CP v2

Tag: Skaitmeninis raštingumas

  • DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    Kas nustatyta tyrime?

    Dar visai neseniai dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus buvo lengva atpažinti iš nenatūralių detalių. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad DI kuriami veidai ne tik vis geriau imituoja tikrus žmones, bet ir neretai sukelia didesnį pasitikėjimą nei realių asmenų fotografijos.

    Tyrimą atlikę Lancaster University, Stanford University ir University of California, Berkeley mokslininkai lygino, kaip žmonės vertina DI sugeneruotų veidų patikimumą ir realumą. Rezultatai, jų teigimu, turi tiesioginių pasekmių kovai su sukčiavimu internete ir dezinformacija.

    Pirmoje eksperimento dalyje 169 dalyviams buvo parodyti 96 skirtingi veidai, besiskiriantys amžiumi, lytimi ir kilme. Dalyvių prašyta nuspręsti, ar matomas veidas yra tikro žmogaus, ar sukurtas DI.

    Vidutinis atpažinimo tikslumas siekė 58,4 proc., tai yra tik šiek tiek daugiau nei atsitiktinis spėjimas. Tai reiškia, kad nemaža dalis DI sukurtų veidų kasdienėje aplinkoje gali būti palaikyti tikrais.

    Kodėl DI veidai atrodo patikimesni?

    Antroje tyrimo dalyje dalyviai vertino, kiek pateikti veidai atrodo patikimi. Tikrų žmonių nuotraukos gavo vidutinį 4,03 įvertinimą septyniabalėje skalėje, o DI sugeneruoti veidai buvo vertinami aukščiau.

    Vyresniu modeliu sukurtų veidų vidurkis siekė 4,36, o naujesnio, difuzijos tipo modelio sugeneruotų veidų įvertinimas pakilo iki 4,70. Kitaip tariant, dalyviai DI veidus vidutiniškai laikė patikimesniais nei realių asmenų fotografijas.

    Mokslininkai atkreipė dėmesį į paradoksą: naujausiu modeliu sukurti veidai buvo vertinami kaip mažiau realistiški nei sukurti senesne technologija, tačiau būtent jie kėlė didžiausią pasitikėjimą. Tai leidžia manyti, kad žmogaus smegenys realistiškumą ir patikimumą gali apdoroti kaip atskiras, ne visada sutampančias savybes.

    Kokia rizika visuomenei?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad lengvai prieinami veidų generatoriai gali supaprastinti tapatybės vagystes, apsimetinėjimą kitais asmenimis ir tikslines apgaules socialiniuose tinkluose. Kuo mažiau pastangų reikia sukurti įtikinamą veidą, tuo didesnė tikimybė, kad tokie vaizdai bus panaudoti masinėms sukčiavimo kampanijoms.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad žmones galima apgauti dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais. Tokie modeliai tapo lengvai prieinami ir leidžia beveik bet kam kurti netikrus veidus, kurie gali būti panaudoti dezinformacijai, tapatybės vagystėms ar apsimetinėjimui“, – sakė tyrimo bendraautorė, psichologijos doktorantė Alexis McGuire.

    Ji taip pat pažymi, kad visuomenei vis dažniau susiduriant su netikrais veidais, kritiškai svarbu stiprinti skaitmeninį raštingumą ir kurti apsaugos priemones. Tai aktualu ne tik pavieniams interneto vartotojams, bet ir institucijoms, kurios priima sprendimus dėl viešosios informacijos patikimumo.

  • Prezidentūroje spręs skaitmeninę atskirtį: kas prijungs paskutinę mylią regionuose?

    Prezidentūroje spręs skaitmeninę atskirtį: kas prijungs paskutinę mylią regionuose?

    Ryšių reguliavimo tarnyba kviečia gyventojus rugsėjo 30 dieną nuotoliu stebėti renginį „Skaitmeninis ryšys, kuris keičia gyvenimus“. Jis vyks Lietuvos Respublikos Prezidentūroje nuo 10.00 iki 13.30 valandos, transliacija bus pasiekiama po registracijos.

    Renginys yra skaitmeninio raštingumo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalis. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas ne vien mokymai, bet ir ilgalaikė pagalba žmonėms, kuriems skaitmeninės paslaugos vis dar kelia sunkumų.

    Pagrindinis dėmesys bus skirtas dviem temoms, kurios ypač aktualios regionuose. Pirma, kaip užtikrinti ryšio prieinamumą namų ūkiams, kurie dar lieka už fiksuoto ar mobiliojo ryšio tinklų ribų.

    Antra, kaip vyresnio amžiaus žmonėms suteikti nuolatinę pagalbą naudojantis e. paslaugomis, o ne apsiriboti vienkartiniais mokymais. Praktikoje tai apima ir kasdienes situacijas, tokias kaip prisijungimai, tapatybės patvirtinimas, elektroninė bankininkystė ar e. sveikata.

    Paskutinė mylia regionuose

    Diskusijoje „Paskutinė mylia regionuose: kas ir kaip prijungs likusius namų ūkius?“ bus kalbama apie ryšio infrastruktūros plėtrą. Ši tema dažniausiai atsiremia į investicijų atsiperkamumą retai apgyvendintose teritorijose ir į tai, kaip suderinti valstybės, savivaldybių ir operatorių atsakomybes.

    Pastaraisiais metais ryšio infrastruktūros stiprinimas glaudžiai siejamas ir su paslaugų patikimumu, ne tik su greičiu. Gyventojams svarbu, kad ryšys veiktų stabiliai tiek darbui ir mokslui nuotoliu, tiek kritinėse situacijose.

    Pagalba senjorams kasdien

    Diskusijoje „Skaitmeninė įtrauktis senjorams: kaip pereiti nuo vienkartinių mokymų prie nuolatinės pagalbos?“ bus ieškoma sprendimų, kaip žmonėms užtikrinti pagalbą tada, kai jos realiai prireikia. Dažnai tai reiškia konsultacijas vietoje, bendruomenėse, bibliotekose ar per savanorių tinklus.

    Renginyje taip pat bus pristatyti projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ rezultatai, skaitmeninių ambasadorių ir savanorių iniciatyvos. Organizatoriai akcentuoja, kad skaitmeninė įtrauktis remiasi ne vien technologijomis, bet ir žmonių pasitikėjimu bei įpročiais.

    Kartų skirtumai DI eroje

    Baigiamąjį pranešimą „Kartų skirtumai dirbtinio intelekto eroje“ skaitys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė prof. dr. Urtė Neniškytė. Pranešime bus aptariama, kaip skirtingos kartos mokosi ir prisitaiko prie sparčiai kintančių skaitmeninių įrankių.

    Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau norint stebėti transliaciją nuotoliu reikalinga išankstinė registracija. Užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį bus atsiųstas priminimas ir prisijungimo informacija.

  • Nemokama nuotolinė paskaita senjorams: testamentai, rentos ir sutartys – ką būtina žinoti?

    Nemokama nuotolinė paskaita senjorams: testamentai, rentos ir sutartys – ką būtina žinoti?

    Ryšių reguliavimo tarnybos skaitmeninio raštingumo projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą 2026 metais rugsėjo 24 dieną. Renginys vyks ketvirtadienį nuo 16.00 iki 17.30 valandos, trukmė – 1,5 valandos.

    Paskaita bus transliuojama per „Zoom“, taip pat ją bus galima stebėti ir per „YouTube“. Organizatoriai nurodo, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą, todėl renginys pritaikytas platesnei auditorijai.

    Kokias temas aptars lektorius?

    Pagrindinė paskaitos tema – paveldėjimas ir su juo susiję sprendimai, kurie ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms ir jų artimiesiems. Kandidatas į notarus Rokas Narbutas žada aiškiai paaiškinti, kuo skiriasi testamentas, renta ir išlaikymo iki mirties sutartis, kokiais atvejais jos taikomos ir kokios dažniausios klaidos daromos pasirašant dokumentus.

    Taip pat bus aptarta, kaip vyksta paveldėjimo priėmimas ar atsisakymas, kada gali prireikti papildomų dokumentų ir kokios rizikos kyla, jei sprendimai atidedami iki paskutinės minutės. Po pranešimo numatyta klausimų ir atsakymų dalis, kurioje dalyviai galės užduoti jiems aktualius klausimus.

    Kas dar numatyta programoje?

    Renginį pradės VO „Senjorų pasaulis“ steigėja Vida Greičiuvienė, kuri trumpai pasidalins aktualijomis. Vėliau dalyvius pasveikins projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ koordinatorė Gintarė Ribinskienė.

    Pagrindinis pranešimas apie testamentus, rentas ir išlaikymo iki mirties sutartis vyks nuo 16.15 iki 17.00 valandos. Likęs laikas bus skirtas gyvam dialogui su lektoriumi, kad dalyviai galėtų pasitikslinti jiems svarbius niuansus.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Paveldėjimo ir ilgalaikių įsipareigojimų klausimai dažnai tampa jautrūs ne tik teisiškai, bet ir šeimos santykių prasme, todėl aiškus supratimas apie dokumentus padeda išvengti ginčų. Specialistai nuolat pabrėžia, kad sprendimai dėl turto, išlaikymo ar palikimo turėtų būti priimami įvertinus pasekmes ir pasikonsultavus su kompetentingais teisininkais ar notaru.

    Organizatorių teigimu, tokios paskaitos yra projekto tikslas – stiprinti skaitmeninį raštingumą ir kartu suteikti praktinių žinių, kurios praverčia kasdienėje buityje. Nuotolinis formatas leidžia dalyvauti žmonėms iš visos Lietuvos, o transliacija per „YouTube“ suteikia galimybę stebėti patogesniu būdu.

  • Prezidentūroje – RRT renginys apie skaitmeninį ryšį: kviečia prisijungti nuotoliu

    Prezidentūroje – RRT renginys apie skaitmeninį ryšį: kviečia prisijungti nuotoliu

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kviečia gyventojus nuotoliu stebėti tradicinį skaitmeninio raštingumo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ renginį, kuris šiemet vyks Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Renginys skirtas aptarti, kaip skaitmeninis ryšys ir technologijos keičia žmonių kasdienybę, paslaugų prieinamumą ir bendravimą.

    Renginio tema – „Skaitmeninis ryšys, kuris keičia gyvenimus“, o pagrindinis akcentas – reali skaitmeninės atskirties mažinimo nauda. Diskusijose paprastai daug dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonėms, regionų gyventojams ir tiems, kuriems sunkiau naudotis e. paslaugomis ar išmaniaisiais įrenginiais.

    RRT primena, kad skaitmeninis raštingumas šiandien apima ne tik gebėjimą naudotis internetu, bet ir saugų elgesį: atpažinti sukčiavimą, saugoti asmens duomenis, kritiškai vertinti informaciją. Šios temos aktualios augant nuotolinių paslaugų mastui ir vis dažniau fiksuojant telefoninių bei internetinių apgavysčių atvejus.

    Data ir prisijungimas

    Renginys vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną nuo 10.00 iki 13.30 valandos. Dalyviai kviečiami prisijungti nuotoliu, o registracija vykdoma iš anksto.

    Užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį bus atsiųstas priminimas ir prisijungimo informacija. Organizatoriai taip pat skelbia renginio programą, kurioje numatyti pranešimai ir diskusijos apie ryšio svarbą kasdieniams poreikiams bei ateities pokyčiams.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Skaitmeninis ryšys vis labiau lemia galimybes gauti paslaugas, mokytis, dirbti ir bendrauti, todėl įgūdžių trūkumas gali tapti praktine kliūtimi kasdienybėje. RRT pabrėžia, kad skaitmeninės įtraukties stiprinimas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia ir technologinių sprendimų, ir nuoseklaus visuomenės švietimo.

    Renginyje planuojama ieškoti atsakymų, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga būtų prieinama visiems, o skaitmeniniai įgūdžiai augtų kartu su paslaugų skaitmeninimu. Taip pat numatoma aptarti, kaip DI ir automatizacija keičia informacijos vartojimą bei kodėl vis svarbesnis tampa kritinis mąstymas.

  • 7 programėlės mokyklai: nuo „Photomath“ iki „Duolingo“ – kuo telefonas tikrai gelbsti mokantis

    7 programėlės mokyklai: nuo „Photomath“ iki „Duolingo“ – kuo telefonas tikrai gelbsti mokantis

    Telefonas kaip mokymosi įrankis

    Telefonas mokykloje gali blaškyti, tačiau tinkamai naudojamas jis tampa patogiu mokymosi įrankiu: nuo tvarkaraščio iki užduočių sprendimo ir kalbų praktikos. Švietimo ekspertai vis dažniau akcentuoja ne patį įrenginį, o aiškias naudojimo taisykles ir skaitmeninį raštingumą.

    Prieš diegiantis programėles verta įsivertinti privatumo nustatymus, pranešimų kiekį ir tai, ar programai būtina registracija. Taip pat svarbu prisiminti, kad sprendimų pateikimas neturi pakeisti mokymosi proceso, ypač kai kalbama apie namų darbus ir atsiskaitymus.

    Tvarkaraštis, skaičiavimai ir formulės

    Kasdieniams mokyklos reikalams praverčia tvarkaraščio ir užduočių planavimo programėlės, pavyzdžiui, Kalendarz Szkolny: Plan lekcji. Jose patogu susivesti pamokų laikus, priminimus apie kontrolinius ar namų darbus ir greitai matyti dienos planą.

    Matematikoje ir tiksliuosiuose moksluose dažnai neužtenka standartinio telefono skaičiuotuvo, todėl populiarūs sprendimai, tokie kaip „HiPER Scientific Calculator“. Tokios programėlės paprastai palaiko išplėstines funkcijas, įvairius skaičiavimo režimus ir leidžia aiškiau sekti veiksmus.

    Kai reikia greitai pasitikrinti teoriją, naudinga turėti formulių rinkinį, pavyzdžiui, Wzory matematyczne. Tokiose programėlėse dažniausiai pateikiama daugiau nei 1 000 formulių iš algebros, geometrijos, tikimybių teorijos ir kitų temų, o paaiškinimai būna iliustruoti.

    Sprendimai, kalbos ir atmintis

    Sudėtingesniems klausimams dažnai pasitelkiamas „WolframAlpha“, kuris veikia kaip skaičiuotuvas ir žinių paieška viename. Jis gali padėti spręsti uždavinius įvairiose srityse, o kai kuriais atvejais pateikia ir žingsninį paaiškinimą, todėl tinka ne tik atsakymui gauti, bet ir logikai suprasti.

    Kalbų mokymuisi dažnai pasirenkamas „Duolingo“, siūlantis trumpas, kasdienes užduotis ir pažangos sekimą. Tokia praktika ypač patogi, kai trūksta laiko ilgesnėms pamokoms, o pagrindinis tikslas yra nuoseklumas ir kasdienis kontaktas su kalba.

    Ilgalaikiam įsiminimui pravartu spaced repetition principą taikanti „SuperMemo“, kurioje mokymasis grindžiamas išmaniais kartojimo intervalais. Pastaraisiais metais tokios platformos vis dažniau naudoja DI funkcijas, kurios padeda personalizuoti kartojimą ir pateikti medžiagą patogesniu tempu.

    Rašybai ir kalbos kultūrai pasitikrinti praverčia Słownik ortograficzny tipo žodynai, ypač kai reikalingas darbas be interneto. Tokiose programėlėse paprastai būna plati žodžių bazė, rašybos pasiūlymai ir dažniausių klaidų paaiškinimai.

    Matematikos uždaviniams nuskaityti ir aiškinimams gauti dažnai naudojamas „Photomath“, kuris atpažįsta spausdintą ar ranka rašytą tekstą. Vis dėlto mokytojai dažnai pabrėžia, kad tokias priemones verta naudoti kaip savikontrolę, o ne kaip greitą būdą apeiti mokymąsi.

    Galiausiai, renkantis mokymosi programėles svarbiausia atsakyti į vieną klausimą: ar jos padeda suprasti, ar tik pateikia rezultatą. Kai tikslas yra supratimas, net paprastos funkcijos, tokios kaip priminimai, žingsniniai sprendimai ar kartojimo planas, gali pastebimai pagerinti pažymius ir sumažinti stresą.

  • Katinas su skrybėle gąsdina „TikTok“: kaip DI sukurti vaizdai privertė reaguoti policiją?

    Katinas su skrybėle gąsdina „TikTok“: kaip DI sukurti vaizdai privertė reaguoti policiją?

    Socialiniame tinkle „TikTok“ vasarą išpopuliarėjo keista, siaubo filmą primenanti tendencija: vartotojai ėmė dalintis vaizdo įrašais, kuriuose neva realiose Jungtinės Karalystės ir Airijos gatvėse klaidžioja žmogaus dydžio Katinas su skrybėle.

    Įrašuose personažas esą stebi pro langus, pasirodo kiemuose ar prie namų, o kadrai primena prastai apšviestą apsaugos kameros filmuotą medžiagą. Daliai jaunesnių žiūrovų tokie vaizdai pasirodė įtikinami, todėl komentarų skiltyse pradėjo plisti nerimas ir spėlionės, ar tai nevirsta realiomis „persekiojimo“ istorijomis.

    Situacijai įsibėgėjus, pareigūnai Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje viešai sureagavo, siekdami numalšinti paniką. Jie pabrėžė, kad plintantys vaizdo įrašai nėra tikri ir yra sukurti naudojant dirbtinį intelektą, kuris personažą „įdeda“ į atpažįstamas vietas bei kasdienius vaizdus.

    „Galime patvirtinti, kad tai nėra realus incidentas, o dirbtinio intelekto sukurtas turinys, kuriame personažas perkeltas į pažįstamų vietų vaizdus“, – sakė vienos Airijos policijos atstovas.

    Kaip viskas prasidėjo?

    Šios tendencijos ištakos siejamos su įrašais, kurie perdirbo scenas iš 2003 metais pasirodžiusios kino adaptacijos, kurioje Katiną su skrybėle suvaidino Mike’as Myersas. Trumpi fragmentai buvo montuojami su nejaukia muzika ir tamsiu humoru, taip formuojant naują, gerokai šiurpesnį personažo „mitą“.

    Papildomos ugnies į trendą įpūtė ir kino rekvizito istorija: originalus filmo kostiumas pasirodė aukcione, o nuotraukos, kuriose matyti jo detalės, paskatino dar daugiau interpretacijų. Socialiniuose tinkluose greitai atsirado „paaiškinimų“, kad kostiumą kažkas įsigijo ir dabar su juo esą „vaikšto po miestus“.

    Kodėl DI vaizdai taip lengvai apgauna?

    Per pastaruosius kelerius metus DI įrankiai, generuojantys vaizdus ir vaizdo įrašus, tapo itin prieinami ir paprasti naudoti. Net ir be didelių techninių žinių galima sukurti scenas, kurios atrodo kaip filmuotos iš telefono ar durų skambučio kameros, o būtent toks „kasdieniškas“ stilius žiūrovams neretai sukelia didesnį pasitikėjimą.

    Ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema kyla tada, kai tokios istorijos išeina už siaurų interneto bendruomenių ribų ir pasiekia jaunesnę auditoriją. Tuomet „miesto legenda“ pradeda veikti kaip reali grėsmė, o socialinių tinklų algoritmai, skatinantys įsitraukimą, dar labiau padidina turinio sklaidą.

    Interneto legendos grįžta nauju formatu

    Kolektyvinės baimės socialiniuose tinkluose nėra naujiena: ankstesniais metais panašiai plito pranešimai apie tariamus klounų pasirodymus gatvėse, kurie virto ir pokštais, ir masine įtampa. Skirtumas tas, kad šiandien DI leidžia „įrodymus“ sukurti greičiau nei atsiranda galimybė juos patikrinti.

    Policija ragina žmones kritiškai vertinti internete matomą medžiagą, ypač jei ji pateikiama kaip „tikras“ įvykis be aiškaus šaltinio. Tuo pat metu ši istorija primena, kad skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas atpažinti DI sukurtą turinį tampa nebe papildomu įgūdžiu, o kasdieniu saugumo klausimu.

  • Atrodo kaip žaidimas, bet vaikai mokosi programuoti: „Ubbu“ keičia pamokas Portugalijoje

    Atrodo kaip žaidimas, bet vaikai mokosi programuoti: „Ubbu“ keičia pamokas Portugalijoje

    Programavimas prasideda pradinėse klasėse

    Lisabonos PaRK International School pradinukai prieš vasaros atostogas į klasę atsineša planšetes ir, atrodytų, tiesiog žaidžia spalvingus žaidimus. Tačiau užduotys iš tiesų lavina loginį mąstymą, problemų sprendimą ir skaitmeninį raštingumą, o vaikai mokosi programavimo pagrindų.

    Šiose pamokose naudojama portugališka platforma „Ubbu“, skirta 6–14 metų vaikams. Mokiniai koduoja dėliodami vizualius blokelius, todėl pradėti galima dar nemokant sudėtingos sintaksės, o dėmesys sutelkiamas į algoritmų supratimą.

    „Atrodo, kad jie žaidžia, bet iš tiesų dirba su daugybe skirtingų dalykų. Jie turi suprasti, kaip naudotis kompiuteriu, kaip priversti robotą atlikti veiksmą. Tam reikia logikos, o tai iš esmės yra matematika“, – sakė mokytoja Teresa Cary.

    Kas yra „Ubbu“ ir kuo ji išsiskiria

    „Ubbu“ sukūrė startuolis Code for All, kurį 2015 metais įkūrė João Magalhães su bendraminčiais. Idėja gimė iš poreikio mokykloms ir mokytojams pasiūlyti aiškią, lengvai pritaikomą metodiką, kai technologijos vis sparčiau tampa kasdienybe.

    Platforma diegiama mokyklose kaip struktūruota programa: nuo bazinio skaitmeninio raštingumo iki skaičiuojamojo mąstymo, kūrybiškumo, o pastaruoju metu ir DI bei kibernetinio saugumo temų. Tai atliepia ir platesnę Europos kryptį stiprinti skaitmeninius įgūdžius nuo ankstyvo amžiaus.

    „Matėme, kad niekas nebuvo pasiruošęs greičiui, kuriuo technologijos įžengė į mūsų gyvenimus. Sukūrėme sprendimą bet kuriam mokytojui, mokyklai ar valdžios institucijai, norinčiai įdiegti skaitmeninį raštingumą, skaičiuojamąjį mąstymą, kūrybiškumą, o dabar ir DI bei kibernetinį saugumą“, – sakė João Magalhães.

    Poveikis mokyklose ir socialinė misija

    „Ubbu“ veikia keturiomis kalbomis ir, platformos kūrėjų teigimu, pasiekia apie 500 000 vaikų per daugiau nei 8 000 mokytojų 20 šalių. Turinys kuriamas taip, kad technologiniai įgūdžiai būtų siejami su realiomis temomis ir atsakingu technologijų naudojimu.

    Pedagoginio turinio kūrėjai pabrėžia, kad užduočių pasakojimai siejami su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, o mokiniai mokomi kurti etiškai ir galvoti apie technologijų poveikį. Praktikoje tai gali atrodyti kaip projektai, kuriuose robotai koordinuotai gesina miško gaisrą ar sprendžia kitus bendradarbiavimo reikalaujančius scenarijus.

    Vienas deklaruojamų tikslų yra ir lyčių atotrūkio technologijų srityje mažinimas. Projekto vadovai teigia siekiantys, kad mokyklose auditorija būtų apylygė, o mergaitės matytų daugiau pavyzdžių ir drąsiau rinktųsi tiksliuosius mokslus.

    Kita svarbi kryptis yra prieinamumas: per partnerystes su įmonėmis ir fondais „Ubbu“ siūloma nemokamai valstybinėms mokykloms socialiai jautresniuose Portugalijos regionuose. Tokiu būdu siekiama, kad baziniai skaitmeniniai įgūdžiai netaptų privilegija.

    „Platforma prikaustė mano mokinių dėmesį, o nuo to taško galėjome nagrinėti daug skirtingų temų. Po vienerių metų jie jau moka saugiai naudotis kompiuteriais ir planšetėmis, naršyti internete, matau labai aiškų progresą“, – sakė mokytoja Isabel Cunha.

    „Po 10 ar 20 metų nieko nebegalėsi daryti be kodavimo, programavimo ar robotikos. Žmonės, kurie tai moka, bus ateities lyderiai“, – sakė vienos mokinės tėvas.

  • Kaip atpažinti galimą verbavimą internete: ženklai, į kuriuos turėtų reaguoti tėvai ir paaugliai

    Socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse vaikai bei paaugliai vis dažniau susiduria su įvairiais pasiūlymais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekalti, tačiau iš tiesų kelia rimtų rizikų.
     
    Todėl Lietuvos institucijos parengė rekomendacijas, padėsiančias atpažinti galimus priešiškų valstybių verbavimo požymius, suprasti grėsmes ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
     
    Rekomendacijos skirtos mokiniams, tėvams, globėjams ir su vaikais dirbantiems specialistams. Jose pateikiami pagrindiniai įspėjamieji ženklai, prevencijos patarimai ir rekomenduojami veiksmai gavus įtartiną pasiūlymą.
     
    Kviečiame susipažinti ir pasidalinti informacija su vaikais ir paaugliais.
     

     

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti priemonių paketas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą nuo priešiškų veikėjų verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur kontaktas dažnai užmezgamas greitai ir nepastebimai.

    Iniciatyvos esmė – aiški žinutė vaikams ir su jais dirbantiems suaugusiesiems: atpažinti riziką, neįsitraukti į įtartiną bendravimą ir apie tai pranešti. Institucijos planuoja glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, prevencinius susitikimus, mokymus ir rekomendacijas mokykloms, tėvams bei specialistams.

    Kaip paprastai prasideda verbavimas

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad verbavimas dažnai neprasideda nuo tiesioginių prašymų šnipinėti ar daryti nusikaltimus. Pirmiausia gali būti siūlomos iš pažiūros nekaltos užduotys, smulkūs prašymai ar pažadai sumokėti už paprastą veiksmą, pavyzdžiui, perduoti informaciją, nufotografuoti objektą ar pasidalyti kontaktu.

    Tokie prašymai neretai eskaluojami, o vėliau atsiranda spaudimas tęsti bendravimą, slėpti jį nuo artimųjų ar vykdyti vis rizikingesnes užduotis. Ypač pažeidžiami gali būti vaikai, kurie ieško dėmesio, pripažinimo, papildomų pajamų ar patiria emocinių sunkumų.

    Ką daryti vaikams ir tėvams

    Prevencinė kryptis orientuota į praktinius veiksmus: skatinti vaikus neatskleisti asmeninės informacijos, kritiškai vertinti nepažįstamų žmonių žinutes ir nepriimti pasiūlymų, susijusių su pinigais ar „užduotimis“. Taip pat akcentuojama, kad net ir kilus abejonei verta pasitarti su patikimu suaugusiuoju.

    Tėvams ir globėjams rekomenduojama palaikyti atvirą dialogą apie vaikų veiklą internete ir sutarti dėl aiškių taisyklių, kaip elgtis gavus įtartiną žinutę. Institucijos ragina nelaukti, kol situacija taps rimta: svarbu kuo anksčiau fiksuoti įrodymus, blokuoti kontaktą ir pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl tai tampa vis aktualesne grėsme

    Pastaraisiais metais vis daugiau komunikacijos persikelia į uždaras grupes ir asmenines žinutes, kur kontrolė sudėtingesnė, o prieiga prie nepilnamečių gali būti užmezgama apsimetant bendraamžiais. Dėl to prevencija remiasi ne vien technologiniais sprendimais, bet ir skaitmeninio raštingumo ugdymu.

    Institucijos pabrėžia, kad vaikų saugumas internete priklauso nuo visų grandžių: šeimos, mokyklos, socialinių darbuotojų, teisėsaugos ir pačių platformų atsakomybės. Tikslas – kad vaikai žinotų, kokie ženklai rodo bandymą įtraukti į pavojingą veiklą, ir turėtų aiškų, saugų veiksmų planą.

  • Šiaulių savivaldybė kviečia NVO į 2026 metų finansavimo konkursą: 12 560 eurų, aiškūs prioritetai

    Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė 2026 metų nevyriausybinių organizacijų projektų dalinio finansavimo konkurso antrą etapą. Iš savivaldybės biudžeto šiam kvietimui numatyta 12 560 eurų, o paraiškas organizacijos gali teikti nuo 2026 metų gegužės 22 dienos iki 2026 metų birželio 19 dienos 15.00 valandos.

    Konkurso lėšos skiriamos NVO projektams iš dalies finansuoti, todėl savivaldybės indėlis negali viršyti 90 proc. viso projekto poreikio. Likusi dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. ir ją pareiškėjas privalo užtikrinti kitais šaltiniais, pavyzdžiui, nuosavomis lėšomis ar partnerių indėliu.

    Vienam projektui galima prašyti nuo 500 iki 5 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad vienas pareiškėjas vienam konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias paraiškas būtų vertinama tik anksčiausiai pateikta.

    Kas laikoma prioritetu 2026 metais?

    Šiaulių mieste 2026 metais finansavimu labiausiai siekiama paskatinti projektus, kurie stiprina vyresnio amžiaus žmonių informacinius gebėjimus. Tai gali apimti skaitmeninio raštingumo veiklas, saugaus elgesio internete mokymus ar praktines konsultacijas, padedančias kasdien naudotis elektroninėmis paslaugomis.

    Kitas prioritetas nukreiptas į socialiai pažeidžiamų grupių įgalinimą per NVO veiklas, mažinant socialinę atskirtį ir užtikrinant lygias galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Savivaldybės praktikoje tokio pobūdžio projektai dažniausiai apima bendruomenines iniciatyvas, socialinių įgūdžių stiprinimą, pagalbą integruojantis ir paslaugas, kurios papildo viešojo sektoriaus galimybes.

    Taip pat akcentuojamas NVO veiklos skatinimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir gyventojų įtraukimas priimant sprendimus, kai ginami viešieji interesai. Atskiras prioritetas numato savanorystės ir visuomenės įsitraukimo didinimą, pažymint Šiaulių miesto 790-ąsias metines.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiškos su priedais teikiamos lietuvių kalba dviem būdais: elektroniniu būdu, pasirašius saugiu elektroniniu parašu per savivaldybės elektroninių paslaugų sistemą, arba popierine forma. Teikiant popierinę paraišką, ji turi būti pristatyta savivaldybės administracijai iki nustatyto termino pabaigos.

    Paraiškoje turi būti nurodyta informacija apie organizaciją ir projektą, pateiktas projekto aprašymas, veiklų planas, tęstinumo ir viešinimo informacija, taip pat detalus finansavimo pagrindimas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dokumentai turi būti tvarkingai parengti, puslapiai sunumeruoti, o kopijos tinkamai patvirtintos pagal pasirinktą pateikimo būdą.

    Kada NVO negali dalyvauti?

    Konkurse negali dalyvauti organizacijos, kurios neatitinka NVO statuso reikalavimų Juridinių asmenų registre arba kurių veikla sustabdyta, apribota, kurioms taikomas turto areštas, vyksta likvidavimo ar bankroto procedūros. Taip pat ribojamas dalyvavimas, jei ankstesniais metais buvo nustatyti esminiai sutarčių pažeidimai ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

    Savivaldybė numato ir kitus atvejus, susijusius su atskaitomybe bei skaidrumu, pavyzdžiui, kai nepateiktos privalomos finansinės ir veiklos ataskaitos. Be to, jei tas pats projektas tais pačiais kalendoriniais metais finansuojamas iš kito savivaldybės administracijos skelbto konkurso, pakartotinai skirtas finansavimas būtų laikomas neteisėtu ir turėtų būti grąžintas.

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų pildymo konsultuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakingi specialistai. Savivaldybė ragina pareiškėjus paraiškas rengti iš anksto, kad iki termino pabaigos būtų pateikti visi privalomi dokumentai ir tinkamai pagrįstas projekto biudžetas.