CP v2

Tag: Skaitmeninės teisės

  • Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Diskusija, ar socialiniai tinklai gali tapti saugesni, įgavo pagreitį po to, kai buvusi „Meta“ darbuotoja Frances Haugen paviešino vidinius dokumentus. Jie rodė, kad bendrovė žinojo apie dalį žalos vartotojams, bet viešai problemą menkino.

    Nutekinta informacija ypač akcentavo paauglių psichikos sveikatos rizikas ir tai, kaip platformų dizainas bei rekomendavimo sistemos gali skatinti žalingą turinį. Tokie atvejai sustiprino klausimą, kur baigiasi verslo interesai ir prasideda pareiga užtikrinti vartotojų teises.

    „Bendrovės vadovybė žino, kaip padaryti „Facebook“ ir „Instagram“ saugesnius, bet nesirenka pokyčių, nes pelną iškelia aukščiau žmonių“, – sakė Frances Haugen Europos Parlamento klausymo metu.

    Kas yra skaitmeninės teisės?

    Skaitmeninės teisės apima tas pačias fundamentines žmogaus teises, kurios galioja ir neprisijungus, tik jų įgyvendinimas persikelia į internetą. Čia svarbiausios tampa saviraiškos laisvė, teisė į privatumą, asmens duomenų apsauga ir apsauga nuo diskriminacijos.

    Ekspertai pabrėžia, kad pažeidžiamumas platformose pasiskirsto netolygiai: dažniau nukenčia moterys, LGBTQ+ bendruomenės nariai, migrantai ir etninės ar religinės mažumos. Prie to prisideda ne tik atviras priekabiavimas, bet ir mažiau matomi mechanizmai, pavyzdžiui, kai algoritmai sistemingai sumažina tam tikrų grupių matomumą.

    Ką gali padaryti pačios platformos?

    Vienas pagrindinių įrankių – turinio moderavimas, tačiau jo efektyvumą riboja skaidrumo stoka. Dažnai neaišku, kiek sprendimų priimama žmonių, kiek automatizuotų sistemų, kaip jos apmokomos ir pagal kokius kriterijus turinys pašalinamas, apribojamas ar paliekamas pasiekiamas.

    Augant generuojamo turinio ir manipuliacijų mastui, platformos vis daugiau remiasi DI sprendimais: nuo šlamšto ir priekabiavimo filtrų iki netikro turinio aptikimo. Vis dėlto be aiškių taisyklių, auditų ir atskaitomybės automatizavimas gali ne tik sumažinti žalą, bet ir klaidingai cenzūruoti teisėtą turinį.

    Ką gali padaryti valdžia ir vartotojai?

    Europos Sąjungoje svarbiausias teisinis ramstis yra Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, numatantis vartotojų teises ir priežiūros institucijų kontrolę, kai tvarkomi asmens duomenys. Tačiau praktikoje pokyčiai dažnai ateina lėtai, nes didžiosios technologijų bendrovės sankcijas ir sprendimus ginčija teismuose, o procesai užtrunka.

    Reguliacinę aplinką papildo ir Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas, įsigaliojęs 2024 metais, kuris kelia naujus reikalavimus didesnės rizikos DI sistemoms. Kartu Briuselyje vykstančios diskusijos dėl taisyklių supaprastinimo kelia klausimą, ar siekiant spartesnių inovacijų nebus susilpninta duomenų apsauga.

    Vartotojai taip pat turi teisę kreiptis į platformas ir sužinoti, kokie jų duomenys renkami ir kaip jie profiliuojami, tačiau tai neretai reikalauja laiko ir žinių. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna nevyriausybinės organizacijos ir kolektyviniai skundai, kurie padeda kelti bylas ir spausti rinką didinti atsakomybę.

  • „Wirtualna Polska“ aiškina turinio naudojimą: ką reiškia draudimas kopijuoti ir DI mokymui?

    „Wirtualna Polska“ aiškina turinio naudojimą: ką reiškia draudimas kopijuoti ir DI mokymui?

    „Wirtualna Polska“ paskelbė išsamų autorių teisių ir turinio naudojimo įspėjimą, kuriame nurodo, kad be aiškaus sutikimo draudžiama atsisiųsti, dauginti, kaupti ar kitaip naudoti portale skelbiamą turinį. Akcentuojama, kad ribojimas taikomas nepriklausomai nuo turinio formos – tekstams, nuotraukoms, grafikai, garso ir vaizdo įrašams, taip pat duomenų rinkiniams.

    Įspėjime atskirai pabrėžiama, kad draudimas apima ir automatizuotus būdus, įskaitant mašininio mokymosi bei dirbtinio intelekto naudojimą. Tokia formuluotė atspindi vis dažnesnę leidėjų praktiką aiškiai apibrėžti, ar jų publikacijos gali būti naudojamos kaip medžiaga DI sistemoms mokyti, indeksuoti ar masiškai analizuoti.

    Leidėjų pozicija dažniausiai remiasi autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga, taip pat duomenų bazių apsaugos principais, kai turinys kaupiamas ir sisteminamas. Praktikoje tai reiškia, kad net jei atskiras straipsnis ar jo fragmentas atrodo viešai pasiekiamas, masinis rinkimas, archyvavimas ar pakartotinis publikavimas gali būti vertinamas kaip teisių pažeidimas, ypač kai tai daroma komerciniais tikslais.

    Kartu „Wirtualna Polska“ tekste paliekama svarbi išimtis, susijusi su paieškos sistemomis ir teisėtais naudojimo atvejais. Nurodoma, kad apribojimai netaikomi turinio naudojimui vien tik tam, kad jis būtų lengviau randamas interneto paieškos sistemose, taip pat naudojimui pagal sutartinius santykius ar įstatymuose numatytą leistiną naudojimą.

    Tokios išimtys paprastai apima situacijas, kai turinys cituojamas laikantis citavimo taisyklių, naudojamas naujienų apžvalgoms pagal taikomus teisės aktus arba kai leidėjas yra suteikęs licenciją konkrečiai platformai, įmonei ar partneriui. Vis dėlto riba tarp teisėto fragmento panaudojimo ir neleistino turinio perėmimo dažnai priklauso nuo apimties, tikslo, sistemingumo ir to, ar kuriamas pakaitinis produktas, galintis konkuruoti su originaliu leidėju.

    Skaitmeninių teisių ekspertai pažymi, kad pastaraisiais metais ryškėja dvi paralelinės tendencijos: leidėjai griežtina taisykles dėl automatizuoto nuskaitymo, o technologijų įmonės ieško licencijavimo modelių arba techninių sprendimų, leidžiančių valdyti prieigą prie turinio. Dėl to vartotojams ir verslams, dirbantiems su turinio rinkimu ar analitika, tampa vis svarbiau ne tik perskaityti naudojimo sąlygas, bet ir įsivertinti, ar konkretus procesas neperžengia leistino naudojimo ribų.

    Jei kyla abejonių, saugiausias kelias yra gauti rašytinį leidėjo sutikimą arba naudoti oficialius licencijuotus kanalus. Tai ypač актуалу įmonėms, kurios renka straipsnių archyvus, kuria apžvalgų produktus, treniruoja DI modelius ar siūlo žiniasklaidos stebėsenos paslaugas, nes tokiais atvejais rizika dėl teisių pažeidimų paprastai yra didžiausia.

  • „Wirtualna Polska“ primena apie turinio teises: ką reiškia draudimas naudoti tekstus su DI

    Lenkijos naujienų portalas wp.pl paskelbė pranešimą, kuriuo primena apie autorių teisių ir turinio naudojimo taisykles. Jame pabrėžiama, kad be aiškaus leidimo negalima kopijuoti, dauginti, saugoti ar kitaip panaudoti portale skelbiamų tekstų, vaizdų, garso ir vaizdo įrašų bei duomenų.

    Tokie įspėjimai dažniausiai siejami su platesne leidėjų pastanga suvaldyti neteisėtą turinio perpublikavimą ir automatizuotą nuskaitymą. Pastaraisiais metais aktualia tema tapo ir tai, kaip turinys gali būti panaudojamas mokant ar aptarnaujant dirbtinis intelektas sistemoms, kai tekstai renkami masiškai, automatizuotais įrankiais.

    wp.pl nurodo, kad draudimas apima tiek rankinius, tiek automatizuotus metodus, įskaitant mašininio mokymosi programas ar dirbtinis intelektas sprendimus. Kitaip tariant, vien tai, kad duomenys paimami ne žmogaus, o programos, savaime nesuteikia teisės jų naudoti be savininko sutikimo.

    Kartu pabrėžiama, kad išimtis paprastai taikoma turinio naudojimui vien paieškos sistemų indeksavimui, kai siekiama palengvinti informacijos suradimą internete. Taip pat išskiriami atvejai, kai turinys gali būti naudojamas pagal sutartinius santykius arba pagal įstatymuose numatytą leistiną naudojimą.

    Teisinėje praktikoje svarbu atskirti kelis dalykus: citavimą, perpasakojimą ir perpublikavimą. Citavimas paprastai reikalauja aiškios nuorodos į šaltinį ir proporcingo apimties pasirinkimo, o perpublikavimas ar didelės apimties kopijavimas dažniausiai jau laikomas teisių pažeidimu, jei nėra licencijos.

    Leidėjai Europoje vis dažniau ieško būdų, kaip licencijuoti turinį skaitmeninėms platformoms ir automatizuotoms sistemoms. Ši kryptis siejama ir su ES autorių teisių reguliavimu skaitmeninėje rinkoje, kur numatomi atvejai, kada teksto ir duomenų gavyba gali būti ribojama, o teisių turėtojai gali išreikšti prieštaravimą tam tikram panaudojimui.

    Vartotojams ir verslams tokie pranešimai yra signalas pasitikrinti, ar jų naudojami įrankiai, naujienų santraukų sprendimai, stebėsenos sistemos ar DI paremtos analizės platformos nepažeidžia licencijavimo sąlygų. Praktinis principas paprastas: jei turinys naudojamas komerciniais tikslais ar kaupiamas duomenų bazėms, saugiausia turėti aiškų leidimą arba licenciją.

  • Žaidėjų kantrybė trūko: Stop Killing Games spaudžia ES, kad skaitmeniniai žaidimai nedingtų

    Žaidėjų kantrybė trūko: Stop Killing Games spaudžia ES, kad skaitmeniniai žaidimai nedingtų

    Kampanija Stop Killing Games, pradėjusi kaip vartotojų iniciatyva dėl išjungiamų internetinių žaidimų, vėl įgauna pagreitį po Europos Komisijos pozicijos. Komisija nurodė, kad naujų privalomų taisyklių šiuo metu nesiūlys, o sprendimų ieškos per dialogą su leidėjais ir sektoriaus atstovais.

    Komisijos argumentas paprastas: esama vartotojų apsaugos sistema jau įpareigoja aiškiai informuoti, jei žaidimas priklauso nuo interneto ryšio ir išorinių serverių. Taip pat turi būti įspėjama, kad paslaugai pasibaigus produktas gali nebeveikti, todėl vartotojas sprendimą pirkti turi priimti žinodamas rizikas.

    Vis dėlto Stop Killing Games organizatoriai tokį atsakymą vadina nepakankamu ir teigia, kad problema yra platesnė nei vien informavimas. Jų teigimu, kai serveriai išjungiami, pirkėjai neretai faktiškai praranda galimybę naudotis už įsigytą produktą sumokėtais pinigais, o kultūriškai reikšmingi kūriniai tampa neprieinami.

    Ko reikalauja iniciatyva

    Kampanijos esmė yra siekis, kad žaidimų leidėjai, nutraukdami paslaugą, paliktų bent minimalią galimybę žaidimą naudoti toliau. Praktikoje tai gali reikšti neprisijungimo režimą, bendruomenei perduodamus serverio įrankius arba kitą techninį sprendimą, kuris leistų produktui funkcionuoti ir po oficialios priežiūros pabaigos.

    Iniciatyvos atstovai pabrėžia, kad toks požiūris svarbus ne tik vartotojų teisėms, bet ir skaitmeninio paveldo išsaugojimui. Šiuolaikiniai žaidimai vis dažniau kuriami kaip paslauga, todėl jų išnykimas tampa sistemine problema, o ne atskirų projektų nesėkme.

    Kas vyksta Europos Parlamente

    Po Komisijos pozicijos Stop Killing Games aktyvistai teigia, kad darbą tęs per Europos Parlamentą ir sieks, kad tema atsirastų rengiamuose skaitmeninio teisingumo ir vartotojų apsaugos paketuose. Jų teigimu, politinė parama yra reali, tačiau procesas sudėtingas, nes reikia suderinti vartotojų interesus, autorių teises ir verslo modelių realijas.

    Judėjimo organizatorius Moritzas Katzneris socialiniuose tinkluose tikino, kad atsitraukti neketinama ir kampanija jau peržengė vienos peticijos ribas.

    „Šis judėjimas apibrėžia veiksmą, todėl ir toliau veiksime, esame tai skolingi žmonėms, kurie mumis patikėjo. Mes nesustosime“, – sakė Moritzas Katzneris.

    Prie diskusijos aktyviai grįžo ir iniciatyvą išpopuliarinęs turinio kūrėjas Rossas Scottas, raginantis rėmėjus nenuleisti rankų ir toliau spausti politikus. Jo teigimu, neigiamas Komisijos atsakymas buvo prognozuojamas, tačiau parlamentinis kelias, anot jo, išlieka atviras.

    Iniciatyvos atstovai taip pat pabrėžia, kad panašūs pokyčiai aptariami ir už Europos ribų, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę. Kampanijos tikslas, jų teigimu, yra sukurti aiškesnį standartą, kad skaitmeniniai pirkiniai netaptų laikina nuoma vien dėl sprendimo išjungti serverius.