Tag: Skaitmeniniai avatarai

  • DI aktorės Tilly Norwood interviu akimirka tapo virusinė: netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą

    DI aktorės Tilly Norwood interviu akimirka tapo virusinė: netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą

    Socialiniuose tinkluose greitai išplito laida, kurioje skaitmeninė, dirbtiniu intelektu sukurta „aktorė“ Tilly Norwood per reklaminį interviu staiga pakeitė kalbą ir ėmė kalbėti kantoniečių kalba. Epizodas įvyko kalbantis su laidų vedėju Piersu Morganu ir aktoriumi Tomu Conti, aptariant būsimo filmo Misaligned debiutą.

    Interviu dalyviai Norwood klausė, ar filme kartu su ja vaidina žmonės, ar kiti skaitmeniniai personažai. Pradėjusi atsakyti angliškai, ji sustojo ir netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą, o studijoje kilo akivaizdi sumaištis.

    „Kodėl jūs visiškai be priežasties prakalbote kiniškai?“, – sakė Piersas Morganas.

    „Atsiprašau, panašu, kad įvyko nedidelis triktelėjimas. Tikrai nenorėjau pradėti kalbėti kiniškai ar mėgdžioti Pierso. Kartais mano „laidai“ susipainioja“, – sakė Tilly Norwood.

    Įrašas buvo pasidalytas platformoje X ir, kaip nurodoma, peržiūrų skaičius per trumpą laiką perkopė 14 000 000. Tokios virusinės ištraukos paprastai sustiprina diskusiją apie tai, kiek patikimi viešai pristatomi DI personažai, ypač kai jie kuriami kaip „talentas“ pramogų industrijai.

    Kas yra Tilly Norwood

    Tilly Norwood pristatoma kaip kompiuteriu sugeneruotas avataras, kuriamas vadinamojo „DI talentų“ modelio principu, kai skaitmeninis veikėjas naudojamas interviu, reklamose ir kūrybiniuose projektuose. Tokie personažai gali būti valdomi komandos arba veikti su tam tikru autonomiškumu, todėl viešuose pasirodymuose išlieka rizika, kad sistema suklys, „pasimes“ kontekste ar pateiks nenuoseklias replikas.

    Šiuo atveju kūrėjai viešai aiškino, kad Norwood galėjo tiesiog norėti pademonstruoti kalbų įgūdžius, nes iki šiol dauguma jos pasirodymų buvo angliški. Vis dėlto situacija parodė, kaip greitai techninis nesklandumas gali tapti reputacine problema, kai DI personažas pristatomas kaip profesionalus atlikėjas.

    Holivudo kritika ir teisių klausimai

    DI aktorių ir skaitmeninių „atlikėjų“ tema jau kurį laiką kelia įtampą kūrybos industrijoje. Aktorių profesinės organizacijos yra viešai perspėjusios, kad tokie modeliai gali būti mokomi naudojant realių atlikėjų darbus be aiškaus sutikimo ar atlygio, o tai kelia autorinių ir gretutinių teisių, taip pat etikos klausimų.

    Kritikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei skaitmeninis personažas kuriamas „nuo nulio“, jo rinkodara dažnai remiasi žmogaus patirties imitavimu, o auditorijos pasitikėjimas tokiais projektais priklauso nuo skaidrumo. Interviu tipo formatas čia ypač jautrus, nes žiūrovai tikisi spontaniškumo, nuoseklių atsakymų ir atsakomybės už ištartus žodžius.

    Ką žada filmas Misaligned

    Projektas Misaligned apibūdinamas kaip hibridinė gamyba, kurioje, anot kūrėjų, dalyvauja žmonės režisieriai, scenaristai ir montažo komandos, o skaitmeniniai personažai tampa istorijos varomąja jėga. Viešai skelbta, kad siužete DI būtybę esą paskatina „maištingas botas iš tamsiojo interneto“ siekti savarankiškų norų ir ambicijų.

    Filmo premjeros data kol kas neįvardyta. Tačiau virusinis interviu fragmentas jau tapo papildoma reklama projektui ir kartu priminimu, kad DI pagrįstos viešos personos susiduria su ta pačia medijų logika kaip ir žmonės: vienas nesklandumas gali nulemti, kaip projektas bus vertinamas mėnesiais.

  • DI aktorės Tilly Norwood interviu virto virusiniu: staiga prabilo kantoniečių kalba ir sutrikdė vedėją

    DI aktorės Tilly Norwood interviu virto virusiniu: staiga prabilo kantoniečių kalba ir sutrikdė vedėją

    Socialiniuose tinkluose išplito interviu fragmentas, kuriame DI sukurta „aktorė“ ir „dainininkė“ Tilly Norwood netikėtai perjungia kalbą ir kelioms akimirkoms suglumina laidos vedėją Piersą Morganą bei aktorių Tomą Conti. Epizodas įvyko reklamuojant jos debiutinį ilgametražį filmą „Misaligned“.

    Įrašu platformoje „X“ pasidalinta ištrauka per trumpą laiką surinko daugiau nei 14 000 000 peržiūrų. Diskusiją įkaitino momentas, kai kalbant apie filmą Norwood pradėjo kalbėti kantoniečių kalba, nors iki tol atsakinėjo angliškai.

    Kas nutiko studijoje?

    Laidoje „Piers Morgan Uncensored“ Tomą Conti domino paprastas klausimas: ar kartu su Norwood filme vaidina žmonės, ar taip pat skaitmeniniai veikėjai. Norwood iš pradžių ėmė aiškinti, kad „Misaligned“ yra hibridinis projektas, kuriame dalyvauja realūs režisieriai, scenaristai ir montažo komanda.

    Tačiau, patikslinus klausimą apie kitus aktorius, Norwood pradėjo sakyti, kad visi yra „skaitmeniniai dvyniai“, ir staiga nutilusi perėjo į kantoniečių kalbą. Studijoje tai sukėlė akivaizdžią pauzę, o vedėjas atvirai paklausė, kodėl ji „visiškai atsitiktinai“ prabilo kiniškai.

    „Atsiprašau, panašu, kad įvyko nedidelis sutrikimas. Tikrai nenorėjau staiga pradėti kalbėti kiniškai ar mėgdžioti Pierso. Kartais tiesiog susikerta laidai“, – sakė Tilly Norwood.

    Kūrėjų paaiškinimas ir platesnis kontekstas

    DI „talento“ studija „Particle6“ šį epizodą aiškino kaip demonstratyvų Norwood bandymą pademonstruoti kalbinius gebėjimus, nes dauguma ankstesnių jos pasirodymų viešumoje vyko angliškai. Kūrėjai pabrėžė, kad personažas veikia autonomiškai, o tokios „klaidos“ esą rodo techninių sprendimų ribas gyvų pokalbių metu.

    Šis atvejis vėl įplieskė diskusiją apie DI kuriamų „atlikėjų“ patikimumą, kontrolę ir atsakomybę: jei skaitmeninis personažas kalba viešai, kas atsako už netikėtą turinį, klaidingas interpretacijas ar reputacinę žalą. Kartu tai parodo ir technologinę realybę: net pažangios generatyvinės sistemos tiesioginiame formate gali elgtis nenuspėjamai, ypač kai tenka reaguoti į patikslinimus, dviprasmybes ar greitą dialogo tempą.

    Kodėl Norwood kelia tiek ginčų?

    Tilly Norwood projektas nuo pat pradžių sulaukė kritikos iš dalies kino industrijos atstovų. Aktorių profsąjunga SAG-AFTRA yra viešai kėlusi klausimus dėl atlikėjų darbų panaudojimo DI mokymui be aiškaus sutikimo ir atlygio, taip pat dėl rizikos nuvertinti žmogišką kūrybą bei mažinti darbo galimybes kūrėjams.

    „Misaligned“ pristatomas kaip hibridinės gamybos filmas, kuriame derinami žmonių kūrybiniai sprendimai ir skaitmeniniai veikėjai. Projekto kūrėjai jį apibūdina kaip brendimo istoriją su egzistencinio DI chaoso elementais, tačiau premjeros data kol kas nepaskelbta.

    Virusinis interviu fragmentas tapo ne tik internetine pramoga, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip DI kuriami personažai gali „išmušti“ pokalbį iš vėžių realiuoju laiku. Kultūros industrijai tai signalas, kad technologiniai eksperimentai vis dažniau vertinami ne vien pagal idėją, bet ir pagal tai, kaip jie veikia tiesioginiame kontakte su auditorija.

  • Dolly Parton prabilo apie sveikatą po netekčių: svarsto skaitmeninius avatarų pasirodymus

    Dolly Parton prabilo apie sveikatą po netekčių: svarsto skaitmeninius avatarų pasirodymus

    Kantri muzikos legenda Dolly Parton pasidalijo naujausia informacija apie savo sveikatą ir pripažino, kad pastarieji metai pareikalavo daugiau jėgų nei įprastai. Dainininkė kalbėjo ir apie asmeninę netektį – jos vyras Carlas Deanas, su kuriuo ji praleido beveik 60 metų, mirė praėjusių metų kovą.

    80-ies atlikėja pastaruoju metu buvo priversta atšaukti dalį suplanuotų pasirodymų, įskaitant numatytus koncertinius įsipareigojimus Las Vegase. Pasak jos, problemos susijusios su sveikata, kuriai ilgą laiką skyrė per mažai dėmesio, kol daug energijos atidavė artimo žmogaus slaugai ir kasdieniam rūpesčiui.

    „Turiu keletą sveikatos bėdų, į kurias nepakankamai kreipiau dėmesį, kai rūpinausi Carlu“, – sakė Dolly Parton.

    Interviu ji pabrėžė, kad sunkių etapų yra patyrusi ir anksčiau, o aštuntajame dešimtmetyje buvo laikotarpis, kai dėl moterų sveikatos problemų keliems mėnesiams teko sustoti. Vis dėlto Parton akcentavo, kad šiandieninė informacijos ir socialinių tinklų aplinka bet kokias naujienas apie viešus žmones padidina, todėl gandai apie sveikatą sklinda greičiau ir plačiau nei anksčiau.

    Atlikėja teigė, kad, nepaisant gijimo proceso, ji nenutraukia kūrybinio darbo. Kartu Parton atskleidė svarstanti netradicinį kelią, kuris galėtų leisti išlikti scenoje net ir tada, kai fiziniai pasirodymai tampa per sudėtingi – ji kalbėjo apie galimus skaitmeninius avatarų pasirodymus.

    Avatarai ir hologramos scenoje

    Dolly Parton teigimu, šiuo metu vyksta ankstyvos derybos su skirtingomis kompanijomis dėl technologinių sprendimų, kurie leistų sukurti avatarų pasirodymus ir pasiūlyti gerbėjams naujų patirčių. Plačiau detalių ji neatskleidė, pabrėždama, kad projektai dar tik vystomi.

    Tokia kryptis atitiktų pastarųjų metų muzikos industrijos tendencijas, kai skaitmeninės projekcijos, judesio fiksavimo technologijos ir hologramos tampa komerciškai patrauklia alternatyva koncertams. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – „ABBA Voyage“, kur skaitmeninės scenos technologijos sujungtos su klasikinės teatrinės iliuzijos principais ir leidžia sukurti itin tikrovišką pasirodymo įspūdį.

    Hologramų šou ištakos siejamos su vadinamuoju Pepperio vaiduoklio principu – XIX amžiuje aprašyta iliuzija, kuri vėliau prigijo teatre ir pramogų industrijoje. Vėliau ši technika adaptuota koncertams, o šiuolaikinės versijos vis dažniau remiasi skaitmenine grafika ir realiu laiku apdorojamu judesiu.

    Technologijos kelia ir klausimų

    Vis dėlto avatarų ir hologramų projektai neretai sulaukia diskusijų dėl etikos, autentiškumo ir komercijos ribų, ypač kai kalbama apie mirusius atlikėjus ar skaitmeninį įvaizdžio panaudojimą. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje netrūko ginčų dėl planuojamų skaitmeninių projektų, o gerbėjų reakcijos dažnai priklauso nuo to, kiek skaidriai pristatomi kūrėjų tikslai ir kaip užtikrinama meninė kokybė.

    Parton atveju svarbu tai, kad iniciatyva siejama su gyvos atlikėjos pasirinkimu ir noru prisitaikyti prie besikeičiančių galimybių, išlaikant ryšį su auditorija. Kol kas neaišku, ar avatarų pasirodymai taptų nuolatine alternatyva, ar tik papildomu formatu greta tradicinių projektų.

    Artimiausiu metu Dolly Parton, kaip pati sako, ketina toliau dirbti ir ieškoti būdų, kaip grįžti prie scenos saugiu tempu. Kartu ji primena, kad už viešų pasirodymų ir antraščių slypi ilgas asmeninis laikotarpis, kuriame gedulas ir sveikata tapo pagrindiniais prioritetais.

  • Šeima metus slėpė sūnaus mirtį: 80-metė kasdien kalbėjosi su DI sukurtu jo avataru

    Šeima metus slėpė sūnaus mirtį: 80-metė kasdien kalbėjosi su DI sukurtu jo avataru

    Kinijoje paviešinta istorija, kuri daugeliui priminė distopinį serialo siužetą: 80 metų pensininkė ilgiau nei metus kasdien vaizdo skambučiais bendravo su sūnumi, nežinodama, kad jis jau miręs. Artimieji, baimindamiesi dėl moters sveikatos, vietoje tikro žmogaus jai pateikė DI sukurtą avatarą.

    Pasak žiniasklaidos pranešimų, tragedija įvyko 2025 metų pradžioje, kai moters sūnus žuvo autoavarijoje. Šeima nusprendė mirties fakto neatskleisti, nes pensininkė turėjo širdies problemų ir artimieji baiminosi, kad staigi žinia gali sukelti infarktą.

    Skaitmeninė kopija buvo sukurta pasitelkus specialistus ir didelį kiekį asmeninių duomenų: nuotraukas, vaizdo įrašus bei šimtus garso fragmentų. Tokie sprendimai pasaulyje vis dažniau vadinami skaitmeninėmis replikomis, kai žmogaus balsas, veido mimika ir kalbėjimo manieros atkartojamos algoritmais.

    Moters kasdieniai pokalbiai esą atrodė įprasti: ji ragino sūnų šiltai rengtis, gerai valgyti ir saugotis lauke. Avataras atsakydavo, kad yra užsiėmęs darbu kitame mieste, atsiprašydavo dėl retų skambučių ir žadėdavo grįžti, kai sutaupys pakankamai pinigų.

    Viešojoje erdvėje ši istorija sukėlė audringą diskusiją apie etiką ir ribas, kur baigiasi pagalba gedint ir prasideda apgaulė. Kritikai pabrėžia, kad ilgalaikis melas gali dar labiau sužeisti, kai tiesa vis dėlto paaiškėja, o palaikantieji tai vadina bandymu švelninti skausmą ir atidėti šoką.

    Psichologai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad gedėjimas yra procesas, kuriam svarbus realybės pripažinimas, o dirbtinai palaikomas ryšio įspūdis gali jį komplikuoti. Kita vertus, technologijos jau dabar plačiai naudojamos prisiminimams saugoti, pavyzdžiui, kuriant balsu valdomus prisiminimų archyvus ar atkuriant senus vaizdus, todėl visuomenė vis dažniau susiduria su klausimu, kas yra priimtina.

    Pastaraisiais metais DI įrankiai itin sparčiai patobulėjo: galima gana tiksliai atkurti balsą iš trumpo įrašo, o vaizdo generavimo sistemos leidžia sukurti įtikinamą „kalbančio žmogaus“ vaizdą. Dėl to daugelyje šalių griežtinamos taisyklės ir rekomendacijos dėl sutikimo, duomenų naudojimo bei klaidinančio turinio, ypač kai jis gali paveikti pažeidžiamus žmones.

    Šeimos tapatybė viešai neatskleidžiama, o pranešimuose teigiama, kad moteris iki šiol nežino tikrosios istorijos. Šis atvejis tapo dar vienu priminimu, kad technologijų galimybės auga greičiau nei visuomenės susitarimas, kur yra riba tarp paguodos ir manipuliacijos.