Tag: Skaitmeninis euras

  • ECB ruošia naujus euro banknotus: aiški žinia gyventojams, kodėl grynieji dar nedingsta

    ECB ruošia naujus euro banknotus: aiški žinia gyventojams, kodėl grynieji dar nedingsta

    Kas keisis euro banknotuose?

    Euro banknotai artimiausiais metais turėtų sulaukti ryškaus atnaujinimo: Europos Centrinis Bankas (ECB) siūlo atsisakyti dabartinių abstrakčių motyvų ir pereiti prie lengviau atpažįstamų vaizdų. Kartu numatomi ir patobulinti apsaugos elementai, kad banknotus būtų sunkiau klastoti.

    ECB pabrėžia, kad tai būtų pirmas toks aiškus vizualinis posūkis nuo euro atsiradimo laikų. Tikslas – sukurti banknotus, su kuriais gyventojams būtų paprasčiau tapatintis, o grynieji pinigai išliktų patikima atsiskaitymo priemone.

    „Pradėjome pirmąjį pilną euro banknotų vizualinį atnaujinimą, kad būsimi banknotai būtų dar artimesni europiečiams“, – sakė ECB banknotų direktorė Doris Schneeberger.

    Dvi kryptys: kultūra arba gamta

    Tarp galutiniam etapui atrinktų idėjų išryškėjo dvi temos: Europos kultūra ir gamtos įvairovė. Viena kryptis siūlo banknotuose vaizduoti asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką mene, muzikoje, moksle ar literatūroje.

    Kita kryptis orientuota į gamtos motyvus – upes ir paukščius, kaip bendrą Europos gamtinio paveldo simbolį. ECB yra pradėjęs visuomenės apklausą, kuri turėtų padėti apsispręsti, kuri tema taps pagrindine.

    Kada nauji banknotai pasirodys apyvartoje?

    ECB skaičiuoja, kad apklausa jau sulaukė milijonų europiečių atsakymų, o nugalėtojas turėtų būti paskelbtas 2026 metų gruodį. Vis dėlto tai dar nereiškia greito banknotų pasikeitimo parduotuvėse ar bankomatuose.

    Bankų sektoriaus atstovų vertinimu, realus įvedimas gali užtrukti iki maždaug 2029 metų. Tokia trukmė įprasta, nes dizainą dar reikia galutinai patvirtinti, sukurti gamybos technologijas ir užtikrinti, kad nauji banknotai sklandžiai pakeistų senus.

    Ar grynieji išnyks atsiradus skaitmeniniam eurui?

    ECB aiškiai sieja banknotų atnaujinimą su viešojoje erdvėje stiprėjančiomis abejonėmis, ar grynieji pinigai turi ateitį, ypač sparčiai augant atsiskaitymams kortelėmis ir telefonu. Bankas pabrėžia, kad grynieji yra pagrindinė visuomenei prieinama viešųjų pinigų forma.

    Viešieji pinigai – tai centrinio banko leidžiami pinigai, pavyzdžiui, banknotai ir monetos, o taip pat bankų laikomos atsargos centriniame banke. Tuo metu dauguma kasdienių atsiskaitymų vyksta privačiais pinigais, kuriuos sudaro komercinių bankų indėliai sąskaitose.

    „Esame įsipareigoję užtikrinti, kad atsiskaitymas viešaisiais pinigais visada būtų pasirinkimas – tiek grynaisiais, tiek skaitmeniniu euru. Skaitmeninis euras papildytų grynuosius, o ne juos pakeistų“, – sakė Doris Schneeberger.

    ECB akcentuoja, kad skaitmeninis euras būtų dar viena atsiskaitymo priemonė, o ne prievartinis pokytis. Banko žinutė paprasta: gyventojai turėtų išlaikyti laisvę rinktis, kaip mokėti, o banknotų atnaujinimas yra viena priemonių tą pasirinkimą sustiprinti.

    Kodėl dizainas keičiamas tik dabar?

    Nuo euro įvedimo 2002 metais banknotų išvaizda buvo keista tik kartą iš esmės nekeičiat bendros idėjos. 2013–2019 metais palaipsniui į apyvartą išleista vadinamoji Europa serija atnaujino saugumo elementus ir kai kurias detales, tačiau paliko tą pačią vizualinę kryptį.

    Dabartiniai banknotai vaizduoja stilizuotus architektūrinius elementus – langus, vartus ir tiltus, kurie simbolizuoja epochas ir stilius, bet neatitinka realių statinių. ECB teigimu, naujasis etapas suteikia progą banknotus padaryti labiau atpažįstamus, vaizduojant realius žmones, paukščius ar pastatus.

  • Europa nori išsivaduoti iš „Visa“ ir „Mastercard“: digitalus euras gali pakeisti atsiskaitymus

    Europa nori išsivaduoti iš „Visa“ ir „Mastercard“: digitalus euras gali pakeisti atsiskaitymus

    Europos Sąjunga vis garsiau kalba apie finansinį suverenitetą ir priklausomybės nuo JAV mokėjimų infrastruktūros mažinimą. Didžioji dalis atsiskaitymų kortelėmis Europoje šiandien keliauja per „Visa“ ir „Mastercard“ sistemas, o tai reiškia, kad svarbi infrastruktūra ir dalis duomenų apdorojimo yra už ES ribų.

    Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad tokia priklausomybė ilgą laiką atrodė kaip patogumo kaina už greitį ir patikimumą. Tačiau geopolitinių įtampų laikotarpiu mokėjimų tinklai vis dažniau vertinami kaip strateginė grandis, kuri teoriškai gali tapti spaudimo priemone ar sutrikimų rizika.

    Kodėl svarbūs mokesčiai ir duomenys

    ECB skaičiais, „Visa“ ir „Mastercard“ sudaro apie 61 proc. kortelių mokėjimų euro zonoje, o tarpvalstybiniuose kortelių atsiskaitymuose jų dalis dar didesnė. Tai reiškia, kad kasdieniai pirkimai prekybos centruose ar mokėjimai telefonu remiasi ne europietiškais kortelių tinklais.

    Diskusijose išryškėja dvi jautrios temos: kaštai ir duomenų kontrolė. Prekybininkai ne kartą kėlė klausimą dėl kortelių schemų mokesčių, kurie formuojami komercinėmis sąlygomis, nustatomomis ne ES, o globalių tinklų taisyklėmis, todėl mažiau priklauso nuo Europos reguliacinės aplinkos.

    Kita dalis susijusi su informacijos srautais: atsiskaitymo metu generuojami duomenys gali būti apdorojami ir saugomi už Europos Sąjungos ribų. Finansų politikos formuotojai akcentuoja, kad didesnė mokėjimų grandinės kontrolė leistų Europai stiprinti privatumo, saugumo ir konkurencijos standartus savo rinkoje.

    Skaitmeninis euras kaip atsakas

    Vienu iš pagrindinių atsakų į šias rizikas įvardijamas skaitmeninis euras, kurį vysto ECB. Tai būtų elektroninė pinigų forma, išleidžiama ir garantuojama centrinio banko, skirta papildyti grynuosius pinigus ir esamas bankines paslaugas, o ne jas pakeisti.

    Pagal dabar svarstomą modelį, pagrindinę infrastruktūrą užtikrintų ECB, o paslaugas vartotojams teiktų komerciniai bankai ir mokėjimų paslaugų teikėjai. Numatyta, kad skaitmeninis euras galėtų veikti ir internetu, ir neprisijungus, o prekybininkams tai potencialiai reikštų mažesnius kaštus nei įprasti kortelių mokesčiai.

    Derybos dėl projekto veikimo taisyklių vyksta tarp Europos Parlamento ir valstybių narių vyriausybių. Viešai įvardijamas grafikas numato, kad po bandomojo etapo, planuojamo 2027 metais, sprendimas dėl įdiegimo galėtų atverti kelią skaitmeninį eurą naudoti kasdieniams atsiskaitymams nuo 2029 metų.

    Europa ieško ir privačių sprendimų

    Kol skaitmeninis euras dar tik kelyje, Europoje greitėja privačių momentinių mokėjimų sistemų sujungimo planai. Europos Payments Alliance ir European Payments Initiative susitarė dėl sąveikos, kuri galėtų sujungti skirtingas nacionalines sistemas ir sukurti mastą, artimą visos Europos rinkai.

    Toks sąveikumo principas reiškia, kad vartotojai ateityje galėtų siųsti pinigus tarp šalių nekeisdami programėlės ar mokėjimo įpročių. Praktinis tikslas yra tas pats kaip ir telekomunikacijų roamingo atveju: išsaugai savo paslaugų teikėją namuose, bet patogiai veiki ir užsienyje, laikantis bendrų techninių ir teisinių taisyklių.

    Panašūs procesai vyksta ir už Europos ribų. Kaip pavyzdys dažnai minimas Brazilijos centrinio banko sukurta momentinių mokėjimų sistema PIX, kuri per kelerius metus tapo viena populiariausių atsiskaitymo formų šalyje ir paskatino diskusijas apie valstybės vaidmenį mokėjimų infrastruktūroje.

    Europos kryptis aiški: mažinti strateginę priklausomybę nuo ne europietiškų kortelių tinklų, didinti konkurenciją ir užtikrinti, kad mokėjimai būtų atsparūs geopolitinėms bei technologinėms rizikoms. Ar skaitmeninis euras taps lūžio tašku, priklausys nuo politinių sprendimų, privatumo garantijų ir to, ar nauja sistema bus patogi vartotojams kasdienybėje.

  • Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Europos Centrinis Bankas (ECB) žengė dar vieną praktinį žingsnį link skaitmeninio euro: atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus, kurie dalyvaus plataus masto bandomajame projekte. Planuojama, kad pilotas prasidės 2027 metų antroje pusėje ir truks 12 mėnesių.

    ECB nurodo, kad dalyviai atrinkti iš daugiau nei 50 paraiškų visoje euro zonoje. Jie testuos sprendimus kartu su ECB ir euro zonos nacionaliniais centriniais bankais, siekiant įvertinti technologinę infrastruktūrą, veiklos procesus ir vartotojo patirtį.

    Pilote numatyta išbandyti atsiskaitymus žmogus žmogui ir žmogus verslui, tiek internetu, tiek ir neprisijungus prie interneto. Tokie scenarijai laikomi esminiais, kad skaitmeninis euras veiktų ne tik įprastomis sąlygomis, bet ir esant ryšio sutrikimams ar didelėms apkrovoms.

    Tarp atrinktų dalyvių yra tradiciniai bankai, skaitmeniniai bankai ir mokėjimo bendrovės, įskaitant „Deutsche Bank“, „UniCredit“, „Revolut“, „Adyen“ ir „Stripe“. ECB atstovo Piero Cipollone teigimu, didelis susidomėjimas rodo rinkos pasirengimą prisidėti prie kito projekto etapo ir stiprinti Europos mokėjimų ekosistemą.

    „Didelis rinkos susidomėjimas pilotu rodo privataus sektoriaus pasirengimą aktyviai įsitraukti ir greitai judėti pirmyn su skaitmeninio euro projektu, stiprinant Europos mokėjimų aplinką“, – sakė Piero Cipollone.

    Vis dėlto lemiamas etapas išlieka politinis ir teisinis: skaitmeninis euras negalės būti išleistas, kol ES institucijos nepatvirtins atitinkamos teisėkūros bazės. Derybos dėl teisės aktų vyksta tarp Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos, o ECB pabrėžia, kad be šio sprendimo valiutos išleidimas negalimas.

    Pagal dabartines projekto gaires, formalus patvirtinimas galėtų įvykti 2027 metais, po to būtų užbaigtas pilotas, o viešas startas teoriškai galėtų sekti 2029 metais. Šie terminai nėra galutiniai, nes priklauso nuo teisėkūros tempo ir politinių kompromisų.

    ECB akcentuoja, kad skaitmeninis euras būtų papildoma, o ne grynuosius pakeičianti atsiskaitymo priemonė. Taip pat numatyta, jog vartotojams jis būtų prieinamas nemokamai per prižiūrimus mokėjimo paslaugų teikėjus, o pats instrumentas nebūtų palūkaninis.

    Kitas jautrus klausimas yra poveikis komerciniams bankams: kad dideli indėlių srautai nepersikeltų į centrinio banko pinigus, svarstomos laikymo ribos. Tokie saugikliai, kartu su privatumo ir duomenų apsaugos architektūra, yra tarp esminių projekto kriterijų, kuriuos turės patikrinti ir pilotas.

    Skaitmeninio euro iniciatyva taip pat siejama su strategine autonomija: Europa nori mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimo tinklų ir užtikrinti, kad pagrindinė mokėjimų infrastruktūra būtų valdoma pagal ES taisykles. ECB vadovė Christine Lagarde pastaruoju metu kartoja, kad tikslas yra modernizuoti atsiskaitymus išlaikant grynųjų vaidmenį, o ne sukurti jų pakaitalą.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras abu bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje niekas negalės pasakyti: atsiprašau, banknotų nepriimu“, – sakė Christine Lagarde.

  • Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Kas keisis su skaitmeniniu euru?

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde sako, kad skaitmeninis euras bus papildoma atsiskaitymo priemonė, o ne grynųjų pinigų pakaitalas. Pasak jos, projekto tikslas nėra sekti gyventojų mokėjimus, o užtikrinti, kad viešieji pinigai būtų prieinami ir skaitmeninėje erdvėje.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Europos Parlamentas patvirtino derybinį mandatą teisėkūros procesui. Tai reiškia, kad po ilgiau užsitęsusių diskusijų dėl privatumo ir praktinio įgyvendinimo projektas žengia į naują etapą.

    „Skaitmeninis euras papildys grynuosius, o ne juos pakeis“, – sakė Christine Lagarde.

    Anot ECB, skaitmeninis euras būtų centrinio banko leidžiami pinigai, skirti kasdieniams atsiskaitymams, panašiai kaip banknotai ir monetos, tik skaitmenine forma. Tokia priemonė būtų laikoma teisėta mokėjimo priemone euro zonoje.

    Privatumas ir teisėta mokėjimo priemonė

    Viena pagrindinių kritikos krypčių Europos Parlamente buvo susijusi su privatumu ir baime, kad nauja sistema leistų institucijoms matyti žmonių pirkinius. Lagarde tvirtina, kad skaitmeninis euras nėra kuriamas kaip kontrolės įrankis ir kad grynieji išliks, o jų vaidmuo bus stiprinamas.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje negalės pasakyti, kad banknotų nepriima“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB vadovė taip pat pranešė, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti atnaujintą banknotų strategiją. Tai signalizuoja, kad institucija siekia ne tik diegti skaitmeninius sprendimus, bet ir modernizuoti grynųjų pinigų vizualinę bei praktinę koncepciją.

    Kodėl Europa spaudžia projektą?

    Lagarde išskiria ir geopolitinį bei ekonominį motyvą: Europos siekį didinti strateginę autonomiją mokėjimų srityje. ECB vertinimu, didelė dalis atsiskaitymų kortelėmis Europoje remiasi infrastruktūra, kuri priklauso ne Europos kapitalui.

    Jos teigimu, tai kuria priklausomybę nuo užsienio mokėjimų tinklų ir didina pažeidžiamumą krizių ar geopolitinės įtampos metu. Skaitmeninis euras čia būtų suvokiamas kaip europinis atsparumo elementas, padedantis užtikrinti, kad baziniai atsiskaitymai veiktų patikimai ir vietos lygmeniu.

    „Mums reikia europinio sprendimo, nes norime būti suverenūs namuose“, – sakė Christine Lagarde.

    Teisėkūros derybos toliau vyks tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o galutinis modelis priklausys nuo politinių kompromisų dėl privatumo, naudojimo ribų ir praktinio veikimo. Pagal viešai aptariamą kryptį, siekiama, kad sprendimai būtų priimti iki 2026 metų pabaigos.

  • Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Europos Parlamentas Strasbūre patvirtino savo derybinę poziciją dėl skaitmeninio euro, todėl prasideda galutinė derybų su ES valstybių narių vyriausybėmis fazė. Šiame etape bus sprendžiama, kaip praktiškai veiks naujo tipo atsiskaitymų priemonė ir kokios taisyklės užtikrins jos veikimą visoje euro zonoje.

    Skaitmeninis euras būtų elektroninė centrinio banko pinigų forma, kurią leistų ir garantuotų Europos Centrinis Bankas. Jis būtų kuriamas kaip grynųjų papildymas, o ne jų pakaitalas, kad žmonės galėtų atsiskaityti ir tuo atveju, kai kortelės ar kitos sistemos neveikia.

    Gyventojai skaitmeninį eurą galėtų laikyti specialioje skaitmeninėje piniginėje, tačiau numatoma, kad bus taikoma laikymo riba. Tokia riba būtų skirta tam, kad didelės lėšų sumos masiškai nepasitrauktų iš komercinių bankų indėlių į centrinio banko pinigus.

    Planuojama, kad sistema leistų atsiskaityti tiek internetu, tiek neprisijungus prie interneto, o privatumas būtų vienas esminių principų. Europos Centrinis Bankas teigia sieksiantis modelio, kuriame jis negalėtų tiesiogiai identifikuoti vartotojų pagal jų mokėjimų duomenis.

    Techninę infrastruktūrą kurtų Europos Centrinis Bankas, tačiau paslaugas žmonėms teiktų komerciniai bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai. Tai reikštų, kad kasdienė klientų aptarnavimo našta liktų rinkos dalyviams, o centrinis bankas užtikrintų sistemos patikimumą.

    Lemiausia vieta: kompensacijų modelis

    Derybose jautriausias klausimas vadinamas kompensacijų modeliu, tai yra kas ir kaip bus apmokama už skaitmeninio euro paslaugų teikimą. Praktikoje teks sutarti, kurioms finansų įstaigoms priklausys kompensacijos, kokio dydžio jos bus ir iš kokio mechanizmo jos bus finansuojamos.

    Kitas svarbus ginčas susijęs su mokesčių pasidalijimu visoje mokėjimo grandinėje. Tikimasi, kad prekybininkams mokesčiai už atsiskaitymus galėtų būti mažesni nei dabar mokant kortelėmis, tačiau būtent čia susikerta bankų, mokėjimo įstaigų ir prekybos interesai.

    Kada realiai galėtų startuoti?

    Didžiausio intensyvumo derybos prognozuojamos rudenį, o galutinis politinis pritarimas, jei pavyks susitarti, būtų siekiamas iki metų pabaigos. Po to sektų techninis įgyvendinimas ir bandymų etapas, kuris turėtų parodyti, ar sprendimas veikia masteliu, tinkamu visai euro zonai.

    Pagal šiuo metu aptariamus planus, bandomoji programa galėtų startuoti 2027 metais, o skaitmeninis euras mažmeniniais atsiskaitymais galėtų tapti prieinamas nuo 2029 metų. ES institucijos skaitmeninį eurą taip pat sieja su strateginiu tikslu mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimų tinklų ir didinti atsiskaitymų atsparumą krizėms.

  • ECB įspėja dėl euro stabilizuotų kriptovaliutų švelninimo: tai gali branginti bankų finansavimą

    ECB įspėja dėl euro stabilizuotų kriptovaliutų švelninimo: tai gali branginti bankų finansavimą

    Europos Centrinis Bankas (ECB) už uždarų durų įspėjo ES finansų ministrus, kad siūlymai sušvelninti taisykles euro stabilizuotų kriptovaliutų leidėjams galėtų susilpninti bankus ir padidinti rizikas finansų stabilumui. Apie tai pranešta po diskusijų, kuriose buvo svarstoma, kaip paskatinti euro stabilizuotų žetonų rinką, šiuo metu atsiliekančią nuo JAV doleriu paremtų sprendimų.

    Diskusijų esmė buvo likvidumo reikalavimai: dalis politikos formuotojų ir ekspertų siūlo leisti stabilizuotų kriptovaliutų emitentams laikyti mažiau itin likvidžių atsargų ir sukurti aiškesnį mechanizmą, kaip krizės metu būtų užtikrinamas išpirkimas. ECB pozicija griežta: jei tokie emitentai gautų lengvesnę prieigą prie likvidumo, bankų indėliai galėtų sparčiau persikelti į žetonus, o tai didintų bankų finansavimo kainą ir ribotų kreditavimą.

    „Jei dideli indėlių srautai persikeltų iš bankų į stabilizuotų kriptovaliutų emitentus, bankų finansavimas brangtų, o jų galimybės skolinti mažėtų“, – sakė diskusijas žinantis šaltinis.

    Dar viena jautri idėja, kuri sulaukė pasipriešinimo, buvo galimybė stabilizuotų kriptovaliutų bendrovėms krizės metu remtis centrinių bankų likvidumu. ECB argumentas paprastas: centrinio banko „paskutinės instancijos skolintojo“ funkcija tradiciškai skirta prižiūrimiems bankams, todėl išplėtus šią schemą privačioms kriptovaliutų įmonėms būtų kuriama moralinės rizikos paskata ir neryški atsakomybės riba.

    Ginčas vyksta platesniame kontekste, kai Europos Komisija vertina, ar reikia tikslinti MiCA reglamento taikymą stabilizuotoms kriptovaliutoms. MiCA, kuris taikomas nuo 2024 metų, numato reikalavimus atsargų sudėčiai ir išpirkimo procedūroms, kad vartotojai galėtų atgauti lėšas, o staigus išpirkimų bumas neperaugtų į sisteminį sukrėtimą.

    Rinkos dalyviai pabrėžia konkurencingumo aspektą: JAV stabilizuotų kriptovaliutų ekosistema auga greičiau, o doleriu paremti žetonai dominuoja pagal apimtis ir likvidumą. ECB ir dalis centrinių bankų atstovų akcentuoja priešingą riziką: jei euro žetonams būtų sukurta palankesnė aplinka be pakankamų apsaugų, europinės finansų sistemos pažeidžiamumas didėtų, ypač masinių išpirkimų atvejais.

    ECB kartu tęsia darbus dėl skaitmeninio euro, kurį institucija sieja su saugesne, viešojo sektoriaus atsiskaitymų infrastruktūra. Kritikai baiminasi, kad plačiai naudojamas skaitmeninis euras galėtų mažinti bankų indėlių bazę, o ECB atsako, jog dizaino sprendimai turi užkirsti kelią staigiam indėlių nutekėjimui ir išlaikyti pinigų politikos perdavimo kanalų veikimą.

  • Europa griebiasi skaitmeninio euro: smūgis „Visa“ ir „Mastercard“, bet bankai stoja skersai

    Europa griebiasi skaitmeninio euro: smūgis „Visa“ ir „Mastercard“, bet bankai stoja skersai

    Europos Sąjungoje bręsta didžiausia per dešimtmečius mokėjimų sistemos pertvarka: skaitmeninis euras ir politinis siekis sumažinti priklausomybę nuo JAV kortelių milžinų „Visa“ ir „Mastercard“ vis labiau artėja prie sprendimų taško. Tačiau idėjai aštriai priešinasi dalis komercinių bankų ir mokėjimų rinkos dalyvių.

    Skaitmeninis euras būtų elektroniniai grynieji pinigai, kuriuos leistų ir užtikrintų Europos Centrinis Bankas, o jie veiktų greta banknotų ir komercinių bankų paslaugų. Europos Komisijos siūlymas numato skaitmeninę piniginę kasdieniams atsiskaitymams internete ir neprisijungus.

    Pagal planą būtų nustatyta ir laikymo ar išleidimo riba, nors jos dydis dar nėra galutinai apibrėžtas. Taip pat akcentuojamas privatumas: numatyta siekti, kad kasdienės operacijos būtų kuo mažiau atsekamos, ypač kai atsiskaitoma neprisijungus.

    Kodėl Briuselis skuba?

    Europos Centrinio Banko duomenimis, „Visa“ ir „Mastercard“ sudaro didžiąją dalį mokėjimo kortelėmis infrastruktūros euro zonoje, o tarpvalstybiniuose atsiskaitymuose jų vaidmuo dar ryškesnis. ES institucijos tai įvardija kaip strateginę priklausomybę, kuri ypač išryškėja geopolitinių įtampų ir prekybos ginčų laikotarpiais.

    Diskusiją papildomai kaitina sparčiai auganti stabiliųjų kriptovaliutų rinka, kai dalį mokėjimų funkcijų perima privačiai leidžiamos, su valiutomis susietos skaitmeninės priemonės. JAV tuo pat metu linksta suteikti joms aiškesnį reguliacinį statusą, o Kinija jau yra išplėtusi skaitmeninio juanio naudojimą, todėl Europa ieško savo kelio.

    ES lyderiai Europos Vadovų Taryboje yra iškėlę tikslą teisėkūros procesą užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Jei teisės aktai būtų priimti laiku, skaitmeninis euras mažmeniniams mokėjimams galėtų būti prieinamas apie 2029 metus.

    Bankai perspėja dėl pasekmių

    Komerciniai bankai tikina, kad dabartinis modelis gali pakeisti pusiausvyrą tarp centrinio banko pinigų ir privačių bankų indėlių. Kritikai baiminasi, kad plačiai prieinami centrinio banko skaitmeniniai pinigai taptų tiesioginiu konkurentu bankų lėšoms, o tai galėtų keisti finansavimo struktūrą.

    Ypač daug diskusijų kelia teisėtos mokėjimo priemonės statusas, kuris reikštų pareigą prekybininkams priimti skaitmeninį eurą, kaip dabar privaloma priimti grynuosius. Mokėjimų rinkos atstovai perspėja, kad tokia prievolė gali iškraipyti konkurenciją ir susilpninti privačias alternatyvas.

    „Mažmeninis skaitmeninis euras, kaip jis šiuo metu suprojektuotas, griauna pusiausvyrą, nes centrinio banko pinigus paverčia tiesioginiu komercinių bankų pinigų konkurentu“, – sakė Prancūzijos bankų federacijos vadovas Danielis Baalis.

    Idėjos šalininkai atkerta, kad skaitmeninis euras pirmiausia yra viešasis gėris, skirtas išlaikyti visuomenės galimybę naudotis valstybės garantuojamais pinigais ir skaitmeninėje erdvėje. Jų teigimu, be privalomo priėmimo jis nepasiektų masto, reikalingo realiai alternatyvai užtikrinti.

    „Tai panašu į ginčą, tarsi grynųjų nebūtų, o pramonė sakytų, kad tai nesąžininga, nes prekybininkai privalo juos priimti, o vartotojai nemoka mokesčio“, – sakė nevyriausybinės organizacijos Finance Watch tyrėjas Peteris Norwoodas.

    Privatumas ir kontrolės baimės

    Diskusija neapsiriboja bankais. Privatumo gynėjai ir decentralizacijos šalininkai perspėja, kad valstybės leidžiama skaitmeninė valiuta teoriškai galėtų sudaryti prielaidas didesnei atsiskaitymų stebėsenai ar net ribojimams, jei politinė kryptis pasikeistų.

    Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad siekiama priešingo tikslo: užtikrinti privatumo standartus ir riboti duomenų prieinamumą, ypač atsiskaitant neprisijungus. Taip pat kartojama, kad paslaugų teikėjais taptų komerciniai bankai ir kiti rinkos dalyviai, kurie būtų kompensuojami už infrastruktūrą ir aptarnavimą.

    Praktinis klausimas, kuris taps vienu esminių, yra technologinis dizainas: kaip suderinti privatumo lūkesčius, kovos su pinigų plovimu reikalavimus, patogų naudojimą ir atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Ekspertai pabrėžia, kad būtent šis balansas nulems visuomenės pasitikėjimą.

    Kas stabdo procesą Parlamente?

    Skaitmeninio euro likimas daugiausia sprendžiamas Europos Parlamente, kuriame derybos dėl galutinio teksto išlieka įtemptos. Vienu svarbiausių proceso veikėjų įvardijamas europarlamentaras iš Ispanijos Fernando Navarrete Rojas, kuris vadovauja darbui su šiuo teisėkūros paketu.

    Šaltinių teigimu, už uždarų durų buvo svarstoma idėja skaitmeninį eurą apriboti vien neprisijungus atliekamais mokėjimais, kad jis mažiau konkuruotų su privačiais sprendimais. Vis dėlto tokia kryptis galiausiai buvo išbraukta, o tai laikoma reikšmingu postūmiu į priekį.

    „Atsiprašau, kad galbūt pradėjome ne nuo pačių skubiausių pastato dalių“, – sakė Fernando Navarrete Rojas, kalbėdamas apie skaitmeninio euro prioritetą.

    Procedūriškai procesas juda, tačiau terminai slenka. Komiteto balsavimas šiuo metu siejamas su birželio pabaiga, o vėliau turėtų sekti balsavimas plenarinėje sesijoje ir derybos tarp Europos Parlamento, ES valstybių narių bei Europos Komisijos.

    Jei politinis sutarimas būtų pasiektas iki 2026 metų pabaigos, Europa turėtų galimybę įgyvendinti vieną ambicingiausių pinigų ir mokėjimų projektų nuo euro įvedimo laikų. Tačiau iki to dar laukia susirėmimas dėl konkurencijos, privatumo ir to, kokią vietą skaitmeninėje ekonomikoje turi užimti valstybės leidžiami pinigai.