Tag: Skaitmeninis smurtas

  • Smurtas namuose prasideda nuo „nekaltų“ frazių: ekspertė paaiškino, ką turi žinoti paaugliai

    Smurtas namuose prasideda nuo „nekaltų“ frazių: ekspertė paaiškino, ką turi žinoti paaugliai

    Smurtas artimoje aplinkoje ne visada prasideda nuo fizinės jėgos – dažnai pirmieji signalai būna kontrolė, žeminimas, grasinimai ar nuolatinis kaltinimas. Specialistai pabrėžia, kad ypač paauglystėje svarbu atpažinti ribas peržengiantį elgesį ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje 9–10 klasių mokiniams surengtas susitikimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Jo metu aptarta, kaip atpažinti smurto formas, kodėl smurtas gali slėptis po kasdienėmis situacijomis ir kuo skiriasi konfliktas nuo sistemingo žmogaus menkinimo.

    Susitikime kalbėjusi Zarasų rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė Mėta Paulauskė akcentavo, kad emocinis ir psichologinis smurtas dažnai normalizuojamas. Pasak jos, tokie veiksmai kaip nuolatinis tikrinimas, pavydas, izoliavimas nuo draugų ar spaudimas atiduoti slaptažodžius gali būti kontrolės požymiai.

    Kaip atpažinti, kad tai ne „drama“

    Ekspertai nurodo, kad vienas svarbiausių kriterijų – pasikartojimas ir galios disbalansas, kai vienas žmogus nuolat bando valdyti kitą per baimę, gėdą ar kaltę. Smurtu gali tapti ne tik stumtelėjimas ar smūgis, bet ir grasinimai, turto niokojimas, šantažas, prievarta verčiant daryti tai, ko nenori.

    Paauglių santykiuose smurtas neretai pasireiškia ir skaitmeninėje erdvėje, kai reikalaujama nuolat atsiskaityti, su kuo bendrauji, prašoma įrodyti buvimo vietą, verčiama siųsti intymius vaizdus ar vėliau jais manipuliuojama. Tokiais atvejais svarbu suprasti, kad kaltė tenka smurtaujančiam asmeniui, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas.

    Kur ieškoti pagalbos ir kaip reaguoti

    Susitikime mokiniai buvo skatinami nelikti abejingi, jei smurtą patiria patys arba jį pastebi šalia. Saugiausia pirmiausia kreiptis į patikimą suaugusį žmogų: tėvus, globėjus, mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar klasės vadovą, nes sprendžiant smurto situacijas svarbiausia yra saugumas.

    Lietuvoje veikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie teikia konsultacijas ir nukreipia į reikiamas paslaugas. Skubiais atvejais, kai kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, būtina kreiptis į skubios pagalbos tarnybas numeriu 112.

    Sveiki santykiai prasideda nuo ribų

    Susitikimo metu daug dėmesio skirta asmeninėms riboms ir sutikimo principui. Sveikuose santykiuose žmogus turi teisę pasakyti „ne“, nesiaiškinti dėl savo sprendimo ir nepatirti spaudimo keisti nuomonę dėl baimės būti nubaustam ar atstumtam.

    Specialistai pabrėžia, kad pagarba, pasitikėjimas ir galimybė laisvai bendrauti su artimaisiais yra pagrindiniai saugių santykių požymiai. Prevencija prasideda nuo gebėjimo įvardyti netinkamą elgesį ir drąsos laiku ieškoti pagalbos.

  • DI kuria netikras intymias nuotraukas: JAV teismas netikėtai sustabdė draudimą

    JAV federalinis apeliacinis teismas laikinai sustabdė Minesotos valstijos įstatymo galiojimą, kuris draudė su dirbtinis intelektas sukurti realistiškus suklastotus nuogus ar intymius žmonių atvaizdus. Sprendimas priimtas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol bus nagrinėjamas ginčas iš esmės.

    Įstatymas Minesotoje turėjo įsigalioti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną ir numatė atsakomybę už realistiškų intymių atvaizdų kūrimą bei platinimą be žmogaus sutikimo. Tokie vaizdai dažnai vadinami „deepfake“ ir pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai plintančių skaitmeninio smurto formų.

    Minesotos valdžia argumentuoja, kad ribojimai būtini siekiant apsaugoti žmones nuo šantažo, patyčių ir reputacijos žalos, taip pat užkirsti kelią neteisėtam turiniui, susijusiam su seksualiniu išnaudojimu. Pasak pareigūnų, technologijų pažanga smarkiai sumažino barjerus kurti itin tikroviškas klastotes.

    Įstatymą teisme apskundė bendrovė „xAI“, kuri kuria pokalbių robotą „Grok“. Ieškinys pateiktas 2026 metų liepos 27 dieną, teigiant, kad dokumentas gali prieštarauti JAV Konstitucijos Pirmajai pataisai, saugančiai žodžio laisvę, ir būti pernelyg platus.

    Apeliacinis teismas įstatymo nepanaikino galutinai, o tik pristabdė jo taikymą iki tolesnių procesinių veiksmų. Tai reiškia, kad pagrindinis klausimas, ar tokio pobūdžio draudimai suderinami su žodžio laisvės apsauga, dar bus sprendžiamas vėlesniuose teismo etapuose.

    „xAI“ savo pozicijoje pabrėžia, kad „Grok“ įrankiai esą turi apsaugas, ribojančias seksualizuotų realių žmonių atvaizdų generavimą, o pati bendrovė imasi veiksmų prieš vartotojus, bandančius šiuos ribojimus apeiti. Vis dėlto praktikoje dauguma generatyvinių sistemų susiduria su ta pačia problema: net ir turint taisykles, jas galima mėginti apeiti kūrybiškomis užklausomis.

    Ginčas atskleidžia platesnę tendenciją: valstijos ir šalys vis dažniau bando reguliuoti DI sukuriamą intymų turinį, tačiau reguliavimas susiduria su konstituciniais, technologiniais ir įrodinėjimo iššūkiais. Teismams tenka ieškoti ribos tarp saviraiškos apsaugos ir būtinybės efektyviai ginti asmenis nuo skaitmeninio smurto.

    Kol vyksta teisinės kovos, ekspertai akcentuoja ir praktines priemones: greitesnį neteisėto turinio šalinimą platformose, aiškias pranešimo procedūras, skaitmeninių įrodymų išsaugojimą ir pagalbą nukentėjusiesiems. Vis daugiau dėmesio skiriama ir turinio kilmės nustatymui, pavyzdžiui, vandens ženklams bei autentiškumo metaduomenims, tačiau šios priemonės dar nėra visuotinai taikomos.