CP v2

Tag: Skaitmeninės paslaugos

  • „Poczta Polska“ skaitmenina paslaugas: e. siuntos jau viršijo 111 mln, žvalgosi į DI sprendimus

    E. įteikimai tampa kasdienybe

    Lenkijos valstybinė bendrovė „Poczta Polska“, kuri yra oficialus e. įteikimų sistemos operatorius, skelbia sparčiai augančius skaitmeninių siuntų srautus. Bendrovės duomenimis, per rugpjūtį e. sistemoje buvo išsiųsta daugiau kaip 100 mln siuntų, o bendras skaičius jau perkopė 111 mln.

    Ši statistika apima tiek visiškai skaitmeninius laiškus, tiek vadinamąsias hibridines siuntas, kai dalis proceso vyksta elektroniniu būdu, o pristatymas užbaigiamas tradiciškai. Bendrovė pabrėžia, kad e. įteikimai artimiausiu metu nepakeis visų popierinių laiškų, tačiau tampa vis svarbesne veiklos dalimi.

    Kodėl skaitmenizacija spartėja?

    Už IT ir skaitmeninę transformaciją atsakingas „Poczta Polska“ viceprezidentas Grzegorzas Latosińskis teigia, kad tikslas yra sukurti vieningą, vartotojui aiškią skaitmeninės komunikacijos strategiją. Pasak jo, įmonė nori išvengti situacijos, kai klientai priversti blaškytis tarp daugybės skirtingų kanalų.

    Papildomą postūmį skaitmeninių paslaugų plėtrai suteikia reguliaciniai pokyčiai: nuo spalio mėnesio visi verslo subjektai įpareigoti turėti elektroninių įteikimų adresą. Tai didina paklausą tiek pačiai sistemai, tiek su ja susijusioms paslaugoms.

    Kur bus investuojama?

    Pasak G. Latosińskio, bendrovė šiuo metu planuoja reikšmingą skaitmeninio segmento modernizaciją ir siekia mažinti atsilikimą nuo rinkos lyderių. Konkrečių investicijų sumų jis neįvardijo, pabrėždamas, kad jos bus skelbiamos kartu su viešaisiais pirkimais ir atrankomis.

    Tarp prioritetų įvardijami baziniai technologiniai sprendimai, įskaitant SD-WAN tipo tinklo infrastruktūrą, kuri turėtų supaprastinti duomenų valdymą ir sustiprinti ryšio saugumą. Kitas akcentas yra personalo valdymo sistemos atnaujinimas, nes „Poczta Polska“ dirba daugiau kaip 50 000 darbuotojų, o efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas tampa kritiškai svarbus.

    DI planai: klientų aptarnavimas, logistika ir saugumas

    „Poczta Polska“ atvirai kalba ir apie dirbtinis intelektas taikymą. Vadovybė pabrėžia, kad organizacija pirmiausia turi pasirengti diegimui: darbuotojams negalima tiesiog suteikti įrankių, kurių jie nemokės naudoti arba kurie realiai nepalengvins kasdienių užduočių.

    Didžiausia trumpalaikė nauda, bendrovės vertinimu, galėtų būti klientų aptarnavime, kur daug procesų vis dar atliekama rankiniu būdu. Automatizavimas ir išmanus užklausų nukreipimas turėtų sutrumpinti aptarnavimo laiką ir pagerinti paslaugų kokybę.

    „Naudosime DI, bet su galva, apgalvotai. Tai neturi būti daroma vien dėl paties įspūdžio“, – sakė Grzegorzas Latosińskis.

    Logistikoje bendrovė mini tikslus mažinti nereikalingus siuntų tvarkymo etapus, tikslinti pristatymo procesus ir optimizuoti paštininkų bei kurjerių maršrutus. Kartu pabrėžiama, kad DI neturėtų virsti pertekliniu darbuotojų sekimu, o būti praktišku įrankiu greitesniam pristatymui.

    Dar viena kryptis yra kibernetinis saugumas: „Poczta Polska“ yra kritinės infrastruktūros dalis, todėl skaitmeninių paslaugų augimas didina ir grėsmių paviršių. Bendrovė praneša įkūrusi kibernetinio saugumo padalinį, tiesiogiai pavaldų už skaitmeninimą atsakingai vadovybei, o DI čia planuojamas taikyti taikliai, konkrečiuose scenarijuose.

    Akcentas vietiniams tiekėjams

    G. Latosińskis taip pat pabrėžė siekį saugumo sprendimus vystyti bendradarbiaujant pirmiausia su Lenkijos tiekėjais. Pasak jo, neseniai pasirašytas ketinimų protokolas dėl vietinės technologijos panaudojimo, o apie bandymų rezultatus bendrovė žada informuoti vėliau.

    Skaitmeniniuose projektuose reikšmingesnį vaidmenį turėtų atlikti ir dukterinė įmonė Envelo, kurią planuojama stiprinti kaip technologijų kompetencijų centrą. Bendrovės tikslas – kad Envelo padėtų realistiškai planuoti projektus, perimtų rinkos žinias ir palengvintų vidinių komandų krūvį.

    Įmonės mastas ir rezultatai

    „Poczta Polska“ yra didžiausias pašto operatorius Lenkijoje, valdoma valstybės. Bendrovė skelbia turinti apie 51 000 darbuotojų, kasdien aptarnaujanti apie 300 000 siuntų ir 3 mln laiškų, o jos tinklą sudaro daugiau kaip 7 500 padalinių.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad 2025 metais grynasis pelnas siekė apie 469 mln zlotų, tai yra maždaug 108 mln eurų. Įmonė pažymi, kad rezultatui reikšmingą įtaką turėjo gautos kompensacijos už universaliųjų paslaugų teikimo sąnaudas už 2023 ir 2024 metus.

    Nuo birželio 1 dienos „Poczta Polska“ vadovauja prezidentė Magdalena Gaj. Bendrovė pabrėžia, kad tolesnė skaitmeninė plėtra bus siejama su paslaugų kokybės gerinimu, infrastruktūros atnaujinimu ir atsargiai, praktiškai pagrįstu DI diegimu.

  • Eurostatas: kas Europoje dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kodėl Baltijos šalys atsilieka

    Eurostatas: kas Europoje dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kodėl Baltijos šalys atsilieka

    Europos prenumeratų žemėlapis

    Beveik kas trečias Europos Sąjungos interneto vartotojas 2025 metais mokėjo už bent vieną mokamą interneto prenumeratą, rodo Eurostato duomenys. Dažniausiai tai vaizdo turinio ir sporto transliacijų platformos, tapusios įprasta namų ūkio išlaidų dalimi.

    Vis dėlto tarp valstybių narių ryškėja dideli skirtumai: Šiaurės ir Vakarų Europoje prenumeratos gerokai populiaresnės nei dalyje Rytų Europos. Skirtumus lemia pajamų lygis, skaitmeninių paslaugų pasiūla, atsiskaitymo įpročiai ir šešėlinio turinio vartojimo mastas.

    Lyderiai ir atsilikusieji

    Pagal mokamas vaizdo ir sporto transliacijų prenumeratas pirmauja Airija ir Danija, kur už tokias paslaugas moka atitinkamai 63,9 ir 61,1 proc. interneto vartotojų. Netoli lyderių yra ir Nyderlandai, kuriuose mokamų prenumeratų paplitimas siekia 59,2 proc.

    Kitoje skalės pusėje atsiduria Bulgarija, kur mokamą prenumeratą turi 9,3 proc. interneto vartotojų. Žemiau Europos Sąjungos vidurkio išlieka ir Slovėnija, Latvija bei Lietuva: pastarojoje mokamų prenumeratų dalis siekia 17,4 proc., rodo Eurostato skaičiai.

    Kokias prenumeratas europiečiai renkasi?

    Eurostatas išskiria ir skirtingų tipų prenumeratų paplitimą. Muzikos bei tinklalaidžių paslaugas, į kurias patenka tokios platformos kaip „Spotify“ ar „YouTube Premium“, 2025 metais apmokėjo 23,0 proc. Europos Sąjungos interneto vartotojų.

    Tuo metu interneto naujienų portalų, skaitmeninių laikraščių ir žurnalų prenumeratos gerokai retesnės: už jas mokėjo 7,2 proc. vartotojų. Mažiausiai paplitusios išlieka debesų žaidimų prenumeratos, tokios kaip „Xbox Game Pass“, kurias rinkosi 6,1 proc. interneto vartotojų.

    Kodėl Baltijos šalys atsilieka?

    Santykinai mažesnis mokamų prenumeratų paplitimas Baltijos šalyse dažniausiai siejamas su keliomis priežastimis: mažesnėmis disponuojamomis pajamomis, įpročiu rinktis nemokamą turinį ir ribotesne vietinio turinio pasiūla dalyje platformų. Įtaką daro ir kainodara, kai vienodas paslaugų įkainis skirtingų pajamų rinkose vartotojams jaučiasi nevienodai.

    Kartu tai signalizuoja ir apie augimo potencialą: plečiantis legalaus turinio bibliotekoms, gerėjant mokėjimų infrastruktūrai ir atsirandant lankstesniems planams, mokamų prenumeratų skvarba gali didėti. Vis dažniau vartotojai renkasi bendrus šeimos planus ar paslaugų paketus, mažinančius vieno vartotojo kainą.

    Prenumeratų rinka susiduria su teisiniais ginčais

    Nors kai kuriose šalyse prenumeratos yra itin populiarios, pastaraisiais mėnesiais dalis paslaugų teikėjų sulaukė ir vartotojų nepasitenkinimo. Nyderlandų vartotojų organizacija kreipėsi į teismą dėl „Netflix“ prenumeratos kainų didinimo, teigdama, kad nuo 2017 metų jos augo iki 75 proc.

    Organizacija galimą žalą vertino iki maždaug 673 000 000 eurų. Panašūs ginčai vyko ir kitur Europoje: teismas Romoje yra konstatavęs, kad kainų didinimas Italijoje buvo neteisėtas, o „Netflix“ šį sprendimą skundžia.

    Vokietijoje teismai kai kuriose bylose taip pat stojo vartotojų pusėn, o kitose šalyse ginčai dar tęsiasi arba baigėsi taikos susitarimais. Tai rodo, kad prenumeratų modelis, nors ir patogus, vis dažniau atsiduria reguliuotojų bei vartotojų organizacijų akiratyje.

  • mObywatel pasitiki 7 iš 10 lenkų: ko jie tikisi iš europinio skaitmeninės tapatybės portfelio

    Pasitikėjimas auga, bet norisi kontrolės

    Lenkijoje programėle „mObywatel“ per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi apie 70 proc. apklaustųjų. Tai rodo, kad skaitmeniniai dokumentai tapo kasdienybe, tačiau kartu didėja visuomenės lūkestis aiškiai suprasti, kaip tvarkomi asmens duomenys.

    Apklausos duomenimis, pasitikėjimą „mObywatel“ kaip tapatybės patvirtinimo įrankiu deklaruoja 58 proc. respondentų, o tarp pačių naudotojų šis rodiklis siekia 72 proc. Vis dėlto skaitmeninis patogumas dar nereiškia besąlygiško pritarimo tolimesnei viešojo sektoriaus skaitmenizacijai.

    Dokumentai telefone dar ne visiems pakeitė piniginę

    Beveik pusei „mObywatel“ naudotojų programėlė jau atstoja fizinius dokumentus ir leidžia jų nesinešioti. Tačiau didesnė dalis, apie 52 proc. respondentų, vis dar renkasi plastikinį dokumentą laikyti piniginėje, o skaitmeninį variantą vertina kaip papildomą patogumą.

    Toks atsargumas aiškinamas paprastai: žmonės nori ne tik greičio ir patogumo, bet ir aiškių taisyklių, kas, kada ir kodėl pasiekia jų duomenis. Kuo daugiau paslaugų persikelia į telefoną, tuo dažniau keliami privatumo ir skaidrumo klausimai.

    Kas tikrino mano duomenis?

    Viena ryškiausių apklausos įžvalgų susijusi su duomenų prieigos skaidrumu. 61 proc. apklaustųjų palaiko idėją, kad programėlėje būtų galima matyti, kuris biuras, darbuotojas ar informacinė sistema peržiūrėjo jų duomenis ir kokiu tikslu.

    Dar 34 proc. respondentų tokią funkciją įvardija kaip būtiną, nes ji didintų kontrolės jausmą ir pasitikėjimą skaitmeninėmis valstybės paslaugomis. Tarp „mObywatel“ naudotojų palaikymas dar didesnis ir siekia 69 proc., kai tarp nesinaudojančiųjų jis gerokai mažesnis.

    „Žmonės yra pasirengę naudotis daugeliu sprendimų, jei kartu bus užtikrintas pasitikėjimas ir skaidrumas, o dalis jų bijo sekimo ir privatumo praradimo“, – sakė Digital Poland fondo vadovas Piotr Mieczkowski.

    Amžiaus patvirtinimas be perteklinių duomenų

    Kita dažnai minima kryptis yra selektyvus tapatybės patvirtinimas, kai perduodama tik būtina informacija. 64 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems būtų aktuali galimybė patvirtinti amžių ar kitą savybę neatskleidžiant visų dokumento duomenų.

    Dažniausiai toks sprendimas būtų naudingas perkant amžiaus apribojimų turinčias prekes ar naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, kur reikia amžiaus patikros. Praktinė nauda akivaizdi: pardavėjas ar platforma gautų tik atsakymą, ar reikalavimas atitiktas, bet nematytų perteklinės informacijos.

    Europos skaitmeninės tapatybės portfelis ir tiekėjo klausimas

    Apklausa fiksuoja didelį atvirumą būsimam Europos skaitmeninės tapatybės portfeliui, kurį turės pasiūlyti Europos Sąjungos valstybės. Maždaug trys ketvirtadaliai respondentų sako esantys pasirengę tokiu sprendimu naudotis, tačiau aiškiai išryškėja pageidaujamas modelis.

    36 proc. respondentų pirmenybę teiktų valstybės sukurtai programėlei, pavyzdžiui, portfeliui, paremtam išplėstu „mObywatel“. Dar 33 proc. nori pasirinkimo tarp viešojo ir privataus sektorių, jei būtų užtikrinti tie patys saugumo ir privatumo standartai.

    Tuo metu vien tik didžiųjų technologijų bendrovių sprendimą rinktųsi vos 7 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius kartojasi ir kalbant apie tiekėjo kilmę: 47 proc. pirmenybę teiktų Lenkijos ar Europos tiekėjui, o globalų technologijų gigantą rinktųsi tie patys 7 proc.

    DI urėduose: pagalba taip, sprendimai vieniems algoritmams ne

    Kai kalbama apie DI naudojimą administracijoje, dominuoja nuosaiki pozicija. Visapusiškai automatizuotą sprendimų priėmimą palaiko mažuma: tik 9 proc. respondentų norėtų, kad sistema savarankiškai priimtų galutinius sprendimus.

    Daugiausia palaikymo sulaukia modelis, kai DI padeda, bet sprendimą patvirtina žmogus. 47 proc. apklaustųjų rinktųsi variantą, kai DI parengia sprendimo projektą, o darbuotojas jį peržiūri ir tvirtina, dar 22 proc. DI mato kaip konsultantą, siūlantį taikytinas nuostatas.

    „Skirtumas milžiniškas, kai kalbame apie paprastas užklausas, ir kai kalbame apie sudėtingas bylas, kur reikia įvertinti daug dokumentų bei kontekstą“, – sakė „NielsenIQ“ atstovė Wioletta Rylska.

    Didžiausios baimės: klaidos, apskundimas ir kibernetinės grėsmės

    Didžiausia įvardijama rizika yra klaidingas sprendimas, kurį vėliau būtų sunku apskųsti ar įrodyti savo teisumą. Taip teigia 51 proc. respondentų, o 43 proc. nerimauja dėl gedimų ir kibernetinių atakų, galinčių sutrikdyti automatizuotas paslaugas.

    Trečdalis respondentų mini privatumo praradimo ir profiliavimo grėsmę, o panaši dalis baiminasi, kad dalis visuomenės, ypač vyresni žmonės, gali būti palikti nuošalyje. Šios nuostatos aiškiai rodo vieną tendenciją: skaitmeninės paslaugos turi augti kartu su paaiškinamumu, žmogaus kontrole ir patikimais saugumo mechanizmais.

    Tyrimas atliktas 2026 metais liepos 20–24 dienomis, internetu apklausiant 1 000 žmonių nuo 16 iki 75 metų. Duomenys pateikti ataskaitoje „Tech4Society 2026“, kurią parengė Digital Poland fondas.

  • Kaunas įjungė naują įrankį gyventojams: vos keliais paspaudimais užregistruosite miesto bėdas

    Kauno miesto savivaldybė pristatė problemų registravimo sistemą „matau.kaunas.lt“, skirtą greičiau fiksuoti ir spręsti viešosios infrastruktūros gedimus. Platforma pritaikyta naršyklei ir mobiliesiems įrenginiams, todėl pranešimą galima pateikti iškart vietoje.

    Nauju įrankiu gyventojai gali pranešti apie kasdienius trukdžius mieste: duobes gatvėse, nuvirtusius medžius, neveikiantį apšvietimą ar sugadintus įrenginius vaikų aikštelėse. Savivaldybė tikisi, kad centralizuotas registravimas sumažins informacijos išsibarstymą ir sutrumpins reakcijos laiką.

    „Miestas yra aplinka, kurioje kasdien gyvename, dirbame ir auginame vaikus, todėl ją būtina nuolat prižiūrėti. Dabar prie to galės prisidėti ir patys kauniečiai, informuodami apie pastebėtas problemas“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, iki šiol pranešimai dažnai keliaudavo el. paštu į skirtingus administracijos skyrius, todėl informacijos valdymas būdavo lėtesnis. Sistemoje visi pranešimai suvedami į vieną vietą, o atsakingiems specialistams lengviau matyti situacijos mastą ir pasikartojančius gedimus.

    „Iki šiol tokio įrankio trūko, o gyventojai siųsdavo nuotraukas ir aprašymus el. paštu. Nuo šiol bus paprasčiau, nes viską registruosime vienoje vietoje“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

    Norint pateikti pranešimą, pirmą kartą reikia prisijungti per elektroninius valdžios vartus, o vėliau galima susikurti slaptažodį ir jungtis naudojant el. paštą. Užregistruota informacija automatiškai perduodama atsakingoms tarnyboms ir įmonėms, tarp jų ir „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ bei „Kauno gatvių apšvietimas“.

    Problemos sistemoje skirstomos į kategorijas, pavyzdžiui, gatvės ir šaligatviai, apšvietimas, želdiniai, šviesoforai, stotelės ar viešosios erdvės. Pateikiant pranešimą prašoma aprašyti situaciją, nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, pridėti nuotrauką ar vaizdo įrašą.

    Gyventojai gali stebėti pranešimo eigą, nes kiekvienam įvykiui priskiriama būsena. Sistema taip pat siunčia automatinius pranešimus el. paštu, kai keičiasi užregistruotos problemos nagrinėjimo etapas.

    Tokios skaitmeninės platformos Europos miestuose tampa vis dažnesniu standartu, nes padeda valdyti gyventojų srautus, gerinti paslaugų kokybę ir kaupti duomenis apie dažniausiai pasikartojančius infrastruktūros trūkumus. Kauno atveju tai turėtų leisti tiksliau planuoti priežiūros darbus ir greičiau reaguoti į avarines situacijas.

  • Trakai sulauks „SEB banko“ naujovės: skyrius dirbs kintančiu laiku – ką tai keičia klientams

    Rugsėjo pabaigoje Trakuose pradės veikti „SEB banko“ kintančio darbo laiko skyrius. Jis įsikurs Trakų autobusų stotyje, kad gyventojams būtų paprasčiau atvykti ir gyvai gauti konsultaciją.

    Naujasis skyrius dirbs iš anksto nustatytomis dienomis, todėl klientams bus svarbu pasitikrinti grafiką ir, jei reikia, rezervuoti vizitą internetu. Toks modelis skirtas vietovėms, kur nuolatinio banko skyriaus nėra, bet išlieka poreikis gyvam aptarnavimui.

    „Atidarydami kintančio darbo laiko skyrių Trakų autobusų stotyje siekiame, kad gyventojams banko konsultacijos būtų lengviau pasiekiamos“, – sakė „SEB banko“ valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

    Skyriuje bus konsultuojama kasdienės bankininkystės klausimais, padedama naudotis interneto banku ir kitomis skaitmeninėmis paslaugomis. Taip pat klientai galės gauti praktinių patarimų, kaip atpažinti finansinius sukčius ir saugiai tvarkyti asmeninius finansus.

    „SEB bankas“ kintančio darbo laiko skyrių tinklą pradėjo plėsti 2024 metais. Banko duomenimis, iniciatyva jau pasiekė 14 savivaldybių, o kartu su nuolat veikiančiais skyriais aptarnavimo vietų tinklas išaugo iki 30 vietų 26 miestuose.

    Bankas pabrėžia, kad nors vis daugiau paslaugų klientai išsprendžia nuotoliu, daliai žmonių vis dar svarbus tiesioginis kontaktas. Gyvos konsultacijos dažniausiai praverčia sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, tvarkant paveldėjimo, įgaliojimų, sąskaitų paslaugų ar skaitmeninių prisijungimų klausimus.

    Tikslias Trakų skyriaus darbo dienas ir laiką gyventojai galės rasti „SEB banko“ interneto svetainėje. Ten pat bus galima pasirinkti konsultacijos temą ir iš anksto užsiregistruoti vizitui.

  • „Capgemini“ parduoda JAV padalinį po skandalo dėl ICE kontrakto: kas slypi už sprendimo

    „Capgemini“ parduoda JAV padalinį po skandalo dėl ICE kontrakto: kas slypi už sprendimo

    Sandoris po viešos kritikos

    Prancūzijos IT paslaugų grupė „Capgemini“ pranešė pasirašiusi galutinį susitarimą parduoti savo JAV padalinį „Capgemini Government Solutions“. Šis žingsnis žengtas po kilusio skandalo dėl padalinio ryšių su JAV imigracijos institucijomis ir bendradarbiavimo su ICE.

    Pirkėju įvardijama bendrovė ITC Federal, kuri teikia skaitmenines paslaugas ir sprendimus JAV federalinėms agentūroms, susijusioms su vidaus saugumu ir gynyba. „Capgemini“ teigimu, sandoris dar turi įveikti įprastas tokio tipo sandoriams sąlygas ir turėtų būti užbaigtas per artimiausias savaites.

    Kas sukėlė skandalą?

    Diskusijos įsiplieskė po to, kai viešumoje nuskambėjo informacija apie sutartį su ICE, pagal kurią buvo teikiamas technologinis įrankis užsienio piliečiams JAV teritorijoje identifikuoti ir jų judėjimui sekti. Kritikai akcentavo, kad tokia infrastruktūra gali būti naudojama griežtesnei migracijos kontrolei ir kelti žmogaus teisių rizikas.

    ICE veikla JAV jau ne vienus metus vertinama prieštaringai, o agentūros pareigūnų intervencijos metodai dažnai tampa visuomenės ir politikų diskusijų objektu. „Capgemini“ atsidūrė dėmesio centre, nes būtent privačių technologijų tiekėjų sprendimai gali sustiprinti valstybės institucijų galimybes rinkti duomenis ir automatizuoti sprendimų priėmimą.

    Ką aiškino „Capgemini“?

    Dar anksčiau, skelbdama apie planus atsisakyti šio verslo, „Capgemini“ argumentavo, kad JAV įprasti teisiniai ribojimai, taikomi sudarant sutartis su federalinėmis institucijomis, kurios vykdo įslaptintas veiklas, ribojo grupės galimybes tinkamai kontroliuoti kai kuriuos padalinio veiklos aspektus. Tai tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl pasirinktas pardavimo kelias.

    Į situaciją buvo įsitraukę ir politikai Prancūzijoje, kurie ragino bendrovę pateikti daugiau aiškumo dėl veiklos JAV ir su ja susijusių įsipareigojimų. Tokiais atvejais viešai listinguojamoms tarptautinėms grupėms kyla ne tik reputacinė, bet ir atitikties rizika, ypač kai kalbama apie jautrias viešojo sektoriaus sutartis.

    Poveikis grupei ir platesnės tendencijos

    „Capgemini“ veikia maždaug 50 šalių ir yra viena didžiųjų Prancūzijos biržoje kotiruojamų bendrovių. Grupė skelbė, kad 2025 metais jos pajamos siekė 22,5 milijardo eurų.

    Bendrovės teigimu, parduodamas padalinys sudarė tik 0,4 proc. visos grupės apyvartos tais metais ir mažiau nei 2 proc. „Capgemini“ pajamų JAV. Vis dėlto net ir santykinai mažas padalinys gali tapti dideliu reputaciniu iššūkiu, kai technologijos siejamos su migracijos kontrole, biometrinių duomenų ar identifikavimo sistemomis.

    Pastaraisiais metais didėja spaudimas technologijų tiekėjams įsivertinti žmogaus teisių, privatumo ir skaidrumo aspektus, ypač dirbant su viešojo saugumo institucijomis. Kartu daugėja diskusijų apie automatizuotų sprendimų, pažangios analitikos ir DI naudojimą valstybinėse sistemose, o tai kelia klausimų dėl atsakomybės grandinės ir realios kontrolės tarptautinėse korporacijose.

  • „Google“ „Gemini“ pasiekė 1 mlrd. vartotojų: kas laukia toliau ir kodėl tai svarbu?

    „Google“ „Gemini“ pasiekė 1 mlrd. vartotojų: kas laukia toliau ir kodėl tai svarbu?

    „Google“ pranešė, kad programėlė „Gemini“ peržengė simbolinę ribą ir jau turi daugiau nei 1 000 000 000 aktyvių mėnesio vartotojų. Tai itin retas mastas, kurį pasiekia tik nedaugelis pasaulinių skaitmeninių paslaugų. „Gemini“ iki 2024 metų buvo vystoma kaip „Bard“, o vėliau pervadinta ir integruota į platesnę „Google“ ekosistemą.

    Tokio dydžio auditorija dažniausiai susiformuoja tik tada, kai produktas tampa įrankiu „pagal nutylėjimą“ ir yra įdiegtas daugelyje kasdienių paslaugų. Šiuo požiūriu „Gemini“ remiasi „Google“ platinimo pranašumu, nes dirbtinis intelektas vis dažniau atsiranda paieškoje, „Android“ aplinkoje ir kitose vartotojų kasdienybėje naudojamose platformose. Dėl to vartotojų skaičius gali augti greičiau nei atskirai platinamų programėlių.

    Augimas per rekordiškai trumpą laiką

    „Google“ pateiktais duomenimis, augimo tempas per pastaruosius metus buvo išskirtinis. 2025 metų gegužę bendrovė skelbė apie 400 000 000 aktyvių mėnesio vartotojų, o po metų jau buvo minima 900 000 000 riba. Vėliau, vasaros pabaigoje, skaičius buvo papildytas dar dešimtimis milijonų ir galiausiai perkopė 1 000 000 000.

    Tokie šuoliai paprastai siejami su dviem veiksniais: funkcijų plėtra ir platesniu prieinamumu. Vartotojai greičiau įsitraukia, kai DI sprendimai pasiūlomi kaip integruota paslauga telefone, naršyklėje ar el. pašto įrankiuose, o ne kaip atskiras produktas, kurį reikia sąmoningai atsisiųsti ir išmokti naudoti.

    Ką tai reiškia rinkai

    1 000 000 000 vartotojų riba „Gemini“ įrašo į tą pačią kategoriją kaip ir kitos pasaulinės „Google“ paslaugos, įskaitant „Gmail“, „Youtube“, „Google Chrome“ ir „Google Maps“. Tokia vartotojų bazė reiškia ne tik prestižą, bet ir didžiulį duomenų, infrastruktūros bei ekosistemos efektą, kuris leidžia greičiau diegti naujas funkcijas ir pasiekti skirtingus įrenginius.

    Vis dėlto didėjant mastui auga ir atsakomybė. Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninių paslaugų skaidrumui, turinio patikimumui, asmens duomenų apsaugai ir rizikų valdymui, todėl DI sprendimų plėtra neišvengiamai bus vertinama ir per reguliavimo prizmę. Didelės platformos taip pat dažniau sulaukia klausimų dėl to, kaip jų DI atsakymai formuoja informacijos vartojimą.

    Kokie kiti žingsniai planuojami

    „Google“ toliau plečia „Gemini“ galimybes ir prieinamumą skirtingoms kalboms bei regionams. Bendrovė yra užsiminusi apie planus pridėti daugiau nei 60 vietinių dialektų, o tai paprastai reikšmingai padidina auditoriją rinkose, kuriose kalbos palaikymas iki šiol buvo ribotas. Kuo tiksliau DI supranta vietinę kalbą, tuo natūraliau jis prigyja kasdienėse užduotyse.

    Artimiausiu metu konkurencija DI rinkoje greičiausiai stiprės dar labiau, nes vartotojai vis dažniau vertina ne vien atsakymų kokybę, bet ir tai, kaip sklandžiai DI veikia kartu su el. paštu, dokumentais, paieška, navigacija ar telefonu. „Gemini“ sėkmė šioje stadijoje bus matuojama ne tik vartotojų skaičiumi, bet ir realiu įpročių pokyčiu, kiek dažnai žmonės DI pasitelkia darbui, mokslui ir kasdieniams sprendimams.

  • „McDonald’s“ programėlėje – 3 mėnesiai „Disney+“ be mokesčio: ką būtina žinoti prieš aktyvuojant kodą

    „McDonald’s“ programėlėje – 3 mėnesiai „Disney+“ be mokesčio: ką būtina žinoti prieš aktyvuojant kodą

    Lenkijoje vėl grįžta riboto laiko akcija, leidžianti „Disney+“ žiūrėti tris mėnesius be papildomo mokesčio, tačiau ji susieta su lojalumo taškais ir specialiu kodu. Pasiūlymas atsiras „McDonald’s“ programėlėje ir bus pasiekiamas tik trumpą laiką, todėl norintieji pasinaudoti turės veikti greitai.

    Skelbiama, kad kodas „McDonald’s“ programėlėje pasirodys rugpjūčio 3 dieną vadinamųjų „dropų“ principu. Jį bus galima gauti už 1 000 lojalumo taškų, o praktiškai tai reiškia, kad taškus pirmiausia reikia sukaupti per apsipirkimus restoranuose.

    Kodas suteiks trijų mėnesių prieigą prie „Disney+“ standartinio plano. Jį reikės aktyvuoti „Disney+“ išpirkimo puslapyje iki rugsėjo 22 dienos, įvedus kodą ir patvirtinus pasirinkimą.

    Svarbu įvertinti, kad tokie pasiūlymai dažniausiai turi aiškias sąlygas, kurios gali riboti, kam akcija taikoma. Šiuo atveju nurodoma, kad ji skirta naujiems ir sugrįžtantiems „Disney+“ vartotojams, tačiau netaikoma tiems, kurie tuo metu jau turi aktyvią prenumeratą.

    Pasibaigus nemokamam laikotarpiui prenumerata bus tęsiama už įprastą standartinio plano kainą, jei vartotojas jos neatšauks. Aktyvuojant kodą gali būti prašoma nurodyti mokėjimo būdą, kad pasibaigus akcijai paslauga galėtų būti pratęsta automatiškai.

    Tokio tipo partnerystės – dažna srautinių platformų strategija, siekiant pritraukti naujų žiūrovų ir susigrąžinti buvusius klientus, ypač didėjant konkurencijai tarp prenumeratų. Vartotojams tai gali būti patogus būdas išbandyti paslaugą, tačiau prieš aktyvuojant verta pasitikrinti, kada baigiasi nemokamas laikotarpis ir iš anksto nuspręsti, ar prenumerata bus reikalinga vėliau.

  • Ukrainos nacionalinis DI jau turi vardą: balsavime per „Diją“ laimėjo „Siaivo“

    Ukrainoje baigtas nacionalinės didžiosios kalbos modelio, vadinamosios LLM, pavadinimo rinkimas. Internetiniame balsavime per programėlę „Dija“ daugiausia palaikymo sulaukė vardas „Siaivo“, kurį pasirinko tūkstančiai gyventojų.

    Balsavimą organizavo Skaitmeninės transformacijos ministerija, o jame dalyvavo daugiau nei 136 000 žmonių. Ministerijos skelbtais duomenimis, „Siaivo“ surinko 22 601 balsą ir aplenkė kitus finalininkus.

    Nacionalinę kalbos modelio infrastruktūrą ministerija kuria kartu su bendrove „Kyivstar“. Projekto tikslas – turėti Ukrainos kontekstui pritaikytą DI pagrindą, ant kurio būtų galima kurti skaitmenines paslaugas valstybės institucijoms, verslui ir švietimui.

    Pasak projekto rengėjų, tokio tipo modelis gali būti pritaikomas ir jautresnėse srityse, įskaitant saugumą bei gynybą, tačiau praktinis panaudojimas priklausys nuo saugumo reikalavimų ir prieigos kontrolės. Pagrindinis argumentas – vietinis modelis geriau supranta kalbą, realijas, istorinius ir kultūrinius kontekstus bei regioninius kalbos skirtumus.

    Prieš finalinį balsavimą gyventojai pateikė daugiau nei 3 000 pavadinimų pasiūlymų. Atrinkdami finalinį dešimtuką organizatoriai tikrino unikalumą ir intelektinės nuosavybės klausimus, kad pasirinktas vardas nekeltų teisinių ginčų.

    Skaitmeninės transformacijos ministerija yra ne kartą pabrėžusi, kad nacionaliniai kalbos modeliai pasaulyje tampa strategine kryptimi dėl duomenų suvereniteto ir priklausomybės nuo globalių platformų mažinimo. Tokie sprendimai paprastai diegiami kartu su griežtesnėmis taisyklėmis, susijusiomis su asmens duomenų apsauga, šališkumo mažinimu ir turinio patikimumo kontrole.

  • Internete verda audra: ar „Sony“ skaitmeninės ateities planus gina botų armija?

    Internete verda audra: ar „Sony“ skaitmeninės ateities planus gina botų armija?

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau keliami klausimai, ar dideli prekių ženklai reputaciją bando ginti ne realių vartotojų, o automatizuotų paskyrų pagalba. Šįkart dėmesio centre atsidūrė „Sony“ ir įtarimai, kad kompanijos sprendimai dėl skaitmeninės ateities sulaukia neįprastai panašiai besielgiančių gynėjų.

    Diskusijas pakurstė technologijų turinio kūrėjai, analizavę komentarus po su „Sony“ susijusiais įrašais. Jų teigimu, dalis paskyrų, kurios aktyviai teisino kompanijos kryptį, demonstravo botams būdingus bruožus: menkai užpildytus profilius, generinio tipo nuotraukas, staigų aktyvumo šuolį po ilgos tylos ir pasikartojančią argumentaciją.

    Tokie požymiai savaime dar neįrodo, kad paskyrą valdo automatika ar užsakytas komentatorius, tačiau rizika didėja, kai sutampa keli signalai. Ekspertai paprastai atkreipia dėmesį ir į neįprastai greitą reagavimą, komentarų publikavimo ritmą bei tai, ar paskyra staiga ima rašyti beveik vien tik viena tema.

    Žaidimų industrijoje įtampa dėl skaitmeninės distribucijos auga ne pirmus metus, o fizinių laikmenų ateitis tapo jautria tema. Vis daugiau leidėjų renkasi skaitmeninį platinimą, nes tai leidžia mažinti gamybos ir logistikos kaštus, lengviau valdyti atnaujinimus bei akcijas, tačiau daliai žaidėjų tai kelia nerimą dėl nuosavybės jausmo, kolekcionavimo ir ilgalaikio prieinamumo.

    Kritikai pabrėžia, kad skaitmeninėje ekosistemoje pirkėjas dažniau įsigyja ne daiktą, o licenciją, kurios sąlygos priklauso nuo platformos taisyklių. Dėl to bendruomenei itin svarbu, kad kompanijos aiškiai komunikuotų apie prieigos garantijas, paskyrų blokavimo rizikas, regioninius apribojimus ir tai, kas nutinka turiniui, kai paslauga ar parduotuvė uždaroma.

    Jeigu įtarimai dėl koordinuotų botų ar apmokamų paskyrų kada nors būtų patvirtinti, tai taptų rimtu smūgiu pasitikėjimui, nes atrodytų kaip bandymas imituoti vartotojų palaikymą. Kita vertus, net ir be botų veiklos vienas dalykas akivaizdus: skaitmeninės ateities klausimas žaidėjų bendruomenėje išlieka toks aštrus, kad bet koks „Sony“ žingsnis šioje srityje tampa emocingų ginčų katalizatoriumi.

    Kol kas viešų, nepriklausomai patvirtintų įrodymų, kad „Sony“ organizuotai naudotų botus nuomonės formavimui, nėra. Tačiau ši istorija primena, kad socialinių tinklų diskusijos vis dažniau reikalauja kritinio vertinimo, o platformoms ir prekių ženklams tenka pareiga užtikrinti didesnį skaidrumą, kai kalbama apie komunikaciją su auditorija.