CP v2

Tag: Skaitmeninimas

  • Tarptautinė stovykla Mokslas dvaruose: ką Utenos dvaras ir Preilių pilis žada dalyviams šią vasarą

    Utenoje ir Latvijos Preiliuose rengiama tarptautinė stovykla Mokslas dvaruose, skirta pažinti kultūros paveldą ir jo panaudojimą šiandienos turizme. Iniciatyva siejama su bendru Latvijos ir Lietuvos projektu, kuriuo siekiama aktualizuoti Preilių pilį ir Utenos dvarą kaip patrauklius lankytinus objektus.

    Stovykla organizuojama įgyvendinant projektą Preilių pilies ir Utenos dvaro istorinės kelio skaitmeninimas, siekiant skatinti turizmo paslaugų plėtrą kultūros paveldo objektuose Latvijoje ir Lietuvoje. Projektas įgyvendinamas pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą ir yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

    Skaitmeninimas keičia paveldą

    Kultūros paveldo objektų skaitmeninimas vis dažniau tampa ne tik archyvavimo, bet ir praktiniu turizmo įrankiu. Europos mastu daugėja projektų, kurie leidžia lankytojams patogiau planuoti maršrutus, gauti kontekstinę informaciją vietoje, o pačioms vietovėms kurti naujas paslaugas ir pritraukti platesnę auditoriją.

    Tokių iniciatyvų nauda dažniausiai matuojama ne vien lankytojų srautais, bet ir sezoniškumo mažinimu bei didesnėmis galimybėmis pristatyti mažiau žinomus regionus. Utenos dvaras ir Preilių pilis šiame kontekste tampa pavyzdžiu, kaip istorinis paveldas gali būti įtrauktas į šiuolaikišką, per sieną jungiantį turizmo pasakojimą.

    Ką reiškia tarptautinė stovykla?

    Organizatorių teigimu, tarptautinė stovykla numatyta kaip praktinė projekto dalis, kurioje dalyviai gali susipažinti su paveldo objektais, jų istorija ir šiuolaikinio pristatymo galimybėmis. Tokios stovyklos dažnai sujungia pažintinę programą su kūrybinėmis veiklomis, edukacija ir skaitmeniniais sprendimais.

    Tarptautinis formatas svarbus ir dėl to, kad Utenos bei Preilių objektus sieja bendra maršruto idėja, todėl dalyviams atsiveria platesnis regiono pažinimo kontekstas. Praktikoje tai reiškia daugiau bendrų veiklų, patirčių mainų ir galimybę pamatyti, kaip panašūs paveldo objektai veikia skirtingose šalyse.

    Ko tikėtis dalyviams ir bendruomenėms?

    Tokios iniciatyvos dažnai duoda apčiuopiamos naudos vietos bendruomenėms, nes skatina domėtis savo krašto istorija ir kurti paslaugas, kurios išlieka ir pasibaigus projektui. Be to, jos gali sustiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, muziejų, turizmo informacijos centrų ir edukacinių įstaigų.

    Stovyklos detalės, atrankos sąlygos ir programa paprastai skelbiamos organizatorių kanaluose, todėl planuojantiems dalyvauti vertėtų sekti oficialius pranešimus. Akcentuojama, kad pagrindinis tikslas yra ne vien renginys, o ilgalaikis paveldo maršruto vystymas ir jo pritaikymas šiuolaikiniam lankytojui.

  • Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) šalių vadovai Astanoje surengė dviejų dienų susitikimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas skaitmeninimui, dirbtiniam intelektui ir prekybos koridoriams. Ši darbotvarkė siejama su sparčiai augančia prekybos apyvarta, kuri pernai, pasak Kazachstano prezidento Kassymo-Jomarto Tokajevo, viršijo 80 mlrd. eurų.

    EES jungia penkias valstybes: Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Armėniją. Blokas veikia kaip bendroji rinka ir laisvosios prekybos zona, o pareigūnai pabrėžia siekį mažinti taisyklių ir procesų fragmentaciją, kad verslui būtų paprasčiau prekiauti visoje erdvėje.

    Skaitmeninė integracija ir DI

    Susitikime akcentuota idėja kurti vieningą skaitmeninę aplinką, kuri leistų greičiau keistis duomenimis, supaprastintų muitinės ir logistikos procedūras bei padėtų įmonėms lengviau pasiekti partnerius kitose EES šalyse. Kartu aptartos ir bendros skaitmeninės priemonės, kurios turėtų sumažinti administracinę naštą bei pagreitinti tarpvalstybines operacijas.

    K. J. Tokajevas teigė, kad EES prekybos apyvarta šiemet galėtų augti maždaug 6 proc. ir viršyti 85 mlrd. eurų. Taip pat, jo žodžiais, EES šalių bendrasis vidaus produktas 2026–2027 metais galėtų didėti apie 2,5 proc.

    EES lygiu kalbėta ir apie bendrus atsakingo DI naudojimo principus, bendros skaičiavimo infrastruktūros poreikį bei galimą bendrą modelių kūrimą. Šios iniciatyvos pristatomos kaip būdas didinti valstybių konkurencingumą ir greitinti sprendimų priėmimą tiek viešajame sektoriuje, tiek versle.

    „Praktinis dirbtinio intelekto pritaikymas gali padėti sustiprinti bendrą rinką ir padidinti mūsų šalių konkurencingumą“, – sakė Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomart Tokajevas.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu kalbėjo apie planus kitais metais surengti aukšto lygio susitikimą, skirtą bendradarbiavimui DI srityje. Šalia to paminėta ir IT bei energetikos infrastruktūros sąsajų svarba, nes didesniems skaitmeniniams projektams reikia patikimų pajėgumų ir stabilaus energijos tiekimo.

    Kazachstane jau bandomi pilotiniai sprendimai, įskaitant DI paremtus skaitmeninius pagalbininkus, kurių tikslas paprasčiau paaiškinti teisės aktus ir sumažinti biurokratines kliūtis. Teigiama, kad tokie įrankiai ilgainiui galėtų būti pritaikomi ir tarpvalstybiniu mastu, kad panašūs procesai būtų vykdomi vienodais principais visose EES šalyse.

    Prekybos koridoriai ir logistika

    Dar vienas susitikimo akcentas buvo transporto ir tranzito sistemos modernizavimas. Pareigūnai pabrėžė, kad prekybos augimui reikalingi greitesni ir labiau prognozuojami krovinių srautai, todėl didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniams transporto sprendimams ir duomenų mainams.

    Taip pat akcentuotas Vidurio koridorius ir kiti regioniniai maršrutai, kurie laikomi svarbiais logistikos grandinės elementais tarp Azijos ir Europos. Kazachstanas deklaruoja siekį stiprinti savo, kaip regioninio transporto mazgo, vaidmenį ir iki 2030 metų sukurti pilnai veikiančią logistikos ekosistemą, kurioje krovinių apimtys galėtų siekti apie 10 mln. tonų.

    Skaitmeniniai sprendimai, įskaitant DI, šiame kontekste pristatomi kaip priemonė geriau planuoti srautus, mažinti prastovas pasienyje ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą. Kartu pabrėžiama, kad modernizacija apima ir fizinius projektus, pavyzdžiui, geležinkelių atnaujinimą bei naują infrastruktūrą.

    Dvišaliai susitarimai ir investicijos

    Viršūnių susitikimas vyko po Vladimiro Putino valstybinio vizito į Kazachstaną, kurio metu, pasak pranešimų, pasirašytas dvišalio bendradarbiavimo susitarimų paketas energetikos, transporto, finansų, švietimo ir pramonės srityse. Tokie susitarimai EES kontekste dažnai vertinami kaip papildomas impulsas bendriems projektams ir prekybos apimčių augimui.

    Rusija įvardijama kaip didžiausia Kazachstano investuotoja, o sukauptos investicijos siekia beveik 25 mlrd. eurų. Tarp didžiausių projektų minimas ir pirmosios Kazachstano atominės elektrinės statybos planas, kurio vertė siejama su maždaug 14 mlrd. eurų suma.

    V. Putinas teigė, kad elektrinė galėtų patenkinti apie 20 proc. Kazachstano elektros vartojimo, o projekto finansavimo sąlygos esą atitinka tarptautinę praktiką. Kazachstano pareigūnai projektą sieja su energetiniu saugumu ir bandymu pereiti nuo žaliavų eksporto prie didesnės pridėtinės vertės technologinio bendradarbiavimo.

    Nors EES lyderiai kalba apie tolesnį prekybos augimą, galutinis rezultatas priklausys nuo kelių veiksnių: realaus skaitmeninių sprendimų įgyvendinimo, infrastruktūros plėtros tempo ir gebėjimo suderinti bendras taisykles tarp skirtingų ekonominių interesų turinčių narių. Vis dėlto Astanoje nuskambėjusi žinutė aiški: skaitmeninimas ir DI tampa kertiniais instrumentais, kuriais blokas tikisi išlaikyti augimo pagreitį.

  • Varėnos rajono kapinių duomenys keliami į skaitmeninę erdvę: kapų paieška taps greitesnė

    Varėnos rajono savivaldybė pradėjo kapinių duomenų skaitmeninimo darbus ir gyventojams pristatė viešai prieinamą paieškos sistemą. Tikimasi, kad tai palengvins artimųjų kapų paiešką, ypač tais atvejais, kai bėgant metams pasikeičia kapinių vaizdas ar nebelieka tikslių šeimos užrašų.

    Savivaldybės teigimu, skaitmeninė sistema leidžia vienoje vietoje sukaupti informaciją apie veikiančias rajono kapines ir greičiau orientuotis teritorijoje. Tai aktualu ir žmonėms, kurie į Varėnos kraštą atvyksta retai, todėl kapavietę surasti vien pagal atmintį ar senus orientyrus būna sudėtinga.

    Kaip veikia kapų paieška?

    Paieška vykdoma naudojantis platforma „Cemety“. Įvedus mirusiojo vardą ir pavardę, sistema pateikia rezultatą su kapavietės vieta žemėlapyje ir papildoma informacija, kuri padeda tiksliau atpažinti vietą.

    Numatyta, kad paieška gali būti naudinga ir tada, kai tikslūs duomenys žinomi ne visada: galima bandyti ieškoti pagal vardo ar pavardės dalį. Tokie sprendimai dažniausiai pasiteisina didesnėse kapinėse, kur per metus susidaro daug naujų įrašų.

    Duomenys bus tikslinami

    Savivaldybė pabrėžia, kad skaitmeninis žemėlapis nėra vienkartinis projektas: duomenys bus atnaujinami, tikslinami ir pildomi. Praktikoje tai reiškia, kad ilgainiui sistema gali tapti patikimesnė, jei gyventojai praneš apie pastebėtas klaidas ar pasikeitimus, pavyzdžiui, atnaujintus paminklus ar naujus užrašus.

    Gyventojai taip pat kviečiami pateikti patikslinimus, jei paieškoje aptinka netikslumų ar neranda reikalingo įrašo. Tokia grįžtamojo ryšio praktika taikoma ir kitose savivaldybėse, diegiančiose panašius sprendimus, nes kapinių informacija dažnai kinta, o senesni įrašai ne visada būna išlikę vienodai aiškūs.

    Kodėl kapinių skaitmeninimas svarbus?

    Kapinių duomenų perkėlimas į skaitmeninę erdvę sprendžia dvi problemas: padeda žmonėms greičiau rasti kapavietes ir kartu leidžia saugoti istorinę informaciją. Ilgainiui tai gali tapti patogiu įrankiu ir seniūnijoms bei kapinių prižiūrėtojams, planuojant teritorijos priežiūrą ir tikslinant registrus.

    Skaitmeniniai sprendimai savivaldoje vis dažniau diegiami siekiant, kad paslaugos būtų pasiekiamos nuotoliu ir nereikalautų papildomų vizitų į įstaigas. Varėnos rajono atveju tai ypač aktualu dėl išsisklaidžiusių gyventojų ir dažnų atvykimų tik per šventes ar minėjimus.

  • Pramonė 5.0 keičia kryptį: kodėl žmogus vėl tampa svarbiausias skaitmeninėje gamyboje

    Pramonės 5.0 koncepcija Europoje vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien tik našumo ir automatizavimo prie žmogaus, atsparumo ir tvarumo. Tai nėra dar viena Pramonės 4.0 versija, o bandymas suderinti technologinę pažangą su darbo kokybe, kompetencijomis ir realiu verslo atsparumu krizėms.

    Šią kryptį išryškino diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės skaitmeninimo tema buvo siejama ne tik su robotizacija, bet ir su IT ir OT sistemų sujungimu, duomenų kokybe bei kibernetine rizika. Praktikoje tai reiškia, kad moderni gamykla turi veikti kaip vientisa sistema nuo cecho iki planavimo ir tiekimo grandinės.

    Investicijos auga, bet strategijos trūksta

    Diskusijoje pateikti duomenys rodo, kad Lenkijos gamybos įmonės skaitmeninimui skiria apie 30 proc. pelno, o mažesnės įmonės investuoja kiek kukliau nei didžiosios. Tačiau kartu įvardyta problema, kad dalis įmonių skaitmeninimą vis dar vykdo fragmentiškai, be aiškios strategijos ir be bendro architektūrinio plano.

    Tokie „taškiniai“ diegimai dažnai sukuria kelias lygiagrečias iniciatyvas, kurios tarpusavyje nesusikalba. Dėl to didžiausi praradimai atsiranda ten, kur turėtų būti didžiausia grąža: integracijoje tarp verslo valdymo sistemų ir gamybos valdymo, kad duomenys judėtų automatiškai, o sprendimai būtų priimami remiantis realiu laiku.

    IT ir OT integracija bei kibernetinė rizika

    Vienas dažniausiai kartojamų akcentų buvo IT ir OT integracija, nes gamybos įranga, sensoriai ir valdymo sistemos vis labiau jungiami prie įmonės tinklų. Tai didina efektyvumą, bet kartu plečia atakos paviršių, todėl kibernetinis saugumas tampa ne atskiru projektu, o skaitmeninimo prielaida.

    Ekspertai pabrėžė, kad įmonėms kritiškai svarbu saugoti intelektinę nuosavybę ir vidinius duomenis, ypač kai pradedami naudoti DI sprendimai. Praktiniai sprendimai dažnai apima griežtesnes taisykles, kokie įrankiai gali būti naudojami įmonės aplinkoje ir kaip apsaugomi jautrūs duomenys.

    „Pramonė 5.0 yra vystymosi koncepcija, kurioje žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos padeda kūrybiškumui ir įgūdžiams, o ne juos pakeičia“, – sakė Piotras Szkoda.

    DI, skaitmeniniai dvyniai ir reali grąža

    Pramonės skaitmeninimas vis dažniau siejamas su skaitmeniniu dvyniu, kuris apibrėžiamas kaip nuolat atnaujinamas proceso modelis, veikiantis su realiais duomenimis. Toks modelis leidžia ne tik analizuoti, bet ir testuoti sprendimus, prognozuoti gedimus, optimizuoti energijos naudojimą ar planavimą prieš priimant brangius sprendimus gamyboje.

    Vis dėlto pabrėžta, kad DI vertė atsiranda tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškius procesus ir kompetencijas. Jei duomenys į sistemas suvedami ranka ar skirtingi padaliniai naudoja nesuderintus standartus, DI tampa brangiu eksperimentu, o ne priemone didinti produktyvumą.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia su realiais duomenimis realiu laiku“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Diskusijose taip pat iškelta reguliavimo tema, nes Europos Sąjungos teisės aktai, susiję su duomenimis ir DI, įmonėms kelia papildomų klausimų dėl praktinio įgyvendinimo. Verslui ypač svarbu aiškumas, nes neapibrėžtumas didina riziką ir lėtina sprendimus, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse.

    Bendra kryptis aiški: Pramonė 5.0 siekia, kad skaitmeninimas būtų ne technologijų demonstracija, o išmatuojama verslo transformacija. Įmonėms, kurios pradeda nuo strategijos, duomenų ir saugumo, o tik tada renkasi įrankius, atsiveria realios galimybės didinti efektyvumą, mažinti nuostolius ir stiprinti konkurencingumą.

  • Uzbekistane kuriama platforma „Ohang“: kaip skaitmeninamas retų liaudies instrumentų skambesys

    Uzbekistane kuriama platforma „Ohang“: kaip skaitmeninamas retų liaudies instrumentų skambesys

    Senos melodijos keliasi į internetą

    Uzbekistane startuoja nauja atviros prieigos muzikos platforma „Ohang“, kurios tikslas – skaitmeniniu formatu išsaugoti retus liaudies instrumentus, melodijas ir ritmus. Projekto kūrėjai sako, kad taip siekiama sujungti tradicinį paveldą su šiuolaikine kūryba ir sumažinti spragas pasaulinėse garso bibliotekose.

    Iniciatyva orientuota į garsus, kurie ilgus metus sklido tik vietos bendruomenėse – kalnų kaimuose, vestuvių procesijose ar piemenų kasdienybėje. Dalis šių skambesių iki šiol nebuvo profesionaliai įrašyti, todėl rizikavo išnykti kartu su atlikėjais ir meistrais.

    Kodėl prireikė tokio archyvo

    Projekto komanda pabrėžia, kad tradiciniai motyvai vis dažniau pasitelkiami popmuzikoje, hiphope ir elektronikoje, tačiau neretai jie atskiriami nuo kilmės konteksto. Dėl to klausytojai ir kūrėjai lengvai supainioja regioninius skambesius, o ieškant Uzbekistano muzikos garso platformose dažnai pateikiami su šalimi nesusiję įrašai.

    „Nespecialistai vietinius motyvus dažnai supainioja su arabų, azerbaidžaniečių ar turkmėnų muzika“, – sakė nematerialaus kultūros paveldo ekspertas Uktam Khakimov.

    „Kai garso platformose ieškai pagal užklausą Uzbekistano muzika, tinkamų rezultatų dažnai trūksta, o sistema pasiūlo nesusijusius kūrinius“, – pridūrė jis.

    Ekspedicijos, studija ir autentiškas skambesys

    Darbas prasidėjo lauko ekspedicijomis Taškente ir aplinkiniuose regionuose: tyrėjai lankėsi dirbtuvėse, kaimuose ir studijose, ieškodami tradicinių atlikėjų bei instrumentų meistrų. Surinkta medžiaga vėliau buvo įrašyta profesionalioje studijoje, fiksuojant tiek solo, tiek ansamblinius atlikimus.

    Rezultatas – archyvas, kuriame sukaupti 24 tradiciniai instrumentai ir daugiau nei 200 įrašytų garso pavyzdžių. Tarp ryškesnių radinių minimas gajir nay – retas pučiamasis instrumentas, gaminamas iš plėšraus paukščio sparno kaulo ir siejamas su kalnų gyventojų kasdienybe.

    Kita svarbi dalis – senos surnay melodijos, kurios, pasak komandos, nebuvo atliekamos 40–50 metų. Taip pat dokumentuoti regioniniai doira ritmai, sibizga bei Bucharos mušamųjų tradicijos, kai kuriuos elementus teko rekonstruoti.

    „Mums buvo svarbu, kad profesionalus įrašymas nepakeistų autentiško skambesio“, – sakė Uktam Khakimov.

    „Pagrindinė užduotis buvo ne pagerinti instrumentą apdorojimu, o užfiksuoti tikrą, originalų garsą“, – pabrėžė jis.

    Nemokama prieiga ir aiškios naudojimo taisyklės

    Platforma „Ohang“ žadama visiškai nemokama: nenumatoma mokamų funkcijų ar prenumeratų. Projekto atstovai teigia, kad įrašai bus pateikiami pagal viešo naudojimo licenciją, todėl juos bus galima parsisiųsti ir naudoti asmeniniuose, kūrybiniuose bei komerciniuose projektuose.

    Leidžiama muziką įtraukti į vaizdo įrašus, filmus, reklamą ar naujus kūrinius, tačiau akcentuojama viena riba – negalima perparduoti nepakitusių įrašų kaip atskiro produkto. Kūrėjai taip pat pabrėžia kultūrinės pagarbos principą: tikslas yra platus naudojimas, bet ne tradicijų iškraipymas.

    Kas toliau: plėtra ir naujos formos

    Oficialus „Ohang“ startas planuojamas birželį, o pradinis turinys bus sudarytas iš pirmųjų ekspedicijų Taškento regione. Vėliau numatoma vykti į kitas šalies dalis ir palaipsniui pildyti katalogą naujais instrumentais, melodijomis bei ritminiais raštais.

    Projekto kūrėjai mato platformą ne tik kaip archyvą, bet ir kaip kūrybinę erdvę, kurioje galėtų atsirasti remiksai, bendri tradicinių atlikėjų ir šiuolaikinių prodiuserių projektai. Taip pat svarstoma elektroninės muzikos festivalio idėja, kuriame skambėtų naujai interpretuoti uzbekų tradiciniai garsai.

  • EK keičia grafikus, Lenkija laukia: neaiškumų dėl DI gigafabriko ir planuojamos investicijos

    Lenkija startuoja su DI fabriku

    Krokuvoje oficialiai pradėtas projektas Gaia AI Factory, kuris apjungia superkompiuterio infrastruktūrą ir ekosistemą mokslui, viešajam sektoriui bei smulkiam ir vidutiniam verslui. Iniciatyva pristatoma kaip kelias į didesnę skaičiavimo galią tiems, kam jos trūksta kuriant ir diegiant DI sprendimus.

    Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų, o jo biudžetas siekia apie 70 mln. eurų. Kartu tai įtvirtina Krokuvą tarp 19 Europoje kuriamų DI fabrikų, kurie turėtų padėti greičiau perkelti tyrimus ir idėjas į praktinius produktus.

    DI gigafabriko klausimas stringa

    Lygiagrečiai Lenkija siekia tapti vienos iš penkių ES planuojamų DI gigafabrikų vieta, tačiau sprendimų priėmimas kelia vis daugiau neapibrėžtumo. Pagal viešai aptariamą koncepciją tokios investicijos mastas būtų apie 3 mlrd. eurų, o dalį finansavimo turėtų sudaryti ir nacionalinis biudžetas.

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija anksčiau tikėjosi, kad pagrindiniai sprendimai gali paaiškėti 2026 metų antroje pusėje, tačiau terminai slenka. Priežastis paprasta: Europos Komisija koreguoja dokumentų rengimo ir skelbimo grafiką, o tai apsunkina realų planavimą.

    Ką sako ministerija ir kur daugiausia rizikų

    Viceministras Dariuszas Standerskis pabrėžia, kad vyksta jau antras sudėtingas derinimų etapas su Europos Komisija, o galutiniai dokumentai vėluoja. Pasak jo, kol nėra detalių, rimtų sprendimų dėl įsipareigojimų ir modelio priimti neįmanoma.

    „Kol nepamatysime konkrečių detalių, sunku priimti rimtus sprendimus“, – sakė Skaitmeninimo ministerijos viceministras Dariuszas Standerskis.

    Ministerijos teigimu, dalis Lenkijos siūlymų derybose buvo įtraukti, pavyzdžiui, tarptautinių projektų skatinimas ir didesnis lankstumas dėl gigafabriko dydžio. Vis dėlto galutinės taisyklės gali nulemti, ar projektas bus patrauklus valstybių koalicijoms, ar labiau palankus vienos vietos, itin didelės koncentracijos modeliui.

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad ES lygmens modelyje mažėja valstybių galimybės iš anksto nuspręsti, kas bus pagrindinis projekto vykdytojas. Tokia kryptis reiškia didesnę konkurenciją ir daugiau neapibrėžtumo dėl partnerių atrankos, terminų bei atsakomybių pasidalijimo.

    Kodėl tai svarbu ne tik mokslui

    Gaia AI Factory kūrėjai akcentuoja, kad net ir nelaukiant gigafabriko sprendimo, Lenkija bando stiprinti nacionalinę DI infrastruktūrą. Skaičiavimo resursai tampa strateginiu veiksniu ne vien universitetams ar startuoliams, bet ir viešajam sektoriui, kuriam reikalingos saugios, valdomos ir aiškiai reglamentuotos platformos.

    Standerskio teigimu, valstybė gali prisidėti ne tik investicijomis, bet ir taisyklių kūrimu, pavyzdžiui, dėl skaičiavimo galios paskirstymo verslui, taip pat etikos ir gairių rengimo. Be to, DI sprendimai planuojami ir administracijoje, įskaitant virtualių asistentų vystymą, kad dalis paslaugų būtų teikiama greičiau ir paprasčiau.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kada Europos Komisija pateiks galutinius dokumentus ir kokios bus konkurso sąlygos. Kol kas Lenkija balansuoja tarp nacionalinių projektų plėtros ir laukimo, ar pavyks įsitraukti į vieną didžiausių Europos DI infrastruktūros investicijų.

  • Švenčionių rajono kapinių skaitmeninimas baigtas: vienoje sistemoje – visos 123 kapinės ir paieška

    Švenčionių rajone užbaigtas kapinių skaitmeninimo etapas: į vieningą informacinę sistemą perkelti visų 123 kapinių duomenys. Savivaldybė skelbia, kad tai turėtų palengvinti tiek gyventojams artimųjų kapų paiešką, tiek seniūnijoms kasdienį kapinių administravimą.

    Skaitmeninis sprendimas leidžia ieškoti kapaviečių pagal velionio vardą, pavardę ar jų dalį, o rezultatus filtruoti pagal konkrečias kapines ar teritoriją. Sistemoje pateikiama kapavietės vieta žemėlapyje, gali būti matomos nuotraukos ir nurodoma, kaip patogiausiai rasti kapą vietoje.

    Projekto metu buvo ne tik sukelti duomenys, bet ir sutvarkyti kapinių apskaitos procesai: atlikta infrastruktūros inventorizacija, identifikuotos kapavietės, skaitmeninti palaidojimų įrašai ir laidojimo žurnalų duomenys. Savivaldybė akcentuoja, kad tai mažina klaidų tikimybę ir leidžia greičiau atnaujinti informaciją.

    Kartu įdiegtos elektroninės paslaugos, kad dalį prašymų gyventojai galėtų pateikti nuotoliniu būdu, nebevykdami į seniūniją. Per Elektroninių valdžios vartų portalą galima kreiptis dėl leidimo laidoti, pažymos apie palaidojimo vietą ir laiką, duomenų apie atsakingą kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenį keitimo, taip pat dėl leidimo pertvarkyti ar remontuoti kapavietę.

    Prieiga prie skaitmeninių kapinių duomenų užtikrinama per platformą „Cemety“. Ji gali būti ypač aktuali išvykusiems gyventojams, kurie nori greitai rasti artimųjų kapavietes, pasitikrinti informaciją ar nuotoliniu būdu peržiūrėti kapavietės vietą.

    „Skaitmeniniai sprendimai papildo, bet nepakeičia įprastų paslaugų – gyventojai ir toliau gali kreiptis į seniūnijas įprasta tvarka“, – teigiama Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.

    Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti prie duomenų tikslinimo: pastebėjus netikslumų ar norint atnaujinti kapavietės nuotrauką, galima kreiptis į seniūniją arba naudotis sistemoje numatytomis priemonėmis. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios korekcijos svarbios, kad duomenų bazė išliktų patikima ir aktuali.

    Projektas įgyvendintas pagal iniciatyvą, skirtą viešųjų paslaugų skaitmeninimui ir jų brandos didinimui. Nurodoma, kad projekto vertė siekia apie 157 168 eurus, o darbai vykdyti nuo 2023 metų spalio 16 dienos iki 2026 metų balandžio 30 dienos.

  • Visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės jau sistemoje CEMETY: ką gyventojai gali sutvarkyti internetu

    Vilkaviškio rajono savivaldybė praneša, kad visos 183 rajono kapinės jau pasiekiamos skaitmeninėje platformoje „CEMETY“. Joje gyventojai gali rasti kapinių ir kapaviečių duomenis bei patogiau pasitikrinti informaciją apie artimųjų palaidojimo vietas.

    Projektu siekiama supaprastinti kapinių administravimą ir sumažinti būtinybę gyventojams vykti į savivaldybę ar kapinių prižiūrėtojus vien dėl informacijos ar dokumentų. Skaitmeninės duomenų bazės atvėrimas visuomenei taip pat leidžia greičiau tikslinti įrašus, jei pastebimi netikslumai.

    Paslaugos persikelia į elektroninę erdvę

    Gyventojų patogumui dalį su laidojimu ir kapinių administravimu susijusių paslaugų nuo šiol galima užsisakyti elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Tai reiškia, kad prašymai ir jų nagrinėjimas gali vykti nuotoliniu būdu, o dokumentų pateikimas tampa paprastesnis.

    Per elektroninę sistemą galima kreiptis dėl leidimo laidoti, prašyti pažymos apie palaidojimo vietą ir laiką, taip pat teikti prašymus, susijusius su ekshumavimu ir palaikų perkėlimu. Taip pat numatytos paslaugos dėl leidimų įrengti, pertvarkyti ar remontuoti kapavietę.

    Kapavietės priežiūra ir duomenų tikslinimas

    Sistemoje numatyta galimybė registruoti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį arba atnaujinti jo duomenis. Praktikoje tai padeda aiškiau apibrėžti, kas rūpinasi kapaviete ir su kuo prireikus galima susisiekti.

    Dar viena svarbi funkcija yra kapavietės identifikavimas, kuris aktualus tiek artimiesiems, tiek kapinių administratoriams. Savivaldybė kviečia gyventojus aktyviai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ir platformoje pasitikrinti, ar artimųjų kapaviečių duomenys yra tikslūs.

  • Elblonge įrengtas urzędomatas: transporto registracijos liudijimą atsiimsite visą parą

    Lenkijos Elblongo miestas pristatė naują savitarnos sprendimą gyventojams – vadinamąjį urzędomatą, kuriuo dokumentus galima atsiimti bet kuriuo paros metu. Idėja paprasta: dokumentų išdavimas perkeltas į automatą, veikiantį panašiai kaip siuntų terminalai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tai turėtų sumažinti eiles ir poreikį derintis prie įstaigos darbo valandų. Tokie sprendimai vis dažniau diegiami siekiant, kad paslaugos būtų pasiekiamos ir po darbo, savaitgaliais ar vėlai vakare.

    Kaip vyksta atsiėmimas?

    Pasirinkimas atsiimti dokumentą per urzędomatą pateikiamas dar teikiant prašymą. Kai transporto registracijos liudijimas parengiamas, darbuotojas jį įdeda į pasirinktą automato spintelę.

    Tada asmeniui, nurodytam prašyme, išsiunčiama SMS žinutė su PIN kodu, reikalingu spintelės durelėms atidaryti. Dokumentą galima atsiimti per 48 valandas nuo pranešimo gavimo.

    Kodėl tokie sprendimai plinta?

    Savitarnos automatai ir nuotolinės paslaugos yra viena ryškiausių viešojo sektoriaus skaitmeninimo krypčių Europoje. Praktinis tikslas – trumpinti aptarnavimo laiką, mažinti klientų srautus ir suteikti daugiau lankstumo žmonėms, kurie negali atvykti darbo metu.

    Elblongo atvejis rodo, kad dalį paslaugų galima perkelti į 24 valandas per parą veikiančius kanalus net ir ten, kur vis dar reikalingas fizinis dokumento perdavimas. Tokie sprendimai ypač pasiteisina dokumentams, kuriuos galima išduoti standartizuotai ir saugiai, naudojant vienkartinius kodus bei laiko apribojimus.

  • Kapinių tvarkymas Jurbarko rajone: ką svarbu žinoti apie laidojimo leidimus, taisykles ir „CEMETY“

    Kas keičiasi kapinių tvarkyme?

    Jurbarko rajone kapinių tvarkymas vis dažniau persikelia į aiškias taisykles ir skaitmeninius sprendimus: gyventojams aktualu, kuriose kapinėse galima laidoti, kokių dokumentų reikia ir kaip užtikrinama kapaviečių apskaita.

    Savivaldybė yra patvirtinusi kapinių sąrašą ir nustatė laidojimo bei kapinių lankymo tvarką. Šie dokumentai padeda suvienodinti praktiką, kad skirtingose seniūnijose taikomos taisyklės būtų suprantamos ir vienodos.

    Leidimas laidoti ir kapavietės statusas

    Prieš laidojant būtinas leidimas laidoti, o jo išdavimo ir laidojimo procedūros aprašytos savivaldybės tvarkoje. Praktikoje tai reiškia, kad artimiesiems svarbu iš anksto suderinti veiksmus su atsakingais asmenimis ir laikytis nustatytų terminų.

    Tvarkoje taip pat apibrėžta, kaip kapavietė gali būti pripažįstama neprižiūrima ir kaip vyksta kapavietės ar kapo identifikavimas. Tokios nuostatos reikalingos siekiant išvengti neaiškumų dėl apleistų kapų ir užtikrinti skaidrią kapinių teritorijų priežiūrą.

    Skaitmeninimas ir „CEMETY“ sistema

    Vienas ryškesnių pokyčių Lietuvoje yra kapinių duomenų skaitmeninimas, o Jurbarko rajone tam naudojama kapinių skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistema „CEMETY“. Tokie sprendimai paprastai leidžia patogiau tvarkyti įrašus, greičiau rasti informaciją apie kapavietes ir sumažinti klaidų riziką.

    Gyventojams tai gali reikšti paprastesnę paiešką ir aiškesnę kapaviečių apskaitą, o savivaldybei ir kapinių prižiūrėtojams tai suteikia galimybę efektyviau planuoti priežiūros darbus ir spręsti dėl neprižiūrimų kapaviečių statuso.

    Privatumas ir „Google ReCaptcha“

    Kapinių informacijos ir užklausų formose dažnai naudojami techniniai sprendimai, padedantys apsisaugoti nuo automatizuotų užklausų. Vienas jų yra „Google ReCaptcha“, kuri skirta atskirti realų vartotoją nuo interneto robotų.

    Taip pat svetainėse gali būti naudojami slapukai statistikos ir rinkodaros tikslams, o dalis jų yra būtini pačiam svetainės veikimui. Vartotojui paprastai suteikiama galimybė pasirinkti, kokius slapukus leisti, tačiau be būtinųjų funkcijų kai kurios paslaugos gali neveikti.