CP v2

Tag: Skaitmeninimas

  • Genealogija iš namų: šios vietos padės greitai surasti protėvius ir sudėlioti giminės medį

    Genealogija iš namų: šios vietos padės greitai surasti protėvius ir sudėlioti giminės medį

    Kas buvo jūsų proseneliai, kur gyveno ir kuo vertėsi? Genealoginiai tyrimai vis dažniau prasideda ne archyve, o namuose ir internete, nes dalis dokumentų jau suskaitmeninti. Vis dėlto greičiausiai rezultatą pasieks tie, kurie derins šeimos pasakojimus, originalius įrašus ir oficialias duomenų bazes.

    Pirmas žingsnis paprastas: surinkite tai, ką šeima jau turi. Pravartu peržiūrėti gimimo, santuokos ir mirties liudijimus, senus pasus, karinės tarnybos dokumentus, diplomus, nekrologus, laiškus ir nuotraukas. Net trumpas užrašas kitoje nuotraukos pusėje gali nurodyti vietovę, pavardės rašybą ar giminystės ryšį.

    Lygiagrečiai verta pasikalbėti su vyresniais giminaičiais ir užsirašyti datas, vietas, mergautines pavardes, persikraustymus, tikėjimą ir profesijas. Tokie pasakojimai ne visada tikslūs, todėl juos geriausia laikyti nuorodomis, kur ieškoti toliau. Jei šeima sutinka, pokalbį galima įrašyti, kad vėliau nesusipainiotų detalės.

    Nuo metrikų iki archyvų

    Toliau dažniausiai vedama per metrikus: gimimo, santuokos ir mirties įrašus. Šiuolaikiniai civilinės būklės dokumentai saugomi civilinės metrikacijos įstaigose, o senesni dažnai perduodami valstybės archyvams. Praktikoje tai reiškia, kad ieškant ankstesnių kartų, gali tekti tikslintis, kurioje institucijoje yra konkretaus laikotarpio knygos.

    Dar senesnių pėdsakų dažnai ieškoma bažnytinėse knygose, todėl svarbu žinoti protėvių konfesiją ir parapiją. Istoriniai įrašai gali būti rašyti lotynų, rusų ar vokiečių kalbomis, tad pavardės ir vietovardžiai neretai pateikiami kita forma nei šiandien. Dėl to patikimiausia remtis ne vien indeksais, o peržiūrėti patį originalų įrašą.

    Kur ieškoti internete?

    Didelę dalį paieškų galima atlikti neišeinant iš namų. Lietuvos archyvų informacinės sistemos leidžia ieškoti fondų aprašų ir peržiūrėti dalį suskaitmenintų dokumentų, o tarptautinės genealogijos platformos padeda rasti įrašų iš kitų šalių ar emigracijos krypčių. Skaitmenizacija sparčiai plečiasi, tačiau vienos savivaldybės ar parapijos duomenys gali būti prieinami, o kitos dar tik laukiami.

    Naudojantis internetiniais įrankiais svarbu tikrinti tapatybę: vien pavardės sutapimo nepakanka. Padeda gimimo metai, tėvų vardai, gyvenamoji vieta, profesija ir kiti įrašuose pasitaikantys duomenys. Jei randate indeksą ar nuorodą į įrašą, vertingiausia peržiūrėti originalų dokumentą ir įsitikinti, kad detalės sutampa.

    Ne tik datos: kaip gyveno protėviai

    Kai pagrindinės metrikos jau surastos, verta plėsti vaizdą papildomais šaltiniais. Daug informacijos suteikia gyventojų surašymai, adresų ir registracijos dokumentai, mokyklų įrašai, notariniai aktai, teismų bylos ar karinė dokumentacija. Tokie šaltiniai leidžia pamatyti ne tik kada žmogus gimė ar susituokė, bet ir kur dirbo, kaip keitėsi jo gyvenamoji vieta bei šeimos sudėtis.

    Genealogijoje klaidos dažniausiai atsiranda dėl skubėjimo ir kelių panašiai vadinamų asmenų supainiojimo. Patikimiausias būdas to išvengti yra nuosekliai fiksuoti šaltinius, lyginti kelis dokumentus ir kiekvieną faktą paremti bent vienu originaliu įrašu. Tokia metodika leidžia sukurti tvirtą giminės medį ir išvengti populiariausių spąstų.

  • Nepraraskite močiutės receptų: kaip greitai suskaitmeninti šeimos archyvą, kol įrašai neišnyko

    Daugelyje šeimų brangiausi receptai slepiasi ne knygose, o pageltusiose kortelėse, lapeliuose ar senuose sąsiuviniuose. Tokie užrašai dažnai saugo ne tik ingredientų sąrašą, bet ir dalį šeimos istorijos, kuri gali dingti kartu su trupančiu popieriumi.

    Pirmas žingsnis paprastas: kokybiškai nufotografuokite kiekvieną receptą. Tam dažniausiai pakanka telefono kameros, jei yra geras apšvietimas, nėra šešėlių, o lapas guli lygiai ir kadre matyti visi kraštai.

    Svarbiausiems, jau blunkantiems įrašams verta daryti kelis kadrus ir iškart patikrinti, ar įskaitomi skaičiai bei mato vienetai. Jei lapas raukšlėtas ar dėmėtas, geriau fotografuoti iš viršaus, laikant telefoną stabiliai, kad tekstas neišsilietų.

    Kad vėliau receptus būtų galima greitai rasti, vien nuotraukų dažnai nepakanka. Patogiausia receptus perkelti į dokumentą arba naudoti teksto atpažinimą, kurį siūlo daugelis telefonų ir dokumentų programų, o tuomet būtinai peržiūrėti rezultatą rankomis.

    Praktika rodo, kad seną rašyseną, išblukusį rašalą ar dėmes DI ir automatinės atpažinimo priemonės neretai „perskaito“ klaidingai. Todėl verta sutikrinti kiekius, ypač ten, kur painiojami panašūs skaičiai ar santrumpos.

    Skaitmeninė kopija apsaugo informaciją, bet nepakeičia originalo, todėl senų kortelių ar sąsiuvinių skubėti išmesti nereikėtų. Jei popierius dar laikosi, geriausia jį saugoti sausoje vietoje, toliau nuo tiesioginės saulės ir staigių temperatūros pokyčių.

    Dar viena dažna klaida yra laikyti archyvą tik telefone. Patikimiausia turėti bent dvi kopijas skirtingose vietose, pavyzdžiui, kompiuteryje ir debesyje arba kompiuteryje ir išoriniame diske, kad praradus vieną įrenginį neliktumėte be visko.

    Tvarkai pravartu susikurti vienodą pavadinimų sistemą, pavyzdžiui, „Močiutė Ona_pyragas_1978“ ar „Velykos_kugelis“, kad paieška neužimtų laiko. Jei receptų daug, patogu suskirstyti juos į aplankus pagal šventes, patiekalų tipus ar šeimos šakas.

    Vertingiausiems receptams pridedami keli sakiniai suteikia archyvui dar daugiau prasmės. Užrašykite, kas receptą paliko, iš ko jį perėmė, kokioms progoms gamindavo ir kokius produktus pakeisdavo, kai jų nebūdavo.

    Laukti, kol sąsiuvinis visiškai suirs ar rašalas taps neįskaitomas, neverta. Kelių valandų darbas fotografuojant, tikrinant ir tvarkingai išsaugant failus gali padėti išsaugoti receptus ateities kartoms.

  • Nuo 2027 metų vairuotojams – šokas: automobilį užregistruosite internetu, o popieriai nyks

    Nuo 2027 metų vairuotojams – šokas: automobilį užregistruosite internetu, o popieriai nyks

    Registracija persikelia į elektroninę erdvę

    Nuo 2027 metų sausio 18 dienos Lenkijoje planuojami reikšmingi automobilio registracijos pokyčiai, kurie turėtų sumažinti vizitų į įstaigas skaičių. Esminė naujovė – galimybė prašymą registruoti transporto priemonę pateikti visiškai elektroniniu būdu.

    Pokyčių kryptis aiški: valstybės institucijos dažniau naudos duomenis, kurie jau yra centralizuotose informacinėse sistemose. Tai reiškia mažiau situacijų, kai žmogus priverstas atnešti dokumentą, kurį institucija teoriškai gali matyti pati.

    Prašymas internetu ir mažiau vizitų

    Pagal numatytus pakeitimus, vairuotojui nebereikės atvykti vien tam, kad fiziškai perduotų dokumentus ir užpildytų formas. Didžioji dalis veiksmų turėtų persikelti į skaitmeninį kanalą, o kontaktas su įstaiga būtų reikalingas tik tais atvejais, kai be jo neįmanoma.

    Toks modelis atitinka bendrą Europos viešojo sektoriaus skaitmeninimo kryptį, kai paslaugos kuriamos pagal principą, jog gyventojas neturi teikti informacijos antrą kartą. Praktikoje tai turėtų sumažinti eiles, popierizmą ir registracijos trukmę.

    Techninė apžiūra be popierinio pažymėjimo

    Kitas svarbus supaprastinimas susijęs su techninės apžiūros dokumentais. Jei diagnostikos stotis teigiamą rezultatą įveda į Centralinę transporto priemonių registravimo sistemą, vairuotojui nebereikės papildomai vežti popierinio pažymėjimo į registruojančią įstaigą.

    Institucijos pačios patikrins rezultatą sistemoje, todėl sumažės rizika pamiršti dokumentą, taip pat turėtų sumažėti administracinės klaidos. Skaitmeninis duomenų tikrinimas ypač aktualus registruojant automobilius, atvežtus iš kitų Europos Sąjungos valstybių.

    Numeriai, pareiškimas ir ilgesni terminai

    Numatomi pokyčiai paliestų ir registracijos numerių klausimą, kai norima išlaikyti turimas lenteles. Tam tikrais atvejais nebereikėtų fiziškai pristatyti lentelių vien tik dėl jų legalizavimo, o pakaktų savininko pareiškimo, kad jos yra įskaitomos ir nepažeistos.

    Taip pat planuojama pailginti terminą prašymui pateikti, kai transporto priemonė įgyjama paveldėjimo būdu: nuo 30 iki 60 dienų. Bendra logika – mažiau formalių veiksmų, daugiau automatizuotų patikrų ir aiškesni terminai vairuotojams.

  • Naujas smūgis įpročiams: nuo 2026 metų spalio įsigalios privalomos e. įteiktys įmonėms

    Naujas smūgis įpročiams: nuo 2026 metų spalio įsigalios privalomos e. įteiktys įmonėms

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos Lenkijoje įsigalios dar vienas etapas, kai daliai įmonių taps privaloma turėti ir realiai naudoti oficialų elektroninių įteikčių adresą. Tai reiškia, kad institucijų laiškai ir sprendimai vis dažniau pasieks verslą tik skaitmeniniu kanalu, o jų neatsidarymas neatleis nuo teisinių pasekmių.

    Elektroninių įteikčių adresas nėra įprastas el. paštas. Jis registruojamas valstybės elektroninių adresų bazėje ir veikia kaip teisiškai lygiavertis registruotam laiškui kanalas, nes sistema sukuria siuntimo ir gavimo patvirtinimus, svarbius ginčuose ar nustatant terminus.

    Kam terminas aktualiausias?

    Privalomas režimas etapais plečiamas pagal tai, kada įmonė registruota ir kokiame registre veikia. Nuo 2026 metų spalio 1 dienos jis ypač palies tuos, kurie veiklą buvo įregistravę anksčiau ir iki šiol neturėjo elektroninių įteikčių adreso.

    Svarbu tai, kad pareiga gali atsirasti ir anksčiau už galutinį terminą, jei atnaujinami įmonės duomenys registre, pavyzdžiui, keičiama veiklos rūšis, kontaktai ar adresas. Vien faktas, kad veikla sustabdyta, automatiškai nereiškia, kad reikalavimas išnyksta, jei jis jau pritaikytas.

    Vien pateikti paraišką neužtenka

    Institucijos pabrėžia, kad vien paraiškos pateikimas dar nereiškia, kad pareiga įvykdyta. Paslauga turi būti aktyvuota, nustatyti pranešimai el. paštu ir užtikrinta kasdienė kontrolė, nes dokumentai gali būti laikomi įteiktais per nustatytus terminus.

    Praktikoje tai reiškia naują vidinę discipliną: reikia paskirti atsakingus asmenis, įvertinti, kas prižiūrės dėžutę atostogų ar ligos metu, ir kaip bus archyvuojami pranešimai. Įmonėms, kur dokumentus tvarko buhalterija ar išorinis partneris, rekomenduojama iš anksto sutarti dėl prieigos ir atsakomybių.

    Kodėl tai daroma ir kas keičiasi verslui?

    Elektroninės įteiktys yra platesnės skaitmeninimo politikos dalis, siekiant sumažinti popierinę korespondenciją, paspartinti procesus ir užtikrinti vienodą įteikimo standartą visiems. Verslui tai gali sutrumpinti sprendimų gavimo laiką, bet kartu didina riziką praleisti terminus, jei skaitmeninė dėžutė netikrinama.

    Įdiegus šį modelį institucijos gali atsisakyti popierinių siuntų į fizinį įmonės adresą, todėl elektroninė dėžutė tampa kasdieniu darbo įrankiu. Didėjant kibernetinėms grėsmėms, praktinė būtinybė yra ir saugus prisijungimų administravimas, darbuotojų teisių kontrolė bei aiškūs vidiniai procesai.

    Elektroninių įteikčių adresas paprastai kuriamas per valstybines elektronines paslaugas, patvirtinant tapatybę skaitmeninėmis priemonėmis. Gavus patvirtinimą, būtina užbaigti aktyvavimo veiksmus ir įsitikinti, kad pranešimai apie naują korespondenciją pasiekia atsakingus asmenis.

  • Vaikų piešiniai užverčia namus? 5 gudrūs būdai paversti juos šeimos lobiu ir dovanomis

    Vaikų piešiniai daugeliui tėvų tampa malonia, bet greitai vietos namuose pradeda reikalaujančia kolekcija. Išmesti gaila, o kaupti dėžėse ir segtuvuose metų metus nepraktiška, ypač jei vaikas piešia kasdien.

    Gera žinia ta, kad nebūtina rinktis tarp dviejų kraštutinumų: laikyti viską arba atsisveikinti su visais lapais. Dalį darbų galima atrinkti ir paversti daiktais, kurie iš tiesų lieka šeimoje, o likusius tvarkingai suskaitmeninti.

    Vienas albumas, o ne dėžės

    Vienas patikimiausių sprendimų yra sukurti vaiko asmeninę metų ar mokyklos etapo meno knygą. Atrinkite ryškiausius, juokingiausius ar šeimai reikšmingiausius piešinius ir sukelkite juos į vieną nuoseklų pasakojimą.

    Piešinius verta nuskenuoti arba kokybiškai nufotografuoti, o prie kiekvieno pridėti datą ir vaiko amžių. Po kelerių metų dažnai didžiausią vertę turi ne techniškai tobulas darbas, o tas, kuriame penkiametis nupiešė šeimą su šešiomis kojomis arba pirmą kartą parašė savo vardą.

    Rotuojanti galerija namuose

    Norint, kad vaiko kūryba būtų matoma, bet namai nevirstų sandėliu, verta įsirengti rotuojančią galeriją. Tam tinka keli rėmeliai, lenta su magnetais ar paprasta virvelė su segtukais, kurioje nuolat keičiate eksponuojamus darbus.

    Kai vieta prisipildo, senesnius piešinius nuimate ir sprendžiate, kurie keliauja į išsaugojimo aplanką, o kuriuos užtenka palikti skaitmeninėje versijoje. Taip vaikas mato, kad jo pastangos svarbios, o tvarka namuose išlieka.

    Piešiniai, kurie virsta dovanomis

    Vaiko darbai gali tapti prasmingomis dovanomis seneliams ir artimiesiems, kurios skiriasi nuo įprastų suvenyrų. Iš piešinių galima kurti atvirukus, kalendorius, šeimos fotoknygas ar net dovanų pakavimo popierių, ypač šventiniu laikotarpiu.

    Praktiškas variantas yra išsirinkti vieną piešinį, kuris simbolizuoja metus ar svarbų šeimos įvykį, ir jį panaudoti kaip pagrindinį dizaino elementą. Tokiu būdu vaiko kūryba ne pasimeta stalčiuje, o tampa šeimos tradicijų dalimi.

    Tvarkant archyvą padeda paprastas atrankos principas: rinkitės ne tai, kas gražiausia, o tai, ką norėsite pamatyti po 10 ar 20 metų. Dažnai tai būna pirmieji bandymai rašyti, šeimos portretai, piešiniai iš kelionių, savarankiškai sugalvoti personažai ar darbai su vaiko komentarais.

    Kita idėja, kuri sukuria aiškią istoriją, yra kolekcija tada ir dabar. Pasirinkite vieną temą, pavyzdžiui, autoportrėtą, mūsų namus ar svajonių profesiją, ir kartokite ją kasmet, o vėliau sudėkite piešinius chronologiškai.

    Tokioje sekoje ypač gerai matyti, kaip keičiasi vaiko piešimo stilius, dėmesys detalėms, rašysena ir pasaulio suvokimas. Tai tampa ne šiaip popieriaus krūva, o mažu šeimos istorijos archyvu, kurį lengva saugoti ir smagu peržiūrėti.

    Svarbiausia taisyklė yra paprasta: neprivalote išsaugoti visko. Vaikui dažniausiai svarbiau žinojimas, kad jo darbai buvo pastebėti ir įvertinti, o sprendimas dalį jų skaitmeninti leidžia išlaikyti balansą tarp sentimentų ir tvarkos.

  • ES pažada greitesnį darbą svetur: vienas skaitmeninis „pasas“ sutaupys milijardus eurų?

    ES pažada greitesnį darbą svetur: vienas skaitmeninis „pasas“ sutaupys milijardus eurų?

    Nauja platforma judantiems darbuotojams

    Europos Komisija pateikė siūlymą sukurti bendrą skaitmeninę platformą, kuri leistų ES piliečiams paprasčiau pripažinti socialinio draudimo dokumentus ir profesines kvalifikacijas kitose valstybėse narėse. Idėja siejama su augančiu darbuotojų mobilumu ir ilga biurokratinių procedūrų grandine, kuri dažnai stabdo įsidarbinimą.

    Pagrindinis numatomas sprendimas vadinamas „European Social Security Pass“ ir būtų skirtas greitesniam dokumentų patikrinimui bei pripažinimui tarp šalių institucijų. Komisija akcentuoja, kad vėlavimai gali lemti situacijas, kai žmogus laikinai netenka realios prieigos prie jam priklausančių teisių.

    Kas keistųsi žmogui ir darbdaviui

    Pagal planą darbuotojai lengviau įrodytų socialinio draudimo statusą, sveikatos draudimo galiojimą ir galėtų sklandžiau perkelti teises, kai dirba kitoje šalyje. Tai ypač aktualu komandiruotėms, sezoniniam darbui, pasienio regionų darbuotojams ir tiems, kurie persikelia dėl karjeros.

    Komisija pabrėžia, kad priemonės turėtų padėti ir įmonėms, kurios ieško specialistų kitose ES valstybėse. Greitesnis kvalifikacijų patvirtinimas ir aiškesnis socialinio draudimo duomenų patikrinimas mažintų rizikas darbdaviams bei sutrumpintų įdarbinimo terminus.

    „Bendra rinka turi tapti ir tikra įgūdžių rinka, suteikianti daugiau galimybių darbuotojams ir verslui“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Mobilumo mastas ir pažadėta ekonominė nauda

    Komisijos duomenimis, 2024 metais apie 14 mln. europiečių gyveno kitoje ES šalyje nei gimė, o maždaug 10 mln. jų buvo darbingo amžiaus. Tuo pat metu „Eurobarometer“ apklausa rodė, kad 18 proc. europiečių norėtų persikelti gyventi į užsienį.

    Europos Komisija skaičiuoja, kad iki 2040 metų ši iniciatyva galėtų sukurti iki 6 mlrd. eurų naudos. Kartu skelbiama, kad per 12 metų skaitmeninimas padėtų sutaupyti iki 64 mln. eurų verslui, 69 mln. eurų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir 72 mln. eurų darbo inspektoriams dėl spartesnio tarpvalstybinio patikrinimo.

    Atskirai įvardijama ir sukčiavimo prevencijos dimensija: plačiau taikant skaitmeninius parašus ir greitesnį duomenų patvirtinimą, per tą patį laikotarpį būtų galima išvengti iki 277 mln. eurų nuostolių. Komisija pabrėžia, kad tokios priemonės ypač svarbios, kai daugėja tarpvalstybinių paslaugų, nuotolinio darbo ir sudėtingų darbo formų, reikalaujančių aiškaus teisių bei prievolių nustatymo.

  • Lenkija ir Čekija susitarė dėl DI gigafabrykos: planuoja dalytis skaičiavimo galia per EuroHPC

    Lenkija ir Čekija Prahoje vykusiame CEE AI Summit pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo kuriant DI gigafabrykas pagal EuroHPC iniciatyvą. Šalys siekia greičiau užsitikrinti didelės apimties skaičiavimo išteklius, reikalingus DI modeliams kurti ir diegti viešajame bei privačiame sektoriuose.

    Memorandume numatyti keli scenarijai: bendras Lenkijos ir Čekijos projektas, dviejų atskirų gigafabrykų koordinuota plėtra arba abiejų šalių dalyvavimas viename pasirinktame projekte. Akcentuojamas praktinis bendradarbiavimas dalijantis skaičiavimo galia, paskirstant apkrovas ir vykdant bendrus pirkimus.

    Kas sutarta memorandume?

    Dokumente taip pat įtvirtintas įsipareigojimas derinti pozicijas Europos forumuose ir kartu ieškoti finansavimo bei infrastruktūros panaudojimo modelių. Skaičiavimo pajėgumus planuojama nukreipti administracijos poreikiams, saugumui, moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad būtų galima sparčiau diegti DI sprendimus.

    Tokie susitarimai atspindi platesnę Europos kryptį mažinti priklausomybę nuo ne Europos debesijos ir lustų tiekimo grandinių, o kritinę skaitmeninę infrastruktūrą stiprinti regione. DI gigafabrykos šiame kontekste suprantamos kaip itin didelio našumo skaičiavimo centrai, skirti DI mokymui ir eksploatavimui.

    Du objektai vietoje vieno?

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad, jo vertinimu, geriausias scenarijus būtų gigafabryką vystyti dviem dalimis: Lenkijoje ir Čekijoje. Taip, anot jo, būtų pasiųstas aiškus signalas verslui, kad projektai derinami ir regionas veikia kaip vienas technologinis blokas.

    „Geriausias scenarijus būtų dvi DI gigafabrykos dalys: Lenkijoje ir Čekijoje. Abi vyriausybės šį scenarijų laiko geriausiu ir rekomenduoja įmonėms judėti būtent šia kryptimi“, – sakė Dariusz Standerski.

    Viceministras taip pat teigė, kad Lenkijoje jau formuojasi trys konsorciumai, kurie ruošiasi dalyvauti konkurse dėl gigafabrykos projekto. Konkurencija, valdžios vertinimu, turėtų padėti atrinkti techniškai ir finansiškai pajėgiausią pasiūlymą, o sprendimai priklausys nuo atrankos rezultatų ir partnerystės modelio.

    Regioninė partnerystė plečiasi

    Pasak Dariusz Standerskio, Lenkija derina DI gigafabrykos klausimus ir su kitomis Vidurio Europos šalimis, tarp jų Vengrija, Slovakija, Kroatija ir Lietuva. Šių valstybių įsitraukimas siejamas su galimybe prisidėti prie pajėgumų finansavimo ir vėliau naudotis skaičiavimo galia.

    Toks modelis tampa vis aktualesnis dėl augančio DI skaičiavimo poreikio: didelių kalbos modelių ir generatyvinių sprendimų kūrimas reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o jų trūkumas ES rinkoje dažnai riboja DI produktų kūrimo tempą. Todėl EuroHPC rėmuose stiprinama superkompiuterių ir su DI pritaikyta infrastruktūra, kurią galėtų pasiekti mokslas, valstybė ir verslas.

  • Lenkija svarsto specialų įstatymą DI gigafabrikai: viską lems Europos Komisijos sprendimas

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija neatmeta galimybės parengti specialų įstatymą, kuris paspartintų procedūras, jei Europos Komisija patvirtintų DI gigafabrikos projektą šalyje. Apie tai naujienų agentūrai PAP teigė skaitmeninimo viceministras Dariuszas Standerskis.

    Pasak jo, „specįstatymas“ būtų svarstomas tik tada, kai projektui būtų užtikrintas finansavimas ir gautas politinis pritarimas ES lygiu. Toks teisinis sprendimas galėtų supaprastinti leidimų, žemės įsigijimo, energetikos ir infrastruktūros derinimo procesus.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrikos – tai vienas ambicingiausių Europos Sąjungos infrastruktūrinių planų, orientuotų į itin didelės apimties skaičiavimo galią. Tikslas – sukurti pajėgumus, leidžiančius Europoje treniruoti ir vystyti pažangiausius, didelių resursų reikalaujančius DI modelius, kartu mažinant priklausomybę nuo ne Europos infrastruktūros.

    Projektą koordinuojanti Europos didelio našumo kompiuterijos bendra įmonė EuroHPC JU yra paskelbusi konkursą, kuriame numatoma atrinkti septynias gigafabrikas: keturias vidutinio masto ir tris didelio masto. Lenkija siekia vidutinio masto projekto, kuriame numatoma ne mažiau kaip 75 000 DI akceleratorių.

    Didžiausias iššūkis – laikas ir leidimai

    Vienas esminių reikalavimų – po sutarties pasirašymo skaičiavimo pajėgumai turi būti pradėti teikti ne vėliau kaip per 18 mėnesių. Praktikoje tai reiškia, kad per itin trumpą laiką tektų išspręsti žemės klausimus, pastatyti objektus, užtikrinti elektros tiekimą, aušinimo sistemas ir ryšio infrastruktūrą.

    Verslo atstovai, apie kuriuos rašė Lenkijos žiniasklaida, atkreipia dėmesį, kad vien administracinės procedūros kai kuriais atvejais gali užtrukti ilgiau nei numatytas 1,5 metų terminas. Prie laiko spaudimo prisideda ir techninė realybė: sudėtingos skaičiavimo įrangos diegimas bei testavimas gali trukti apie 12 mėnesių.

    Konkursas ir sprendimų grafikas

    EuroHPC JU konkurse paraiškas gali teikti konsorciumai arba specialios paskirties bendrovės, vienijančios įmones, viešojo sektoriaus subjektus, investuotojus ir kitus partnerius. Vertinant paraiškas dėmesys bus skiriamas techninei kokybei, poveikiui Europos DI ekosistemai, finansiniam modeliui ir paslaugų kainodaros logikai.

    Dariuszas Standerskis nurodė, kad Europos Komisijos sprendimai dėl gigafabrikų vietų tikėtini šių ir kitų metų sandūroje. Jis taip pat planuoja susitikimus su potencialiais rinkos dalyviais, siekiant paskatinti konsorciumo formavimą ir paraiškos teikimą.

    Kiek gali kainuoti projektas

    Lenkijos planuojamo projekto vertė, remiantis viešai aptariamais skaičiais, siekia daugiau kaip 2 300 000 000 eurų. Valstybės vaidmuo šiame modelyje iš esmės susijęs ne su pačios gigafabrikos statybų finansavimu, o su ankstyvojo laikotarpio paslaugų paklausos užtikrinimu, kad projektas būtų komerciškai įgyvendinamas.

    Pagal EuroHPC JU taisykles konsorciumai turi pilnai finansuoti investicijas, o viešoji parama negali būti nukreipta statyboms. Viešasis sektorius, įskaitant ES, gali įsipareigoti pirkti skaičiavimo paslaugas pradiniu veiklos laikotarpiu, taip sumažinant riziką investuotojams.

    „Neatmetu galimybės parengti specialaus įstatymo projektą, jei DI gigafabrikos projektas Lenkijoje bus patvirtintas Europos Komisijos ir bus užtikrintos lėšos jos startui“, – sakė Dariuszas Standerskis.

    Jei gigafabrika būtų pastatyta Lenkijoje, ji galėtų tapti regioniniu skaičiavimo galios centru Vidurio ir Rytų Europai. Skaitmeninimo ministerija yra minėjusi, kad paslaugomis būtų suinteresuoti naudotis ne tik verslai ir startuoliai, bet ir mokslo institucijos, viešasis sektorius bei kitos organizacijos, diegiančios DI sprendimus.

    Numatoma, kad sutartys su konkurso laimėtojais galėtų būti pasirašytos 2027 metų pradžioje, o planuojamas startas – 2028 metais. Vis dėlto galutinis grafikas priklausys nuo Europos Komisijos sprendimų, konsorciumų pasirengimo ir nacionalinių procedūrų greičio.

  • PSE pradeda elektros tinklų skaitmeninimą: Piaseczno pastotėje diegs skaitmeninę apsaugos automatiką

    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius PSE pasirašė sutartį dėl skaitmeninės apsaugos automatikos sistemos diegimo Piaseczno elektros pastotėje. Projektas apima 220 kV skirstyklą ir bus įgyvendinamas kaip bandomasis, kuriuo siekiama įvertinti technologijos veikimą realiomis tinklo sąlygomis.

    Skaitmeninis sprendimas bus diegiamas greta jau veikiančios įprastos, analoginės automatikos, taip sumažinant riziką ir išvengiant įtakos pastotės darbui. PSE pabrėžia, kad vienas pagrindinių tikslų yra patikrinti, kaip skaitmeninė sistema suderinama su tradicine infrastruktūra ir kokių pakeitimų reikėtų platesniam diegimui.

    „Pirmosios skaitmeninės pastotės mūsų sistemoje veiks greta pastočių, įrengtų įprastu būdu. Prieš diegdami plačiau turime kruopščiai patikrinti, kaip šios dvi technologijos veikia kartu, todėl statome lygiagrečią sistemą, atliksime pilnus bandymus ir bandomąją eksploataciją, o tik tuomet spręsime dėl tolesnių žingsnių“, – sakė PSE viceprezidentas Włodzimierz Mucha.

    Skaitmeninės pastotės ir skaitmeninė apsaugos automatika energetikoje paprastai siejama su greitesniu gedimų nustatymu, tikslesniais matavimais ir geresne duomenų integracija. Tokie sprendimai gali padėti efektyviau valdyti sistemą, ypač augant atsinaujinančios energetikos daliai ir didėjant tinklo apkrovų kintamumui.

    Darbus vykdys Zakład Produkcyjny Aparatury Elektrycznej (ZPrAE) iš Siemianowice Śląskie, veikianti nuo 1995 metais ir besispecializuojanti apsaugos automatikos įrangoje. PSE nurodo, kad projekto įgyvendinimas turėtų trukti dvejus metus.

    PSE yra Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius, valdantis 400 kV ir 220 kV perdavimo tinklą bei pastotes, užtikrinantis sistemos balansavimą ir patikimą elektros tiekimą. Skaitmeninimo projektai šiame sektoriuje vertinami kaip vienas iš žingsnių didinant tinklo atsparumą ir pasirengimą tolesnei energetikos transformacijai.

  • Prasidėjo registracija į Energy Days 2026: Katovicuose suplanuota daugiau nei 50 energetikos sesijų

    Prasidėjo registracija į konferenciją Energy Days 2026, kuri vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Organizatoriai skelbia, kad programoje numatyta daugiau nei 50 teminių sesijų, skirtų energetikos saugumui, konkurencingumui ir sektoriaus transformacijai.

    Šių metų darbotvarkėje akcentuojami keli aktualūs blokai: vietinės vertės grandinės stiprinimas, skaitmeninimas ir technologijų diegimas bei investicijos į naujos energetikos infrastruktūrą. Konferencijoje taip pat planuojama nagrinėti reguliavimo ir finansavimo kryptis, kurios lemia, kaip greitai į rinką ateina nauji projektai.

    Anot renginio organizatorių, ankstesnė konferencijos laida pritraukė apie 2 500 dalyvių gyvai ir nuotoliniu būdu. Tuomet vyko 30 turinio sesijų, dalyvavo 160 pranešėjų, o parodų erdvėje sprendimus pristatė daugiau nei 100 partnerių.

    Energy Days formatas orientuotas į praktinius sektoriaus klausimus, kai vienoje vietoje susitinka politikos formuotojai, reguliuotojai, pramonės atstovai ir technologijų tiekėjai. Tai ypač svarbu dabartinėje situacijoje, kai Europos energetikos politika vis labiau sieja tiekimo saugumą su konkurencingomis kainomis, elektrifikacija ir spartesniu tinklų modernizavimu.

    Greta sesijų planuojama EXPO zona, kurioje įmonės pristatys įrangą ir paslaugas energetikai. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent ši dalis dažnai tampa vieta, kur užsimezga partnerystės ir aptariami konkretūs projektai, nuo skaitmeninių sprendimų iki infrastruktūros atnaujinimo.

    Konferencija vyks dvi dienas, o dalyvavimas numatomas tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Dalyviams tai proga vienu metu išgirsti rinkos įžvalgas, palyginti technologinius sprendimus ir suprasti, kaip keičiasi investicijų logika bei reikalavimai energetikos sektoriuje.