CP v2

Tag: Skaitmeninė priklausomybė

  • Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencijoje pasirašyta sutartis dėl projekto „Discover – Out of the shell“, kuris pristatomas kaip pirmasis Italijoje specializuotas centras, skirtas skaitmeninių technologijų ir socialinių tinklų naudojimo rizikoms mažinti. Iniciatyvą įgyvendina ASL Toscana centro, Florencijos savivaldybė ir kooperatyvas „ReteSviluppo“.

    Centro tikslas – ne tik reaguoti į probleminį naudojimą, bet ir stiprinti sąmoningus įpročius, kai ekranų laikas nekonkuruoja su santykiais, sportu, kultūra ar bendruomeninėmis veiklomis. Planuojama, kad „Discover“ pilnu pajėgumu pradės veikti po vasaros.

    „Skaitmeninės technologijos yra kasdienė jaunų žmonių gyvenimo dalis ir didelė galimybė. Būtent todėl turime pareigą padėti jomis naudotis sąmoningiau, išlaikant pusiausvyrą tarp laiko internete ir laiko santykiams bei patirtims“, – sakė Florencijos jaunimo politikos kuratorė Letizia Perini.

    Europa griežtina taisykles

    Skaitmeninės priklausomybės ir nepilnamečių apsaugos tema sparčiai persikelia iš ekspertų diskusijų į politinių sprendimų lauką. ES mastu vis daugiau dėmesio skiriama platformų atsakomybei ir vaikų saugai internete, ypač vertinant dizaino sprendimus, kurie skatina ilgesnį naršymą ir impulsyvų turinio vartojimą.

    Šią vasarą Prancūzija paskelbė planus riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o Jungtinėje Karalystėje pristatytos idėjos dėl naktinio socialinių tinklų naudojimo ribojimo vyresniems paaugliams. Europos Komisija taip pat viešai rėmė priemones, kurios stiprintų nepilnamečių apsaugą interneto aplinkoje.

    Italija renkasi prevenciją

    Skirtingai nei dalis šalių, kurios pirmiausia eina draudimų keliu, Italijoje kol kas labiau akcentuojamas prevencinis modelis. „Discover“ koncepcija remiasi dviem kryptimis: vadovaujamu atsijungimu ir sąmoningo technologijų naudojimo ugdymu, kad jauni žmonės taptų aktyviais savo laiko šeimininkais, o ne pasyviais turinio vartotojais.

    Numatoma, kad centras dirbs su 10–25 metų jaunuoliais. Veiklose žadami konsultavimo ir nukreipimo mechanizmai, klausymo kabinetas, praktiniai užsiėmimai apie medijų raštingumą, taip pat veiklos, skirtos socialiniam ryšiui stiprinti, pavyzdžiui, stalo žaidimai, rankdarbiai ir grupiniai užsiėmimai.

    Centras bus atviras ne tik jaunimui, bet ir tėvams bei ugdytojams, kuriems dažnai trūksta aiškių priemonių, kaip kalbėtis apie ekranų laiką be konflikto. Sudėtingesniais atvejais, kai matomas socialinis atsitraukimas, izoliacija ar psichologinis distresas, numatytas ASL įsitraukimas koordinuojant specializuotas paslaugas regione.

    „Svarbi pridėtinė vertė yra galimybė prevenciją derinti su nuolatiniu ryšiu su atsakingomis paslaugomis. Visa tai daroma įgalinimo perspektyvoje, toli nuo paprasto draudimų ar ribojimų logikos“, – pabrėžė ASL Toscana centro vadovas Valerio Mari.

    Ekspertai pabrėžia, kad probleminis skaitmeninių technologijų naudojimas dažnai susijęs ne vien su valios stoka, o su miego režimu, emocine savijauta, patyčiomis, nerimu ar socialinės paramos trūkumu. Todėl tokie centrai gali tapti tarpine grandimi tarp mokyklos, šeimos ir sveikatos sistemos, kai pagalba reikalinga greitai, bet dar nėra prireikę stacionarių paslaugų.

  • Paaugliai vis dažniau renkasi DI pokalbius: mokslininkai perspėja apie emocinės raidos rizikas

    Paaugliai vis dažniau renkasi DI pokalbius: mokslininkai perspėja apie emocinės raidos rizikas

    DI tampa emociniu patarėju

    Paaugliai vis dažniau ieško emocinės paramos ir patarimų apie draugystę, šeimos konfliktus ar romantinius santykius ne pas bendraamžius, o pas dirbtinis intelektas paremtus pokalbių robotus. Arizona State University mokslininkai žurnale „The Lancet Child & Adolescent Health“ įspėja, kad nekontroliuojamas toks įprotis gali trukdyti sveikai emocinei brandai.

    Nors DI paslaugos suteikia greitą, nevertinantį atsaką ir gali sumažinti vienišumo jausmą, tyrėjai pabrėžia riziką: paauglys gali išmokti vengti sudėtingų, bet būtinių realaus gyvenimo situacijų. Emociniai įgūdžiai, tokie kaip ribų brėžimas ar konfliktų sprendimas, dažniausiai formuojasi būtent per tikras, kartais nemalonias sąveikas.

    Ką rodo duomenys apie mastą

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad DI integracija į paauglių kasdienybę įgavo masinį mastą. Pew Research Center duomenys rodo, jog 64 proc. JAV paauglių yra naudoję interaktyvias DI priemones, o Center for Democracy & Technology apklausose dalis jaunuolių nurodo kreipiantys į pokalbių robotus patarimų dėl santykių su bendraamžiais.

    Pasak autorių, šioje aplinkoje ypač išryškėja praktinė problema: amžiaus patikros ir tėvų kontrolės priemonės dažnai neveikia taip, kaip numatyta. Dėl to paaugliai gali lengvai pasiekti turinį ar patarimus, kurie atrodo profesionalūs, tačiau nėra pritaikyti nepilnamečių psichologiniam saugumui.

    „Technologijos vystosi ypač greitai, greičiau nei spėja mokslas ir reguliavimas“, – sakė prof. Thao Ha iš Arizona State University.

    Dvi pagrindinės grėsmės paauglių raidai

    Mokslininkai išskiria vadinamąjį santykių išstūmimą, kai sudėtingi pokalbiai su žmonėmis pakeičiami patogiais dialogais su sistema. Vietoj bandymo susitaikyti po ginčo, išgirsti kritiką ar priimti kitą nuomonę, pasirenkamas greitas patvirtinimas, kuris nekelia vidinio diskomforto.

    Antra rizika – neadaptyvus mokymasis apie santykius, kai DI sukuria pernelyg sklandaus bendravimo iliuziją. Jei didelė dalis „socialinės praktikos“ vyksta aplinkoje, kur atsakymai pateikiami akimirksniu ir dažnai orientuoti į vartotojo pasitenkinimą, realaus gyvenimo konfliktai gali atrodyti nepakeliami, o atstūmimas – daug skausmingesnis.

    „DI sukonstruotas taip, kad būtų palankus tau, o tai mažina patirtį mokytis per iššūkius ir kliūtis“, – teigė tyrimo bendraautorė, moksleivė Susana Ortega.

    Kada DI gali padėti

    Tyrėjai pabrėžia, kad DI ne visada yra žala, nes kai kurioms grupėms tai gali būti vienas lengviausiai prieinamų informacijos ir emocinio palaikymo kanalų. Paaugliai iš atokesnių vietovių, turintys negalią ar patiriantys socialinę atskirtį, neretai susiduria su ribotu psichologinės pagalbos prieinamumu.

    Dėl šios priežasties autoriai nesiūlo paprastų draudimų, kurie praktikoje dažnai būna apeinami. Vietoj to akcentuojama, kad platformos turėtų būti kuriamos taip, jog skatintų refleksiją, atsargiau reaguotų į jautrias temas ir, esant rizikai, nukreiptų paauglį į patikimą pagalbą bei realų pokalbį su žmogumi.

    Siekiant aiškiau suprasti, kada skaitmeninės sąveikos padeda, o kada didina psichologines rizikas, Arizona State University komanda pradėjo ilgalaikį tyrimą, kuriame 18 mėnesių stebimos kasdienės skaitmeninės paauglių sąveikos. Mokslininkai tikisi, kad rezultatai padės sukurti saugesnes gaires ir geresnius apsaugos mechanizmus nepilnamečiams.