Tag: Skaitmeninė suverenitetas

  • VPN, keli telefonai ir popieriniai žemėlapiai: kaip Rusijoje apeinamos Vakarų programų blokados

    VPN, keli telefonai ir popieriniai žemėlapiai: kaip Rusijoje apeinamos Vakarų programų blokados

    Rusijoje griežtėjant interneto kontrolei, vis daugiau gyventojų ieško būdų pasiekti blokuojamas Vakarų platformas ir programėles. Po plataus masto karo Ukrainoje ir su tuo susijusių ribojimų šalyje suaktyvėjo cenzūra, o valdžia stiprina vadinamosios skaitmeninės suvereniteto politiką.

    Praktiškai tai reiškia dažnesnius prieigos sutrikimus, ribojamus informacijos kanalus ir skatinimą pereiti prie vietinių alternatyvų. Vis dėlto daliai vartotojų jos neatrodo patikimos, ypač kalbant apie privatumą, todėl kasdienė skaitmeninė rutina tampa vis labiau komplikuota.

    Kaip veikia kasdieniai apėjimai

    Populiariausias sprendimas išlieka VPN, nukreipiantis interneto srautą per užsienio serverius ir leidžiantis pasiekti užblokuotas paslaugas. Tačiau dėl nuolatinių apribojimų vartotojai vis dažniau priversti keisti VPN tiekėjus, derinti kelis įrankius ir nuolat tikrinti, kas dar veikia.

    „Kartais turiu perjungti kelias programėles, o VPN įjungti tik daliai veiksmų, nes kai kurios rusiškos paslaugos su juo neveikia“, – sakė interneto vartotojas, apibūdindamas kasdienę praktiką.

    Reuterio cituojami duomenys rodo, kad vien per kovo mėnesį „Google Play“ parduotuvėje buvo atsisiųsta 9,2 milijono penkių populiariausių VPN paslaugų kopijų. Tai keturiolika kartų daugiau nei prieš metus ir signalizuoja apie itin spartų įpročių pokytį.

    Keli telefonai vietoj vieno

    Vis dažniau pasirenkama taktika naudoti kelis telefonus: vienas skirtas valstybės remiamoms ar vietinėms programėlėms, kitas – kitai interneto veiklai. Taip žmonės mėgina atskirti skirtingas paskyras ir sumažinti riziką, kad viena veikla paveiks kitą.

    „Vienas telefonas darbui ir vietinėms programėlėms, kitas – asmeniniams reikalams, nes taip paprasčiau valdyti, kas kur matoma“, – sakė skaitmeninių teisių aktyvistas, kalbėjęs apie plintančią praktiką.

    Tuo pat metu Rusijos ryšių reguliuotojas Roskomnadzor blokuoja vis daugiau VPN paslaugų, todėl susiformuoja nuolatinis gaudynių ciklas. Vartotojai ieško naujų sprendimų, o ribojimai tampa vis tikslesni ir greičiau įgyvendinami.

    Popieriniai žemėlapiai sugrįžta

    Ribojimai veikia ne tik socialinius tinklus ar naujienų šaltinius, bet ir kasdienes paslaugas, įskaitant navigaciją bei logistiką. Esant interneto sutrikimams, kurjeriai ir vairuotojai pasakojo maršrutus atsisiunčiantys per parduotuvių ar viešų vietų „Wi‑Fi“, kad galėtų tęsti darbą.

    Moskvoje, vieno iš sutrikimų metu, popierinių žemėlapių pardavimai, kaip nurodė Reuteris, išaugo daugiau nei dvigubai. Tai tapo simbolišku ženklu, kad skaitmeninių ribojimų sąlygomis net ir moderniose didmiesčių rinkose žmonės grįžta prie analoginių atsarginių planų.

    Ekspertai pažymi, kad interneto uždarumas didina fragmentaciją: dalis visuomenės persikelia į vietines ekosistemas, o kita dalis investuoja laiką ir pinigus į apėjimo priemones. Ilgainiui tokia situacija ne tik apsunkina informacijos prieigą, bet ir didina kasdienes sąnaudas, nes paprastos užduotys reikalauja daugiau techninių žinių ir papildomų įrenginių.

  • Ar Lenkijai nuplauks DI gigafabrika? ES sprendimo laukia Varšuva, o čekai jau stato

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie strateginį projektą, kuris galėtų pakeisti šalies vietą Europos skaitmeninėje ekonomikoje: planuojamą DI gigafabriką, t. y. itin didelio našumo skaičiavimo infrastruktūros centrą dirbtinio intelekto modelių mokymui ir diegimui. Kol Varšuva laukia Europos Komisijos sprendimų dėl bendros ES iniciatyvos, Čekija jau pradėjo realius darbus, siekdama užsitikrinti pranašumą regione.

    Diskusijos dėl DI infrastruktūros pastaraisiais metais suintensyvėjo, nes skaičiavimo galia tapo panašiai svarbi kaip energija ar logistika: be jos sunku kurti konkurencingus produktus, modernizuoti pramonę, gynybą, sveikatos apsaugą ar viešąsias paslaugas. Ekspertai pabrėžia, kad valstybės, kurios neturi prieigos prie pakankamų skaičiavimo resursų, rizikuoja tapti priklausomos nuo išorinių tiekėjų ir jų kainodaros.

    Skaičiavimo galia tapo geopolitika

    Jungtinės Valstijos ir Kinija DI lenktynėse turi aiškų pranašumą dėl kapitalo, lustų tiekimo grandinių ir didžiulių duomenų centrų pajėgumų. Europoje dažnai akcentuojama, kad žemynas siekia suderinti inovacijas su griežtesniais standartais, tačiau tuo pat metu pripažįstama: vien reguliavimas konkurencingumo neužtikrina, jeigu trūksta didelio masto investicijų ir drąsos greitai diegti sprendimus.

    Konferencijose ir verslo diskusijose Lenkijoje kartojama mintis, kad DI diegimas įmonėse nėra vien technologinis projektas. Praktikoje tai reiškia procesų pertvarką, darbuotojų kompetencijų kėlimą, duomenų kokybės valdymą ir aiškų supratimą, kur DI sukuria apčiuopiamą grąžą, o kur tampa tik brangiu eksperimentu.

    Ką žada ES DI gigafabrikos

    Europos Komisija svarsto didelio masto DI infrastruktūros plėtrą, kurioje numatoma atrinkti kelias vietas gigafabrikoms. Viešai aptariamas modelis siejamas su maždaug 3 milijardų eurų kaina vienam objektui ir iki 100 000 grafikos procesorių talpa, reikalinga didelių modelių mokymui bei pramoniniam naudojimui.

    Numatoma, kad dalis finansavimo turėtų būti vieša, o dalis ateitų iš privataus sektoriaus. Tačiau viena jautriausių vietų kandidatėms šalims yra nacionalinis prisidėjimas: valstybė, kuri priimtų tokį objektą, privalėtų turėti realų planą, kaip užtikrinti savo dalį, infrastruktūrą, energijos tiekimą ir ilgalaikį konkurencingą veiklos modelį.

    Lenkija laukia, Čekija juda pirmyn

    Lenkijos viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar delsimas nepakenks ambicijoms tapti regioniniu DI centru. Čekija pasirinko pragmatiškesnį kelią: ji pradėjo statyti savo DI gigafabrikos tipo infrastruktūrą nelaukdama galutinio ES konkurso rezultato, o negavus europinio finansavimo svarsto mažesnės apimties scenarijų.

    Toks sprendimas gali turėti konkurencinį efektą: kas anksčiau sukuria pajėgumus, tas greičiau pritraukia tyrėjus, startuolius, debesijos paslaugų ekosistemą ir didžiuosius klientus. Regionui tai reikštų ne tik investicijas, bet ir aukštos kvalifikacijos darbo vietas bei didesnę įtaką sprendžiant, kur bus kuriami ir diegiami europiniai DI sprendimai.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net turint gigafabriką visiška skaitmeninė savarankiškumas yra sunkiai pasiekiamas: lustų gamyba, pažangi litografija, programinė įranga ir debesijos paslaugos yra globalių tiekimo grandinių dalis. Todėl vis dažniau kalbama apie realistiškesnį tikslą: tiekėjų diversifikavimą ir architektūrų lankstumą, kad kritiniu atveju būtų galima per kelias savaites persijungti tarp skirtingų technologinių sprendimų.

    Artimiausi mėnesiai Lenkijai bus lemiami: jei Europos Komisija paskelbs konkursą netrukus, šalies gebėjimas greitai priimti finansinius ir organizacinius sprendimus gali nulemti, ar DI gigafabrika taps realiu projektu, ar pranašumą regione įtvirtins kaimynai, jau investuojantys į infrastruktūrą.

  • Bielik.AI kūrėjai atskleidžia užkulisius: kaip bendruomenė augina lenkų dirbtinį intelektą

    Lenkijoje kuriamas dirbtinis intelektas Bielik.AI vis dažniau minimas kaip pavyzdys, kaip atviroji bendruomenė gali paspartinti nacionalinių kalbos modelių plėtrą. Projekto bendraautoris Sebastianas Kondrackis teigia, kad Bielik.AI šiandien yra ne vien technologija, o ekosistema, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka žmonės ir jų grįžtamasis ryšys.

    Pasak jo, patį modelį treniruoja nedidelė, specializuota komanda, turinti prieigą prie didelių skaičiavimo pajėgumų. Tačiau aplink ją susiformavo platesnis ratas kūrėjų ir testuotojų, kurie kuria pagalbines priemones, demonstracines aplinkas ir padeda vertinti rezultatus realiuose naudojimo scenarijuose.

    „Projekto šerdis yra komanda, kuri tiesiogiai treniruoja Bieliką, tačiau didžiausia stiprybė yra bendruomenė, kuri nuolat pateikia merytorišką grįžtamąjį ryšį“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Plėtra už lenkų kalbos ribų

    Vienas ryškiausių pokyčių – modelio daugialypiškumas. Kondrackio teigimu, iš pradžių Bielik.AI buvo orientuotas į lenkų kalbą, tačiau duomenų valymo ir klasifikavimo metodai pasiteisino taip gerai, kad komanda ėmėsi plėsti kalbų aprėptį.

    Šiandien Bielik.AI jau aptarnauja daugiau nei 30 natūralių kalbų, o 2026 metais siekiama auginti vartotojų ir kūrėjų bazę ne tik Lenkijoje, bet ir Europoje. Tai atitinka bendrą rinkos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama mažesniems, konkrečioms užduotims pritaikomiems modeliams, kuriuos lengviau diegti organizacijų infrastruktūroje.

    Verslas nori DI, bet dažnai pritrūksta pasirengimo

    Kondrackis akcentuoja, kad įmonės DI diegimu susidomi vis dažniau, tačiau realių rezultatų neretai nepasiekia dėl neteisingai pasirinkto taikymo atvejo. Jo vertinimu, dalis projektų startuoja labiau dėl įvaizdžio ar mados, o ne dėl aiškiai pamatuotos verslo naudos.

    Kita dažna problema – organizacijų polinkis vertinti DI per populiarių pokalbių sistemų prizmę ir noras turėti analogišką sprendimą viduje. Tai greitai atsiremia į duomenų jautrumo, reguliavimo ir saugumo klausimus, ypač kai tvarkomi klientų, sveikatos, teisiniai ar valstybės sektoriaus duomenys.

    „Daugelis organizacijų nori turėti panašų sprendimą kaip populiariausios pokalbių sistemos, tačiau tuomet iškyla kaina, reguliavimas ir duomenų saugumas“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Skaitmeninė suverenitetas ir skaičiavimo galios trūkumas

    Interviu metu pabrėžta, kad vietiniai kalbos modeliai gali prisidėti prie technologinio savarankiškumo, ypač kritiniuose sektoriuose. Tokiais atvejais svarbu, kad DI sprendimai galėtų veikti organizacijų ar valstybės valdomoje infrastruktūroje, o ne vien viešojoje debesijoje.

    Kondrackio teigimu, Lenkija jau turi kelis centrus, kuriančius kompaktiškus kalbos modelius, kurie gali tapti technologinio suvereniteto pagrindu. Tačiau pagrindinis ribotuvas išlieka skaičiavimo resursai: Europoje jaučiamas serverių komponentų paklausos spaudimas, o su DI bumu susijęs aparatūros brangimas daro įtaką tiek tyrimams, tiek komerciniams diegimams.

    Ši tendencija sutampa su platesne Europos kryptimi stiprinti puslaidininkių, duomenų centrų ir didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad vietinių modelių ambicijos vis dažniau priklauso ne vien nuo talentų ir duomenų kokybės, bet ir nuo prieigos prie konkurencingų skaičiavimo pajėgumų.