JAV federalinis apeliacinis teismas laikinai sustabdė Minesotos valstijos įstatymo galiojimą, kuris draudė su dirbtinis intelektas sukurti realistiškus suklastotus nuogus ar intymius žmonių atvaizdus. Sprendimas priimtas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol bus nagrinėjamas ginčas iš esmės.
Įstatymas Minesotoje turėjo įsigalioti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną ir numatė atsakomybę už realistiškų intymių atvaizdų kūrimą bei platinimą be žmogaus sutikimo. Tokie vaizdai dažnai vadinami „deepfake“ ir pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai plintančių skaitmeninio smurto formų.
Minesotos valdžia argumentuoja, kad ribojimai būtini siekiant apsaugoti žmones nuo šantažo, patyčių ir reputacijos žalos, taip pat užkirsti kelią neteisėtam turiniui, susijusiam su seksualiniu išnaudojimu. Pasak pareigūnų, technologijų pažanga smarkiai sumažino barjerus kurti itin tikroviškas klastotes.
Įstatymą teisme apskundė bendrovė „xAI“, kuri kuria pokalbių robotą „Grok“. Ieškinys pateiktas 2026 metų liepos 27 dieną, teigiant, kad dokumentas gali prieštarauti JAV Konstitucijos Pirmajai pataisai, saugančiai žodžio laisvę, ir būti pernelyg platus.
Apeliacinis teismas įstatymo nepanaikino galutinai, o tik pristabdė jo taikymą iki tolesnių procesinių veiksmų. Tai reiškia, kad pagrindinis klausimas, ar tokio pobūdžio draudimai suderinami su žodžio laisvės apsauga, dar bus sprendžiamas vėlesniuose teismo etapuose.
„xAI“ savo pozicijoje pabrėžia, kad „Grok“ įrankiai esą turi apsaugas, ribojančias seksualizuotų realių žmonių atvaizdų generavimą, o pati bendrovė imasi veiksmų prieš vartotojus, bandančius šiuos ribojimus apeiti. Vis dėlto praktikoje dauguma generatyvinių sistemų susiduria su ta pačia problema: net ir turint taisykles, jas galima mėginti apeiti kūrybiškomis užklausomis.
Ginčas atskleidžia platesnę tendenciją: valstijos ir šalys vis dažniau bando reguliuoti DI sukuriamą intymų turinį, tačiau reguliavimas susiduria su konstituciniais, technologiniais ir įrodinėjimo iššūkiais. Teismams tenka ieškoti ribos tarp saviraiškos apsaugos ir būtinybės efektyviai ginti asmenis nuo skaitmeninio smurto.
Kol vyksta teisinės kovos, ekspertai akcentuoja ir praktines priemones: greitesnį neteisėto turinio šalinimą platformose, aiškias pranešimo procedūras, skaitmeninių įrodymų išsaugojimą ir pagalbą nukentėjusiesiems. Vis daugiau dėmesio skiriama ir turinio kilmės nustatymui, pavyzdžiui, vandens ženklams bei autentiškumo metaduomenims, tačiau šios priemonės dar nėra visuotinai taikomos.