CP v2

Tag: Skaitmeninė ekonomika

  • Lenkijos ekonomika prieš lūžį: pigios algos nebeveikia, o DI diegimas versle vis dar atsilieka

    Lenkija turi stiprių inžinerinių kompetencijų ir sukauptą patirtį dirbant tarptautiniuose projektuose, tačiau vien to nepakanka tvirtai vietai pasaulinėje prekyboje. Varšuvos universiteto profesorė Katarzyna Śledziewska pabrėžia, kad šaliai reikia nuoseklios strategijos, kaip kurti ir valdyti didesnės vertės grandines.

    Pasak ekspertės, tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie sprendimų kūrėjo, turinčio teises į produktą, duomenis ir technologiją. Tai reiškia, kad užsienio investicijas verta vertinti ne vien pagal sukurtų darbo vietų skaičių, bet ir pagal tai, ar jos atneša mokslinių tyrimų, tiekėjų augimo ir produktinių sprendimų centrus.

    Nuo konteinerių prie gigabitų

    Profesorė savo knygoje apie tarptautinę prekybą skaitmeninėje eroje šį pokytį apibūdina kaip perėjimą nuo konteinerių prie gigabitų. Eksporto vertė vis dažniau kuriama ne tik gamykloje, bet ir programinėje įrangoje, duomenyse, paslaugose bei santykyje su klientu.

    Todėl įmonėms tampa svarbu ne vien pagaminti produktą, bet ir pasiūlyti visą sprendimą: nuotolinį stebėjimą, atnaujinimus, diagnostiką, garantuotą paslaugos lygį ar finansavimo modelį. Tokia kryptis stiprina konkurencingumą net ir tuomet, kai darbo jėga nebe pigi.

    Kodėl pigios algos nebepranašumas

    Lenkija pagal nominalųjį bendrąjį vidaus produktą yra tarp maždaug 20 didžiausių pasaulio ekonomikų, tačiau ankstesnis modelis, paremtas santykinai mažesnėmis darbo sąnaudomis, pasiekia ribas. Augant atlyginimams, konkurencinis pranašumas turi persikelti į našumą, technologijas, intelektinę nuosavybę ir prekės ženklą.

    Skaitmeninėje ekonomikoje įėjimas į užsienio rinkas vis dažniau reiškia prisijungimą prie konkrečių platformų ir ekosistemų. Praktikoje nepakanka išversti svetainę, nes reikia integruoti mokėjimus, logistiką, grąžinimus, klientų aptarnavimą ir duomenų mainus taip, kad sistemos veiktų suderintai.

    DI diegimo spraga ir rizika

    Vienas silpniausių taškų, pasak ekspertės, yra dirbtinis intelektas: Lenkija turi stiprų IT sektorių ir kuria sprendimus užsienio klientams, bet vietinių diegimų mastas vis dar per mažas. Eurostato duomenimis, 2025 metais bent vieną DI technologiją naudojo 8,4 proc. Lenkijos įmonių, turinčių ne mažiau kaip 10 darbuotojų, kai ES vidurkis siekė 20 proc.

    Skirtumai ryškūs ir pagal įmonių dydį: DI naudojo 5,8 proc. mažų įmonių, 14,8 proc. vidutinių ir 45,8 proc. didelių. Dėl to kyla rizika, kad verslas DI naudos daugiausia kaip svetimų platformų vartotojas, o tai gerina efektyvumą, bet nepadeda pakilti vertės grandinėje ir išlaikyti kontrolės klientų santykiui.

    „Didžiausias pavojus yra tai, kad liksime tik svetimų platformų vartotojai ir toliau būsime žemesniame vertės grandinės lygyje“, – sakė Katarzyna Śledziewska.

    Ekspertės teigimu, paramos priemonės turėtų apimti ne tik mokymus, bet ir realią pagalbą diegiant DI: prieigą prie skaičiavimo infrastruktūros, testavimo aplinkų, konsultacijas dėl duomenų, kibernetinio saugumo ir pilotinių projektų finansavimą. Esminė sąlyga – eksportuoti ne vien programuotojų darbą, o savus produktus, sistemas ir pilnus sprendimus.

  • Lenkijos ekonomika ties lūžiu: mažų algų modelis nebeveikia, o proveržį stabdo DI diegimo spragos

    Lenkija sparčiai artėja prie ekonominio lūžio: ilgą laiką konkurencingumą rėmęs žemų darbo sąnaudų modelis blėsta, o augimui vis dažniau reikia produktyvumo, inovacijų ir technologijų. Apie tai kalba prof. Katarzyna Śledziewska, tarptautinės prekybos ir skaitmeninės ekonomikos tyrėja, pabrėžianti, kad vien ekspertų ir žinių nepakanka be nuoseklios strategijos.

    Pasak jos, tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie vertės kūrėjo ir savininko. Tai reiškia didesnę intelektinės nuosavybės, prekės ženklų, duomenų ir ilgalaikių klientų santykių svarbą, o ne vien gamybą ir fizinių prekių eksportą.

    Lenkija šiandien priskiriama prie maždaug dvidešimties didžiausių pasaulio ekonomikų pagal nominalų bendrąjį vidaus produktą. Šią poziciją padėjo pasiekti gebėjimas prisitaikyti, verslumas ir greitas rinkos ekonomikos taisyklių perėmimas, taip pat integracija į Europos ir pasaulines tiekimo grandines.

    Nuo konteinerių prie gigabitų

    Prof. K. Śledziewska akcentuoja, kad tarptautinė prekyba vis labiau priklauso nuo duomenų, algoritmų, platformų, standartų ir sistemų suderinamumo. Eksporto vertė kuriama ne tik gamykloje, bet ir programinėje įrangoje, duomenyse, aptarnavime bei santykyje su klientu.

    Ši kryptis glaudžiai susijusi su servitizacija, kai produktas jungiamas su paslauga, skaitmeniniais atnaujinimais, nuotoline diagnostika ar garantuotu prieinamumu. Tokiu atveju klientas perka ne vien prekę, o funkcionalumą, patikimumą ir tęstinumą, o įmonė gali konkuruoti ne tik kaina.

    Skaitmeninėje ekonomikoje įėjimas į užsienio rinką reiškia įsiliejimą į konkretų ekosistemų tinklą. Įmonei nebeužtenka lokalizuoti svetainę, nes reikia integruotis su vietiniais atsiskaitymais, logistika, grąžinimų valdymu ir klientų aptarnavimo kanalais.

    DI tampa ir vartais, ir kliūtimi

    Didžiausia problema, anot ekspertės, yra ne talentų ar IT sektoriaus trūkumas, o per lėtas technologijų įsisavinimas pačiose įmonėse. Tai ypač matoma mažose ir vidutinėse bendrovėse, kurios dažnai neturi duomenų kultūros, modernių informacinių sistemų ar aiškių investicinių planų.

    Eurostato duomenimis, 2025 metais bent vieną dirbtinis intelektas technologiją naudojo 8,4 proc. Lenkijos įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 10 darbuotojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 20 proc. Mažose įmonėse DI taikė 5,8 proc., vidutinėse 14,8 proc., o didelėse 45,8 proc.

    Ši atotrūkio logika lemia riziką, kad šalis kuria sprendimus užsienio klientams, bet pernelyg lėtai skaitmenina savo ekonomiką. Be kokybiškų duomenų, suderinamų sistemų ir stipraus kibernetinio saugumo, DI tampa ne tik produktyvumo įrankiu, bet ir papildomu įėjimo į rinką barjeru.

    „Didžiausias tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie vertės kūrėjo ir savininko“, – sakė prof. Katarzyna Śledziewska.

    Ekspertė pabrėžia, kad pavojinga likti vien kitų platformų naudotojais: efektyvumas gali augti, tačiau vertės grandinėje įmonės išliks žemiau, neturėdamos kontrolės nei technologijai, nei duomenims, nei santykiui su klientu. Sprendimas, jos vertinimu, yra ne bandymas kiekvienam kurti bazinius modelius, o gebėjimas turėti savas taikomąsias DI sistemas, domeno žinias, procesus ir produktus, kurių sunku kopijuoti.

    Kad tai įvyktų greičiau, reikalinga praktinė parama diegimui: skaičiavimo infrastruktūra, testavimo centrai, reguliacinės smėliadėžės, duomenų ir kibernetinio saugumo konsultacijos bei finansavimas pilotiniams projektams. Toks palaikymas, anot ekspertės, turėtų būti nukreiptas ne tik į skaitmeninių sprendimų kūrėjus, bet ir į tradicines įmones, kurios gali kelti produktyvumą ir eksporto mastą.

  • Steam parduodamas žaidimas už 850 eurų: kas slypi už „Congratulations On Your Purchase“?

    Steam parduodamas žaidimas už 850 eurų: kas slypi už „Congratulations On Your Purchase“?

    Platformoje „Steam“ dėmesį patraukė neįprastas projektas „Congratulations On Your Purchase“, kuris kainuoja apie 850 eurų. Tai suma, prilygstanti naujai žaidimų konsolei ar net vidutinės klasės vaizdo plokštei, tačiau pats žaidimas pateikiamas kaip socialinis eksperimentas.

    Kūrėjai šią idėją pristato kaip tyčia minimalistinę ir paremtą ne turiniu, o kaina. Žaidimo aprašyme pabrėžiama, kad jis nėra ilgiausias ar sudėtingiausias, o pagrindinis jo išskirtinumas – tai, kad beveik niekas jo neturi.

    „Ne ilgiausia. Ne sudėtingiausia. Ne pažangiausia. Tiesiog brangiausia“, – rašoma žaidimo aprašyme.

    Įsigijęs žaidimą vartotojas patenka į prabangos kupiną virtualų pasaulį, kuriame akcentuojamas turto demonstravimas: raudonas kilimas, paparacų blyksniai, snobiška atmosfera. Vis dėlto reali veikla čia beveik nesvarbi, nes pati koncepcija sąmoningai verčia klausti, už ką iš tiesų mokama.

    Pagrindinė mechanika apsiriboja simboliniu statuso ženklu: žaidėjas gali įrašyti savo slapyvardį į specialią sieną, skirtą pirkėjams. Kūrėjų teigimu, šis įrašas matomas visiems, kurie taip pat ryžtųsi įsigyti žaidimą, todėl įsigijimas tampa tarsi bilietu į uždarą klubą.

    Toks sprendimas taikosi į platesnę skaitmeninės prabangos tendenciją, kai vertė kuriama ne funkcionalumu, o retumu ir įvaizdžiu. Žaidimų industrijoje jau seniai matyti, kad vartotojai gali mokėti dideles sumas už kosmetinius elementus ar kolekcinius daiktus, kurie nesuteikia apčiuopiamos žaidybinės persvaros, bet leidžia išsiskirti.

    Vis dėlto viešai matomi „Steam“ aktyvumo rodikliai leidžia manyti, kad šis eksperimentas masinio susidomėjimo nesulaukė. Tokie projektai dažniau tampa diskusijų objektu apie kainodarą, statuso vartojimą ir ribą tarp satyros bei produkto, o ne realia alternatyva tradiciniams žaidimams.

  • Pigi ryšiai gali baigtis: operatoriai ragina keisti taisykles ir kainodarą, kad užtektų investicijoms

    Telekomunikacijų rinkoje vis garsiau skamba perspėjimas: ilgai tikėtis ir aukštos ryšio kokybės, ir nuolat žemų sąskaitų gali nebepavykti. Europos ekonomikos kongrese operatorių, reguliuotojų ir rinkos ekspertų diskusijoje sutarta, kad dabartinis modelis vis sunkiau suderina kainų spaudimą ir būtinybę investuoti į tinklus.

    Operatoriai siekia daugiau lankstumo formuojant kainodarą ir mažiau iš anksto nustatytų ribojimų, kurie, jų teigimu, nebeatitinka dabartinės itin konkurencingos rinkos realybės. Kartu keliama ir vadinamųjų didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybės tema, nes jų platformos generuoja didelę srauto dalį, tačiau tinklų plėtrą daugiausia finansuoja ryšio paslaugų teikėjai.

    Rinka auga, bet maržos spaudžiamos

    Lenkijos elektroninių ryšių reguliuotojas UKE nurodė, kad telekomunikacijų rinkos vertė 2025 metais augo iki 46 mlrd. zlotų, tai yra apie 10,7 mlrd. eurų. Palyginimui, 2024 metais ji siekė 44 mlrd. zlotų, arba apie 10,2 mlrd. eurų.

    Reguliuotojo vertinimu, infrastruktūra ir toliau plečiama, o aprėptis miestuose artėja prie 80 proc., priemiesčiuose ir kaimiškose teritorijose – prie 70 proc. Vis dėlto operatorių atstovai pabrėžė, kad organiško augimo etapas silpsta, o investicijų poreikiai didėja dėl technologinės pažangos ir didėjančių vartotojų lūkesčių.

    Didžiųjų operatorių atstovai akcentavo, kad sektorius yra griežtai reguliuojamas ne tik ryšių priežiūros institucijų, bet ir kitų priežiūros organų, kurie vertina kainų pokyčius bei vartotojų apsaugą. Pasak jų, tokia reguliacinė aplinka riboja greitą prisitaikymą prie sąnaudų ir investicinių ciklų.

    „Kartais turime jausmą, kad esame tarsi replėse: vienas reguliuotojas nurodo, kaip vykdyti pagrindinę veiklą, kitas vertina kainų pokyčius, o erdvės sprendimams lieka vis mažiau“, – sakė vieno iš didžiųjų operatorių atstovas.

    Kainų dilema: kokybė kainuoja

    Diskusijoje ryškiausiai išsiskyrė klausimas, ar vartotojai yra pasirengę mokėti daugiau už ryšį, kad būtų užtikrintas tinklų modernizavimas ir atsparumas. Investicinės bankininkystės atstovas teigė, kad Lenkijos mobiliojo ryšio vidutinės pajamos iš vieno vartotojo yra vienos mažiausių Europoje: apie 7 eurus per mėnesį, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 14 eurų.

    Jo argumentas paprastas: jei kainos net ir pastebimai pakiltų, šalis vis tiek išliktų pigesniame regione, tačiau operatoriai turėtų daugiau galimybių finansuoti 5G plėtrą, optikos diegimą, tinklų tankinimą ir energetinį efektyvumą. Kita vertus, reguliuotojas priminė socialinę pusę: daliai visuomenės, ypač vyresnio amžiaus gyventojams, kaina išlieka barjeru, todėl pokyčiai turi būti derinami su prieinamumo priemonėmis.

    „Tikėtis, kad ryšys bus ir geriausios kokybės, ir pigiausias Europoje, nėra tvarus modelis ilgesniam laikui“, – sakė diskusijoje dalyvavęs rinkos ekspertas.

    Buvusi reguliuotojos ir skaitmeninimo ministerijos vadovė atkreipė dėmesį, kad dalis šiandien taikomų taisyklių atsirado laikais, kai fiksuoto ryšio rinkoje dominavo monopolis, o mobiliajame segmente – oligopolis. Jos vertinimu, dabartinė konkurencinė aplinka reikalauja daugiau pasitikėti rinkos mechanizmais, kartu aiškiai apibrėžiant vartotojų apsaugą.

    Ryšys – ir kritinė infrastruktūra

    Diskusijoje pabrėžta, kad telekomunikacijų tinklai seniai peržengė vien tik komercinės paslaugos ribas. Jie laikomi kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso valstybės institucijų darbas, visuomenės informavimas, ekstremalių situacijų valdymas ir ekonomikos tęstinumas.

    Atskiras dėmesys skirtas antžeminei radijo ir televizijos transliavimo infrastruktūrai, kuri krizėse gali tapti patikimesniu informavimo kanalu, kai mobilieji tinklai perkraunami arba jų veikimas sutrinka. Rinkos dalyviai akcentavo, kad atsparumui reikia ne tik technologijų, bet ir ilgalaikio finansavimo bei aiškios reguliacinės krypties.

    Didžiosios platformos ir nevienodos taisyklės

    Operatoriai taip pat kėlė klausimą dėl didžiųjų technologijų bendrovių vaidmens. Pasak jų, tokios platformos kaip „Google“, „Apple“, „Meta“ ar „Amazon“ Europoje naudojasi ryšio tinklais, tačiau sektorius jaučiasi turintis disproporciškai didelę investicinę naštą, kai tuo tarpu platformoms taikomas kitoks reguliacinis režimas.

    Ši tema Europos mastu aptariama jau ne vienerius metus, o diskusijos centre – ar ir kaip turėtų būti dalijamasi infrastruktūros kaštais, kai duomenų srautus vis labiau lemia vaizdo transliacijos, debesijos paslaugos ir DI sprendimai. Telekomunikacijų sektorius tikisi, kad taisyklės taps labiau subalansuotos, o konkurencijos sąlygos – panašesnės visiems rinkos dalyviams.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiais metais ryšio paslaugų kainų tema neišnyks, nes tinklų modernizavimas reikalauja nuolatinių investicijų, o vartotojų poreikiai auga. Klausimas lieka atviras: kaip suderinti investicijų tempą, socialinį prieinamumą ir sąžiningas konkurencijos sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje.