Tag: Skaitmeninimas

  • Lenkijoje NASK statys valstybinį duomenų centrą: investicija sieks 1,6 mlrd. zlotų

    Lenkijoje planuojama statyti naują valstybinį duomenų centrą, kuris aptarnautų viešąsias institucijas ir jų sistemas. Projektą įgyvendina NASK – valstybinis tyrimų institutas, o investicijos vertė siekia 1,6 mlrd. Lenkijos zlotų.

    Apie projektą pirmadienį pranešė šalies Skaitmeninimo ministerija. Skelbiama, kad vadinamasis Nacionalinis duomenų apdorojimo centras turėtų sudaryti saugias ir stabilias sąlygas valstybės duomenims tvarkyti, todėl institucijoms nebereikėtų atskirai kurti ir išlaikyti savo serverinių.

    NASK nurodo, kad centras būtų techninė bazė valstybės registrams, programėlei „mObywatel“, įvairioms elektroninėms valdžios platformoms, taip pat sveikatos apsaugos sistemoms – įskaitant elektroninę medicininę dokumentaciją.

    Didžioji finansavimo dalis turėtų ateiti iš programos „Fundusze Europejskie na Rozwój Cyfrowy 2021–2027“: 1,558 mlrd. zlotų numatyta kaip parama, o likusi suma – kiti šaltiniai. Ministerija pridūrė, kad objektas bus projektuojamas taip, kad ateityje jį būtų galima nuosekliai plėsti.

    Rezervinės sistemos ir strateginio objekto apsauga

    Duomenų centrams būtinas nuolatinis elektros tiekimas, aušinimas ir ryšys, todėl KCPD projektuojamas su rezerviniais sprendimais – kiekvienam iš šių elementų numatomas atsarginis „dvynys“. Idėja paprasta: sugedus vienai grandžiai, jos darbą iš karto perimtų kita.

    NASK taip pat teigia, kad tai turėtų užtikrinti paslaugų tęstinumą net sutrikimų ar krizinių situacijų metu – kad elektroniniai receptai, „mObywatel“ ir e. paslaugos veiktų įprastai.

    Institutas nurodo, kad objektas bus saugomas kaip strateginė infrastruktūra. Įvardijama, kad apsaugos priemonės turėtų padėti apsisaugoti nuo įsilaužimų, avarijų, ekstremalių oro reiškinių padarinių ir galimų sabotažo bandymų.

    Skaitmeninis pastato „dvynys“ ir energijos sprendimai

    Skaitmeninimo ministerija teigia, kad projekte numatoma diegti atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimus, vandenilio technologijas ir šilumos susigrąžinimo sistemas. Infrastruktūra esą bus projektuojama laikantis duomenų centrams taikomų standartų.

    Taip pat planuojama naudoti BIM (pastato informacinio modeliavimo) ir „Digital Twin“ (skaitmeninio dvynio) technologijas. Tai reiškia, kad fizinis pastatas turėtų turėti detalią skaitmeninę kopiją, kuri realiu laiku atspindėtų, kaip veikia inžinerinės sistemos.

    NASK aiškina, jog toks modelis gali padėti anksčiau pastebėti gedimus, planuoti priežiūrą ir efektyviau valdyti energijos sąnaudas, kol problemos nepajuto paslaugų naudotojai.

    NASK yra valstybinis tyrimų institutas, prižiūrimas Skaitmeninimo ministerijos. Be kita ko, jis vykdo veiklą, susijusią su interneto saugumu, ir kuria sprendimus, didinančius teleinformatikos tinklų bei sudėtingų sistemų patikimumą.

  • Vėlinėms artėjant vilkaviškiečiai sužinojo: artimųjų kapą rasi per kelias minutes internete

    Vėlinėms artėjant vilkaviškiečiai sužinojo: artimųjų kapą rasi per kelias minutes internete

    Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kai daugelis vyksta aplankyti artimųjų kapų, Vilkaviškio rajono savivaldybė primena, kad rajono kapinės yra suskaitmenintos. Informaciją apie palaidotus asmenis gyventojai gali rasti internetinėje sistemoje „Cemety“.

    Skaitmeninėje paieškoje galima įvesti vardą ir pavardę, taip pat jų dalį, o kai kuriais atvejais paieškai praverčia ir šeimos pavardė, jei ji nurodyta ant paminklo. Suradus įrašą, pateikiama kapavietės vieta žemėlapyje ir papildoma informacija, padedanti ją atpažinti.

    Tokios sistemos ypač praverčia žmonėms, kurie kapinėse lankosi rečiau, yra persikėlę gyventi į kitą miestą ar tiesiog nebeprisimena tikslios kapavietės vietos. Prieš Vėlines kapinėse išauga lankytojų srautai, todėl aiškesnė paieška padeda sutaupyti laiko ir išvengti klaidžiojimo tarp kvartalų.

    Kartografavimo ir skaitmeninimo sprendimai Lietuvoje vis plačiau taikomi ir kapinių administravimui, nes leidžia tiksliau tvarkyti įrašus apie palaidojimus ir kapaviečių priežiūrą. Gyventojams tai reiškia paprastesnį pasiruošimą kelionei, o atvykus galima greičiau rasti reikiamą vietą net ir mažiau pažįstamose kapinėse.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad „Cemety“ platformoje pateikiama informacija gali būti prieinama ir apie kitų savivaldybių suskaitmenintas kapines. Prieš vykstant verta pasitikrinti duomenis iš anksto, ypač jei planuojama aplankyti kelias skirtingas kapines.

  • Prieš Vėlines pravartu žinoti: kaip per kelias minutes internete rasti artimo kapą

    Prieš Vėlines pravartu žinoti: kaip per kelias minutes internete rasti artimo kapą

    Artimųjų kapų lankymas Vėlinių laikotarpiu daugeliui žmonių yra svarbi tradicija, tačiau po kelerių metų pertraukos neretai pasimeta tiksli kapo vieta. Ypač sudėtinga, kai norima aplankyti tolimesnio giminaičio ar bičiulio kapą, o laidotuvėse dalyvauti nepavyko.

    Didelėse kapinėse, kur gali būti dešimtys tūkstančių kapaviečių, paieškos užtrunka ilgai. Kwartalai dažnai panašūs, takų žymėjimas ne visada aiškus, o vyresniems žmonėms papildomi kilometrai tampa rimtu išbandymu.

    Kaip veikia kapų paieška internete?

    Vis dažniau kapinių administracijos naudoja elektronines laidojimų apskaitos duomenų bazes, kuriose galima ieškoti mirusiojo pagal vardą ir pavardę. Sistemos paprastai pateikia kapinių pavadinimą, sektorių ar kvartalą, eilę ir kapo numerį.

    Jei duomenų bazė sujungta su interaktyviu planu, vartotojas mato apytikslę kapo vietą žemėlapyje. Kai kur siūlomas ir maršrutas iki kapavietės, todėl atvykus lieka tik sekti nuorodas ir patikslinti vietą pagal aplinką.

    Ką verta patikrinti prieš vykstant į kapines?

    Ieškant verta įsitikinti, kad įrašas tikrai priklauso ieškomam žmogui, nes vienodos pavardės didmiesčiuose yra dažnos. Padeda gimimo ir mirties datos, taip pat informacija apie kitus toje pačioje kapavietėje palaidotus asmenis, jei ji pateikiama.

    Praktiška išsisaugoti sektoriaus, eilės ir kapo numerio kombinaciją telefone arba užsirašyti ant popieriaus. Jei yra žemėlapis, naudinga pasidaryti ekrano nuotrauką, nes kapinėse ryšys ar baterija gali nuvilti, o žmonių srautas trukdo ilgai naršyti telefone.

    Kodėl paieška ne visada pavyksta?

    Svarbu žinoti, kad nėra vienos viską apimančios bazės, todėl neradus rezultato viename portale tai dar nereiškia, kad kapo informacijos nėra. Skirtingos sistemos bendradarbiauja su skirtingomis kapinių administracijomis, o jų duomenys gali nesutapti.

    Paiešką dažnai apsunkina rašybos variantai ir netikslumai: klaidos pavardėje, diakritiniai ženklai, sutrumpinti vardai. Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmogus registruotas kita pavarde, pavyzdžiui, moters mergautine ar po santuokos pasikeitusia.

    Jei rezultatų per daug, paiešką verta siaurinti nurodant miestą ar konkrečias kapines. Jei rezultatų nėra, padeda paprastesnis užklausos variantas, pavyzdžiui, ieškoti tik pagal pavardę, nes duomenų bazėje gali trūkti tikslios datos.

    Jeigu internetinė paieška nepadeda, patikimiausias kelias yra kreiptis į kapinių administraciją. Ji dažnai turi laidojimų apskaitą, kuri dar neperkeliama į viešą sistemą, o bažnytinėse kapinėse papildomai gali būti vedamos parapijos laidojimų knygos.

    Radus vietą internete, svarbu suprasti žymėjimą: sektorius ar kvartalas nurodo didesnę kapinių dalį, eilė padeda orientuotis jos viduje, o numeris identifikuoja konkrečią kapavietę. Kadangi skirtingose kapinėse žymėjimas gali skirtis, atvykus verta paieškoti informacinio stendo prie įėjimo ir pasitikrinti planą.

  • ES auditorių verdiktas: beveik 50 mlrd. eurų viešojo administravimo reformoms, o pokytis menkas

    Europos Sąjungoje viešojo administravimo reformoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skirta beveik 50 mlrd. eurų, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nedaug. Tokią išvadą pateikė Europos Audito Rūmai, įvertinę, kaip valstybės narės planavo ir įgyvendino administracinius pokyčius po pandemijos.

    Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dalis reformų buvo orientuotos į greitai įgyvendinamas priemones, ypač skaitmeninimą, tačiau rečiau imtasi gilesnių, struktūrinių pertvarkų. Tokios pertvarkos paprastai apima viešųjų paslaugų valdymą, įstaigų efektyvumą, žmogiškųjų išteklių politiką ar viešųjų pirkimų praktiką.

    Europos Audito Rūmų vertinimu, Europos Komisijos 2019 ir 2020 metais valstybėms teiktos rekomendacijos dėl viešojo administravimo nebuvo pilnai įtrauktos nė vienu atveju. Daugiau nei trečdalis rekomendacijų įgyvendintos didžiąja dalimi, tačiau daugiau nei pusė tik iš dalies, o kai kurios apskritai liko nuošalyje.

    Vertinant konkrečias priemones, auditoriai nurodė, kad reikšmingą poveikį pademonstravo 36 proc. tikrintų veiksmų. Likusiais atvejais fiksuotas ribotas efektas arba trūko įrodymų, kad planuoti rezultatai pasiekti, todėl bendras reformų vaizdas, auditorių teigimu, išlieka nevienareikšmis.

    Didelė problema, pasak auditorių, yra matavimo stoka: rezultatų rodikliai nustatyti tik 43 proc. tikrintų priemonių. Nesant aiškių rodiklių, tampa sudėtinga patikimai pasakyti, ar reformos realiai sutrumpino procedūras, sumažino administracinę naštą ir kaštus, ar pagerino paslaugų kokybę gyventojams ir verslui.

    „Lėšas buvo galima panaudoti labiau apgalvotai, kad viešasis administravimas valstybėse narėse sustiprėtų. Didžiąja dalimi buvo praleista proga spręsti seniai besitęsiančias struktūrines problemas“, – sakė Europos Audito Rūmų narė Ivana Maletić.

    Europos Komisija, reaguodama į audito išvadas, pabrėžė, kad dalis vertinimo ribotumų kyla iš to, jog šiuo etapu dar nėra pakankamai įrodymų apie galutinius rezultatus, o ne iš to, kad rezultatų nėra. Komisijos teigimu, daug administracinių reformų yra struktūrinės ir joms reikia laiko, kad poveikis taptų išmatuojamas.

    Komisija taip pat priminė, jog reformos buvo įgyvendinamos itin sudėtingomis aplinkybėmis: Rusijos karas prieš Ukrainą, energetikos krizė, aukšta infliacija ir tiekimo grandinių sutrikimai lėmė vėlavimus ir korekcijas. Pagal taikomą teisinę sistemą valstybės narės galėjo keisti planus, jei objektyvios aplinkybės padarė kai kurias priemones neįgyvendinamas.

    Europos Audito Rūmai ragina būsimoje daugiametėje ES biudžeto perspektyvoje labiau akcentuoti tikrųjų rezultatų vertinimą. Auditoriai siūlo stiprinti reikalavimus rodikliams ir jų kokybei, kad būtų aiškiau, ar ES lėšos sukuria ilgalaikį viešojo administravimo efektyvumo šuolį, o ne tik pavienes, lengvai įgyvendinamas iniciatyvas.

  • 9 000 ranka rašytų lapų išdavė tiesą: Kongo karštis augo greičiau, nei manyta

    9 000 ranka rašytų lapų išdavė tiesą: Kongo karštis augo greičiau, nei manyta

    Archyvas, kurį vos nepražudė laikas

    Demokratinėje Kongo Respublikoje didelė dalis meteorologinių stebėjimų ilgus metus buvo fiksuojami ranka ir laikomi Yangambi miestelio archyve. Skirtingai nei turtingesnėse šalyse, čia trūko sąlygų saugiam saugojimui ir skaitmeninimui, todėl duomenys ilgai buvo neprieinami tarptautiniams tyrėjams.

    Projektą į priekį pastūmėjo hidrologas Derrickas Muheki, doktorantūros metu Belgijoje pastebėjęs, kad kolonijinio laikotarpio šaltiniai dažniausiai baigiasi ties praėjusio amžiaus šeštuoju dešimtmečiu. Tuo tarpu vėlesni įrašai liko popieriuje, pažeidžiami drėgmės, kenkėjų ir gaisrų rizikos.

    Yangambi archyvuose dokumentai buvo laikomi atvirose lentynose, o pati vieta pasižymi sudėtinga logistika ir ribota infrastruktūra. Tyrėjai pabrėžė, kad regione nėra patikimo elektros tinklo, todėl darbams teko remtis baterijomis ir generatoriais.

    DI įrankis sujungė daugiau nei šimtmetį

    Mokslininkų komanda suskaitmenino daugiau nei 9 000 ranka rašytų puslapių, apimančių kasdienius meteorologinius įrašus iš 37 stočių. Šiam darbui pagreitinti buvo pritaikytas DI pagrįstas įrankis „MeteoSaver“, padėjęs greitai perrašyti duomenis iš nuotraukų į skaitmeninį formatą.

    Taip buvo sudaryta vientisa Kongo baseino klimato duomenų seka nuo 1908 iki 2023 metų, leidžianti palyginti skirtingus laikotarpius ir patikrinti, ar regione matomos tokios pačios tendencijos kaip ir kitur pasaulyje. Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Earth System Dynamics“.

    Ką parodė skaičiai apie šiltėjimą

    Atkurti duomenys rodo, kad Kongo baseine daugėja karščio ekstremumų, o šaltų dienų dalis mažėja. Tai atitinka bendrą globalų vaizdą, kurį savo ataskaitose apibendrina IPCC, tačiau iki šiol Centrinė Afrika dažnai buvo vadinama viena prasčiausiai stebimų teritorijų.

    Laikotarpiu, kai stočių tinklas buvo tankiausias, nuo 1961 iki 1990 metų, vidutinė temperatūra Demokratinėje Kongo Respublikoje pakilo apie 0,5 laipsnio Celsijaus. Maksimalios temperatūros augo maždaug 0,7 laipsnio Celsijaus, o šiltėjimo kryptis išliko ir XXI amžiuje.

    Analizuojant 1961–1990 metų intervalą, karščio ekstremumų dienos per pastaruosius to laikotarpio dešimtmečius fiksuotos beveik dukart dažniau nei ankstyviausiame dešimtmetyje. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie pokyčiai svarbūs ne tik klimatologijai, bet ir vandens ciklo, ekosistemų bei visuomenės atsparumo vertinimams.

    „Šie rezultatai suteikia naujų stebėjimų įrodymų apie klimato kaitą regione, kuriame duomenų ilgai trūko, ir parodo, kaip svarbu gelbėti archyvus, kol jie neišnyko“, – teigė tyrėjai.

    Pasak jų, platesnis panašių įrašų prieinamumas padėtų tikslinti klimato istorijos rekonstrukcijas ir gerinti ateities prognozes, o tai Centrinėje Afrikoje tampa vis aktualesnė prisitaikymo prie klimato poveikio dalis.

  • Be kariuomenės skaitmeninimo nebus efektyvios gynybos: kur stringa vietinis turinys karinėse technologijose?

    Šiuolaikinis karas vis labiau remiasi duomenimis, ryšiu ir greitu sprendimų priėmimu, todėl kariuomenės skaitmeninimas tampa ne priedu, o būtinybe. Kartu su didžiaisiais ginkluotės pirkimais vis daugiau dėmesio skiriama programinei įrangai, kibernetiniam saugumui ir sistemų tarpusavio suderinamumui.

    Lenkijos IT grupės Asseco atstovas Arturas Wiza teigia, kad diskusijos apie vietinį turinį gynybos sektoriuje stiprėja, tačiau realūs sprendimai konkursuose juda lėčiau nei rinka tikėjosi. Pasak jo, vietinės kompetencijos yra, bet trūksta nuoseklaus kelio nuo idėjų iki diegimų nacionalinėje sistemoje.

    Skaitmeninimas tampa lemiamu faktoriumi

    Gynybos ekspertai pabrėžia, kad be skaitmeninių sistemų sunku užtikrinti situacijos suvokimą, efektyvų pajėgų valdymą ir sąjungininkų tarpusavio sąveiką. Praktikoje tai reiškia saugius duomenų mainus, realaus laiko informaciją iš jutiklių, dronų ir žvalgybos priemonių bei gebėjimą greitai apdoroti didelius duomenų srautus.

    „Be skaitmeninimo nebus efektyvios kariuomenės“, – sakė Arturas Wiza.

    Jo teigimu, tikslas nėra viską pasigaminti patiems, nes dalis sprendimų neišvengiamai ateina iš globalių tiekėjų. Tačiau valstybė gali kurti aplinką, kurioje vietos įmonės tampa realiais partneriais, ypač ten, kur svarbiausia duomenų sauga, integracija ir nuolatinė priežiūra.

    Kodėl vietiniai sprendimai sunkiai prasimuša?

    Pašnekovas atkreipia dėmesį į užburtą ratą: gynybos institucijos dažnai linkusios pirkti tik jau kitur patikrintus produktus, o vietos įmonėms trūksta progų sprendimus išbandyti namų rinkoje. Be pilotinių projektų sunku įrodyti patikimumą, o be patikimumo sunku laimėti didesnės apimties pirkimus.

    „Kur turime ištestuoti savo technologijas, jei ne pas save?“, – sakė Arturas Wiza.

    Anot jo, gynybos sektoriuje sprendimų ciklas ilgas, rizika didelė, o reikalavimai griežti, todėl būtinos bandomosios diegimo programos ir aiškūs standartai. Tai leistų ne tik įvertinti technologijas realiomis sąlygomis, bet ir sukurti ilgalaikę priežiūros bei modernizavimo ekosistemą, kuri krizių metu tampa kritiškai svarbi.

    Vietinis turinys: dabar svarbiausia ne tik technika

    Arturas Wiza pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu kariuomenės prioritetas dažnai išlieka didieji pirkimai, susiję su platformomis ir įranga, pavyzdžiui, šarvuota technika ar oro gynybos sistemomis. Tokiose srityse natūraliai dominuoja tarptautiniai gamintojai, o vietinis indėlis dažniau siejamas su aptarnavimu, remontu, logistika ir infrastruktūra.

    Vis dėlto vietinis turinys gynyboje gali sparčiau augti ten, kur pagrindas yra programinė įranga ir duomenys. Tai apima valdymo ir ryšio sprendimus, duomenų apdorojimą, integracinius sluoksnius, kibernetinio saugumo įrankius ir sprendimus, padedančius sujungti skirtingų gamintojų sistemas į vieną veikiančią architektūrą.

    Pašnekovas teigia, kad tokiose srityse regiono įmonės gali konkuruoti greičiu ir specializacija, tačiau būtinas užsakovo pasitikėjimas ir nuosekli pirkimų praktika. Jo vertinimu, startas dažnai turėtų prasidėti nuo mažesnių, aiškiai apibrėžtų diegimų, kurie vėliau gali būti plečiami.

    Kosmoso kryptis: dėmesys duomenims

    Kalbėdamas apie ateities tendencijas, Arturas Wiza pažymi, kad kosmoso technologijos gynyboje tampa vis svarbesnės, tačiau viešai listinguojamoms bendrovėms sudėtinga investuoti į sritis, kur grąžos tenka laukti ilgai. Dėl to prioritetas dažnai teikiamas tiems sprendimams, kurie artimi pagrindinėms kompetencijoms ir gali būti pritaikomi greičiau.

    Jo teigimu, viena perspektyviausių krypčių yra programinė įranga, kuri padeda apdoroti iš palydovų gaunamus duomenis ir paversti juos praktiška informacija operacijoms. Tokie gebėjimai, pasak pašnekovo, gali turėti tiesioginę reikšmę situacijos suvokimui ir sprendimų priėmimui mūšio lauke.

    Apibendrindamas jis akcentuoja, kad gynybos sektoriuje vietinių pajėgumų stiprinimas nebūtinai prasideda nuo gamybos linijų. Dažnai lemiamas pranašumas kuriamas programinėje įrangoje, duomenų valdyme ir gebėjime greitai prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių.

  • Genealogija iš namų: šios vietos padės greitai surasti protėvius ir sudėlioti giminės medį

    Genealogija iš namų: šios vietos padės greitai surasti protėvius ir sudėlioti giminės medį

    Kas buvo jūsų proseneliai, kur gyveno ir kuo vertėsi? Genealoginiai tyrimai vis dažniau prasideda ne archyve, o namuose ir internete, nes dalis dokumentų jau suskaitmeninti. Vis dėlto greičiausiai rezultatą pasieks tie, kurie derins šeimos pasakojimus, originalius įrašus ir oficialias duomenų bazes.

    Pirmas žingsnis paprastas: surinkite tai, ką šeima jau turi. Pravartu peržiūrėti gimimo, santuokos ir mirties liudijimus, senus pasus, karinės tarnybos dokumentus, diplomus, nekrologus, laiškus ir nuotraukas. Net trumpas užrašas kitoje nuotraukos pusėje gali nurodyti vietovę, pavardės rašybą ar giminystės ryšį.

    Lygiagrečiai verta pasikalbėti su vyresniais giminaičiais ir užsirašyti datas, vietas, mergautines pavardes, persikraustymus, tikėjimą ir profesijas. Tokie pasakojimai ne visada tikslūs, todėl juos geriausia laikyti nuorodomis, kur ieškoti toliau. Jei šeima sutinka, pokalbį galima įrašyti, kad vėliau nesusipainiotų detalės.

    Nuo metrikų iki archyvų

    Toliau dažniausiai vedama per metrikus: gimimo, santuokos ir mirties įrašus. Šiuolaikiniai civilinės būklės dokumentai saugomi civilinės metrikacijos įstaigose, o senesni dažnai perduodami valstybės archyvams. Praktikoje tai reiškia, kad ieškant ankstesnių kartų, gali tekti tikslintis, kurioje institucijoje yra konkretaus laikotarpio knygos.

    Dar senesnių pėdsakų dažnai ieškoma bažnytinėse knygose, todėl svarbu žinoti protėvių konfesiją ir parapiją. Istoriniai įrašai gali būti rašyti lotynų, rusų ar vokiečių kalbomis, tad pavardės ir vietovardžiai neretai pateikiami kita forma nei šiandien. Dėl to patikimiausia remtis ne vien indeksais, o peržiūrėti patį originalų įrašą.

    Kur ieškoti internete?

    Didelę dalį paieškų galima atlikti neišeinant iš namų. Lietuvos archyvų informacinės sistemos leidžia ieškoti fondų aprašų ir peržiūrėti dalį suskaitmenintų dokumentų, o tarptautinės genealogijos platformos padeda rasti įrašų iš kitų šalių ar emigracijos krypčių. Skaitmenizacija sparčiai plečiasi, tačiau vienos savivaldybės ar parapijos duomenys gali būti prieinami, o kitos dar tik laukiami.

    Naudojantis internetiniais įrankiais svarbu tikrinti tapatybę: vien pavardės sutapimo nepakanka. Padeda gimimo metai, tėvų vardai, gyvenamoji vieta, profesija ir kiti įrašuose pasitaikantys duomenys. Jei randate indeksą ar nuorodą į įrašą, vertingiausia peržiūrėti originalų dokumentą ir įsitikinti, kad detalės sutampa.

    Ne tik datos: kaip gyveno protėviai

    Kai pagrindinės metrikos jau surastos, verta plėsti vaizdą papildomais šaltiniais. Daug informacijos suteikia gyventojų surašymai, adresų ir registracijos dokumentai, mokyklų įrašai, notariniai aktai, teismų bylos ar karinė dokumentacija. Tokie šaltiniai leidžia pamatyti ne tik kada žmogus gimė ar susituokė, bet ir kur dirbo, kaip keitėsi jo gyvenamoji vieta bei šeimos sudėtis.

    Genealogijoje klaidos dažniausiai atsiranda dėl skubėjimo ir kelių panašiai vadinamų asmenų supainiojimo. Patikimiausias būdas to išvengti yra nuosekliai fiksuoti šaltinius, lyginti kelis dokumentus ir kiekvieną faktą paremti bent vienu originaliu įrašu. Tokia metodika leidžia sukurti tvirtą giminės medį ir išvengti populiariausių spąstų.

  • Nepraraskite močiutės receptų: kaip greitai suskaitmeninti šeimos archyvą, kol įrašai neišnyko

    Daugelyje šeimų brangiausi receptai slepiasi ne knygose, o pageltusiose kortelėse, lapeliuose ar senuose sąsiuviniuose. Tokie užrašai dažnai saugo ne tik ingredientų sąrašą, bet ir dalį šeimos istorijos, kuri gali dingti kartu su trupančiu popieriumi.

    Pirmas žingsnis paprastas: kokybiškai nufotografuokite kiekvieną receptą. Tam dažniausiai pakanka telefono kameros, jei yra geras apšvietimas, nėra šešėlių, o lapas guli lygiai ir kadre matyti visi kraštai.

    Svarbiausiems, jau blunkantiems įrašams verta daryti kelis kadrus ir iškart patikrinti, ar įskaitomi skaičiai bei mato vienetai. Jei lapas raukšlėtas ar dėmėtas, geriau fotografuoti iš viršaus, laikant telefoną stabiliai, kad tekstas neišsilietų.

    Kad vėliau receptus būtų galima greitai rasti, vien nuotraukų dažnai nepakanka. Patogiausia receptus perkelti į dokumentą arba naudoti teksto atpažinimą, kurį siūlo daugelis telefonų ir dokumentų programų, o tuomet būtinai peržiūrėti rezultatą rankomis.

    Praktika rodo, kad seną rašyseną, išblukusį rašalą ar dėmes DI ir automatinės atpažinimo priemonės neretai „perskaito“ klaidingai. Todėl verta sutikrinti kiekius, ypač ten, kur painiojami panašūs skaičiai ar santrumpos.

    Skaitmeninė kopija apsaugo informaciją, bet nepakeičia originalo, todėl senų kortelių ar sąsiuvinių skubėti išmesti nereikėtų. Jei popierius dar laikosi, geriausia jį saugoti sausoje vietoje, toliau nuo tiesioginės saulės ir staigių temperatūros pokyčių.

    Dar viena dažna klaida yra laikyti archyvą tik telefone. Patikimiausia turėti bent dvi kopijas skirtingose vietose, pavyzdžiui, kompiuteryje ir debesyje arba kompiuteryje ir išoriniame diske, kad praradus vieną įrenginį neliktumėte be visko.

    Tvarkai pravartu susikurti vienodą pavadinimų sistemą, pavyzdžiui, „Močiutė Ona_pyragas_1978“ ar „Velykos_kugelis“, kad paieška neužimtų laiko. Jei receptų daug, patogu suskirstyti juos į aplankus pagal šventes, patiekalų tipus ar šeimos šakas.

    Vertingiausiems receptams pridedami keli sakiniai suteikia archyvui dar daugiau prasmės. Užrašykite, kas receptą paliko, iš ko jį perėmė, kokioms progoms gamindavo ir kokius produktus pakeisdavo, kai jų nebūdavo.

    Laukti, kol sąsiuvinis visiškai suirs ar rašalas taps neįskaitomas, neverta. Kelių valandų darbas fotografuojant, tikrinant ir tvarkingai išsaugant failus gali padėti išsaugoti receptus ateities kartoms.

  • Nuo 2027 metų vairuotojams – šokas: automobilį užregistruosite internetu, o popieriai nyks

    Nuo 2027 metų vairuotojams – šokas: automobilį užregistruosite internetu, o popieriai nyks

    Registracija persikelia į elektroninę erdvę

    Nuo 2027 metų sausio 18 dienos Lenkijoje planuojami reikšmingi automobilio registracijos pokyčiai, kurie turėtų sumažinti vizitų į įstaigas skaičių. Esminė naujovė – galimybė prašymą registruoti transporto priemonę pateikti visiškai elektroniniu būdu.

    Pokyčių kryptis aiški: valstybės institucijos dažniau naudos duomenis, kurie jau yra centralizuotose informacinėse sistemose. Tai reiškia mažiau situacijų, kai žmogus priverstas atnešti dokumentą, kurį institucija teoriškai gali matyti pati.

    Prašymas internetu ir mažiau vizitų

    Pagal numatytus pakeitimus, vairuotojui nebereikės atvykti vien tam, kad fiziškai perduotų dokumentus ir užpildytų formas. Didžioji dalis veiksmų turėtų persikelti į skaitmeninį kanalą, o kontaktas su įstaiga būtų reikalingas tik tais atvejais, kai be jo neįmanoma.

    Toks modelis atitinka bendrą Europos viešojo sektoriaus skaitmeninimo kryptį, kai paslaugos kuriamos pagal principą, jog gyventojas neturi teikti informacijos antrą kartą. Praktikoje tai turėtų sumažinti eiles, popierizmą ir registracijos trukmę.

    Techninė apžiūra be popierinio pažymėjimo

    Kitas svarbus supaprastinimas susijęs su techninės apžiūros dokumentais. Jei diagnostikos stotis teigiamą rezultatą įveda į Centralinę transporto priemonių registravimo sistemą, vairuotojui nebereikės papildomai vežti popierinio pažymėjimo į registruojančią įstaigą.

    Institucijos pačios patikrins rezultatą sistemoje, todėl sumažės rizika pamiršti dokumentą, taip pat turėtų sumažėti administracinės klaidos. Skaitmeninis duomenų tikrinimas ypač aktualus registruojant automobilius, atvežtus iš kitų Europos Sąjungos valstybių.

    Numeriai, pareiškimas ir ilgesni terminai

    Numatomi pokyčiai paliestų ir registracijos numerių klausimą, kai norima išlaikyti turimas lenteles. Tam tikrais atvejais nebereikėtų fiziškai pristatyti lentelių vien tik dėl jų legalizavimo, o pakaktų savininko pareiškimo, kad jos yra įskaitomos ir nepažeistos.

    Taip pat planuojama pailginti terminą prašymui pateikti, kai transporto priemonė įgyjama paveldėjimo būdu: nuo 30 iki 60 dienų. Bendra logika – mažiau formalių veiksmų, daugiau automatizuotų patikrų ir aiškesni terminai vairuotojams.

  • Naujas smūgis įpročiams: nuo 2026 metų spalio įsigalios privalomos e. įteiktys įmonėms

    Naujas smūgis įpročiams: nuo 2026 metų spalio įsigalios privalomos e. įteiktys įmonėms

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos Lenkijoje įsigalios dar vienas etapas, kai daliai įmonių taps privaloma turėti ir realiai naudoti oficialų elektroninių įteikčių adresą. Tai reiškia, kad institucijų laiškai ir sprendimai vis dažniau pasieks verslą tik skaitmeniniu kanalu, o jų neatsidarymas neatleis nuo teisinių pasekmių.

    Elektroninių įteikčių adresas nėra įprastas el. paštas. Jis registruojamas valstybės elektroninių adresų bazėje ir veikia kaip teisiškai lygiavertis registruotam laiškui kanalas, nes sistema sukuria siuntimo ir gavimo patvirtinimus, svarbius ginčuose ar nustatant terminus.

    Kam terminas aktualiausias?

    Privalomas režimas etapais plečiamas pagal tai, kada įmonė registruota ir kokiame registre veikia. Nuo 2026 metų spalio 1 dienos jis ypač palies tuos, kurie veiklą buvo įregistravę anksčiau ir iki šiol neturėjo elektroninių įteikčių adreso.

    Svarbu tai, kad pareiga gali atsirasti ir anksčiau už galutinį terminą, jei atnaujinami įmonės duomenys registre, pavyzdžiui, keičiama veiklos rūšis, kontaktai ar adresas. Vien faktas, kad veikla sustabdyta, automatiškai nereiškia, kad reikalavimas išnyksta, jei jis jau pritaikytas.

    Vien pateikti paraišką neužtenka

    Institucijos pabrėžia, kad vien paraiškos pateikimas dar nereiškia, kad pareiga įvykdyta. Paslauga turi būti aktyvuota, nustatyti pranešimai el. paštu ir užtikrinta kasdienė kontrolė, nes dokumentai gali būti laikomi įteiktais per nustatytus terminus.

    Praktikoje tai reiškia naują vidinę discipliną: reikia paskirti atsakingus asmenis, įvertinti, kas prižiūrės dėžutę atostogų ar ligos metu, ir kaip bus archyvuojami pranešimai. Įmonėms, kur dokumentus tvarko buhalterija ar išorinis partneris, rekomenduojama iš anksto sutarti dėl prieigos ir atsakomybių.

    Kodėl tai daroma ir kas keičiasi verslui?

    Elektroninės įteiktys yra platesnės skaitmeninimo politikos dalis, siekiant sumažinti popierinę korespondenciją, paspartinti procesus ir užtikrinti vienodą įteikimo standartą visiems. Verslui tai gali sutrumpinti sprendimų gavimo laiką, bet kartu didina riziką praleisti terminus, jei skaitmeninė dėžutė netikrinama.

    Įdiegus šį modelį institucijos gali atsisakyti popierinių siuntų į fizinį įmonės adresą, todėl elektroninė dėžutė tampa kasdieniu darbo įrankiu. Didėjant kibernetinėms grėsmėms, praktinė būtinybė yra ir saugus prisijungimų administravimas, darbuotojų teisių kontrolė bei aiškūs vidiniai procesai.

    Elektroninių įteikčių adresas paprastai kuriamas per valstybines elektronines paslaugas, patvirtinant tapatybę skaitmeninėmis priemonėmis. Gavus patvirtinimą, būtina užbaigti aktyvavimo veiksmus ir įsitikinti, kad pranešimai apie naują korespondenciją pasiekia atsakingus asmenis.