CP v2

Tag: Skaitmeninė leidyba

  • Lenkijos pramogų portalai griežtina taisykles: ką tai reiškia skaitytojams ir turinio kūrėjams?

    Lenkijos pramogų portalai griežtina taisykles: ką tai reiškia skaitytojams ir turinio kūrėjams?

    Lenkijos žiniasklaidos grupė „Wirtualna Polska Media“ paskelbė įspėjimą dėl savo portale skelbiamo turinio naudojimo. Bendrovė nurodo, kad turinio atsisiuntimas, kopijavimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be aiškaus sutikimo yra draudžiamas, nepriklausomai nuo turinio formos ar pateikimo būdo.

    Tekste akcentuojama, kad apribojimai taikomi ne tik tekstams, bet ir nuotraukoms, vaizdo įrašams, garso įrašams, grafikai, duomenims bei duomenų bazėms. Taip pat atskirai pabrėžiama, jog tai apima tiek rankinius, tiek automatizuotus metodus, įskaitant sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu ar mašininiu mokymusi.

    Vis dėlto bendrovė įvardija ir aiškią išimtį: turinys gali būti naudojamas tiek, kiek būtina paieškos sistemoms indeksuoti ir palengvinti informacijos paiešką internete. Tokia formuluotė atitinka įprastą Europos praktikos logiką, kai paieškos sistemų veikimas laikomas būtinu skaitmeninės informacijos ekosistemai, tačiau masinis pernaudojimas ar perspausdinimas siejamas su autorinių teisių rizikomis.

    Praktikoje tokie perspėjimai dažniausiai nukreipti į kelias sritis: turinio perpublikavimą kituose portaluose, agregatorių veiklą, automatinį straipsnių rinkimą, taip pat duomenų rinkimą, kuris gali būti naudojamas DI modeliams mokyti ar atkurti panašų turinį. Žiniasklaidos įmonėms tai tampa vis aktualesne tema dėl augančio automatizuoto turinio nuskaitymo masto ir bandymų komerciškai išnaudoti redakcijų darbą be licencijų.

    Skaitytojams tokie pareiškimai dažniausiai nieko nekeičia kasdieniame naršyme, tačiau jie gali turėti įtakos tiems, kurie talpina straipsnių kopijas socialiniuose tinkluose, forumuose ar kitose svetainėse. Turinio kūrėjams, agentūroms ir verslams tai signalas atidžiau vertinti, ar naudojami tekstai, citatos, ekrano nuotraukos ar duomenys turi teisėtą pagrindą, o prireikus derinti licencijas su teisių turėtoju.

    Tokios nuostatos atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kas leidžiama skaitmeninėje erdvėje, ir sustiprinti kontrolę dėl turinio platinimo. Tai ypač aktualu, kai turinys renkamasis automatizuotai ir vėliau panaudojamas kuriant panašius tekstus ar produktus, konkuruojančius su originaliais leidėjais.

  • Niujorke duris atvėrė „Audible“ pop-up knygynas be nė vienos spausdintos knygos: ką siūlo?

    Niujorke duris atvėrė „Audible“ pop-up knygynas be nė vienos spausdintos knygos: ką siūlo?

    Niujorke šį mėnesį startavo „Audible Story House“ – laikinas pop-up knygynas, kuriame lankytojai neras nė vienos spausdintos knygos. Vietoje lentynų su leidiniais čia siūlomos klausymosi erdvės ir šimtai audioknygų, kurias galima patirti per ausines ar specialiai įrengtuose poilsio kampeliuose.

    „Audible“ šią idėją pristato kaip atsaką į augantį audioknygų populiarumą ir platesnę tendenciją, kai skaitmeniniai produktai vis dažniau perkeliami į fizines, bendruomenę buriančias patirtis. Įmonė tikisi, kad erdvė taps ne tik reklamos kanalu, bet ir savotišku literatūros klausymosi klubu.

    Kaip veikia knygynas be knygų

    „Audible Story House“ sukurta kaip kultūrinis klubas: lankytojai gali pasirinkti dominančius kūrinius ir jų ištraukas klausytis vietoje. Koncepcija primena biblioteką ar saloną, kuriame svarbiausia ne fizinis leidinys, o pats turinys ir jo patyrimas per garsą.

    Pasak „Audible“, kolekcija nuolat atnaujinama, kad atspindėtų tai, ko klausytojai ieško šiuo metu. Tai reiškia, kad erdvėje dėmesys gali krypti tiek į klasiką, tiek į staiga išpopuliarėjusius naujus kūrinius.

    „Matome, kad audioknygos įgauna pagreitį. Tam įtakos turi ir BookTok bendruomenė, kuri atveda naujas auditorijas, o knygų klubai bei knygynai dabar išgyvena savotišką atgimimą“, – sakė „Audible“ pasaulinis prekės ženklo ir turinio rinkodaros vadovas Jamesas Finnas.

    Dolby Atmos ir klausymosi sesijos

    Erdvėje įrengtos ir gilesniam įsitraukimui skirtos zonos. Viena jų – Dolby Atmos klausymosi salonas, kuriame garsas atkuriamas per erdvinę garso sistemą, taip kuriant labiau įtraukiantį pasakojimo pojūtį.

    Numatomos ir suplanuotos sesijos, orientuotos ne tik į literatūrą, bet ir į atsipalaidavimą po darbo. Idėja paprasta: audioknyga gali tapti ne fonu, o sąmoningai pasirenkama veikla, panašiai kaip apsilankymas kino teatre ar renginyje.

    „Norime, kad žmonės galėtų ateiti į suplanuotas sesijas: nuo garso vonių atsipalaidavimui iki visiško pasinėrimo į istoriją, pavyzdžiui, „Hario Poterio“ pasaulį“, – sakė Jamesas Finnas.

    Auganti audioknygų rinka ir kodėl tai svarbu

    „Audio Publishers Association“ duomenimis, audioknygų pardavimai Jungtinėse Valstijose 2024 metais pasiekė apie 2 milijardus eurų ir per penkerius metus beveik padvigubėjo. Tokie skaičiai rodo, kad formatas tapo masinis, o ne nišinis, ir vis dažniau konkuruoja dėl vartotojų laiko su vaizdo turiniu.

    Pop-up knygynas Niujorke veiks visą mėnesį nuo trečiadienio iki sekmadienio. „Audible“ šiuo projektu tarsi tikrina, ar audioknygoms galima sukurti fizinį „susitikimo tašką“ mieste, kuriame kultūrinės naujovės dažnai išbandomos pirmiausia.

    Nors spausdintos knygos iš lentynų niekur nedingsta, tokie eksperimentai rodo, kaip keičiasi skaitymo įpročiai: vis daugiau žmonių literatūrą vartoja kelionėse, sportuodami ar dirbdami, o leidėjai ieško būdų šį įprotį paversti ir bendruomenine patirtimi.

  • Lenkijos portalas „Focus.pl“ plečia istorijos rubriką: nuo archeologijos atradimų iki svarbiausių datų

    Lenkijos portalas „Focus.pl“ plečia istorijos rubriką: nuo archeologijos atradimų iki svarbiausių datų

    Lenkijos portalas „Focus.pl“ skelbia plečiantis istorijos tematiką ir kviečia skaitytojus sekti naujausius tekstus apie Lenkijos bei pasaulio praeitį. Rubrikoje žadama aprėpti istorinius įvykius, reikšmingas asmenybes ir archeologinius atradimus, pateikiant juos populiaria, plačiai auditorijai suprantama forma.

    Tokio tipo turinys pastaraisiais metais auga visoje Europoje, nes skaitytojai vis dažniau ieško konteksto, padedančio suprasti dabarties konfliktus, sienų kaitą, ekonomines krizes ar politinių idėjų kilmę. Istorijos rubrikos dažnai veikia kaip tiltas tarp aktualijų ir ilgesnių procesų, kai greitoms naujienoms pritrūksta gylio.

    „Mūsų tikslas yra rašyti taip, kad istorija būtų naudinga šiandien, o ne liktų vien datų sąrašas“, – skelbia portalo „Focus.pl“ pristatymo žinutė.

    „Focus.pl“ rubrika akcentuoja ir archeologiją, kuri šiuo metu išgyvena technologinį šuolį. Vis plačiau taikomi neinvaziniai metodai, tokie kaip nuotoliniai žemės paviršiaus skenavimai ir geofiziniai tyrimai, leidžia aptikti objektus neardant radimvietės, o laboratoriniai metodai padeda tiksliau datuoti radinius ir atkurti žmonių mitybą bei migraciją.

    Portalas taip pat pristato save kaip gyvenimo būdo žurnalą, rašantį apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius. Toks modelis leidžia istorijos turinį įkomponuoti greta kasdienių temų, o praeities pasakojimus susieti su tuo, kas, kaip teigiama, realiai daro įtaką gyvenimo kokybei.