CP v2

Tag: Skaitmeninė rinka

  • „Netflix“ pigesnis planas su reklamomis ateina į Lenkiją: atskleidė, kada jis pasieks ir mus

    „Netflix“ pigesnis planas su reklamomis ateina į Lenkiją: atskleidė, kada jis pasieks ir mus

    „Netflix“ skelbiasi fiksuojantis rekordinius rezultatus su pigesniu prenumeratos planu, kuriame rodoma reklama. Pasak bendrovės, šiuo planu jau naudojasi daugiau kaip 250 000 000 žiūrovų visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje ir Lenkijoje jis kol kas dar nepasiūlytas.

    Apie plėtrą „Netflix“ pranešė reklamos rinkai skirtame renginyje „Upfront“. Bendrovė nurodė, kad planą su reklamomis ketina išplėsti į dar 15 naujų rinkų, o tarp jų įvardyta ir Lenkija.

    Kada planas atsiras regione?

    „Netflix“ teigia, kad plėtra numatyta 2027 metais, tačiau tikslesnės datos kol kas nepateikė. Tai reiškia, kad pigesnio plano su reklamomis mūsų regione gali tekti palaukti, o konkretesni terminai veikiausiai paaiškės artėjant startui.

    Nors oficialiai kalbama apie Lenkiją, tokie sprendimai dažnai daromi regioniniu principu, todėl vartotojai Lietuvoje taip pat stebi, ar planas galiausiai bus pasiūlytas ir mūsų rinkoje. Kol kas „Netflix“ Lietuvai atskiro grafiko nepaskelbė.

    Kiek galėtų kainuoti Lietuvoje?

    „Netflix“ kainos Lietuvoje priklauso nuo pasirinkto plano, o pigesnis variantas su reklama, jei būtų pristatytas, tikėtina būtų pozicionuojamas kaip įėjimo į platformą pasiūlymas. Lenkijos žiniasklaidoje svarstoma, kad kaina turėtų būti apčiuopiamai mažesnė už bazinį planą, tačiau oficialių skaičių nėra.

    Jungtinėse Valstijose pigiausias „Netflix“ planas su reklama šiuo metu kainuoja apie 8 eurus per mėnesį. Pagal įprastą kainodarą Europoje tai nebūtinai reikštų identišką sumą Lietuvoje, nes įtaką daro mokesčiai, valiutų kursai ir rinkos specifika.

    Kodėl „Netflix“ stumia reklamomis paremtą modelį?

    Bendrovė pabrėžia, kad reklaminis planas yra vienas populiariausių tarp naujų klientų ir pastaraisiais ketvirčiais sudarė daugiau kaip 60 proc. naujų prenumeratų tose rinkose, kur jis prieinamas. Tai signalizuoja, kad vartotojai vis dažniau renkasi mažesnę kainą mainais į reklamas.

    „Netflix“ taip pat akcentuoja reklamos verslo augimą ir skaičiuoja, kad per šiuos metus reklamos pajamos gali siekti maždaug 2 800 000 000 eurų. Bendrovė nurodo bendradarbiaujanti su daugiau kaip 4 000 reklamuotojų ir tikisi, kad reklaminis planas taps svarbia ilgalaikės strategijos dalimi.

    „Daugiau kaip 80 proc. reklaminio plano naudotojų į platformą sugrįžta kiekvieną savaitę“, – teigia „Netflix“.

    Kol kas Lietuvos žiūrovams belieka laukti oficialių naujienų, ar ir kada reklaminis planas pasieks mūsų šalį. Akivaizdu viena: srautinių transliacijų rinkoje pigesni, reklama paremti pasiūlymai tampa vis svarbesne kova dėl auditorijos.

  • „Meta“ apie ES DI reguliavimą ir Omnibus: noras „atlaisvinti“ taisykles, bet rinkai vis dar per sunku

    Europos Sąjungos bandymai vienu metu ir reguliuoti, ir dereguoti dirbtinio intelekto (DI) rinką stringa, o verslas perspėja apie lėtėjantį inovacijų tempą. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Meta“ viešosios politikos direktorius Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis, kritiškai įvertinęs ES DI aktą ir vadinamąjį Omnibus paketą.

    Pasak jo, DI aktas buvo priimtas per anksti, kai dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis DI technologijos ir kokių praktinių taisyklių labiausiai reikės rinkai. Dėl to, anot J. Turowskio, Europa nuo pat pradžių užsidėjo papildomą stabdį sektoriui, kuriame konkurencija su JAV ir Kinija jau ir taip ypač intensyvi.

    Skaitmeninė rinka vis dar suskaidyta

    Vienas didžiausių ES iššūkių, kurį akcentavo „Meta“ atstovas, yra skaitmeninio reguliavimo fragmentacija. Nors ES siekia bendrosios rinkos, praktikoje technologijų įmonės dažnai turi prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių interpretacijų ir priežiūros praktikų, o tai didina kaštus ir neapibrėžtumą.

    J. Turowskio teigimu, kai reguliavimas dubliuojasi arba skirtingose šalyse taikomas nevienodai, tai ypač kerta per startuolius. Auganti įmonė, užuot planavusi plėtrą vienoje didelėje rinkoje, priversta galvoti apie 27 atskiras taisyklių ir priežiūros ekosistemas, o tai lėtina mastelio didinimą ir investicijų pritraukimą.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi, o tai kuria reguliacinį neapibrėžtumą“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kodėl Europa atsiliko DI lenktynėse?

    Diskusijoje buvo priminta, kad ankstesnėse technologijų bangose Europa turėjo labai stiprias pozicijas, ypač telekomunikacijų sektoriuje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais technologijų lyderystė vis labiau persikėlė į JAV ir Aziją, o didžiausių pasaulio DI bendrovių viršūnėse europietiški vardai pasirodo retai.

    Priežasčių, kodėl Europa sunkiau konkuruoja, yra kelios. Viena jų siejama su išteklių kaina: dideliems DI modeliams reikia milžiniškos skaičiavimo galios ir duomenų centrų infrastruktūros, o tai reiškia dideles ir stabilias elektros sąnaudas. Jei energija brangesnė, brangsta ir eksperimentavimas, ir produktų kūrimas.

    Kita dažnai įvardijama kliūtis yra rizikos kapitalo dinamika. JAV rinka įprastai toleruoja didesnę riziką ir greitesnį kapitalo įliejimą į augimo stadijos įmones, o Europoje investavimo kultūra dažnai konservatyvesnė, ypač kai verslas dar negeneruoja didelių pajamų.

    „Buvo tikima, kad mūsų pridėtinė vertė bus geriausios taisyklės, kurias kopijuos kiti. Tai neveikia“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Omnibus paketas: per mažas pokytis?

    Europos Komisija pasiūlė vadinamąjį skaitmeninį Omnibus paketą, kuriuo siekiama supaprastinti dalį skaitmeninių reikalavimų ir sumažinti administracinę naštą. Diskusijose dažniausiai minimos sritys, susijusios su BDAR taikymu ir DI akto įgyvendinimo detalėmis, ypač ten, kur įmonės mato perteklinius arba besidubliuojančius įpareigojimus.

    Tačiau „Meta“ atstovas suabejojo, ar Omnibus pakeitimai bus pakankami, kad realiai pagerintų situaciją. Jo vertinimu, bandymas dalinai „atlaisvinti“ sistemą, nepersvarstant jos iš esmės, gali turėti tik kosmetinį efektą, o rinkos problemų neišspręsti.

    „Turiu jausmą, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos, o rezultatas bus niekas arba beveik niekas“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne Europos Komisijos iniciatyva, vadinama Digital Fitness Check, kurios tikslas yra peržiūrėti skaitmeninį reguliavimą kaip visumą. Tokia peržiūra galėtų padėti aiškiau identifikuoti taisyklių dubliavimąsi, įvertinti jų poveikį konkurencingumui ir priimti sprendimus, kurie skatintų vieningesnę skaitmeninę rinką.

    Ši tema ypač aktuali ir dėl DI akto įsigaliojimo grafiko, kai skirtingi reikalavimų blokai pradedami taikyti etapais. Verslui tai reiškia, kad dar kelerius metus teks gyventi tarp pereinamųjų laikotarpių, papildomų gairių ir praktinių išaiškinimų, kurie realų aiškumą dažnai suteikia tik po kurio laiko.