CP v2

Tag: Siuntų pristatymas

  • Paberžėje įrengtas naujos kartos „Omniva“ paštomatas: plėtra startuoja mažesniuose miesteliuose

    Paberžėje įrengtas naujos kartos „Omniva“ paštomatas: plėtra startuoja mažesniuose miesteliuose

    Logistikos ir technologijų bendrovė „Omniva“ Lietuvoje pradeda naujos kartos paštomatų plėtrą mažesnėse gyvenvietėse. Pirmieji tokio tipo įrenginiai skirti spręsti problemą ten, kur įprastą paštomatą įrengti sudėtinga dėl infrastruktūros reikalavimų.

    Gegužės 29 dieną Paberžėje, Vilniaus g. 22, bendruomenei pristatytas naujas paštomatas. Tokie sprendimai, pasak bendrovės, turi priartinti siuntų išsiuntimo ir atsiėmimo paslaugas prie gyventojų kasdienio maršruto.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič teigia, kad poreikis paštomatams mažesnėse vietovėse buvo keliamas ne kartą. Savivaldybė, anot jo, kreipėsi į siuntų pristatymo įmones dėl tinklo plėtros, o Paberžėje įrengtas paštomatas rodo, kad sprendimai randami bendradarbiaujant.

    „Gyventojai ne kartą kėlė klausimą dėl patogesnės prieigos prie siuntų paslaugų. Džiaugiuosi, kad Paberžės gyventojų norą turėti paštomatą arčiau namų suprato ir atliepė bendrovė „Omniva““, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kas skiriasi nuo įprasto paštomato?

    „Omniva“ Lietuvos komandos vadovas Tadas Drunga pabrėžia, kad paštomatai šiandien yra vienas populiariausių siuntų atsiėmimo ir siuntimo būdų, o augantis e. prekybos mastas didina poreikį paslaugas išplėsti ir už didžiųjų miestų ribų.

    Naujos kartos paštomatų esmė ta, kad jų veikimui nereikia prijungimo prie elektros tinklo ar nuolatinio interneto ryšio. Tai leidžia įrenginius statyti ten, kur patogiausia gyventojams, pavyzdžiui, prie parduotuvės, seniūnijos ar bendruomenės centro.

    Vartotojams pagrindinis pokytis susijęs su valdymu: vietoje liečiamo ekrano naudojama klaviatūra arba mobilioji programėlė. Bendrovė akcentuoja, kad, nepaisant kompaktiškesnio formato, išlieka pagrindinės paslaugos: siuntų atsiėmimas, išsiuntimas ir prekių grąžinimas.

    Kur jau veikia ir kas toliau?

    „Omniva“ skelbia Lietuvoje valdanti daugiau nei 550 paštomatų tinklą ir matanti poreikį lankstesniems sprendimams regionuose. Dėl to naujos kartos paštomatai laikomi papildomu įrankiu spartesnei tinklo plėtrai mažesnėse bendruomenėse.

    Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 5 tokie paštomatai: Karmėlavoje, Kaune, Paberžėje, Žeimelyje ir Butrimonyse. Bendrovė nurodo, kad artimiausiu metu planuoja tolesnę plėtrą, o analogiški įrenginiai diegiami ir kitose Baltijos šalyse.

  • Paberžėje įrengtas naujas „Omniva“ paštomatas: Vilniaus rajone spartėja paštomatų tinklo plėtra

    Paberžėje įrengtas naujas „Omniva“ paštomatas: Vilniaus rajone spartėja paštomatų tinklo plėtra

    Paberžėje, Vilniaus g. 22, pradėjo veikti naujas „Omniva“ paštomatas. Jis turėtų sumažinti poreikį vietos gyventojams vykti į kitas gyvenvietes ar Vilniaus miestą, kai reikia išsiųsti ar atsiimti siuntas.

    Pastaraisiais metais paštomatų tinklas Lietuvoje plečiasi sparčiai, o tokie taškai vis dažniau atsiranda ne tik miestuose, bet ir mažesnėse seniūnijose. Savivaldybės ir bendruomenės tai sieja su augančiu internetinės prekybos mastu ir gyventojų lūkesčiu paslaugas gauti arčiau namų.

    Kas inicijavo sprendimą?

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad dėl paštomatų plėtros vyko darbiniai susitikimai su siuntų pristatymo įmonėmis. Buvo kreiptasi į AB „Lietuvos paštas“, UAB „DPD Lietuva“ ir UAB „Omniva LT“.

    „Pastaruoju laikotarpiu mano iniciatyva vyko ne vienas darbinis susitikimas su siuntų pristatymo įmonėmis, buvo kreiptasi į AB „Lietuvos paštas“, UAB „DPD Lietuva“ bei UAB „Omniva LT“ dėl paštomatų tinklo plėtros. Džiugu, kad rezultatai matomi“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Savivaldybės teigimu, paštomato poreikis Paberžėje buvo keliamas ne kartą, o daliai gyventojų siuntų klausimai tapdavo nepatogūs dėl būtinybės važiuoti toliau. Prie diskusijų prisidėjo ir vietos bendruomenės „Betula“ atstovai.

    Ką tai keičia gyventojams?

    Naujas paštomatas reiškia paprastesnį siuntų atsiėmimą ir išsiuntimą kasdienėse maršrutuose, ypač dirbantiems ar auginantiems vaikus. Tokie sprendimai dažnai aktualūs ir vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems kelionės į didesnius centrus tampa sudėtingesnės.

    Savivaldybė primena, kad anksčiau paštomatų plėtros klausimai rajone buvo sprendžiami ir kitose gyvenvietėse. Pavyzdžiui, 2025 metais rugsėjo mėnesį Kalveliuose buvo įrengtas „Lietuvos pašto“ partnerio „uDrop“ paštomatas.

    Anot savivaldybės, bendradarbiavimas su gyventojais ir paslaugų teikėjais bus tęsiamas, vertinant, kur dar trūksta patogios prieigos prie siuntų paslaugų. Tokia praktika leidžia greičiau identifikuoti realius poreikius ir suderinti vietas, kur paštomatai būtų labiausiai naudojami.

  • Belgijos pašto streikas tęsiasi jau 5 savaites: 16 mln vėluojančių laiškų ir 15 mln eurų nuostolis

    Belgijos pašto streikas tęsiasi jau 5 savaites: 16 mln vėluojančių laiškų ir 15 mln eurų nuostolis

    Streikas jau kainuoja milijonus

    Belgijoje valstybės pašto operatorių valdanti grupė „bpost“ skelbia, kad nuo kovo pabaigos besitęsiantis streikas jau atnešė apie 15 mln eurų nuostolį. Bendrovė šią sumą sieja su pelningumo rodikliu EBIT ir prarastomis pajamomis, kai dalis siuntų nukeliavo konkurentams.

    Įmonė taip pat perspėja, kad realus finansinis smūgis gali išryškėti vėliau. Pasak vadovybės, dalis streiko padarinių pilniau atsispindės antrojo 2026 metų ketvirčio rezultatuose, kai bus suskaičiuoti ilgalaikių vėlavimų kaštai.

    16 mln laiškų ir 700 tūkst. siuntų

    Per kelias savaites susikaupė didžiulė nepristatytų siuntų eilė. „bpost“ nurodo, kad pristatyti dar reikia apie 16 mln vėluojančių laiškų ir maždaug 700 000 siuntų, o situaciją paaštrino streikuojančių darbuotojų veiksmai, riboję patekimą į rūšiavimo centrus.

    Didžiausi trikdžiai fiksuoti Briuselyje ir Valonijoje, kur vėlavimai išliko ilgiausiai. Įmonė teigia, kad Flandrijoje darbas beveik grįžo į įprastas vėžes, o sostinėje bei Valonijoje operacijos taip pat atnaujintos, tačiau vėlavimai vis dar juntami.

    Kodėl sustojo paštas?

    Streikas kilo dėl „bpost“ restruktūrizavimo plano, kuriuo numatoma perkelti tūkstančius darbuotojų iš tradicinių laiškų maršrutų į siuntų pristatymą. Taip pat siūloma darbo pradžios laiką pastumti maždaug dviem valandomis, kad pajėgos labiau atitiktų augančius siuntų srautus.

    Profsąjungos kritikuoja planą, teigdamos, kad jis gali bloginti darbo sąlygas ir didinti nesaugumo jausmą dėl darbo vietų. Derybos su socialiniais partneriais, bendrovės teigimu, turėtų būti tęsiamos, nes iki šiol kompromiso rasti nepavyko.

    „bpost“ pripažįsta, kad streikas kainuoja ne tik prarastas siuntas, bet ir papildomas išlaidas: baudas už neįvykdytus įsipareigojimus bei resursus, reikalingus susikaupusioms siuntoms išskirstyti. Trikdžiai palietė ir oficialių dokumentų judėjimą, o tai daliai įmonių apsunkino kasdienes procedūras, pavyzdžiui, susijusias su leidimais dirbti.

    Bendrovė taip pat įspėja, kad pristatymų paspartinti nepavyks, o siuntų atsiėmimo iš rūšiavimo centrų savarankiškai galimybės nenumatytos. Dalis klientų susidūrė ir su tuo, kad siuntų sekimo informacija nebeveikia, nes įprasti sekimo terminai buvo viršyti, todėl bendrovė atsiprašė už patiriamus nepatogumus.