„Google“ per mažiau nei parą išjungė naują dirbtinis intelektas funkciją „Google Earth“, kuri leido naršyklėje generuoti fotorealistinius vaizdus, paremtus realiais palydoviniais, aerofotografiniais duomenimis ir 3D modeliais. Įrankis startavo liepos 30 dieną ir iškart sulaukė didžiulio dėmesio dėl paprasto veikimo: vartotojui pakako priartinti vietą ir įvesti teksto užklausą.
Sistema generuodavo vaizdą, „pririštą“ prie konkrečių koordinačių, išlaikydama vietovei būdingas spalvas, apšvietimą ir kameros kampą. „Google“ šią galimybę pristatė kaip būdą greičiau vizualizuoti istorinius scenarijus, architektūrines idėjas ar hipotetinius urbanistinius projektus, kai reikia įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pokyčiai realiame žemėlapyje.
Kaip atsirado dezinformacijos rizika
Nors generuoti vaizdai buvo pažymėti skaitmeniniu vandens ženklu „SynthID“ ir nebuvo įkeliami į viešą „Google Earth“ sluoksnį, vartotojai ėmė dalintis ekrano nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Tai greitai atvėrė kelią scenoms, kurios atrodė kaip tikros palydovinės nuotraukos iš karinių konfliktų ar nelaimių zonų.
Tarp internete paplitusių pavyzdžių minėti vaizdai, vaizduojantys tariamus bombardavimo padarinius, gaisrus, sprogimų kraterius ar sugriautus objektus realiose vietovėse. Tokios vizualizacijos, ypač pateikiamos be konteksto, gali būti suprastos kaip autentiški įrodymai, nes „Google Earth“ daugeliui žmonių yra patikimas orientyras tikrovei tikrinti.
OSINT bendruomenės ir informacijos patikros ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad geografiškai „įtikinamas“ vaizdas sustiprina melagingos žinutės patikimumą. Net jei pats DI sugeneruotas turinys nėra „Google Earth“ viešas sluoksnis, vien ekrano nuotrauka ar įrašas gali tapti dezinformacijos kampanijų įrankiu.
„Google“ sprendimas ir kas toliau
Liepos 31 dieną vakare „Google“ pranešė, kad funkcija išjungiama. Bendrovė pabrėžė, jog žmonės itin pasitiki „Google Earth“ kaip patikimu pasaulio vaizdu, o nors įrankis gali turėti naudingų pritaikymų profesionalams, pastebėta, kad kai kurie vartotojai dalijosi sugeneruotais vaizdais taip, jog tai galėjo prieštarauti taisyklėms.
Bendrovė taip pat nurodė dirbanti su stipresnėmis apsaugomis, kurios padėtų aptikti bandymus klaidinti ir užkirsti kelią realybės klastojimui. „Google“ neatmetė, kad ateityje ši funkcija gali sugrįžti, tačiau tik su griežtesniais ribojimais, aiškesniu žymėjimu ir patikimesniais piktnaudžiavimo prevencijos mechanizmais.
Šis atvejis dar kartą parodė platesnę tendenciją: DI generuojamas turinys vis labiau priartėja prie dokumentinės estetikos, todėl vien vandens ženklų ar vidinių apribojimų ne visada pakanka. Augant sintetinės medžiagos kokybei, platformoms tampa kritiškai svarbu ne tik kurti kūrimo įrankius, bet ir užtikrinti, kad jie negalėtų būti panaudoti klaidinančioms „įrodymų“ imitacijoms realių įvykių kontekste.