CP v2

Tag: Skaitmeniniai dvyniai

  • „Microsoft“ akiniai ir 3D skaitmeninis dvynys: Krokuvoje kuriama nauja operacinių era

    „Microsoft“ akiniai ir 3D skaitmeninis dvynys: Krokuvoje kuriama nauja operacinių era

    3D skaitmeninis dvynys operacinėje

    Jogailos universiteto Collegium Medicum mokslininkai paskelbė baigiantys kurti nuotolinės komunikacijos technologiją, kuri leidžia suformuoti 3D skaitmeninį operacinės vaizdą. Šis sprendimas jungia 3D modeliavimą ir papildytąją realybę, kad nuotolinis ekspertas galėtų matyti ne plokščią transliaciją, o erdvinę situaciją.

    Tokio tipo skaitmeninis dvynys gali pakeisti kelias sritis iš karto: nuo chirurginių procedūrų konsultavimo per atstumą iki studentų mokymo ir operacijų archyvavimo. Svarbiausias pokytis tas, kad veiksmus operacinėje būtų galima analizuoti iš skirtingų perspektyvų ir po procedūros, ne tik realiuoju laiku.

    Kaip veikia technologija

    Projektas, pavadintas „Holografinis medicinos asistentas“, kuriamas vadovaujant dr. habil. inž. Klaudijai Proniewskai-van Dam ir kartu su mgr. inž. Damianu Dołęga-Dołęgowskiu. Iniciatyvą finansine parama sustiprino Lenkijos Nacionalinis mokslinių tyrimų ir plėtros centras, skyręs lėšas LIDER programos keliu.

    Sistema sujungia kelių 3D kamerų duomenis su chirurgo dėvimų papildytosios realybės akinių informacija. Centrinis kompiuteris sinchronizuoja srautus ir atkuria erdvinį operacinės modelį, kuriame galima įvertinti objektų padėtį ir atstumus, taip sukuriant tikslesnį kontekstą nei įprastoje 2D vaizdo transliacijoje.

    Didžiausias iššūkis yra kalibracija, kad visi įrenginiai naudotų tą pačią koordinačių sistemą. Tam pasitelkiamas fizinis etaloninis objektas, kuris padeda tiksliai suderinti kamerų ir akinių erdvinius atskaitos taškus, o tai būtina, kad nuotolinio eksperto žymos ekrane atsirastų būtent ten, kur reikia.

    „Mūsų sprendimas sukuria dinamišką trimačio vaizdo modelį, todėl situaciją galima analizuoti iš bet kurios pasirinktos perspektyvos ir kartu palaikyti nuotolinę komunikaciją“, – sakė prof. Klaudia Proniewska-van Dam.

    Nuotolinis konsultantas tokiame modelyje gali pridėti virtualias rodykles, žymeklius ar tekstines pastabas, kurios realiuoju laiku matomos chirurgo akiniuose. Publikuotoje informacijoje minima, kad bandomajame variante galėjo būti naudojami „Microsoft“ „HoloLens“ tipo akiniai, plačiai taikomi pramoniniuose papildytosios realybės sprendimuose.

    „Ekspertas, esantis kitame mieste ar šalyje, gali nurodyti konkrečią vietą ar instrumentą taip, kad operatorius tai pamatytų tiksliai ten, kur turi būti“, – aiškino mgr. inž. Damian Dołęga-Dołęgowskis.

    Kam tai gali būti naudinga

    Medicinos studijose ši technologija galėtų suteikti daugiau realybės nei įprastas stebėjimas iš vienos kameros kampo ar stovėjimas operacinės pakraštyje. 3D archyvas leistų peržiūrėti ne tik pjūvio lauką, bet ir komandos darbą, instrumentų logistiką, higienos veiksmus bei sprendimų seką, kuri dažnai lieka už kadro.

    Kitas svarbus aspektas yra dokumentavimas ir kokybės kontrolė. Trimatė procedūrų registracija gali padėti tiksliau atkurti eigą, analizuoti klaidų rizikas ir mokytis iš sudėtingų atvejų, tačiau praktinis pritaikymas turės atitikti griežtus pacientų duomenų apsaugos, saugumo ir klinikinės atsakomybės reikalavimus.

    Technologijos kūrėjai teigia, kad potencialas neapsiriboja medicina. Panašūs 3D nuotolinio darbo principai jau naudojami pramonėje, o ateityje toks sprendimas galėtų būti pritaikytas sudėtingų įrenginių servisui, gelbėjimo operacijų koordinavimui ar mokymams, kai svarbi tiksli erdvinė situacija.

    Artimiausias etapas yra technologijos patikrinimas klinikinėmis sąlygomis, įskaitant trimačio žemėlapio sudarymą Universiteto ligoninės centriniame operaciniame bloke Krokuvoje. Už komercializavimą ir patentinės apsaugos procesus atsakingas universiteto technologijų perdavimo centras CITTRU.

    „Matome didelį diegimo potencialą, nes telemedicina ir nuotolinės ekspertinės konsultacijos sparčiai auga, o poreikis bendradarbiauti trimačioje aplinkoje didėja“, – sakė CITTRU vadovė dr. inž. Gabriela Konopka-Cupiał.

  • Pramonė 5.0: žmogus vėl centre, o įmonės skuba skaitmenizuotis – kur stringa IT ir OT jungtys

    Kas yra pramonė 5.0?

    Pramonė 5.0 vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien efektyvumo ir automatizavimo link humanocentriško modelio, kuriame technologijos turi stiprinti darbuotojų gebėjimus, o ne juos pakeisti. Ši kryptis išryškėjo ir Europos Komisijos politiniuose dokumentuose, kur akcentuojamas atsparumas, tvarumas ir žmogaus vaidmuo.

    Skirtingai nei pramonė 4.0, kuri daugiausia koncentravosi į duomenų surinkimą, procesų optimizavimą ir išmaniųjų gamyklų automatizavimą, pramonė 5.0 labiau sieja technologines investicijas su darbo kokybe. Tai apima saugesnes darbo vietas, žmogui pritaikytas robotikos sistemas ir aiškesnį atsakomybės pasidalijimą.

    „Pramonė 5.0 reiškia modelį, kuriame žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos palaiko kūrybiškumą ir įgūdžius, užuot bandžiusios juos pakeisti“, – sakė automatikos verslo vadovas Piotras Szkoda.

    Investicijos auga, bet strategija ne visada

    Diskusijose apie pramonės skaitmenizaciją akcentuota, kad gamybos įmonės vis daugiau lėšų skiria skaitmeninei transformacijai. Minėta, kad vidutiniškai į skaitmenizavimą nukreipiama apie 30 proc. pelno, o skirtumas tarp mažesnių ir didesnių bendrovių dažniausiai siejamas su finansiniais bei kompetencijų resursais.

    Vis dėlto dalis įmonių skaitmenizavimą vis dar įgyvendina fragmentiškai, pirkdamos atskirus sprendimus be aiškios veiklos architektūros. Ekspertai pabrėžė, kad dalis bendrovių vis dar neturi skaitmeninės transformacijos kaip strateginio prioriteto, o tai ilgainiui brangiai kainuoja dėl dubliuojamų projektų ir prasto sprendimų suderinamumo.

    Didžiausia kliūtis – IT ir OT integracija

    Vienas dažniausių praktinių barjerų gamyklose yra IT ir OT integracija, kai biuro lygmens sistemos turi sklandžiai susijungti su gamybos įranga ir procesų valdymu. Be šio sujungimo duomenys lieka atskirose „salose“, o skaitmenizavimo nauda apsiriboja pavieniais pagerinimais.

    Kai integracijos trūksta, įmonės neretai automatizuoja esamą netvarką: įdiegia naujus įrankius, bet nepakeičia procesų logikos ir duomenų kokybės valdymo. Rezultatas – didesnės diegimo išlaidos, ilgesnis atsipirkimas ir sunkesnis plėtimas į kitus padalinius ar gamybos linijas.

    DI, kibernetinis saugumas ir duomenų nutekėjimo rizika

    Didėjant skaitmenizacijai, didėja ir kibernetinės rizikos, ypač kai gamybos aplinkoje atsiranda daugiau prijungtų įrenginių, nuotolinės prieigos ir tiekėjų integracijų. Ekspertai pabrėžė, kad įmonių intelektinė nuosavybė ir gamybos duomenys tampa vienu svarbiausių aktyvų, todėl saugumas turi būti planuojamas nuo pat pirmųjų projektų.

    Kalbant apie DI taikymą, akcentuota, kad vertę kuria ne vien „protingi“ įrankiai, o organizacijos brandumas: duomenų kokybė, prieigos kontrolė, aiškūs naudojimo scenarijai ir darbuotojų kompetencijos. Praktikoje dalis įmonių riboja viešų generatyvinių įrankių naudojimą dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo rizikos.

    „Mes neleidžiame įmonėje naudoti „ChatGPT“, nes matome duomenų nutekėjimo riziką. Vietoje to renkamės pažangesnius sprendimus, pavyzdžiui, „Copilot“, – sakė grupės „Amica“ vadovas Robertas Stobińskis.

    DI pramonėje dažniausiai siejamas su prevencine įrangos priežiūra, kokybės kontrolės automatizavimu, tiekimo grandinės planavimu ir energijos sąnaudų optimizavimu. Kartu pabrėžiama, kad DI projektai be aiškaus duomenų valdymo ir saugumo politikų didina tiek finansinę, tiek reputacinę riziką.

    Kur realiai atsiperka skaitmenizacija?

    Skaitmenizacijos grąža dažniausiai atsiranda tada, kai įmonės pereina nuo pavienių sprendimų prie suderintos sistemos: gamybos duomenys automatiškai patenka į planavimo ir valdymo aplinką, o sprendimai priimami remiantis realaus laiko informacija. Didelę vertę kuria ir vadinamieji skaitmeniniai dvyniai, leidžiantys modeliuoti procesus ir tikrinti scenarijus prieš darant pakeitimus realioje gamyboje.

    Minėta, kad skaitmeninis dvynys yra ne statiška vizualizacija, o nuolat atsinaujinantis modelis, veikiantis su realiais duomenimis ir padedantis valdyti procesus. Tokie sprendimai ypač svarbūs, kai įmonės nori optimizuoti ne tik vieną cechą, bet ir visą vertės grandinę su tiekėjais.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia realiu laiku, naudodamas realius duomenis“, – sakė „Dassault Systèmes“ atstovas Ireneuszas Borowskis.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į reguliacinę aplinką Europoje, ypač į taisykles, susijusias su duomenų dalijimusi ir DI. Įmonėms, ypač mažesnėms, neapibrėžtumas dėl praktinio reglamentų įgyvendinimo gali tapti papildoma kliūtimi, todėl vis svarbesnės tampa aiškios vidaus politikos, auditai ir etapinis diegimas.

  • Pramonė 5.0 keičia kryptį: kodėl žmogus vėl tampa svarbiausias skaitmeninėje gamyboje

    Pramonės 5.0 koncepcija Europoje vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien tik našumo ir automatizavimo prie žmogaus, atsparumo ir tvarumo. Tai nėra dar viena Pramonės 4.0 versija, o bandymas suderinti technologinę pažangą su darbo kokybe, kompetencijomis ir realiu verslo atsparumu krizėms.

    Šią kryptį išryškino diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės skaitmeninimo tema buvo siejama ne tik su robotizacija, bet ir su IT ir OT sistemų sujungimu, duomenų kokybe bei kibernetine rizika. Praktikoje tai reiškia, kad moderni gamykla turi veikti kaip vientisa sistema nuo cecho iki planavimo ir tiekimo grandinės.

    Investicijos auga, bet strategijos trūksta

    Diskusijoje pateikti duomenys rodo, kad Lenkijos gamybos įmonės skaitmeninimui skiria apie 30 proc. pelno, o mažesnės įmonės investuoja kiek kukliau nei didžiosios. Tačiau kartu įvardyta problema, kad dalis įmonių skaitmeninimą vis dar vykdo fragmentiškai, be aiškios strategijos ir be bendro architektūrinio plano.

    Tokie „taškiniai“ diegimai dažnai sukuria kelias lygiagrečias iniciatyvas, kurios tarpusavyje nesusikalba. Dėl to didžiausi praradimai atsiranda ten, kur turėtų būti didžiausia grąža: integracijoje tarp verslo valdymo sistemų ir gamybos valdymo, kad duomenys judėtų automatiškai, o sprendimai būtų priimami remiantis realiu laiku.

    IT ir OT integracija bei kibernetinė rizika

    Vienas dažniausiai kartojamų akcentų buvo IT ir OT integracija, nes gamybos įranga, sensoriai ir valdymo sistemos vis labiau jungiami prie įmonės tinklų. Tai didina efektyvumą, bet kartu plečia atakos paviršių, todėl kibernetinis saugumas tampa ne atskiru projektu, o skaitmeninimo prielaida.

    Ekspertai pabrėžė, kad įmonėms kritiškai svarbu saugoti intelektinę nuosavybę ir vidinius duomenis, ypač kai pradedami naudoti DI sprendimai. Praktiniai sprendimai dažnai apima griežtesnes taisykles, kokie įrankiai gali būti naudojami įmonės aplinkoje ir kaip apsaugomi jautrūs duomenys.

    „Pramonė 5.0 yra vystymosi koncepcija, kurioje žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos padeda kūrybiškumui ir įgūdžiams, o ne juos pakeičia“, – sakė Piotras Szkoda.

    DI, skaitmeniniai dvyniai ir reali grąža

    Pramonės skaitmeninimas vis dažniau siejamas su skaitmeniniu dvyniu, kuris apibrėžiamas kaip nuolat atnaujinamas proceso modelis, veikiantis su realiais duomenimis. Toks modelis leidžia ne tik analizuoti, bet ir testuoti sprendimus, prognozuoti gedimus, optimizuoti energijos naudojimą ar planavimą prieš priimant brangius sprendimus gamyboje.

    Vis dėlto pabrėžta, kad DI vertė atsiranda tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškius procesus ir kompetencijas. Jei duomenys į sistemas suvedami ranka ar skirtingi padaliniai naudoja nesuderintus standartus, DI tampa brangiu eksperimentu, o ne priemone didinti produktyvumą.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia su realiais duomenimis realiu laiku“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Diskusijose taip pat iškelta reguliavimo tema, nes Europos Sąjungos teisės aktai, susiję su duomenimis ir DI, įmonėms kelia papildomų klausimų dėl praktinio įgyvendinimo. Verslui ypač svarbu aiškumas, nes neapibrėžtumas didina riziką ir lėtina sprendimus, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse.

    Bendra kryptis aiški: Pramonė 5.0 siekia, kad skaitmeninimas būtų ne technologijų demonstracija, o išmatuojama verslo transformacija. Įmonėms, kurios pradeda nuo strategijos, duomenų ir saugumo, o tik tada renkasi įrankius, atsiveria realios galimybės didinti efektyvumą, mažinti nuostolius ir stiprinti konkurencingumą.

  • DI agentai pramonėje: kaip mažinti konfabulacijas, saugoti įmonės duomenis ir procesus

    Pramonėje dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas ne kaip vienas universalus pokalbių įrankis, o kaip specializuoti DI agentai, kurie padeda darbuotojams analizuoti duomenis ir priimti sprendimus. Toks modelis skirtas ne pakeisti žmogų, o suteikti jam greitesnę prieigą prie informacijos ir aiškesnį kontekstą.

    Šis požiūris ypač svarbus gamyboje, kur DI tenka dirbti su jautriais įmonės duomenimis: technologinėmis kortelėmis, įrangos parametrais, kokybės rodikliais, tiekimo grandinės informacija. Dėl to vienas svarbiausių reikalavimų tampa duomenų kontrolė ir aiški riba, kas gali būti apdorojama įmonės viduje, o kas apskritai neturi palikti organizacijos.

    Kaip mažinamos DI konfabulacijos?

    Viena didžiausių generatyvinio DI rizikų yra vadinamosios konfabulacijos, kai sistema pateikia įtikinamai skambančius, bet netikslius ar išgalvotus teiginius. Pramonėje tokia klaida gali reikšti ne tik neteisingą ataskaitą, bet ir brangiai kainuojančius gamybos sprendimus, broką ar prastovas.

    Specializuoti DI agentai paprastai kuriami taip, kad jų veikimo laukas būtų susiaurintas iki konkrečios užduoties ir patikimų šaltinių įmonės viduje. Tai reiškia, kad atsakymai grindžiami „kietais“ duomenimis, o ne bendromis interneto žiniomis, todėl klaidų tikimybė mažėja.

    „Agentas supranta kontekstą ir mato, kuriame proceso taške esame, todėl siauriname paieškos lauką ir mažiname konfabulacijų riziką“, – sakė Ireneuszas Borowskis, Dassault Systemes vadovas Lenkijoje.

    Praktikoje tai dažnai įgyvendinama per skirtingų agentų vaidmenis: vienas pateikia teorinę, patikrintą informaciją, kitas analizuoja konkrečius gamybos parametrus, trečias padeda sprendimų priėmimui ir fiksuoja, kodėl buvo pasiūlytas vienas ar kitas veiksmas. Esminė sąlyga išlieka žmogaus priežiūra ir atsekamumas, kad būtų aišku, kuo remiantis DI pateikė išvadą.

    Duomenų apsauga ir atskyrimas

    Pramonės įmonėms kritiškai svarbu, kad jautrūs duomenys nebūtų naudojami už įmonės ribų ir netaptų prieinami trečiosioms šalims. Todėl dažnai akcentuojamas fizinis arba logiškas duomenų atskyrimas, kai konfidencialūs rinkiniai lieka tik įmonės valdomoje infrastruktūroje.

    Toks atskyrimas ypač aktualus, kai įmonė dirba su rangovais ir tiekėjais, kuriems reikia dalies informacijos darbams atlikti. Tuomet kuriamas atskiras sluoksnis duomenų, kurie gali būti dalijami saugiai, išlaikant ribas tarp to, kas būtina bendradarbiavimui, ir to, kas yra įmonės komercinė paslaptis.

    DI agentai gamyboje: nuo įžvalgų iki veiksmų

    Specializuoti agentai pramonėje dažnai integruojami į skaitmeninius gamybos modelius ir inžinerines aplinkas, įskaitant 3D projektavimo bei skaitmeninių dvynių scenarijus. Tai leidžia ne tik apibendrinti duomenis, bet ir matyti procesus erdviniame kontekste, greičiau aptikti nukrypimus bei jų priežastis.

    Vienas dažnesnių taikymo pavyzdžių yra kokybės ir našumo problemų paieška, kai DI agentas identifikuoja neoptimalius etapus, pažymi rizikingas vietas ir pasiūlo tolesnius žingsnius. Kai kuriais atvejais agentas gali inicijuoti proceso sustabdymą tolimesnei analizei ir informuoti atsakingus asmenis, tačiau sprendimo teisė paliekama žmogui.

    Augant reguliavimo ir kibernetinio saugumo reikalavimams, įmonės vis labiau vertina sprendimus, kurie užtikrina skaidrumą, audituojamumą ir aiškias prieigos teises. Dėl to DI agentų diegimas pramonėje vis dažniau siejamas ne su madinga technologija, o su konkrečia nauda ir valdomomis rizikomis: mažiau klaidų, tikslesnės įžvalgos ir geriau apsaugoti duomenys.

  • Ispanijos „Humara“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI trumpins atliekų gamyklų projektavimą iki kelių dienų

    Ispanijos „Humara“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI trumpins atliekų gamyklų projektavimą iki kelių dienų

    Galicijoje įsikūrusi programinės įrangos bendrovė „Humara“ pritraukė 1,2 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kad išplėstų fizika paremtą atliekų ir perdirbimo gamyklų projektavimo platformą. Įmonė siekia sutrumpinti projektavimo ciklus nuo kelių mėnesių iki kelių dienų ir greičiau perkelti sprendimus į gamyklų kasdienę veiklą.

    Raundui vadovavo „Impact Shakers“, prisijungė naujas investuotojas „Inclimo“, o esami rėmėjai taip pat dalyvavo finansavime. Įmonė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir Lotynų Amerikoje bei produkto kūrimui, apimančiam ir projektavimą, ir operacijų valdymą.

    Kas yra „Humara“ platforma

    „Humara“ kuria prenumeruojamą programinės įrangos sprendimą, skirtą atliekų infrastruktūrai, kai gamyklų projektavimas ir skaičiavimai perkeliami iš skirtingų skaičiuoklių ir atskirų brėžinių į vieną modelį. Pagrindinė idėja paprasta: inžinieriams pateikti vieningą, fizika paremtą simuliacijos variklį, kuris padeda greičiau įvertinti scenarijus ir priimti projektavimo sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad jos simuliacijos modeliuoja dešimtis skirtingų atliekų frakcijų ir realų atskyrimo įrangos darbą, todėl projektavimo sprendinius galima tikrinti greičiau. Tokie įrankiai rinkoje vis dažniau diegiami dėl didėjančių reikalavimų efektyviau atskirti medžiagas, mažinti sąvartynui tenkančias liekanas ir gerinti antrinių žaliavų kokybę.

    Nuo projektavimo prie realaus darbo

    Įmonė vysto dvi kryptis: projektavimo sprendimą ir operacijų modulį, skirtą gamyklų kasdieniam valdymui. Operacijų dalis remiasi tuo pačiu simuliacijos pagrindu, tačiau ją papildo realaus laiko duomenys iš gamyklų valdymo sistemų ir pagrindiniai veiklos rodikliai, kad modelis taptų panašus į skaitmeninį dvynį.

    „Kiekviena gamykla, kurią padedame suprojektuoti šiandien, veiks ateinančius 25 metus, tačiau daug jų vis dar projektuojamos skaičiuoklėse. Šį atotrūkį norime uždaryti greičiau“, – sakė „Humara“ bendraįkūrėja ir vadovė Laura Rodríguez Álvarez.

    „Humara“ taip pat pristato DI kopilotą „Duplantis“, kuris turėtų padėti operatoriams priimti sprendimus greičiau, remiantis gyvais duomenimis ir prognozėmis. Tokia kryptis atitinka platesnę pramonės tendenciją: nuo vienkartinio projektavimo pereinama prie nuolatinio optimizavimo, kai sprendiniai atnaujinami pagal faktinę įrangos būklę, srautus ir žaliavos pokyčius.

    Kodėl tai svarbu žiedinei ekonomikai

    Atliekų tvarkymo ir perdirbimo infrastruktūra Europoje patiria spaudimą didinti efektyvumą, nes auga medžiagų srautų įvairovė, o reikalavimai dėl atskyrimo kokybės ir atsekamumo griežtėja. Dėl to didėja paklausa įrankiams, kurie leidžia greičiau suprojektuoti linijas, tiksliau parinkti įrangą ir operatyviai koreguoti procesus.

    „Humara“ teigimu, jų sprendimai jau naudoti projektuojant šimtus gamyklų Europoje ir Lotynų Amerikoje, o klientai iš to gauna apčiuopiamą naudą dėl greitesnio projektavimo ir tikslesnių sprendinių. Gavusi naują finansavimą, bendrovė planuoja plėsti komercinę komandą, gilinti produktą ir sparčiau diegti operacijų valdymo sluoksnį gamyklose.