CP v2

Tag: Skaitmeninis raštingumas

  • Kaip atpažinti galimą verbavimą internete: ženklai, į kuriuos turėtų reaguoti tėvai ir paaugliai

    Socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse vaikai bei paaugliai vis dažniau susiduria su įvairiais pasiūlymais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekalti, tačiau iš tiesų kelia rimtų rizikų.
     
    Todėl Lietuvos institucijos parengė rekomendacijas, padėsiančias atpažinti galimus priešiškų valstybių verbavimo požymius, suprasti grėsmes ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
     
    Rekomendacijos skirtos mokiniams, tėvams, globėjams ir su vaikais dirbantiems specialistams. Jose pateikiami pagrindiniai įspėjamieji ženklai, prevencijos patarimai ir rekomenduojami veiksmai gavus įtartiną pasiūlymą.
     
    Kviečiame susipažinti ir pasidalinti informacija su vaikais ir paaugliais.
     

     

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti priemonių paketas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą nuo priešiškų veikėjų verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur kontaktas dažnai užmezgamas greitai ir nepastebimai.

    Iniciatyvos esmė – aiški žinutė vaikams ir su jais dirbantiems suaugusiesiems: atpažinti riziką, neįsitraukti į įtartiną bendravimą ir apie tai pranešti. Institucijos planuoja glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, prevencinius susitikimus, mokymus ir rekomendacijas mokykloms, tėvams bei specialistams.

    Kaip paprastai prasideda verbavimas

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad verbavimas dažnai neprasideda nuo tiesioginių prašymų šnipinėti ar daryti nusikaltimus. Pirmiausia gali būti siūlomos iš pažiūros nekaltos užduotys, smulkūs prašymai ar pažadai sumokėti už paprastą veiksmą, pavyzdžiui, perduoti informaciją, nufotografuoti objektą ar pasidalyti kontaktu.

    Tokie prašymai neretai eskaluojami, o vėliau atsiranda spaudimas tęsti bendravimą, slėpti jį nuo artimųjų ar vykdyti vis rizikingesnes užduotis. Ypač pažeidžiami gali būti vaikai, kurie ieško dėmesio, pripažinimo, papildomų pajamų ar patiria emocinių sunkumų.

    Ką daryti vaikams ir tėvams

    Prevencinė kryptis orientuota į praktinius veiksmus: skatinti vaikus neatskleisti asmeninės informacijos, kritiškai vertinti nepažįstamų žmonių žinutes ir nepriimti pasiūlymų, susijusių su pinigais ar „užduotimis“. Taip pat akcentuojama, kad net ir kilus abejonei verta pasitarti su patikimu suaugusiuoju.

    Tėvams ir globėjams rekomenduojama palaikyti atvirą dialogą apie vaikų veiklą internete ir sutarti dėl aiškių taisyklių, kaip elgtis gavus įtartiną žinutę. Institucijos ragina nelaukti, kol situacija taps rimta: svarbu kuo anksčiau fiksuoti įrodymus, blokuoti kontaktą ir pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl tai tampa vis aktualesne grėsme

    Pastaraisiais metais vis daugiau komunikacijos persikelia į uždaras grupes ir asmenines žinutes, kur kontrolė sudėtingesnė, o prieiga prie nepilnamečių gali būti užmezgama apsimetant bendraamžiais. Dėl to prevencija remiasi ne vien technologiniais sprendimais, bet ir skaitmeninio raštingumo ugdymu.

    Institucijos pabrėžia, kad vaikų saugumas internete priklauso nuo visų grandžių: šeimos, mokyklos, socialinių darbuotojų, teisėsaugos ir pačių platformų atsakomybės. Tikslas – kad vaikai žinotų, kokie ženklai rodo bandymą įtraukti į pavojingą veiklą, ir turėtų aiškų, saugų veiksmų planą.

  • Šiaulių savivaldybė kviečia NVO į 2026 metų finansavimo konkursą: 12 560 eurų, aiškūs prioritetai

    Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė 2026 metų nevyriausybinių organizacijų projektų dalinio finansavimo konkurso antrą etapą. Iš savivaldybės biudžeto šiam kvietimui numatyta 12 560 eurų, o paraiškas organizacijos gali teikti nuo 2026 metų gegužės 22 dienos iki 2026 metų birželio 19 dienos 15.00 valandos.

    Konkurso lėšos skiriamos NVO projektams iš dalies finansuoti, todėl savivaldybės indėlis negali viršyti 90 proc. viso projekto poreikio. Likusi dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. ir ją pareiškėjas privalo užtikrinti kitais šaltiniais, pavyzdžiui, nuosavomis lėšomis ar partnerių indėliu.

    Vienam projektui galima prašyti nuo 500 iki 5 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad vienas pareiškėjas vienam konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias paraiškas būtų vertinama tik anksčiausiai pateikta.

    Kas laikoma prioritetu 2026 metais?

    Šiaulių mieste 2026 metais finansavimu labiausiai siekiama paskatinti projektus, kurie stiprina vyresnio amžiaus žmonių informacinius gebėjimus. Tai gali apimti skaitmeninio raštingumo veiklas, saugaus elgesio internete mokymus ar praktines konsultacijas, padedančias kasdien naudotis elektroninėmis paslaugomis.

    Kitas prioritetas nukreiptas į socialiai pažeidžiamų grupių įgalinimą per NVO veiklas, mažinant socialinę atskirtį ir užtikrinant lygias galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Savivaldybės praktikoje tokio pobūdžio projektai dažniausiai apima bendruomenines iniciatyvas, socialinių įgūdžių stiprinimą, pagalbą integruojantis ir paslaugas, kurios papildo viešojo sektoriaus galimybes.

    Taip pat akcentuojamas NVO veiklos skatinimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir gyventojų įtraukimas priimant sprendimus, kai ginami viešieji interesai. Atskiras prioritetas numato savanorystės ir visuomenės įsitraukimo didinimą, pažymint Šiaulių miesto 790-ąsias metines.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiškos su priedais teikiamos lietuvių kalba dviem būdais: elektroniniu būdu, pasirašius saugiu elektroniniu parašu per savivaldybės elektroninių paslaugų sistemą, arba popierine forma. Teikiant popierinę paraišką, ji turi būti pristatyta savivaldybės administracijai iki nustatyto termino pabaigos.

    Paraiškoje turi būti nurodyta informacija apie organizaciją ir projektą, pateiktas projekto aprašymas, veiklų planas, tęstinumo ir viešinimo informacija, taip pat detalus finansavimo pagrindimas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dokumentai turi būti tvarkingai parengti, puslapiai sunumeruoti, o kopijos tinkamai patvirtintos pagal pasirinktą pateikimo būdą.

    Kada NVO negali dalyvauti?

    Konkurse negali dalyvauti organizacijos, kurios neatitinka NVO statuso reikalavimų Juridinių asmenų registre arba kurių veikla sustabdyta, apribota, kurioms taikomas turto areštas, vyksta likvidavimo ar bankroto procedūros. Taip pat ribojamas dalyvavimas, jei ankstesniais metais buvo nustatyti esminiai sutarčių pažeidimai ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

    Savivaldybė numato ir kitus atvejus, susijusius su atskaitomybe bei skaidrumu, pavyzdžiui, kai nepateiktos privalomos finansinės ir veiklos ataskaitos. Be to, jei tas pats projektas tais pačiais kalendoriniais metais finansuojamas iš kito savivaldybės administracijos skelbto konkurso, pakartotinai skirtas finansavimas būtų laikomas neteisėtu ir turėtų būti grąžintas.

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų pildymo konsultuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakingi specialistai. Savivaldybė ragina pareiškėjus paraiškas rengti iš anksto, kad iki termino pabaigos būtų pateikti visi privalomi dokumentai ir tinkamai pagrįstas projekto biudžetas.

  • Komunikacija algoritmų valdomame pasaulyje: kodėl greitis ne visada reiškia geresnį dialogą

    Greita žinia, lėtas supratimas

    Skaitmeninės platformos komunikaciją pavertė beveik momentine, tačiau kartu pakito ir jos kokybė. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad trumpi pranešimai ir nuolatiniai pranešimai telefone stumia į šalį gilesnį dialogą, o informacijos perteklius apsunkina susikaupimą.

    Šią problemą ryškina ir algoritmai, kurie dažnai pateikia turinį pagal ankstesnius pasirinkimus. Dėl to žmonės vis dažniau mato tai, kas patvirtina jų nuomonę, ir rečiau susiduria su argumentais, galinčiais ją keisti.

    Algoritmai, emocijos ir poliarizacija

    Diskusijose apie šiuolaikines medijas vis dažniau kartojama mintis, kad greitis ir emocija internete „apdovanojami“ labiau nei tikslumas ar kontekstas. Tai skatina supaprastinimus ir didina poliarizaciją, nes aštresnis turinys lengviau plinta ir surenka daugiau dėmesio.

    Politikoje ir viešojoje erdvėje tai virsta konkurencija, kas pasakys griežčiau, sukurs labiau įtraukiantį įrašą ar trumpą vaizdo klipą. Tokia dinamika kuria uždaras informacines erdves, kuriose kompromisas tampa vis retesnis, o oponentas vis dažniau matomas kaip priešas.

    Pasitikėjimas tampa brangiausia valiuta

    Nors turinio kūrimas internete šiandien kainuoja mažai, pasitikėjimą sukurti sunku ir tai užtrunka. Medijų ir organizacijų reputacija vis labiau priklauso nuo to, ar jos geba patikimai tikrinti faktus, aiškiai atskirti nuomonę nuo informacijos ir pripažinti klaidas.

    „Turinį sukurti pigu, bet pasitikėjimas yra brangus dalykas, kurį reikia užsitarnauti“, – sakė viena diskusijos dalyvė, pabrėždama, kad naujos technologijos visada turi ir naudų, ir rizikų.

    DI ateina į redakcijas, bet nepadaro visko

    Dirbtinis intelektas jau plačiai naudojamas medijose: nuo automatizuotų formatų iki pagalbos žurnalistams rengiant santraukas ar apdorojant duomenis. Tačiau dalyviai sutaria, kad DI geriausiai atlieka pasikartojančias, standartizuotas užduotis, o ne pakeičia tyrimus, interviu ir kontekstą.

    „DI žurnalistų nepakeis, bet tie, kurie išmoks jį protingai naudoti, turės pranašumą“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių, pabrėždamas, kad kova dėl dėmesio vis dažniau vyksta ne tarp redakcijų, o tarp redakcijų ir platformų algoritmų.

    Kartu keliama ir paradoksali rizika: DI gali padidinti informacijos kiekį, bet nebūtinai supratimą, jei auditorija įpranta prie paviršutiniško vartojimo. Todėl vis dažniau akcentuojamas skaitmeninis raštingumas kaip esminė XXI amžiaus kompetencija, reikalinga atsirinkti šaltinius, tikrinti teiginius ir sąmoningai valdyti savo dėmesį.

  • Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    2026 metų gegužės 5–8 dienomis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Dalė Virbickienė dalyvavo Europinėje darbo su jaunimu akademijoje, vykusioje Kranjska Gora mieste Slovėnijoje. Į vieną ryškiausių Europos jaunimo srities renginių susirinko apie 200 dalyvių iš įvairių šalių.

    Akademijoje susitiko jaunimo darbuotojai, politikos formuotojai, ekspertai, mokytojai, savanoriai ir jaunimo organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys šiemet buvo sutelktas į tai, kaip keičiasi darbas su jaunimu ir kokių įgūdžių reikės artimiausiais metais.

    Kas svarbiausia jaunimo darbe dabar?

    Diskusijose ir praktinėse dirbtuvėse daug kalbėta apie jaunų žmonių poreikių kaitą, emocinę sveikatą ir atsparumo stiprinimą. Dalyviai akcentavo, kad didėjant informacijos srautui ir spaudimui socialiniuose tinkluose, jaunimo darbuotojų vaidmuo vis dažniau apima ir ankstyvą pagalbos nukreipimą.

    Ne mažiau dėmesio skirta tam, kaip jaunus žmones įtraukti į sprendimų priėmimą ne formaliai, o realiai suteikiant atsakomybę. Praktikoje tai reiškia daugiau bendrakūros, kai veiklų turinį, taisykles ar net biudžeto prioritetus dalinai sprendžia patys jauni žmonės.

    Nuo stalo žaidimų iki virtualios realybės

    Renginio programoje vyko įrankių ir metodų mugė, kur pristatyti inovatyvūs darbo su jaunimu sprendimai. Tarp jų buvo edukaciniai stalo žaidimai, patyriminės veiklos ir virtualios realybės parodos, kurios naudojamos įtraukti jaunimą į temas, kurias įprastai aptarti sunkiau.

    Taip pat pristatytos mobilaus darbo su jaunimu iniciatyvos, kai paslaugos ir veiklos perkeliamos arčiau jaunuolių kasdienybės: į mokyklas, bendruomenes ar mažesnes gyvenvietes. Šis modelis vis plačiau taikomas ten, kur jaunimo pasiekiamumas per įprastus centrus yra ribotas.

    DI poveikis jaunimui ir darbuotojų vaidmuo

    Atskirose sesijose aptartas dirbtinio intelekto poveikis jaunimui ir kasdieniams įpročiams, įskaitant mokymąsi bei informacijos patikimumą. Pabrėžta, kad jaunimo darbuotojams svarbu ne tik reaguoti į technologinius pokyčius, bet ir ugdyti jaunuolių kritinį mąstymą.

    Pasak renginyje dalyvavusių atstovų, DI įrankiai gali padėti planuoti veiklas ar kurti turinį, tačiau kartu kelia rizikų dėl privatumo, klaidinančios informacijos ir priklausomybės nuo automatizuotų sprendimų. Todėl vis dažniau akcentuojamas skaitmeninis raštingumas kaip praktinis jaunimo darbo elementas.

    Dalyvavimas akademijoje Dalėi Virbickienei suteikė galimybę parsivežti naujų idėjų ir metodų, kuriuos planuojama pritaikyti dirbant su Kupiškio rajono jaunimu. Taip pat užmegzti ryšiai su kitų šalių praktikais gali tapti pagrindu bendroms iniciatyvoms ir tarptautiniams projektams.