Tag: Skaidrumas

  • Zarasų savivaldybėje spręs svarbius klausimus: savivaldos komiteto posėdis transliuojamas gyvai

    Zarasų rajono savivaldybės tarybos Savivaldos komitetas spalio 26 dieną surengė posėdį, kurio vaizdo transliacija paskelbta viešai. Toks formatas leidžia gyventojams stebėti svarstymus nuotoliu ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai.

    Savivaldos komitetuose paprastai nagrinėjami klausimai, susiję su tarybos darbo organizavimu, savivaldybės vidaus procedūromis, vietos valdymo tobulinimu ir sprendimų projektų parengimu. Komiteto išvados ir pasiūlymai dažnai tampa pagrindu vėlesniems tarybos balsavimams.

    Viešos transliacijos ir posėdžių įrašai laikomi viena iš priemonių, stiprinančių sprendimų skaidrumą ir atskaitomybę. Praktikoje tai taip pat didina gyventojų galimybes laiku pastebėti svarstomas temas ir pateikti pastabas teisės aktų nustatyta tvarka.

    Gyventojams, norintiems sekti posėdžių eigą, verta atkreipti dėmesį į darbotvarkę ir sprendimų projektus, kurie paprastai skelbiami savivaldybės dokumentų ir naujienų kanaluose. Svarstant didesnio poveikio klausimus, aktualu įsivertinti terminus, kada galima teikti pasiūlymus ar kreiptis į išrinktus tarybos narius.

    Posėdžio įrašas išlieka aktualus ir po transliacijos, nes leidžia atsigręžti į argumentus, atsakymus į klausimus ir priimtus siūlymus. Tai ypač svarbu, kai sprendimai susiję su vietos bendruomenės interesais ar savivaldybės paslaugų organizavimu.

  • Mados šou Žemės ūkio ministerijoje sukėlė audrą: seimūnai klausia, kas ir kiek už tai sumokėjo

    Lenkijoje ministerijos pastate surengtas komercinis mados renginys įžiebė politinį ginčą. Parlamento nariai reikalauja atsakymų, kas leido nuomoti patalpas, kokiomis sąlygomis tai įvyko ir kokios buvo galutinės išlaidos.

    Diskusijos kilo todėl, kad ministerijos infrastruktūra paprastai naudojama viešosioms funkcijoms, o komerciniai renginiai kelia interesų konflikto ir reputacijos riziką. Dalis politikų pabrėžia, kad visuomenei svarbu žinoti, ar sprendimai buvo priimti laikantis skaidrumo ir viešojo intereso principų.

    Seimo narių klausimai apima ne tik nuomos kainą, bet ir tai, ar renginio organizatoriams buvo taikytos papildomos lengvatos. Taip pat prašoma paaiškinti, ar į kainą buvo įskaičiuotos apsaugos, valymo, techninio aptarnavimo ir darbuotojų darbo laiko sąnaudos.

    Politikai atkreipia dėmesį į kontekstą: žemės ūkio sektorius susiduria su spaudimu dėl kainų svyravimų, klimato rizikų ir griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. Todėl bet kokie sprendimai, kurie gali atrodyti kaip institucijų dėmesio nukreipimas į reprezentacinius renginius, sulaukia itin jautrios reakcijos.

    Tokiose situacijose skaidrumą paprastai užtikrina aiškios vidaus taisyklės: kas gali priimti sprendimą dėl patalpų nuomos, kaip nustatomi įkainiai ir kaip viešinamos sutartys. Jei nuomos praktika nėra standartizuota, kyla klausimų, ar valstybės turtas nebuvo panaudotas nesąžiningai ir ar nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos atskiriems organizatoriams.

    Kol kas laukiama oficialių institucijos paaiškinimų, įskaitant sutarties detales ir galutinę renginio sąmatą. Atsakymai turėtų parodyti, ar komercinis renginys vyko pagal teisės aktus ir nustatytą tvarką, o visuomenė už tai neturės netiesiogiai sumokėti per biudžeto išlaidas.

  • Vilniaus rajono įmonėms – 12 mln eurų: taryboje kalbos apie skaidrumą ir korupcijos šešėlį

    Vilniaus rajono savivaldybės taryboje pastaruoju metu kilo aštri diskusija dėl savivaldybei priklausančių bendrovių finansavimo ir kontrolės. Posėdyje pritarta sprendimams skirti apie 12 mln eurų įmonių įstatiniam kapitalui, tačiau dalis politikų viešai kelia klausimus dėl lėšų panaudojimo skaidrumo ir atskaitomybės.

    Daugiausia dėmesio skiriama savivaldybės valdomoms UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Autobusų parkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“, nes jos vykdo gyventojams svarbias funkcijas. Tarybos nariai pabrėžia, kad didelės viešos investicijos turi būti lydimos aiškių rodiklių, nepriklausomo audito ir nuolatinės priežiūros.

    Įtarimai dėl finansų valdymo

    Kritikų teigimu, viena iš daugiausiai klausimų keliančių temų susijusi su UAB „Autobusų parkas“ finansine dinamika. Nurodoma, kad prieš kelerius metus įmonė turėjo apie 500 000 eurų lėšų, o vėliau, pasikeitus vadovybei, esą susidarė apie 1 500 000 eurų skola.

    Tarybos nariai sako siekiantys atsakymų, dėl kokių sprendimų ir kokiomis aplinkybėmis finansinė padėtis taip pasikeitė. Taip pat viešai minima, kad į teisėsaugą galėjo kreiptis įmonės finansus prižiūrėjusi darbuotoja, prašydama įvertinti galimus pažeidimus.

    Pirkimai ir paslaugos kelia klausimų

    Diskusijose akcentuojami galimai nepagrįsti pirkimai ir paslaugų užsakymai, kurie, politikų teigimu, neatitinka įmonės dydžio ar veiklos poreikių. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamas kelių naujų lengvųjų automobilių įsigijimas ir išaugusios administracinės išlaidos.

    Taip pat keliami klausimai dėl paslaugų pirkimo per naujai įsteigtus juridinius asmenis, kai dalį darbų, kaip teigiama, įmonė galėtų atlikti turimomis pajėgomis. Kritikai ragina vertinti ne tik sutarčių kainas, bet ir realiai suteiktų paslaugų apimtį bei kokybę, remiantis dokumentais ir faktiniais rezultatais.

    Kontrolė, atsakomybė ir šildymo tema

    Atskira ginčo tema tapo savivaldybės valdomos įmonės finansavimas paskolos forma. Dalis tarybos narių teigia nepritarę sprendimui, kol nebus pateikta daugiau informacijos apie lėšų poreikį ir planuojamą grąžinimą, o viešojoje erdvėje pasirodė argumentų, esą tai gali turėti įtakos šildymo užtikrinimui.

    Oponentai tokius pareiškimus vadina bandymu nukreipti dėmesį nuo esminių finansinės drausmės klausimų ir tvirtina, kad šildymo sezonui būtini resursai esą jau suplanuoti. Jie pabrėžia, kad savivaldybės įmonių veikla turi būti vertinama pagal aiškias taisykles, o viešų pinigų kontrolė negali būti traktuojama kaip grėsmė gyventojų interesams.

    Ekspertai ir viešojo sektoriaus praktika rodo, kad savivaldybių valdomų įmonių priežiūroje svarbiausi yra interesų konfliktų valdymas, pirkimų skaidrumas, nepriklausomas auditas ir aiškiai apibrėžti veiklos tikslai. Kuo didesnės investicijos skiriamos iš biudžeto, tuo aukštesni turi būti atskaitomybės standartai ir sprendimų pagrindimas dokumentais.

  • Valstybinės salės komerciniams renginiams: Seimo narys klausia, kas uždirba ir kiek gauna biudžetas

    Lenkijoje kilusi diskusija dėl valstybinių patalpų nuomos komerciniams renginiams pasiekė parlamentą: Seimo narys Jarosławas Krajewskis paprašė Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos atskleisti, kas ir kokiomis sąlygomis nuomojasi ministerijai pavaldžias erdves, kiek už tai sumoka ir kokia reali nauda tenka valstybės biudžetui.

    Parlamentaras interpelacijoje kėlė klausimą, ar nuo 2024 metų sausio 1 dienos ministerija už atlygį suteikė patalpas konferencijoms, pristatymams, uždariems renginiams ar reklaminei veiklai. Jo teigimu, nors viešasis turtas pirmiausia skirtas valstybės funkcijoms, įstatymai leidžia jį nuomoti, tačiau tam būtinas aiškus skaidrumas.

    Kas nuomojosi ir kaip atrinkta?

    Jarosławas Krajewskis prašė pateikti nuomininkų sąrašą ir nurodyti, kokiu būdu kiekvienas jų buvo pasirinktas. Taip pat domėtasi, kokios vidaus procedūros taikomos priimant sprendimus dėl nuomos ir ar tokia veikla nedaro įtakos pagrindinėms ministerijos funkcijoms.

    Interpelacijoje akcentuota, kad nuomos praktika turi saugoti valstybės interesą ir neleisti situacijų, kai viešasis turtas naudojamas neaiškiomis sąlygomis. Parlamentaras siekė įvertinti, ar sprendimai priimami pagal vienodus kriterijus ir ar informacija apie sandorius yra pakankamai vieša.

    Kiek uždirbama ir kiek kainuoja?

    Esminė dalis buvo susijusi su finansais: prašyta nurodyti, kiek kiekvienas nuomininkas sumokėjo, kokios buvo bendros įplaukos ir kaip nustatomas nuomos mokestis. Papildomai klausta, ar nuomos pajamos nėra „suvalgomos“ aptarnavimo išlaidų, tokių kaip apsauga, techninis personalas, energija ar valymas.

    Toks klausimų blokas atspindi platesnę viešojo sektoriaus praktiką: vertinant sandorių naudą svarbu skaičiuoti ne tik pajamas, bet ir grynąjį rezultatą, kad būtų aišku, ar biudžetas realiai laimi. Viešajame valdyme tai ypač aktualu dėl audito, reputacijos ir interesų konfliktų prevencijos.

    Ministerija patvirtino, kad sutartys buvo sudaromos

    Ministerijos atsakyme patvirtinta, kad buvo sudaromos atlygintinio patalpų suteikimo ar nuomos sutartys komerciniams tikslams dėl ministerijos dispozicijoje esančių pastatų, patalpų ar kitų plotų. Taip pat nurodyta, kad sprendimai dėl nuomos grindžiami taikomomis teisės normomis ir privaloma laikytis tinkamo turto valdymo bei ypatingo rūpestingumo principų.

    Ministerija paaiškino, kad nuomos mokesčio dydis kiekvienu atveju buvo vertinamas atskirai, remiantis rinkos situacijos patikra, kurią atliko komercinio nekilnojamojo turto nuomos srityje dirbančios įmonės. Vertinant kainą atsižvelgta į patalpų specifiką, jų vietą pastate, patekimą, galimas veiklos valandas ir nuomojamą plotą.

    Nors atsakymas patvirtino pačią praktiką, viešojoje erdvėje tokiais atvejais dažniausiai laukiama ir detalesnių skaičių bei sutarčių apimties paaiškinimų, nes būtent jie leidžia įvertinti, ar laikomasi skaidrumo ir ar komercinis naudojimas atneša apčiuopiamą naudą valstybės finansams.

  • STT įspėja: savivaldybių įmonių valdybas merai renkasi per laisvai – rizika milijardiniam turtui

    Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino 40 savivaldybių valdomų įmonių kolegialių valdymo organų sudarymo praktiką 16-oje savivaldybių ir nustatė reikšmingų korupcijos rizikos veiksnių. Tarnybos vertinimu, kai kur atrankos procedūros nėra pakankamai skaidrios, o sprendimai pernelyg priklauso nuo politinės valios.

    Analizė apėmė Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybes, taip pat Kretingos, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Lazdijų, Plungės ir Rokiškio rajonų savivaldybes. VšĮ Valdymo koordinavimo centro duomenimis, analizės metu veikė 216 savivaldybių valdomų įmonių, o kolegialūs valdymo organai buvo sudaryti 43 iš jų.

    STT atkreipė dėmesį, kad šių įmonių valdomas turtas yra reikšmingas viešajam interesui ir biudžetų tvarumui. Nurodoma, kad 2025 metų gruodžio 31 dieną savivaldybių valdomų įmonių portfelio apskaitinė turto vertė viršijo 4,3 mlrd. eurų, todėl valdybų formavimo skaidrumas tiesiogiai susijęs su rizikų valdymu ir paslaugų kokybe gyventojams.

    Plati merų diskrecija kelia riziką

    STT nustatė atvejų, kai merams suteikiama itin plati sprendimų laisvė, pavyzdžiui, spręsti, ar apskritai sudaryti atrankos komisiją, kas joje dirbs ir kuris kandidatas bus pasirinktas. Tarnybos vertinimu, kai nėra aiškių kriterijų, tokia tvarka didina subjektyvių sprendimų ir protegavimo tikimybę.

    Kaip pavyzdžiai minimi atvejai, kai kandidatų skyrimas vykdavo mero potvarkiais, o komisijų vaidmuo būdavo formalus arba jų išvis nebūdavo. STT teigimu, tokiose situacijose atranka gali tapti procedūriniu veiksmu, o ne realiu kompetencijų patikrinimu.

    Komisijų nešališkumas ir vertinimo aiškumas

    Analizėje fiksuota, kad kai kuriose savivaldybėse į atrankos komisijas skiriami asmenys, susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. STT vertinimu, tai gali daryti įtaką komisijos sprendimų nešališkumui, ypač kai tie patys asmenys nuosekliai dalyvauja atrenkant narius į kelias skirtingas tos pačios savivaldybės įmonių valdybas.

    Tarnyba taip pat pažymėjo, kad kandidatų vertinimo ir reitingavimo taisyklės ne visuomet yra pakankamai aiškios. Kai kuriuose protokoluose trūksta informacijos, kokiais metodais remtasi skiriant balus ar kodėl vieni kandidatai pakviesti į pokalbius, o kiti atmesti, todėl vėliau sunku patikrinti, ar sprendimai buvo pagrįsti.

    STT vertinimu, nepakankamai dokumentuotas vertinimas sudaro prielaidas selektyviam kandidatų traktavimui ir iš anksto nulemtam rezultatui. Tokia praktika taip pat apsunkina atskaitomybę, nes viešai ir instituciniu lygmeniu tampa sudėtinga paaiškinti, kodėl pasirinktas konkretus asmuo.

    Politiniai ryšiai ir nepriklausomumo formalizavimas

    STT atkreipė dėmesį į riziką, kai savivaldybių valdomų įmonių valdybose reikšmingą dalį sudaro politinėms partijoms ar politiniams komitetams priklausantys asmenys, o dalis jų įforminami kaip nepriklausomi nariai. Tarnybos analitinės antikorupcinės žvalgybos duomenimis, devyniose analizuotose savivaldybėse politiškai susijusių valdybų narių dalis siekė nuo 33 iki 50 proc.

    Taip pat fiksuota atvejų, kai tie patys asmenys dalyvauja kelių savivaldybių valdomų įmonių ar viešųjų įstaigų valdybose, pareigas eina kelias kadencijas iš eilės, o kai kurių valdybų narių ar vadovų artimieji turi ryšių su savivaldybės administracija. STT pabrėžia, kad šie ryšiai savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, tačiau didina interesų konfliktų ir kontrolės silpnėjimo tikimybę.

    STT pateikė pasiūlymus analizuotoms savivaldybėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Valdymo koordinavimo centrui, kaip mažinti nustatytas rizikas ir didinti atrankų skaidrumą. Nurodoma, kad subjektai per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgė arba planuoja atsižvelgti į tarnybos pastabas.

  • Seimo kontrolierius įspėja: nauja pažyma atskleidė rimtą spragą valstybės darbe

    Seimo kontrolierius 2026 metais paskelbė pažymą Nr. A50-36473/26, datuotą rugsėjo 30 dieną. Dokumentas viešinamas PDF formatu, tačiau pateiktame įraše nėra matomo turinio santraukos ar esminių išvadų.

    Tokia situacija apsunkina visuomenės galimybes greitai suprasti, kokį klausimą kontrolierius nagrinėjo, kokie pažeidimai ar trūkumai nustatyti ir kokių veiksmų tikimasi iš institucijų. Praktikoje tai mažina sprendimų skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą, nes reikšminga informacija lieka tik techniniame priede.

    Seimo kontrolieriai nagrinėja gyventojų skundus dėl institucijų pareigūnų veiksmų, vertina biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejus, teikia rekomendacijas. Tokios pažymos paprastai turi aiškiai įvardyti faktines aplinkybes, nustatytus trūkumus ir rekomenduojamus taisomuosius veiksmus, taip pat terminus, per kuriuos institucijos turi reaguoti.

    Pastaraisiais metais vis dažniau keliami reikalavimai, kad viešinant tokius dokumentus būtų pateikiama trumpa, aiškiai suprantama santrauka. Tai padeda greičiau identifikuoti sistemines problemas, palyginti skirtingas bylas ir užtikrinti, kad rekomendacijos neliktų tik formaliu įrašu.

    Kol pažymos turinys nėra aiškiai pristatytas pačiame puslapyje, svarbiausia visuomenei išlieka galimybė susipažinti su PDF dokumentu ir įvertinti, kokių pokyčių gali prireikti. Jei pažymoje nustatyti pažeidimai yra reikšmingi, institucijų atsakas ir rekomendacijų įgyvendinimas paprastai tampa vienu svarbiausių tolesnių viešojo valdymo skaidrumo testų.

  • NIK nustatė pažeidimus beveik visuose ugniagesių pirkimuose Kujavijos-Pamario regione 2019–2025 metais

    Patikrinimas apėmė 2019–2025 metus

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK patikrino, kaip Valstybinė priešgaisrinė tarnyba Kujavijos-Pamario vaivadijoje vykdė viešuosius pirkimus ir leido biudžeto lėšas įrangai bei paslaugoms. Auditas apėmė laikotarpį nuo 2019 metų sausio iki 2025 metų rugsėjo pabaigos.

    Iš viso buvo įvertinti 33 pirkimai, kurių bendra vertė siekė apie 26 000 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. NIK nurodė pažeidimų radusi 32-juose iš 33 ištirtų atvejų, todėl problemą įvardijo kaip sisteminę, o ne pavienę.

    Kokio pobūdžio klaidos fiksuotos?

    Anot NIK, nustatyti trūkumai siejosi ne vien su dokumentų tvarkymu, bet ir su pagrindiniais viešųjų pirkimų principais. Auditoriai akcentavo sąžiningos konkurencijos, skaidrumo, proporcingumo ir vienodo tiekėjų vertinimo užtikrinimo spragas.

    Be to, keturiose komendose, kaip pažymėjo NIK, buvo nesilaikoma ir vidinių taisyklių, taikomų mažesnės vertės pirkimams. Kontrolieriai papildomai peržiūrėjo 81 pirkimą, kuriems pirkimų įstatymo procedūros nebuvo taikomos, ir pažeidimų nustatė 58 atvejais.

    „Nustatyti trūkumai kartojosi, o tai rodo, kad kontrolės mechanizmai veikė nepakankamai veiksmingai“, – sakė NIK ataskaitoje apibendrintą išvadą pristatę auditoriai.

    Išleido lėšas, bet įrangos vis tiek trūko

    NIK atkreipė dėmesį ir į praktinę problemą: net vykdant pirkimus, dalyje padalinių išliko reikšmingų įrangos spragų. Įvardyta, kad kai kur trūko nuo vieno iki keliolikos tam tikrų komplektacijos elementų.

    Tarp pavyzdžių minimos nešiojamos pompos užterštam vandeniui, keturračiai ir transportavimo priemonės. Pasak auditorių, tai nebūtinai stabdė kasdienes užduotis, tačiau vertė intensyviau eksploatuoti turimą techniką ir taip didino nusidėvėjimo riziką.

    Žmogiškųjų išteklių ir priežiūros spragos

    NIK padarė išvadą, kad dalį problemų galėjo lemti žmogiškųjų išteklių trūkumas ir kompetencijų spragos. Komendose esą nepakako darbuotojų, turinčių pakankamą viešųjų pirkimų kvalifikaciją, o pirkimus kuruojantys pareigūnai dažnai vykdė ir kitas funkcijas.

    Auditoriai taip pat pabrėžė vadovų priežiūros svarbą: kai kontrolė silpna, tos pačios klaidos linkusios kartotis skirtinguose pirkimuose. NIK nurodė ir nustatytą nehigienišką lėšų panaudojimą, kuris siekė apie 21 000 eurų.

  • „Hyperliquid“ įkūrėjas: 24/7 prekyba nelemia onchain finansų – esmė yra savisauga ir skaidrumas

    „Hyperliquid“ įkūrėjas: 24/7 prekyba nelemia onchain finansų – esmė yra savisauga ir skaidrumas

    „Hyperliquid“ bendraįkūrėjas Jeffas Yanas teigia, kad visą parą veikianti prekyba nėra tikrasis onchain finansų pranašumas prieš tradicines biržas. Jo vertinimu, nuolatinės prekybos valandos labiau atspindi kriptoturto globalumą, o ne unikalią technologinę savybę.

    Pasak jo, kriptoturtui niekada nebuvo būtinos įprastos rinkų darbo valandos, nes ši turto klasė nuo pradžių yra tarptautinė. Be to, tradicinės finansų rinkos pastaraisiais metais taip pat ieško būdų prailginti prekybos sesijas, todėl vien 24/7 režimas vis mažiau skiria skirtingas sistemas.

    Kas iš tiesų skiria onchain?

    J. Yanas pabrėžė, kad esminis onchain finansų skirtumas yra savisauga, kai vartotojai patys išlaiko savo lėšų kontrolę. Tokia architektūra mažina priklausomybę nuo tarpininkų ir vieno kritinio gedimo taško, kuris gali tapti problemų šaltiniu krizės metu.

    „Onchain finansai iš esmės reiškia, kad vartotojai išlaiko savo lėšų kontrolę ir saugojimą. Tai yra svarbiausias dalykas“, – sakė Jeffas Yanas.

    Jo teigimu, tai ypač svarbu tais momentais, kai kyla problemų su sandorio šalimis, tarpininkais ar saugotojais. Tradicinėse struktūrose tokiose situacijose vartotojai dažnai priklauso nuo trečiųjų šalių sprendimų, apribojimų ar atsiskaitymo procesų.

    Skaidrumas – nepatogus, bet stiprus argumentas

    Antrasis ilgalaikis pranašumas, pasak J. Yano, yra skaidrumas: teoriškai galima matyti, kas vyksta sistemoje, o taisyklės įgyvendinamos taip, kad pasitikėjimas mažiau remiasi viena privačia organizacija. Nors kasdieniam vartotojui tai ne visada atrodo patrauklu, krizinėse situacijose skaidrumas tampa praktine vertybe.

    „Vartotojams labai svarbu turėti galimybę suprasti, kas vyksta sistemoje, nes tokio lygio pasitikėjimo ir neutralumo neturite, kai viską kontroliuoja viena privati organizacija“, – sakė Jeffas Yanas.

    Kartu jis pripažino, kad nepertraukiama prekyba vis dar turi reikšmę toms turto rūšims, kurios neturi nuolatinės viešos kainos, kai tradicinės biržos nedirba. Tokiais atvejais 24/7 prekyba gali padėti kainodarai ir suteikti rinkai orientyrą už įprastų sesijų ribų.

    Kur gali plėstis 24/7 prekyba?

    Paklaustas, kurios turto klasės galėtų būti kitas žingsnis, J. Yanas išskyrė privačias rinkas. Jo vertinimu, būtent ten dažnai susidaro daugiausia „vartų“ ir ribojimų, o platesnė kainodara ir prieiga galėtų sumažinti informacijos asimetriją.

    Pasak jo, tai nebūtinai reiškia, kad ribojimai taikomi iš blogos valios, tačiau pati sistema sukuria aukštas įėjimo kliūtis. Onchain infrastruktūra, jo manymu, gali sudaryti sąlygas ankstesnei ir globalesnei kainodarai, kuri nebūtų uždaryta vienos jurisdikcijos ar vieno rinkos centro rėmuose.

    J. Yano argumentas paprastas: onchain finansų stiprybė slypi ne darbo valandose, o architektūroje, kuri leidžia vartotojui išlaikyti kontrolę ir patikrinti sistemos veikimą. O 24/7 režimas, nors ir patogus, yra labiau pasekmė nei pagrindinis skiriamasis bruožas.

  • Vilkaviškio rajone ieško, kas prižiūrės skaidrumą gydymo įstaigose: NVO kviečia deleguoti atstovus

    Vilkaviškio rajono savivaldybė kviečia rajone veikiančias nevyriausybines organizacijas, atstovaujančias pacientų interesams, deleguoti atstovus į komisiją, kuri vertins asmens sveikatos priežiūros įstaigų atsparumą korupcijai ir skaidrumo praktiką.

    Komisija dirbs pagal savivaldybėje patvirtintą tvarką, o vertinimas bus grindžiamas atsparumo korupcijai indekso kriterijais. Tokie vertinimai paprastai apima interesų konfliktų valdymą, dovanų ir paslaugų priėmimo kontrolę, skaidrią viešųjų pirkimų ir laukimo eilių administravimo praktiką.

    Pacientus atstovaujančių organizacijų įtraukimas į komisijos darbą laikomas svarbiu skaidrumo elementu, nes leidžia sprendimuose atspindėti paslaugų gavėjų patirtį. Praktikoje tai gali padėti greičiau identifikuoti rizikas, susijusias su informacijos trūkumu, neaiškiomis taisyklėmis ar nevienoda pacientų aptarnavimo tvarka.

    Pastaraisiais metais sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama korupcijos prevencijai, o savivaldybių lygmens priemonės tampa viena iš svarbių grandžių greta nacionalinių antikorupcinių iniciatyvų. Didesnis skaidrumas siejamas ir su geresniu paslaugų prieinamumu, aiškesnėmis pacientų teisėmis bei mažesne neoficialių mokėjimų rizika.

    Organizacijos, norinčios deleguoti atstovą, turi pateikti raštišką pranešimą savivaldybei elektroniniu paštu iki spalio 2 dienos. Deleguojant atstovą rekomenduojama įvertinti jo patirtį pacientų teisių gynimo, viešojo administravimo ar antikorupcijos prevencijos srityse, kad komisijos darbas būtų kuo efektyvesnis.

  • Seime pripažino problemą: savivaldybių auditoriams trūksta žmonių ir nepriklausomumo

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Kauno rajono savivaldybėje susitiko su savivaldybių kontrolieriais ir aptarė, kaip veikia savivaldybių išorės kontrolės ir audito sistema. Daugiausia dėmesio skirta tam, kodėl kontrolės ir audito tarnyboms sunkėja vykdyti užduotis ir kokių pokyčių reikia, kad jos išliktų nepriklausomos.

    Susitikime kontrolieriai akcentavo, kad praktikoje daugėja situacijų, kai trūksta aiškumo dėl jų statuso ir darbo organizavimo. Taip pat iškelti klausimai dėl atrankos tvarkos, kadencijų reguliavimo, darbo sąlygų ir atsakomybės apimties, kuri savivaldybėse pastaraisiais metais pastebimai išaugo.

    Komiteto nariai išgirdo argumentus, kad didėjančios darbo apimtys dažnai nesutampa su turimais žmogiškaisiais ištekliais. Kontrolės ir audito tarnyboms tampa sunku pritraukti kvalifikuotus specialistus, o tai tiesiogiai veikia audito planų įgyvendinimą ir galimybes laiku įvertinti viešųjų lėšų naudojimą.

    Atlygis ir patrauklumas

    Diskusijoje daug dėmesio skirta darbo apmokėjimui, nes nuo jo priklauso pareigybės patrauklumas ir institucinis stabilumas. Kontrolieriai teigė, kad atlygio sistema ne visada atspindi kompetencijų lygį ir rizikas, su kuriomis susiduriama vertinant savivaldybių sprendimus bei didelės vertės pirkimus.

    Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad savivaldybių išorės kontrolė yra viena pagrindinių priemonių, padedančių užtikrinti skaidrų ir atsakingą viešųjų lėšų naudojimą. Jo teigimu, siekiant realaus nepriklausomumo, būtina spręsti atlygio nustatymo klausimą ir suderinti jį su pareigybei tenkančia atsakomybe.

    „Svarbu sistemiškai įvertinti savivaldybių kontrolierių veiklos teisinį reguliavimą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti jų nepriklausomumą. Kartu būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nepriklausomumo garantijų ir auditų kokybės bei rekomendacijų įgyvendinimo veiksmingumo“, – sakė J. Narkevič.

    Kas gali keistis toliau

    Komitetas nurodė, kad susitikime išsakytos įžvalgos bus vertinamos svarstant galimas teisėkūros iniciatyvas. Tarp krypčių minimas aiškesnis kadencijų ir atrankos modelis, stipresnės nepriklausomumo garantijos bei tokia apmokėjimo sistema, kuri leistų išlaikyti profesionalus ir mažintų kaitą.

    Parlamentarai pabrėžė, kad stipri savivaldybių kontrolės ir audito grandis yra būtina gero viešojo valdymo dalis. Nuo jos priklauso ne tik finansinė drausmė, bet ir gyventojų pasitikėjimas savivaldybių sprendimais, ypač tais atvejais, kai kalbama apie didelius projektus ir viešuosius pirkimus.