CP v2

Tag: Skaitmeninis reguliavimas

  • ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    Europos Sąjungoje bręsta naujas požiūris į vaikų apsaugą internete: ekspertų parengtoje kryptyje socialiniams tinklams ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms numatomi griežtesni reikalavimai. Pagrindinė žinutė paprasta: atsakomybė už nepilnamečių saugumą turi labiau tekti pačioms platformoms, o ne vien tėvams ar mokykloms.

    Dokumente kaip bendras atspirties taškas įvardijama 13 metų amžiaus riba socialinėms platformoms, tačiau kartu pabrėžiama, kad vien „kietas“ draudimas nėra universali išeitis. Siūlomas laipsniškas nepilnamečių įvedimas į skaitmeninį pasaulį, priklausomai nuo amžiaus ir priežiūros.

    Ką keistų 13 metų riba?

    13 metų slenkstis pristatomas ne kaip vienintelis sprendimas, o kaip minimali bendroji bazė visoje ES, kuri galėtų būti taikoma kartu su papildomomis apsaugomis. Kartu paliekama galimybė valstybėms narėms pasirinkti aukštesnę ribą, jei tai atitinka jų nacionalinį kontekstą ir politinius sprendimus.

    Ekspertai akcentuoja, kad vaikams iki 13 metų turėtų būti taikoma labiau ribota prieiga, o svarbiausia sąlyga būtų priežiūra ir aiškūs laiko apribojimai. Tokiu būdu siekiama ne tik „uždrausti“, bet ir mažinti rizikas, kurios kyla dėl dizaino sprendimų, skatinančių ilgą naudojimąsi.

    Atsakomybę siūloma perkelti platformoms

    Viena ryškiausių krypčių yra siūlymas perkelti įrodinėjimo naštą technologijų bendrovėms: prieš suteikdamos prieigą nepilnamečiams, jos turėtų pagrįsti, kad yra įdiegusios veikiančias saugumo priemones. Tai reikštų ne simbolinius nustatymus, o realiai veikiančius mechanizmus, mažinančius žalingą turinį ir probleminį naudojimą.

    Ši logika remiasi vartotojų saugos principu, taikomu fizinių produktų rinkoje: jei gaminys gali kelti riziką, už ją pirmiausia atsako kūrėjas. Skaitmeninėje erdvėje tai galėtų virsti aiškesnėmis pareigomis dėl amžiaus užtikrinimo, turinio rekomendacijų skaidrumo ir rizikos mažinimo priemonių.

    „Kas kuria produktą, tas turi užtikrinti jo saugumą. Iš vaikų nesitikime, kad jie patys susikurs saugos diržus, todėl tokia pati logika turi galioti ir didžiosioms technologijų platformoms“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Dėmesys ne tik socialiniams tinklams

    Ekspertų išvados apima ne vien klasikinius socialinius tinklus. Įvardijama platesnė „social media+“ kategorija, apimanti ir kitas skaitmenines paslaugas bei funkcijas, kurios gali daryti panašų poveikį vaikų elgsenai ir emocinei būsenai.

    Ypač išskiriami sprendimai, skirti maksimaliai ilginti laiką ekrane: begalinis slinkimas, algoritminės rekomendacijos ir kitos dėmesį „užrakinančios“ funkcijos. Siūloma reguliuoti ne tik prieigą prie pačių platformų, bet ir prieigą prie tam tikrų funkcijų, kurios labiausiai skatina priklausomą naudojimą.

    „Mes siūlome riboti ne konkrečių platformų pavadinimus, o tam tikrų funkcijų naudojimą, nes būtent jos dažniausiai ir sukuria didžiausią riziką nepilnamečiams“, – teigė vienas iš ekspertų.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad pokyčiai neįvyks per naktį: net ir įvedus amžiaus ribas, reikės laiko, kol susiformuos naujos praktikos šeimose, mokyklose ir pačiose platformose. Dėl to greitos priemonės siejamos su ilgalaikiu tikslu, kad internetas būtų saugesnis visiems, o ne tik iš dalies apribotas jauniausiems.

    ES diskusija vyksta tuo metu, kai dalis valstybių narių jau svarsto ar įgyvendina griežtesnius nacionalinius sprendimus, numatydamos 15 ar 16 metų ribas. Siūloma bendroji 13 metų bazė galėtų tapti kompromisu, bet kartu palikti erdvės šalims taikyti griežtesnę politiką.

  • Europos Komisija atsako Donaldui Trumpui dėl technologijų taisyklių: derybos Vašingtone įkaista

    Europos Komisija atsako Donaldui Trumpui dėl technologijų taisyklių: derybos Vašingtone įkaista

    Europos Komisija pirmadienį griežtai sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo perspėjimus dėl Europos technologijų reguliavimo ir galimų muitų. Įtampa išaugo tuo pat metu, kai Vašingtone pradėtos ES ir JAV pareigūnų derybos dėl skaitmeninės darbotvarkės.

    Į JAV iki trečiadienio išvykusi delegacija, kuriai vadovauja už ES skaitmeninę politiką atsakingas pareigūnas Roberto Viola, su amerikiečiais aptaria galimą platesnį technologijų dialogą. Komisija šį etapą apibūdina kaip parengiamąsias konsultacijas dėl tolimesnių derybų formato ir turinio.

    Komisija: ES turi teisę reguliuoti

    Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi suverenią teisę savo teritorijoje reguliuoti ekonominę veiklą. Pasak jo, tai apima ir skaitmenines paslaugas, mokesčius bei taisykles, taikomas platformoms ir technologijų bendrovėms.

    „Mūsų pozicija labai aiški: Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi suverenią teisę reguliuoti bet kokią ekonominę veiklą savo teritorijoje“, – sakė Thomas Regnier.

    Komisija taip pat perspėjo, kad JAV nusprendus imtis vienašalių priemonių, kurios nukreiptos prieš teisėtas Europos politikos priemones, atsakas būtų greitas ir ryžtingas. Briuselis tokią laikyseną sieja su siekiu apginti teisėkūros savarankiškumą ir vieningą bendrosios rinkos veikimą.

    Muitų grasinimai ir kritika dėl „protekcionizmo“

    Nauja įtampos banga kilo po to, kai Donaldas Trumpas viešai pagrasino muitais ES šalims, kurios taiko skaitmeninių paslaugų mokesčius JAV technologijų bendrovėms. JAV Valstybės departamentas tuo pat metu sukritikavo naujausias Europos iniciatyvas, skirtas stiprinti technologinį savarankiškumą, teigdamas, kad jos gali būti vertinamos kaip protekcionistinės.

    Vašingtonas akcentuoja, kad skaitmeninės prekybos kliūtys, įskaitant netarifines priemones, gali kenkti partnerystei. JAV pareigūnai taip pat ragina daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui dėl DI ir puslaidininkių, o ne naujoms reguliavimo ir rinkos ribojimo priemonėms.

    Ką abi pusės aptaria Vašingtone?

    Pagal deryboms parengtus dokumentus, darbotvarkėje numatytos temos apima dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, nepilnamečių apsaugą internete, ryšio infrastruktūrą, lustus ir skaitmeninę prekybą. Briuselis pabrėžia, kad pats pokalbio faktas rodo abiejų pusių norą išlaikyti kanalus atvirus, net jei nuomonės dėl reguliavimo skiriasi.

    Diskusijas papildo ir platesnis Europos siekis mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo JAV technologijų sprendimų, kuri vis dažniau vertinama kaip strateginė rizika. Europos Komisija pastaruoju metu pristatė teisėkūros kryptį, kuri turėtų skatinti vietinių technologijų pajėgumus ir suteikti valdžios institucijoms daugiau įrankių jautriausiose viešojo sektoriaus srityse.

    Ši kryptis Vašingtone sutinkama nevienareikšmiškai, nes JAV technologijų bendrovės teigia, kad Europos taisyklės tampa per sudėtingos ir brangios įgyvendinti. Tuo pačiu Briuselis laikosi pozicijos, kad taisyklės reikalingos konkurencijai, vartotojų apsaugai ir atsparumui geopolitinėms rizikoms užtikrinti.

  • Airijos dilema prieš ES Tarybos pirmininkavimą: kaip reguliuos Big Tech, kuriems pati priklauso?

    Airijos dilema prieš ES Tarybos pirmininkavimą: kaip reguliuos Big Tech, kuriems pati priklauso?

    Airija nuo liepos 1 dienos perims rotuojantį ES Tarybos pirmininkavimą, o skaitmeninės politikos klausimai žada tapti viena ryškiausių darbotvarkės dalių. Tačiau Dubline augantis technologijų sektorius kelia ir jautrų interesų konflikto šešėlį, nes šalyje įsikūrę daugelio JAV technologijų milžinių Europos centrai.

    Skaičiuojama, kad Airijoje veikia 16 iš 20 didžiausių pasaulio technologijų bendrovių, o sektoriuje dirba daugiau nei 100 000 žmonių. Šalies fiskalinė priežiūra taip pat perspėjo dėl rizikos: dvi didelės technologijų įmonės 2024 metais sumokėjo beveik 40 proc. viso pelno mokesčio, maždaug 11 mlrd. eurų.

    Europos Parlamento narys Michaelas McNamara pabrėžė, kad Airija pernelyg remiasi didžiosiomis technologijų bendrovėmis ir pirmininkavimo metu patirs papildomą spaudimą. Anot jo, svarbiausia išlikti realistiškiems vertinant lobizmo intensyvumą, ypač kai daug įmonių sprendimų priėmėjai ir teisiniai padaliniai yra įsikūrę Dubline.

    „Airija turi aiškiai suvokti, koks spaudimas ateis per pirmininkavimą iš didžiųjų technologijų bendrovių, kurių būstinės yra Dubline“, – sakė Michaelas McNamara.

    Politiniame lygmenyje Airijos pirmininkavimo laikotarpiu gali tekti moderuoti diskusijas dėl Europos technologinio savarankiškumo, kritinių tiekimo grandinių apsaugos ir telekomunikacijų taisyklių atnaujinimo. Taip pat tikėtina, kad tarp prioritetų atsidurs duomenų apsaugos ir skaitmeninių taisyklių supaprastinimo kryptys, kurios verslui skamba patraukliai, bet daliai politikų kelia klausimų dėl vartotojų ir privatumo apsaugos.

    ES Tarybos pirmininkaujanti valstybė formaliai turi veikti kaip sąžiningas tarpininkas, tačiau praktiškai gali daryti įtaką tempui ir prioritetams. Dalis Briuselio pareigūnų ir diplomatų Airiją vertina kaip profesionalią derybininkę, prisimenamas ir 2013 metų pirmininkavimas, kai buvo intensyviai judinama Bendrojo duomenų apsaugos reglamento darbotvarkė.

    Vis dėlto kritikos Airija sulaukia dėl to, kaip šalyje veikiantys priežiūros mechanizmai taiko ES technologijų ir privatumo taisykles. Ypač dažnai minimas Airijos duomenų apsaugos komisijos vaidmuo, nes nemaža dalis didžiųjų platformų Europoje yra registruotos būtent Airijoje, o tai reiškia, kad jų pagrindiniai priežiūros procesai dažnai prasideda Dubline.

    Oppozicinės Sinn Féin atstovė Europos Parlamente Lynn Boylan teigė, kad Airijos ekonominis modelis yra glaudžiai susietas su siekiu išlaikyti JAV technologijų korporacijas patenkintas, todėl pirmininkavimo laikotarpiu kyla akivaizdi įtampa. Tuo metu Airijos vyriausybė tokius nuogąstavimus atmeta ir tvirtina, kad pirmininkavimas bus vykdomas objektyviai.

    Už dirbtinį intelektą ir prekybos skatinimą atsakinga ministrė Niamh Smyth pabrėžė, kad Airija pirmininkavo ne kartą ir visuomet siekė kompromiso. Jos teigimu, pirmininkaujančios šalies užduotis panaši į komiteto pirmininko darbą: reikia išlikti neutraliems ir sutelkti valstybes nares bendram sprendimui.

    Technologijų bendrovės ir jų atstovaujamos organizacijos jau anksčiau viešai ragino Airiją pirmininkavimo metu akcentuoti reguliavimo supaprastinimą ir skeptiškai vertinti iniciatyvas, kurios galėtų riboti užsienio tiekėjų dalyvavimą ES rinkoje. Kritikai įspėja, kad už „mažesnės biurokratijos“ šūkio gali slėptis bandymas švelninti atsakomybę dėl platformų priežiūros, vartotojų teisių ir duomenų apsaugos.

    Airijos pasirinkimai bus stebimi ypač atidžiai, nes pirmininkavimo sėkmę matuos ne tik susitarti teisės aktai, bet ir pasitikėjimas, kad derybų kryptis nebuvo nulemta šalies ekonominių interesų. Būtent ši pusiausvyra tarp nacionalinės sėkmės istorijos ir europinės atsakomybės gali tapti pagrindiniu Dublino išbandymu artimiausią pusmetį.

  • „Meta“ atstovas apie ES DI taisykles: AI Act priimtas per skubiai, o Omnibus pataisos gali nepadėti

    Europos Sąjungos bandymai sušvelninti skaitmeninį reguliavimą DI srityje kol kas atrodo kaip kosmetinės priemonės, sako „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis. Jo vertinimu, DI verslą Europoje labiausiai stabdo ne vienas konkretus teisės aktas, o susikaupęs taisyklių ir priežiūros institucijų sluoksnis.

    Pasak J. Turowskio, ES DI aktas buvo parengtas per anksti, kai rinkoje dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis technologijos ir kokios rizikos bus reikšmingiausios. Dėl to, anot jo, nuo pat pradžių atsirado papildomas neapibrėžtumas, kuris investicijoms ir produktų diegimui Europoje tapo stabdžiu.

    Vieningo skaitmeninio rinkos trūkumas

    „Meta“ atstovas pabrėžia, kad šiandien Europa vis dar veikia kaip 27 atskiros rinkos, kuriose verslui tenka prisitaikyti prie skirtingų interpretacijų ir papildomų nacionalinių taisyklių. Tokia situacija ypač jautri startuoliams: vietoj vieno mastelio rinkos jie iškart susiduria su fragmentuotu reguliaciniu lauku.

    Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeniniame sektoriuje susiklostė platus taisyklių rinkinys ir daug priežiūros institucijų, o dalis reikalavimų persidengia. Dubliaujantis reguliavimas, pasak jo, kuria teisinį neapibrėžtumą, kuris brangina atitikties užtikrinimą ir lėtina produktų pateikimą rinkai.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi ir sukuria neapibrėžtumą. Visi norime, kad DI įrankiai būtų etiški ir saugūs, tačiau įgyvendinimo būdas sukelia netvarką“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kur Europa prarado technologinį tempą?

    J. Turowskis primena, kad telekomunikacijų ir ankstesnių technologinių bangų laikais Europa buvo viena lyderių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsilikimas tapo akivaizdus. Jo vertinimu, tai lemia keli veiksniai: investicijų mastas, energijos kaina ir reguliacinė našta, kuri inovacijas dažnai sulėtina dar ankstyvoje stadijoje.

    DI plėtrai būtina didelė skaičiavimo galia, o tai reiškia ir dideles energijos sąnaudas. Europoje energija daugeliu atvejų brangesnė nei JAV, todėl duomenų centrų plėtra ir didelio masto DI sprendimų diegimas čia gali būti mažiau konkurencingas, ypač kai įmonės lygina bendrą projekto kainą ir rizikas.

    Kita problema, pasak jo, yra atsargesnis požiūris į rizikos kapitalą ir startuolių finansavimą. Jei inovatyvūs verslai Europoje auga lėčiau ir sunkiau pasiekia mastą, jie dažniau tampa įsigijimų taikiniais arba keliasi į rinkas, kuriose finansavimas prieinamesnis.

    Omnibus ir „skaitmeninis fitneso patikrinimas“

    Europos Komisijos siūlytas deregulacinis paketas, dažnai vadinamas skaitmeniniu Omnibus, apima galimus pakeitimus, susijusius su bendru duomenų apsaugos reguliavimu ir DI akto taikymu. Tačiau J. Turowskis teigia, kad vien pataisos, neperžiūrint viso taisyklių sluoksnio, gali neduoti apčiuopiamo rezultato.

    „Turiu įspūdį, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos. Omnibus gali baigtis niekuo arba beveik niekuo“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne iniciatyva, kuri numato peržiūrėti visą skaitmeninių taisyklių paketą ir įvertinti, kaip jos veikia Europos konkurencingumą, ar nesidubliuoja ir ką reikėtų supaprastinti. Tokia peržiūra, anot jo, būtų realesnis kelias mažinti fragmentaciją ir aiškiau įvertinti ekonominį reguliavimo poveikį.

    Tuo pat metu ES kursas išlieka aiškus: DI sistemos turi būti saugios, patikimos ir gerbiančios pagrindines teises. Rinkai svarbiausia, kad šie tikslai būtų įgyvendinami taip, jog taisyklės būtų suprantamos, prognozuojamos ir vienodai taikomos visose valstybėse narėse.