Rusijos vadinamasis „šešėlinis laivynas“ Baltijos jūroje keičia taktiką: vis daugiau laivų renkasi plaukti atvirai, su oficialia Rusijos vėliava. Paradoksas tas, kad toks žingsnis, užuot palengvinęs, gali apsunkinti jų patikrinimus jūroje.
Apie tai, remdamasis Danijos laivybos sektoriaus informacija, skelbia danų portalas opdateret.dk. Danijos laivų savininkų asociacija atkreipia dėmesį į augantį Rusijos vėliavą keliančių laivų skaičių ties Skageno pakrante.
Asociacijos vertinimu, laivų vėliavų kaita gali būti susijusi su baime dėl griežtesnių patikrų Baltijos jūroje. Anksčiau tokie laivai dažniau slėpdavosi po neaiškiomis ar suklastotomis vėliavomis, tačiau dabar vis dažniau renkasi „legalumo“ įspūdį kuriančią schemą.
Tai svarbu ir regiono valstybėms: Baltijos jūra tapo erdve, kurioje sankcijų vykdymas susiduria su praktiniais jūrinės teisės klausimais. Kuo daugiau laivų plaukia su oficialia valstybės, turinčios priėjimą prie jūros per savo uostus, vėliava, tuo sudėtingiau rasti aiškų pagrindą sustabdymui.
Danai fiksuoja augimą ties Skagenu
Danijos laivų savininkų asociacija nurodo, kad vien rugsėjį ties Skagenu užfiksuoti 75 krovininiai laivai su rusiškais atpažinimo ženklais. Skelbiama, kad tai sudaro 46 proc. visų sankcionuotų sąraše esančių laivų.
Palyginimui, tuo pačiu mėnesiu metais anksčiau po Rusijos vėliava plaukė 18 proc. tokio tipo laivų. Nuo metų pradžios, asociacijos duomenimis, ties Skagenu suskaičiuoti 376 laivai su Rusijos vėliava.
Taip pat teigiama, kad mažėja laivų, registruotų su suklastotomis vėliavomis (nuo 32 iki 12 proc.), ir tų, kurių vėliavos statusas neaiškus (nuo 16 iki 6 proc.).
Kodėl oficiali vėliava gali trukdyti patikroms
Danijos laivybos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad laivų, gabenančių sankcionuotą rusišką naftą, skaičius išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais. Tačiau vis dažniau keičiasi ne krovinys, o formalus laivo statusas – vėliava.
Iki šiol dažnas „šešėlinio laivyno“ bruožas buvo plaukiojimas su suklastotomis vėliavomis, neaiškaus statuso registracijomis ar trečiųjų šalių vėliavomis. Dabar, pasak danų, vis daugiau sankcionuotų sąrašuose minimų laivų matomi su oficialia Rusijos vėliava.
Žiniasklaidoje akcentuojama, kad tai gali suteikti papildomą „apsaugą“: jūroje lengviau sustabdyti laivą, jei kyla įtarimų dėl jo vėliavos teisėtumo, tačiau tokio argumento nelieka, kai vėliava oficiali.
Norvegijos atvejis parodė, kaip veikia patikros
Vėliavos klausimas tampa praktišku instrumentu, kai kalbama apie patikrinimą jūroje. Danijos žiniasklaida pažymi, kad Baltijos regiono šalys siekia atidžiau stebėti laivus savo vandenyse, o neidentifikuota ar suklastota vėliava gali būti aiškesnis pagrindas sustabdymui.
Tai iliustruoja atvejis prie Norvegijos krantų, kai spalį buvo sustabdytas sunkusis Kinijos transporto laivas „Ya Qing Hai Yang“. Laivas minimas kaip esantis sankcijų sąraše dėl sąsajų su rusiškų SGD tiekimu.
Skelbta, kad tai buvo pirmasis žinomas atvejis, kai norvegai sustabdė ir patikrino laivą dėl suklastotos vėliavos. Ši istorija rodo, kodėl dalis laivų gali rinktis oficialią vėliavą – taip sumažinamas vienas iš akivaizdžiausių patikros „kabliukų“.