CP v2

Tag: Siurblinės

  • Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Klaipėdos rajone baigtas Jokšų polderio melioracijos griovių, juose esančių statinių ir Pjaulių siurblinės rekonstrukcijos projektas. Savivaldybė teigia, kad atnaujinta infrastruktūra leis tiksliau valdyti perteklinį vandenį ir mažinti užliejimo riziką teritorijose, kur potvyniai kartojasi dažniau.

    Darbai vykdyti Priekulės seniūnijoje, Pjaulių, Venckų ir Kalviškių kaimuose. Projektas įgyvendintas pagal priemonę Investicijos į melioracijos sistemas, finansavimą administruojant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

    Kas buvo sutvarkyta

    Rekonstrukcijos metu melioracijos grioviuose atnaujintos 6 pralaidos, sutvarkyta 70 drenažo žiočių, taip pat įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Tokie darbai svarbūs ne tik vandens pralaidumui, bet ir kasdieniam žemės ūkio naudmenų bei sodybų apsaugos patikimumui.

    Didžiausia projekto dalis teko Pjaulių siurblinei: atnaujintas vamzdynas, rekonstruotas metalinis stogas ir vandens daviklių šulinys. Siurblių priežiūrai įrengtas gembinis kranas su elektrine tale, todėl eksploatavimo darbai turėtų būti greitesni ir saugesni.

    Kodėl tai svarbu potvyniams

    Jokšų polderis priklauso teritorijoms, kuriose vandens lygio svyravimai ir intensyvesni krituliai gali greitai sukelti užmirkimą. Atnaujintos pralaidos, drenažo žiotys ir siurblinės pajėgumai leidžia operatyviau nukreipti vandenį, mažinant žalą ūkiams, keliams ir gyvenamajai aplinkai.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau investuoja į melioracijos infrastruktūrą ne tik dėl nusidėvėjimo, bet ir dėl didėjančio ekstremalių kritulių epizodų dažnio. Tokie projektai paprastai duoda greitą efektą ten, kur veikia polderiai ir siurblinės, nes vandens lygį galima reguliuoti aktyviai.

    Kaina ir finansavimas

    Rangos darbus objekte atliko UAB „Šilutės polderiai“. Bendra projekto vertė siekė 375 316 eurų.

    Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirta 200 925 eurai, iš Lietuvos valstybės biudžeto – 35 457 eurai. Klaipėdos rajono savivaldybės lėšos sudarė 138 934 eurus.

  • Lazdijų rajone atnaujins 5 siurblines ir 12 km melioracijos griovių: ką tai pakeis ūkiams?

    Lazdijų rajone atnaujins 5 siurblines ir 12 km melioracijos griovių: ką tai pakeis ūkiams?

    Lazdijų rajono savivaldybė šiemet planuoja imtis melioracijos infrastruktūros atnaujinimo, kad būtų sumažinta laukų užmirkimo rizika ir stabilizuotos sąlygos ūkininkauti. Numatyta rekonstruoti 5 siurblines ir sutvarkyti daugiau kaip 12 kilometrų melioracijos griovių.

    Pasak savivaldybės, darbai turėtų pagerinti apie 3 400 hektarų teritorijos būklę. Toks mastas svarbus ne tik derliaus apsaugai, bet ir vietos gyventojų turto saugumui, kai gausesni krituliai ar staigūs atlydžiai apkrauna esamas vandens nuvedimo sistemas.

    „Mūsų krašto žmonės įdeda labai daug meilės ir jėgų dirbdami žemę, todėl privalome padaryti viską, kad jų darbas nenueitų perniek“, – sako merė Ausma Miškinienė.

    Rekonstrukcija numatyta Akmenių, Ilgio, Metelių, Rimiečio ir Žaltyčio siurblinėse. Jose planuojama keisti nusidėvėjusią įrangą, diegti automatinio valdymo sprendimus, o dalyje objektų įrengti saulės elektrines, kurios galėtų sumažinti eksploatavimo sąnaudas.

    Be siurblinių, numatyta sutvarkyti daugiau kaip 12 kilometrų melioracijos griovių ir atnaujinti 20 pralaidų. Darbai vyks Kučiūnų, Varnėnų, Metelių, Šeštokų, Krosnos ir Avižienių vietovėse, kur melioracijos statinių būklė įvardijama kaip prasta.

    Projektas įgyvendinamas pagal programą „Valstybei nuosavybės teise priklausančių blogos būklės hidrotechnikos ir melioracijos statinių rekonstravimas Lazdijų rajono savivaldybėje“. Bendra projekto vertė siekia 500 tūkst. eurų.

    Žemės ūkio skyriaus vedėjos Jurgitos Gudeliauskaitės teigimu, jei darbai vyks pagal planą, siurblinės ir melioracijos sistemos turėtų būti sutvarkytos dar šiais metais. Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į vandens nuvedimą tampa vis aktualesnės dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didesnių sezoninių vandens lygio svyravimų.