Tag: Skaitmeninis suverenitetas

  • Ar Europa gali atsiriboti nuo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“: alternatyvos dar gerokai mažesnės

    Ar Europa gali atsiriboti nuo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“: alternatyvos dar gerokai mažesnės

    Po pasaulinio „Microsoft“ sutrikimo, kai dalis „Outlook“ ir „Teams“ naudotojų negalėjo prisijungti prie el. pašto ar susitikimų, Europoje vėl suaktyvėjo diskusijos apie priklausomybę nuo kelių JAV technologijų milžinių.

    Šis incidentas, kurį aptaria „Euronews“, priminė, kad kritinės paslaugos – nuo darbo komunikacijos iki viešojo sektoriaus įrankių – dažnai remiasi ne Europoje valdomomis sistemomis.

    Pasak ekonomikos profesoriaus Tommaso Valletti, tai dar kartą parodė tokių priklausomybių kainą: užtenka vieno gedimo, kad būtų sutrikdyta kasdienė veikla, o alternatyvų greitam persijungimui neretai nėra.

    „Microsoft“ teigė nematanti kibernetinės atakos požymių, tačiau tuo metu dar nebuvo įvardijusi pagrindinės sutrikimo priežasties. Paslaugos buvo atkuriamos palaipsniui, o panašių „Microsoft 365“ trikdžių būta ir anksčiau – sausį bei rugpjūtį.

    Europos priklausomybė nuo debesijos milžinų

    Remiantis „Synergy Research Group“ duomenimis, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ kartu kontroliuoja apie 70 proc. Europos debesijos rinkos. Europos tiekėjams tenka maždaug 15 proc. – mažiau nei apie 29 proc. 2017 metais.

    Didžiausiems europiniams žaidėjams – Vokietijos SAP ir „Deutsche Telekom“ – priskiriama po maždaug 2 proc. rinkos. Tai pabrėžia, kodėl kalbėti apie vieną lygiavertį konkurentą JAV gigantams Europoje kol kas sudėtinga.

    Viešojoje erdvėje taip pat skamba vertinimai, kad reikšminga Europos skaitmeninės infrastruktūros dalis yra sukurta už Europos Sąjungos ribų, o tai kelia klausimų dėl skaitmeninio suvereniteto.

    Eurobarometro apklausos rodo, kad dauguma ES piliečių norėtų Europoje valdomos skaitmeninės infrastruktūros. Didžiausias palaikymas fiksuotas Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje.

    Raginimas viešajam sektoriui pirkti europietiškas paslaugas

    Europos Parlamento nariai pristatė Komisijos siūlomo Debesijos ir DI plėtros akto projekto ataskaitos juodraštį. Vienas pagrindinių akcentų – raginimas viešosioms institucijoms dažniau rinktis Europos debesijos paslaugų tiekėjus.

    Nyderlandų žaliųjų europarlamentaras Reinier van Lanschot perspėjo, kad kritinės sistemos, veikiančios „svetimoje“ technologijoje, teoriškai gali būti išjungtos ne Europos sprendimu.

    Tokias baimes sustiprino ir atvejis, kai birželį bendrovė „Anthropic“ buvo sustabdžiusi prieigą prie „Claude Fable 5“ ir „Mythos 5“ DI modelių, siekdama laikytis JAV eksporto kontrolės – prieiga vėliau atkurta liepos 1 dieną.

    Tuo pat metu Europos Komisija siekia per penkerius–septynerius metus patrigubinti ES duomenų centrų pajėgumus, o paraiškų teikimas iki septynių ES remiamų DI „gigafabrikų“ buvo uždarytas ketvirtadienį.

    Kas Europoje gali konkuruoti ir ar vartotojai persijungs?

    Europos atsakas į JAV milžinų dominavimą kol kas išskaidytas: atskiri žaidėjai stiprėja skirtingose technologijų „sluoksniuose“. DI modelių srityje dažniausiai minima Prancūzijos „Mistral AI“, kuri po 3 mlrd. eurų finansavimo etapo rugsėjį buvo įvertinta 21 mlrd. eurų.

    Debesijos infrastruktūroje „STACKIT“, priklausanti „Schwarz Group“ (valdančiai „Lidl“ ir „Kaufland“), Vokietijos Brandenburge planuoja 11 mlrd. eurų vertės DI duomenų centrą. Balandį „STACKIT“ kartu su „OVHcloud“, „Scaleway“ ir „Mistral“ pateko tarp įmonių, atrinktų į Europos Komisijos „suverenios“ debesijos sutartį, kurios vertė gali siekti iki 180 mln. eurų.

    Techninės įrangos grandyje Europa turi stiprybių per energetikos lustus: Vokietijos „Infineon“ įvardijama kaip viena lyderių, o SEMICON Europa parodoje Miunchene analitikai būtent galios lustus išskyrė kaip realiausią Europos „įėjimą“ į DI bumą.

    Vis dėlto persijungimas nėra paprastas: Eurobarometro duomenimis, noras mokėti brangiau už ES tiekėją labai skiriasi tarp šalių – nuo aukšto palaikymo Danijoje, Švedijoje ir Kroatijoje iki gerokai mažesnio Estijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje.

    Atsargios ir įmonės. Vokietijos skaitmeninės asociacijos „Bitkom“ apklausoje 85 proc. Vokietijos bendrovių teigė, kad šalis per daug priklausoma nuo JAV debesijos tiekėjų, tačiau 71 proc. vis tiek naudojasi bent vienu jų.

    Tyrimų bendrovė IDC nustatė, kad tik 4 proc. Europos organizacijų planuoja naudoti vien vietinius tiekėjus. Tuo metu JAV įmonės prisitaiko: „Amazon Web Services“ sausį Brandenburge paleido Europos suverenią debesiją, kurią valdo atskira ES įsikūrusi bendrovė.

    Tolesni sprendimai dėl Debesijos ir DI plėtros akto bus svarstomi Europos Parlamento komitetuose gruodžio 1 dieną, o komiteto balsavimas preliminariai numatytas 2027 metų kovo viduryje. Galutinis balsavimas plenariniame posėdyje planuojamas balandį.

    „Microsoft“ savo ruožtu pažadėjo paskelbti ataskaitą apie sutrikimo priežastis, kai paslaugos bus visiškai atkurtos.

  • Europos įmonėms siunčiama aiški žinia: vien naudoti atvirąjį kodą neužtenka, reikia prisidėti

    Europos įmonėms siunčiama aiški žinia: vien naudoti atvirąjį kodą neužtenka, reikia prisidėti

    Europos įmonės raginamos aktyviau įsitraukti į atvirojo kodo programinės įrangos kūrimą, kad regionas stiprintų skaitmeninį savarankiškumą ir mažintų priklausomybę nuo pavienių tiekėjų. Ši žinutė ryškiai nuskambėjo Prahoje vykusiame renginyje Open Source Summit Europe, kurį organizavo ne pelno siekianti „Linux Foundation“.

    Diskusijose daug dėmesio skirta Europos skaitmeniniam suverenitetui, geopolitikai, atvirojo kodo vaidmeniui technologijų grandinėje ir saugumo iššūkiams. Kalbėta ir apie DI modelių netikslumus, kurie kelia pasitikėjimo problemų, kai vis daugiau procesų automatizuojama ir perkeliama į programinę įrangą.

    Skaitmeninis suverenitetas tampa prioritetu

    „Linux Foundation Europe“ vadovas Thierry Carrez pabrėžė, kad atvirasis kodas gali tapti praktiniu įrankiu mažinant priklausomybę nuo vieno tiekėjo ar vienos šalies technologijų. Pasak jo, organizacijoms svarbu ne tik rinktis atvirus sprendimus, bet ir turėti realią įtaką jų krypčiai bei vystymui.

    „Atvirasis kodas suteikia organizacijoms būdą mažinti priklausomybę nuo bet kurio vieno tiekėjo ar šalies“, – sakė Thierry Carrez.

    Ši mintis sutapo su renginyje aptartais tyrimų rezultatais: didžioji dalis Europos organizacijų skaitmeninį suverenitetą laiko svarbia technologijų strategijos dalimi. Tačiau pabrėžiama, kad kontrolė neatsiranda automatiškai vien dėl to, jog naudojama atvirojo kodo programinė įranga.

    Vien vartojimo nepakanka: reikia valdymo ir investicijų

    Renginyje akcentuota takoskyra tarp aktyvaus atvirojo kodo naudojimo ir brandžių valdymo struktūrų, kurios leidžia sistemingai prižiūrėti licencijas, saugumo rizikas, atnaujinimų grandinę ir vidinę kompetenciją. Pasak organizatorių, įmonės, kurios yra įdiegusios pažangią atvirojo kodo valdyseną, vidutiniškai fiksuoja daugiau nei 4 kartus didesnę investicijų grąžą nei investuota, kai tuo tarpu įmonėse be formalios valdysenos ji siekia apie 3,6 karto.

    Ekspertai pabrėžė, kad reali autonomija atsiranda tada, kai organizacijos prisideda prie bendruomenių, teikia pataisas, dalyvauja sprendimų priėmime ir investuoja į kompetencijas. Tokiu būdu galima ne tik greičiau spręsti saugumo spragas, bet ir užsitikrinti, kad kritiškai svarbūs komponentai vystomi pagal Europos poreikius.

    „Vien vartoti atvirąjį kodą neužtikrina veiksmingos kontrolės. Prisidėdamos prie pagrindinių projektų ir dalyvaudamos atviroje valdysenoje, Europos organizacijos gali pasiekti didesnę autonomiją“, – sakė Thierry Carrez.

    DI keičia kūrimo praktiką, bet didina pasitikėjimo klausimus

    Renginyje aptarta, kad DI sparčiai keičia programinės įrangos kūrėjų darbą, o programavimas tampa prieinamesnis ir tiems, kurie neturi tradicinio inžinerinio pasirengimo. Tačiau kartu didėja rizika dėl kodo kokybės, kilmės ir teisingumo, todėl atvirojo kodo praktikos ir bendruomeninis tikrinimas vertinami kaip būdas kelti skaidrumą.

    „DI iš esmės pakeitė programinės įrangos kūrimo praktiką. Turime daug žmonių, kurie nėra tradiciniai kūrėjai, bet gali gana lengvai rašyti ir pritaikyti programas“, – sakė Christopher Robinson.

    Kalbėta ir apie pasitikėjimo problemą, kai DI modeliai pateikia netikslią informaciją ar neteisingai interpretuoja kontekstą. AWS atstovė Laura Tacho atkreipė dėmesį, kad pokyčių greitis auga, bet pasitikėjimas įrankiais dažnai nespėja, todėl organizacijoms tenka daugiau dėmesio skirti testavimui, stebėsenai ir saugiam diegimui.

    „Viskas juda labai greitai, tačiau pasitikėjimas mūsų įrankiais nedidėja tokiu pat tempu“, – sakė Laura Tacho.

    Galiausiai pabrėžta, kad Europos institucijos taip pat didina dėmesį atvirojo kodo politikai ir skaitmeninio atsparumo stiprinimui. Verslui tai reiškia augantį spaudimą ne tik naudoti atvirąsias technologijas, bet ir prisidėti prie jų priežiūros, saugumo bei ilgalaikio tvarumo.

  • Lenkijoje „PGE“ ir NASK planuoja duomenų centrus: siekia stiprinti valstybės skaitmeninį suverenitetą

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ ir valstybinis kibernetinio saugumo bei skaitmeninių sprendimų institutas NASK pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo numatomos investicijos į duomenų centrus šalyje. Apie sprendimą paskelbta Europos naujų idėjų forume Sopote, dalyvaujant Lenkijos vyriausybės atstovams.

    Iniciatyvos tikslas – kurti nacionalinę skaičiavimo infrastruktūrą, kuri būtų valdoma ir vystoma remiantis valstybės institucijomis iš energetikos ir skaitmenizavimo sektorių. Toks modelis siejamas su sparčiai augančiu poreikiu kompiuteriniams ištekliams, ypač vystant debesijos paslaugas, didžiųjų duomenų analizę ir DI sprendimus.

    Akcentas – technologinis savarankiškumas

    Lenkijos skaitmenizavimo sritį kuruojantys pareigūnai teigia, kad projektas turėtų sustiprinti technologinį savarankiškumą ir sumažinti kritinės infrastruktūros priklausomybę nuo išorės tiekėjų. Duomenų centrai vis dažniau laikomi strategine infrastruktūra, nes nuo jų priklauso valstybės institucijų skaitmeninės paslaugos, ryšio ir kibernetinio saugumo pajėgumai.

    „Norime, kad skaitmeninimo suverenitetas būtų Lenkijos institucijų rankose“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizavimo ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renkamos vietos ir vertinamas potencialas

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pranešė, kad artimiausiu metu bus atliekamas auditas, kuris turėtų parodyti galimas duomenų centrų vietas. Konkrečios lokacijos kol kas neįvardijamos, tačiau teigiama, kad jų yra ne viena.

    „Tokių centrų statybos rezultatas – ir šiluma, kuri gali būti panaudota vietos bendruomenėms“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    „PGE“ vadovybė pažymi, kad įmonės valdomose teritorijose būtų pradedami parengiamieji darbai ir vertinamas projektų mastelis. Taip pat nurodoma, kad tai yra startinis susitarimas, o realios investicijos turės pereiti planavimo ir pasirengimo etapus.

    Energetika ir duomenų centrai: auganti sąsaja

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau siejama su energetikos sektoriumi, nes didelės skaičiavimo galios infrastruktūrai reikia patikimo elektros tiekimo ir aiškaus kainodaros bei tinklų pajėgumų planavimo. Be to, daugelyje šalių ieškoma būdų, kaip duomenų centrų skleidžiamą šilumą panaudoti centralizuotam šildymui, taip didinant bendrą energijos efektyvumą.

    „PGE“ nurodo esanti pasirengusi į projektus įsitraukti kapitalu, tačiau neatmeta galimybės pasirinkti ir išorinių partnerių. Toks sprendimas dažnai taikomas siekiant suderinti finansavimą, technologines kompetencijas ir eksploatavimo patirtį.

    „PGE“ yra didžiausia Lenkijos elektroenergetikos įmonė, o didžioji jos akcijų dalis priklauso valstybei. NASK yra valstybinis tyrimų institutas, prižiūrimas Skaitmenizavimo ministerijos, veikiantis kibernetinio saugumo, tinklų patikimumo ir vartotojų apsaugos srityse.

  • Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas nusprendė pakeisti numatytąją paieškos sistemą savo vidiniuose kompiuteriuose: vietoje „Google“ bus naudojamas prancūziškas „Qwant“. Apie pokytį darbuotojai ir europarlamentarai informuoti vidiniu pranešimu.

    Institucija sprendimą sieja su skaitmeniniu suverenitetu ir asmens duomenų apsauga. Kitaip tariant, siekiama mažinti priklausomybę nuo ne Europos technologijų tiekėjų ir rinktis sprendimus, kurie renka mažiau duomenų apie vartotojų veiklą.

    Pagal pranešime aprašytą tvarką, paieškos užklausos, vedamos per naršyklių adresų juostą, bus nukreipiamos į „Qwant“. Tuo pat metu vartotojams paliekama galimybė paieškos sistemą pasirinkti patiems ir, jei reikia, nustatymus pasikeisti.

    Kodėl pasirinktas „Qwant“?

    „Qwant“ pristatomas kaip privatumu paremtas europietiškas paieškos variklis, akcentuojantis mažesnį vartotojų sekimą. Bendrovė įkurta 2013 metais ir ilgą laiką pozicionuojama kaip alternatyva didiesiems JAV technologijų žaidėjams.

    Europos institucijoms privatumo klausimas ypač jautrus, nes jos tvarko didelius asmens duomenų kiekius ir privalo laikytis griežtų taisyklių. Be to, pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie rizikas, kylančias kritinėms funkcijoms remiantis kelių tiekėjų ekosistemomis.

    Platesnis ES skaitmeninio suvereniteto kursas

    Paieškos sistemos pakeitimas vyksta tuo metu, kai Briuselis stiprina politinę liniją dėl technologinės nepriklausomybės ir Europos alternatyvų skatinimo. Šis kursas apima tiek viešojo sektoriaus IT sprendimus, tiek platesnį reguliavimą ir investicinius prioritetus.

    Anksčiau dalis europarlamentarų viešai ragino mažinti priklausomybę nuo už ES ribų veikiančių tiekėjų, argumentuodami, kad tai tampa strategine silpnybe. Todėl „Qwant“ pasirinkimas vertinamas ne tik kaip IT nustatymų pakeitimas, bet ir kaip politinis signalas apie kryptį.

    „Google“ ir „Qwant“ komentaro dėl sprendimo iš karto nepateikė, tačiau tikėtina, kad šis žingsnis bus atidžiai stebimas ir kitose ES institucijose. Praktinis pokyčio poveikis paaiškės artimiausiu metu, kai vartotojai įvertins paieškos kokybę ir patogumą kasdienėje veikloje.

  • „Orlen“ rems DI tyrimus: partnerystė su Ideas ir 2026 metų renginiai nuo hakatono iki vasaros mokyklos

    Energetikos ir naftos perdirbimo grupė „Orlen“ pradeda bendradarbiavimą su Tyrimų institutu Ideas, kurio tikslas – stiprinti dirbtinio intelekto tyrimus ir talentų ugdymą. Partnerystė orientuota į tai, kad akademinės žinios greičiau pasiektų verslą ir realias pramonės užduotis.

    Šalys pabrėžia, kad bendradarbiavimas apims tiek finansinę paramą, tiek įsitraukimą į iniciatyvas, kurios jungia mokslą, verslą ir viešąjį sektorių. Pagrindinis akcentas – žmonės ir kompetencijos, be kurių DI sprendimų diegimas tampa priklausomas nuo išorinių tiekėjų.

    Fokusas – talentai ir praktika

    „Tai partnerystė, kuri pirmiausia yra investicija į žmones. Ideas suteikia jauniesiems tyrėjams sąlygas augti, o mes norime padėti šį procesą paspartinti“, – sakė „Orlen“ atstovė Sylwia Snopkiewicz.

    Bendradarbiavimo rėmuose numatyta parama keliems 2026 metais vyksiantiems mokslo ir edukaciniams projektams. Tarp jų – „IdeasShack 2026 Demo Day“, kuris yra hakatono finalas, suburiantis studentus, doktorantus ir jaunuosius tyrėjus iš įvairių Europos šalių.

    Tokio tipo hakatonuose dalyviai kelias savaites kuria prototipus ir sprendžia konkrečias technologines bei visuomenines problemas, padedami mentorių iš universitetų ir technologijų įmonių. Verslui tai tampa būdu anksti pamatyti perspektyvias komandas, o akademinei bendruomenei – greičiau išbandyti idėjas praktikoje.

    Dėmesys DI saugai ir patikimumui

    Partnerystėje numatytas ir tarptautinis renginys „MLSS Reliability & Safety 2026“, planuojamas birželio 29 dieną–liepos 3 dieną Krokuvoje. Tai vasaros mokykla, skirta doktorantams ir jauniems tyrėjams, kurioje daug dėmesio skiriama DI patikimumui, saugai ir rizikų valdymui.

    Šios temos pastaraisiais metais tapo vienomis svarbiausių dėl spartaus generatyvinių modelių taikymo. Įmonėms aktualu ne tik našumas, bet ir tai, kaip DI elgiasi nestandartinėse situacijose, kaip užtikrinamas rezultatų atkartojamumas, duomenų apsauga ir atsakomybės ribos.

    Platesnis tikslas – technologinė nepriklausomybė

    „DI plėtra yra ne vien technologijų klausimas, bet ir skaitmeninis suverenitetas bei gebėjimas auginti savo kompetencijas. Stiprus DI ekosistemos pagrindas prasideda nuo žmonių“, – teigė prof. Piotr Sankowski, vadovaujantis Tyrimų institutui Ideas.

    Numatyta, kad 2026 metais bus remiami ir kiti moksliniai susitikimai, įskaitant ELLIS padalinių koordinatorių susitikimą, „AI+Mat Workshops“ renginius, taip pat metų pabaigoje planuojamą „Pre NeurIPS“ tipo iniciatyvą, kurioje pristatomi naujausi tyrimų rezultatai.

    Abi pusės šį bendradarbiavimą sieja su platesne europine kryptimi – stiprinti vietines kompetencijas ir kurti sprendimus, kuriuos būtų galima diegti strateginiuose sektoriuose. Praktinis tikslas – kad DI tyrimai neapsiribotų laboratorijomis, o virstų taikomais produktais ir procesais pramonėje.

  • „Orlen“ rems DI tyrimus su institutu Ideas: parama talentams ir projektams, planuojami 2026 metais

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ pradeda bendradarbiavimą su Mokslinių tyrimų institutu Ideas, siekdama stiprinti dirbtinio intelekto tyrimus ir suartinti akademinę bendruomenę su verslu. Partnerystė orientuota į talentų ugdymą, mokslinių darbų plėtrą ir jų pritaikymą realiuose ekonomikos procesuose.

    Skelbiama, kad „Orlen“ taps pasirinktų iniciatyvų partneriu ir rėmėju, o pagrindinis dėmesys 2026 metais bus skiriamas moksliniams ir edukaciniams projektams. Tokiu modeliu įmonė siekia ne tik finansuoti veiklas, bet ir prisidėti prie DI sprendimų diegimo pramoniniu mastu.

    Parama jauniesiems tyrėjams

    Bendradarbiavimo ašis – programos, kurios suteikia studentams, doktorantams ir jauniems tyrėjams galimybių dirbti su praktinėmis užduotimis bei tarptautiniais mentoriais. Idėja paprasta: stiprus DI ekosistemos augimas prasideda nuo žmonių ir jų kompetencijų, o verslas gali padėti kurti patrauklias sąlygas tyrimams.

    „Ši partnerystė mums pirmiausia yra investicija į žmones. Ideas suteikia jauniems tyrėjams tinkamas sąlygas dirbti ir augti, o mes norime šį procesą paremti. Tikime, kad naujos technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, formuos įmonės ir visos ekonomikos plėtrą“, – sakė Sylwia Snopkiewicz, „Orlen“ vykdomoji direktorė, atsakinga už rėmimą.

    Tarp numatytų iniciatyvų – „IdeasShack 2026 Demo Day“, kuriame pristatomi kelių savaičių intensyvaus darbo rezultatai, kai komandos sprendžia realius technologinius ir visuomenės iššūkius. Tokie renginiai dažnai tampa tiltu nuo akademinių idėjų iki prototipų, kuriuos galima perkelti į verslo procesus.

    Saugumo ir patikimumo akcentai

    Planuose taip pat įvardijama tarptautinė vasaros mokykla, skirta DI patikimumo ir saugumo temoms. Pastaruoju metu tai viena svarbiausių krypčių Europoje, nes DI sistemos vis plačiau naudojamos infrastruktūroje, pramonėje ir viešajame sektoriuje, kur klaidų kaina gali būti itin didelė.

    Numatomi ir kiti mokslo bendruomenę telkiantys renginiai, įskaitant ELLIS vienetų koordinatorių susitikimą bei teminius seminarus, jungiančius DI ir kitų sričių, pavyzdžiui, medžiagų mokslo, tyrėjus. Tokios tarpdisciplininės kryptys ypač aktualios pramonei, kur DI vertė dažnai atsiskleidžia per optimizaciją, modeliavimą ir kokybės kontrolę.

    DI – ir konkurencingumo, ir suvereniteto klausimas

    Partnerystė pristatoma kaip platesnės krypties dalis, kai Europos šalys ir įmonės siekia stiprinti savarankiškas technologines kompetencijas. DI plėtra šiame kontekste tampa ne vien produktyvumo didinimo priemone, bet ir skaitmeninio suvereniteto elementu.

    „DI plėtra – tai ne tik technologijų klausimas, bet ir skaitmeninis suverenitetas bei gebėjimas kurti savo kompetencijas. Stipri DI ekosistema prasideda nuo žmonių, o „Orlen“ parama leidžia plėsti iniciatyvas, kurios pritraukia ir ugdo talentus, suteikdamos jiems erdvę dirbti su realiais iššūkiais“, – sakė profesorius Piotr Sankowski, Mokslinių tyrimų instituto Ideas vadovas.

    Pasak šalių, bendros pastangos turėtų padėti ne tik kurti aukšto lygio mokslinius rezultatus, bet ir didinti jų pritaikomumą ekonomikoje. Tai atitinka vis ryškesnę tendenciją, kai didelės įmonės remia tyrimus ne vien dėl reputacijos, bet ir dėl ilgalaikio kompetencijų, inovacijų ir konkurencinio pranašumo kūrimo.

  • ES ruošia ribojimus JAV debesijai: jautrūs valstybės duomenys gali būti „Google“ nepasiekiami

    ES ruošia ribojimus JAV debesijai: jautrūs valstybės duomenys gali būti „Google“ nepasiekiami

    Europos Sąjungoje svarstoma įtvirtinti taisykles, kurios ribotų valstybių institucijoms galimybes jautrius duomenis tvarkyti JAV debesijos platformose. Apie tai, remdamiesi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais, pranešė CNBC.

    Europos Komisija gegužės 27 dieną turėtų pristatyti vadinamąjį Tech suvereniteto paketą. Jame numatomos priemonės, kuriomis siekiama didinti ES strateginę autonomiją kritinėse skaitmeninėse srityse, įskaitant debesiją ir dirbtinį intelektą.

    Diskusijų esmė yra ne visiškas užsienio tiekėjų draudimas, o reikalavimai, kad tam tikrų kategorijų jautri informacija būtų apdorojama suverenia europine infrastruktūra. Tai galėtų paliesti viešąjį sektorių, kai kalbama apie duomenis, kurių nutekėjimas sukeltų reikšmingą žalą.

    Kurios sritys gali būti paliestos?

    Pasak su derybomis susipažinusių pareigūnų, griežčiausi reikalavimai gali būti taikomi finansiniams, teismų ir sveikatos duomenims, kuriais disponuoja valdžios institucijos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos. Tokiais atvejais būtų siekiama užtikrinti, kad duomenų saugojimas ir prieiga būtų valdomi pagal ES jurisdikciją.

    Svarbu ir tai, kad aptariamos nuostatos būtų orientuotos į viešąjį sektorių, o ne į privačias įmones. Kitaip tariant, bendros taisyklės verslui dėl JAV debesijos naudojimo šiame pakete, tikėtina, nebūtų siūlomos.

    „Pagrindinė idėja yra apibrėžti sritis, kurios turi būti talpinamos europinėje debesijos infrastruktūroje“, – sakė vienas su diskusijomis susipažinęs pareigūnas.

    Kodėl priklausomybė tapo problema?

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia skaitmeninio suvereniteto klausimą, ypač atsižvelgiant į geopolitines įtampas ir didelę Europos priklausomybę nuo JAV technologijų gigantų. Debesijos rinkoje Europoje dominuoja tokios bendrovės kaip „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“.

    Papildomą jautrumą kelia JAV 2018 metais priimtas Cloud Act, pagal kurį JAV teisėsauga gali reikalauti duomenų iš amerikietiškų bendrovių, nepriklausomai nuo to, kur fiziškai duomenys saugomi. ES institucijoms tai reiškia riziką, kad net ir Europoje laikomi duomenys tam tikromis aplinkybėmis galėtų atsidurti už ES teisės ribų.

    „Tai apie tai, kad Europa pabustų ir susitvarkytų“, – taip Komisijos atstovas apibūdino planuojamo paketo kryptį.

    Kas bus toliau?

    Komisijai pristačius paketą, politinis procesas dar tik prasidės, nes sprendimus turės palaiminti visos 27 ES valstybės narės. Pakete numatomi teisėkūros elementai, siejami su debesijos ir DI plėtra bei puslaidininkių politika, kurią Briuselis laiko kritiškai svarbia ekonominiam ir saugumo atsparumui.

    Praktikoje tai gali reikšti didesnį spaudimą viešosioms institucijoms peržiūrėti sutartis, architektūras ir tiekėjų pasirinkimą, o rinkai atverti daugiau galimybių europiniams tiekėjams. Kartu tikėtina, kad bus ieškoma kompromiso, kaip suderinti saugumo reikalavimus su realybe, jog didelė dalis pažangiausių debesijos paslaugų šiandien vis dar ateina iš JAV.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: Europa rizikuoja priklausomybę be investicijų, duomenų centrų ir švietimo

    DI varžybos: kas kuria taisykles

    Diskusijos apie dirbtinį intelektą Europoje vis rečiau sukasi apie klausimą, ar DI pakeis ekonomiką. Vis dažniau kalbama apie tai, ar pokytis vyks Europos sąlygomis, ar žemynas taps tik kitur sukurtų sprendimų vartotoju.

    Tokia žinutė nuskambėjo XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur politikos, bankų, technologijų ir konsultacijų atstovai akcentavo skaitmeninio suvereniteto svarbą. Jų teigimu, DI tampa konkurencinio pranašumo įrankiu, bet kartu ir priklausomybės rizikos šaltiniu.

    Skaitmeninis suverenitetas: investicijos svarbiau už popierių

    Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad skaitmeninis suverenitetas neapsiriboja vien DI modeliais. Jis apima infrastruktūrą, duomenis, skaičiavimo galią, talentus ir gebėjimą technologijas diegti versle bei viešajame sektoriuje.

    Pasak jo, vien reguliavimas suvereniteto neužtikrins, jei procesai užstringa biurokratijoje. Kaip pavyzdį jis minėjo bandymus kurti paramos mechanizmus įmonėms DI diegimui, kai sprendimų terminai, anot jo, gali tapti neadekvatūs technologijų vystymosi tempui.

    „Į skaitmeninį suverenitetą mus atves investicijos ir Europos įmonių stiprinimas“, – sakė Dariusz Standerski.

    Vienu ryškiausių praktinių testų įvardijamos planuojamos DI gigafabrikos Europoje, kurios turėtų suteikti itin didelę skaičiavimo galią modelių kūrimui ir diegimui. Lenkija siekia, kad viena iš tokių infrastruktūrų atsirastų šalyje, tačiau sprendimai dėl lokacijos, kaip nurodyta diskusijoje, vėluoja.

    Energetika, vanduo ir reali kaina

    DI infrastruktūra remiasi ne tik serveriais, bet ir energetikos sistema bei aušinimu. Ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad daliai Europos valstybių didžiausias ribojimas gali būti ne talentų ar idėjų trūkumas, o elektros tinklų pajėgumas ir energijos šaltinių struktūra.

    Ji pabrėžė ir vandens aspektą, nes dideliems duomenų centrams reikia aušinimo. Tokiose diskusijose vis dažniau keliamas klausimas, kaip suderinti DI plėtrą su vietos išteklių ribotumu ir visuomenės poreikiais.

    „Mes ieškome sprendimo daugeliui trūkumų, bet ne visos šalys turi tinklus, galinčius išlaikyti DI įrankius“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    mBank atstovas Krzysztof Gerlach kėlė klausimą, ar visais atvejais siekis viską daryti patiems yra racionalus. Jo vertinimu, per griežtas užsidarymas gali kainuoti atsilikimą, todėl verta galvoti apie išmintingą technologijų perėmimą ir nišų paiešką, o ne vien apie brangų „lenktynių“ modelį.

    Kas laimi: demokratizacija ar didžiųjų darvinizmas?

    Comarch atstovas Łukasz Bolikowski teigė, kad DI vienu metu ir demokratizuoja, ir didina atotrūkį. Iš vienos pusės, mažoms komandoms tapo paprasčiau greitai sukurti prototipą ir patikrinti idėją, tačiau iš kitos pusės DI sustiprina organizacijų stiprybes ir silpnybes.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje ragino vertinti situaciją „gigavatų kalba“, akcentuojant skaičiavimo galios koncentraciją ir tai, kad be europinio masto sprendimų atskiroms šalims bus sunku konkuruoti kuriant didelės apimties DI modelius nuo nulio.

    „DI sustiprina ir teigiamus, ir neigiamus organizacijų veikimo aspektus“, – sakė Łukasz Bolikowski.

    Meta atstovas Jakub Turowski pabrėžė, kad svarbu ne tik rizikų valdymas, bet ir rizika neturėti DI kompetencijų. Jo teigimu, būtina subalansuota reguliacija, tačiau taip pat reikalingas praktinis diegimas, kad DI duotų produktyvumo, švietimo ir sveikatos apsaugos naudą.

    „Europoje dažnai labiau bijome DI rizikos, nei rizikos jo neturėti“, – sakė Jakub Turowski.

    Kita ryški tema buvo kasdienis DI naudojimas. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad net turint įrankius, daugelis žmonių ir mažų įmonių jų vis dar neįdarbina ten, kur tai galėtų sutaupyti laiko ir padidinti efektyvumą, todėl švietimas ir įgūdžių ugdymas tampa tokia pat svarbia investicija kaip ir infrastruktūra.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: jei Europa nesiims veiksmų, priklausomybė nuo kitų tik didės

    Diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose dalyviai sutaria: dirbtinis intelektas (DI) jau tapo vienu svarbiausių konkurencinio pranašumo šaltinių. Tačiau kartu jis vis labiau siejamas su skaitmeniniu suverenitetu ir priklausomybės nuo už Europos ribų kuriamų sprendimų rizika.

    Kalbėta, kad Europa pernelyg dažnai susitelkia į DI rizikų valdymą, bet per lėtai pereina prie investicijų ir praktinio diegimo. Dėl to ekonominė nauda, talentai ir infrastruktūra koncentruojasi ten, kur sprendimai priimami greičiau.

    Skaitmeninis suverenitetas prasideda nuo investicijų

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad vien reguliavimas skaitmeninio suvereniteto nesukurs. Jo teigimu, esminiai veiksniai yra kapitalo mobilizavimas, parama vietos verslui ir infrastruktūros projektai, kurie leistų kurti bei diegti DI Europoje.

    „Skaitmeninį suverenitetą atneš investicijos ir Europos įmonių stiprinimas, o ne vien taisyklės“, – sakė Dariusz Standerski.

    Kaip pavyzdį jis minėjo viešosios paramos schemas: net ir nedidelės programos, skirtos DI diegimui įmonėse, gali įstrigti ilgam dėl sudėtingų procedūrų. Tokiose situacijose, pasak jo, valstybės priverstos rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, lengvatines paskolas, nors jos ne visada prilygsta greitai veikiančioms dotacijoms.

    Gigafabrikos, energija ir vanduo: DI turi realią kainą

    Viena svarbiausių temų buvo didelės galios skaičiavimo infrastruktūra, reikalinga DI modeliams kurti ir treniruoti. Aptarta, kad Europos Komisija inicijuoja didelio masto skaičiavimo centrų kryptį, o dalis valstybių, tarp jų ir Lenkija, siekia pritraukti tokio tipo projektus.

    Tokios infrastruktūros kaina vertinama apie 3 000 000 000 eurų, o reikšminga dalis finansavimo dažniausiai remiasi viešojo ir privataus sektoriaus partneryste. Kongrese akcentuota, kad spartai čia kritiškai svarbūs sprendimų terminai, nes technologijų ciklai trumpėja, o delsimas mažina investicijų grąžą.

    DI plėtra susiduria ir su fiziniais apribojimais. Strateginė patarėja ir DI etikos ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad duomenų centrai reikalauja tiek patikimų elektros tinklų, tiek didelių vandens kiekių aušinimui, o tai gali tapti socialinių ir politinių pasirinkimų klausimu.

    „Ieškome stebuklingo vaisto daugeliui trūkumų, o jį matome DI, bet tiesa ta, kad daliai šalių dar trūksta energetikos pajėgumų šiai plėtrai išlaikyti“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    Ar Europa gali konkuruoti galia? Reikia bendro masto

    Verslo atstovai taip pat kėlė klausimą, kiek skaitmeninis suverenitetas turi kainuoti ir ar visada verta viską kurti nuo nulio. mBank atstovas Krzysztof Gerlach įspėjo, kad absoliutus užsidarymas ir bandymas bet kokia kaina pasiekti pilną savarankiškumą gali brangiai kainuoti ir didinti atotrūkį.

    „Jei suverenitetą ginsime bet kokia kaina, to kaina gali būti atskirtis, kurios vėliau nebepasivysime“, – sakė Krzysztof Gerlach.

    Jo mintį papildė instituto Łukasiewicz-AI vadovas Jan Kozak, siūlęs ieškoti nišų, kuriose regionas galėtų turėti aiškų pranašumą, o kartu protingai perimti jau sukurtas technologijas. Akcentuota ir švietimo svarba, nes be kompetencijų DI nauda lieka neišnaudota net turint prieigą prie įrankių.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje grįžo prie masto temos ir pabrėžė, kad konkurencija DI srityje vis labiau matuojama skaičiavimo galia. Jo vertinimu, sprendimai turi būti paneuropiniai, nes pavienėms valstybėms sunku pasiekti reikiamą finansinį ir infrastruktūrinį mastą.

    Atvirumas ir kasdienis pritaikymas: kodėl DI dar nenaudojamas plačiau

    „Meta“ atstovas Jakub Turowski kalbėjo apie atvirų modelių ir įrankių reikšmę, nes būtent prieinamumas gali leisti mažoms įmonėms ir kūrėjams kurti produktus be milžiniškų pradinių investicijų. Kartu pabrėžta, kad etika ir saugumas turi būti integruoti į DI sprendimus nuo pat pradžių.

    „Mums reikia subalansuoto reguliavimo, kad DI būtų etiškas ir saugus, bet taip pat turime įvertinti riziką, kai DI neturime“, – sakė Jakub Turowski.

    Diskusijos dalyviai akcentavo dar vieną problemą: net paprasčiausi DI įrankiai Europoje vis dar naudojami per retai, ypač smulkiajame versle ir kasdienėse veiklose. Todėl šalia infrastruktūros ir kapitalo vis dažniau įvardijamas praktinis diegimas organizacijose ir visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimas.

    Bendra išvada skambėjo aiškiai: DI gali tapti ekonominės galios svertu, tačiau be investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, energetiką, talentų ugdymą ir greitesnius sprendimus Europa rizikuoja likti technologijų vartotoja, o ne jų kūrėja.