiukšlių konteineriai. Prie stalo širšes greitai pritraukia limonadai, sultys, uogienės, vaisiai, o kartais ir ant grotelių kepama mėsa.

    Prie namų širšės neretai atskrenda ir dėl šviesos bei šilumos – vakare jas traukia lauko šviestuvai, apšviesti langai, atviros terasos durys. Lizdus jos renkasi šiltose, nuo lietaus apsaugotose ir sunkiau pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, palėpėse, po stogo danga ar fasado ertmėse.

    Kaip sumažinti širšių prie namų?

    Pirmas žingsnis – pašalinti tai, kas jas privilioja: nedelsiant surinkti nukritusius vaisius, uždengti kompostą, sandariai laikyti atliekas. Terasoje ar balkone maistą ir gėrimus verta laikyti uždengtus, o saldžius gėrimus išnešti tik tada, kai jie tikrai vartojami.

    Praktiška priemonė namuose – tinkleliai languose ir balkono duryse, nes jie sumažina tikimybę, kad vabzdžiai pateks į vidų. Pavasarį ir vasaros pradžioje pravartu apžiūrėti palėpę, stogo pakalimus ir fasado plyšius, nes būtent tuomet formuojasi naujos kolonijos.

    Natūralūs kvapai, tokie kaip mėtos, levandos ar bazilikai, gali kiek sumažinti vabzdžių norą suktis konkrečioje vietoje, tačiau vien jų dažniausiai neužtenka. Efektyviausia strategija – derinti prevenciją ir higieną aplink namus, o ne pasikliauti vien atbaidymo priemonėmis.

    Ką daryti radus širšių lizdą?

    Radus lizdą svarbiausia išlaikyti atstumą ir neprovokuoti vabzdžių: nepurkšti vandeniu, nenaudoti buitinių chemikalų, nemėginti jo ardyti ar užkimšti landos. Gindamos koloniją širšės gali pulti masiškai, o įgėlimai ypač pavojingi alergiškiems žmonėms.

    Jei lizdas yra pastate, šalia vaikų žaidimo zonos ar kitoje vietoje, kur kyla reali rizika, saugiausia kreiptis į profesionalią dezinfekcijos paslaugas teikiančią įmonę. Skubi pagalba būtina ir tada, jei žmogui po įgėlimo pasireiškia dusulys, veido ar gerklės tinimas, stiprus išplitęs bėrimas ar staigus silpnumas.

  • Bičių spiečius sode: kada skambinti 112, o kada ieškoti bitininko – svarbiausios taisyklės

    Bičių spiečius sode: kada skambinti 112, o kada ieškoti bitininko – svarbiausios taisyklės

    Vasarą ar vėlyvą pavasarį sode netikėtai gali pasirodyti bičių spiečius: tūkstančiai vabzdžių trumpam susitelkia į gyvą kamuolį ant šakos, krūmo ar tvoros. Nors vaizdas gali išgąsdinti, dažniausiai tai nėra nuolatinis lizdas ir toks spiečius paprastai išskrenda per kelias valandas ar per 1–3 dienas.

    Spietimas yra natūralus bičių šeimos dauginimosi būdas, kai avilyje tampa per ankšta arba susiklosto sąlygos naujai šeimai atsiskirti. Dažniausiai dalis bičių su sena motinėle laikinai nutupia netoliese, kol žvalgės ieško naujos vietos įsikurti, todėl vabzdžiai tuo metu labiau susitelkę į motinėlės apsaugą nei į gynybą.

    Ką daryti pamačius spiečių?

    Svarbiausia – ramybė ir atstumas. Nereikėtų purkšti chemikalais, mojuoti, mėtyti daiktų ar kratyti šakų: tai provokuoja ir didina įgėlimų riziką, be to, bitės yra saugomi apdulkintojai, svarbūs ekosistemoms ir žemės ūkiui.

    Jei spiečius nutūpė patogioje vietoje ir netrukdo kasdieniam judėjimui, dažniausiai geriausia jo neliesti ir palaukti, kol vabzdžiai patys išskris. Jei namuose yra alergiškų žmonių, mažų vaikų ar augintinių, verta laikinai apriboti priėjimą prie tos vietos.

    Kada skambinti 112, o kada – bitininkui?

    Jeigu spiečius įsitaisė privačiame sklype ant medžio ir tiesiog „kabo“, dažniausiai pirmiausia reikėtų ieškoti bitininko. Bitininkas, turėdamas specialią dėžę spiečiui ir apsaugos priemones, gali saugiai surinkti bites ir perkelti jas į bityną.

    112 paprastai verta skambinti tada, kai situacija kelia realią grėsmę žmonėms: pavyzdžiui, jei vabzdžiai įsikūrė vaikų darželio, mokyklos, ligoninės, globos įstaigos teritorijoje, laiptinėje ar kitoje vietoje, kur dideli srautai žmonių ir nėra galimybės izoliuoti zonos. Tokiais atvejais tarnybos įvertina riziką ir parenka saugiausią sprendimą.

    Kaip atskirti bites nuo širšių ar vapsvų?

    Bičių spiečius dažniausiai primena tankų, vienoje vietoje susitelkusį gumulą, o pačios bitės paprastai nenešioja statybinių medžiagų ir nestato popierinio lizdo. Spiečius yra laikinas sustojimas, kol ieškoma naujų namų.

    Vapsvos ir širšės dažniau turi aiškų, pastovų lizdą, kuris atrodo kaip pilkai rusvas „popierinis“ darinys, dažnai įrengtas pastogėse, ertmėse ar medžių drevėse. Tokie vabzdžiai aktyviau gina lizdą, todėl priartėjus įgėlimų rizika paprastai didesnė.

    Jeigu kyla abejonių, kokie vabzdžiai tai yra, saugiausia neprisiartinti ir kreiptis į bitininką ar kenkėjų kontrolės specialistus, kurie gali identifikuoti situaciją. Kuo mažiau trikdysite vabzdžius, tuo didesnė tikimybė, kad spiečius greitai pajudės toliau be incidentų.

  • Širšės į namus kviečiame patys: dažniausios klaidos ir paprasti būdai jas sustabdyti

    Širšės į namus kviečiame patys: dažniausios klaidos ir paprasti būdai jas sustabdyti

    Širšės daugeliui kelia nerimą dėl dydžio ir ūžesio, tačiau dažnai jos prie namų atsiranda ne „specialiai“, o vedamos kvapų, šviesos ir užuovėjos. Paprastai vabzdžiai laikosi įprastų skrydžio maršrutų tarp lizdo ir maisto šaltinių, todėl į kiemą ar terasą užklysta tarsi pakeliui.

    Širšės yra plėšrūs vabzdžiai ir ekosistemoje atlieka svarbų vaidmenį: medžioja muses, uodus ir kitas vapsvas, taip pat įvairius kenkėjus. Dėl to vien pavienės širšės pasirodymas nebūtinai reiškia, kad netoliese yra lizdas, o agresyvumas dažniau pasireiškia tik tada, kai jos jaučiasi užspeistos ar ginasi.

    Kas labiausiai jas vilioja

    Dažniausiai širšes pritraukia fermentuojantys vaisiai ir gėrimai, ypač saldūs gėrimai, sultys ar alkoholis, taip pat pernokę obuoliai, slyvos ir vynuogės. Jos gali susidomėti ir organinėmis atliekomis, o pavasarį dažniau vilioja mėsos ar žuvies likučiai, nes kolonijai reikia baltymų.

    Vakare širšės neretai įskrenda į namus dėl šviesos, ypač kai atviri langai, o viduje ryškiai apšviesta. Vėjuotomis dienomis jos ieško užuovėjos ir ramesnių vietų, todėl dėmesį gali patraukti pastogės, palėpės ar sandėliukai, kur vėliau patogu įsikurti lizdui.

    Kaip sumažinti riziką

    Efektyviausia prevencija prasideda nuo tvarkos: šiukšliadėžes verta laikyti sandariai uždarytas, o organines atliekas išnešti dažniau, ypač šiltuoju metų laiku. Kieme svarbu nepalikti ant žemės nukritusių ar sugedusių vaisių, nes jie tampa nuolatiniu traukos tašku.

    Praktinis sprendimas namuose yra tinkleliai nuo vabzdžių, nes jie sumažina tikimybę, kad į vidų pateks ne tik širšės, bet ir musės ar uodai. Taip pat padeda įprotis vakare mažinti šviesą prie atvirų langų arba rinktis užuolaidas ir apšvietimą, kuris mažiau vilioja vabzdžius.

    Kaip atbaidymo priemonė kartais naudojamas vandeniu skiestas spiritinis actas, kuriuo apipurškiami langų rėmai ir durų staktos, tačiau jo poveikis gali skirtis priklausomai nuo aplinkos. Jei pastebite intensyvų širšių judėjimą į vieną vietą, tai gali rodyti lizdo artumą, o tada saugiausia vengti savarankiškai jį ardyti ir sprendimą derinti su kenkėjų kontrolės specialistais.