CP v2

Tag: Skaitmeninių paslaugų aktas

  • Lenkiją užlieja klastotės: per pusmetį sulaikyta 13,5 mln prekių, DI keičia kovos taisykles

    Lenkijoje klastotų prekių srautai auga, o muitinės ir mokesčių tarnybų statistika rodo, kad problema tampa nebe pavienė, o sisteminė. Finansų ministerijos duomenimis, 2025 metais aptikta 6,6 mln suklastotų prekių, kurių deklaruojama vertė siekė apie 155 mln eurų, tai yra 167 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Dar iškalbingesnė 2026 metų pradžia: per pirmąjį pusmetį sulaikyta 13,5 mln vienetų, kurių vertė įvertinta maždaug 55 mln eurų. Tai reiškia, kad per šešis mėnesius aptikta daugiau nei dvigubai daugiau prekių nei per visus 2025 metus, nors bendra vertė buvo mažesnė.

    Kokios klastotės dominuoja?

    Didžiausią dalį pagal vertę 2026 metų pirmąjį pusmetį sudarė laikrodžių, juvelyrikos ir galanterijos klastotės. Šiai grupei priskirtų sulaikytų prekių vertė siekė apie 36 mln eurų, tai yra beveik du trečdaliai visos aptiktos sumos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien statistika neatsako, ar augimas labiau susijęs su išaugusia prekyba klastotėmis, ar su efektyvesniais patikrinimais. Praktikoje dažniausiai veikia abu veiksniai, o dalis rinkos, tikėtina, išlieka nematoma oficialiose suvestinėse.

    Klastotės keliasi į internetą

    Spartėjanti elektroninė prekyba klastotojams supaprastino kelią iki pirkėjo, ypač kai prekės platinamos per tarptautines platformas ir siuntos keliauja mažais paketais. Dėl to daugiau dėmesio skiriama ne tik sienų kontrolei, bet ir platformų pareigoms prižiūrėti, kas parduodama jų ekosistemose.

    Europos Komisija 2026 metų liepą skyrė „AliExpress“ 550 mln eurų baudą už įsipareigojimų pagal Skaitmeninių paslaugų aktą pažeidimus, susijusius su rizikų vertinimu ir ribojimu, įskaitant nelegalias, nesaugias ir klastotas prekes. Tai signalas visam sektoriui, kad klastočių prevencija vertinama kaip sisteminė vartotojų ir rinkos apsaugos dalis.

    DI tampa nauju ginklu

    Kovos pusėje vis dažniau pasitelkiamas DI, kuris iš nuotraukų gali identifikuoti smulkias detales, medžiagų struktūras ar gamybos ypatumus, kurių žmogus plika akimi nepastebi. Autentiškumo tikrinimo bendrovė „Entrupy“ nurodo, kad remiasi daugiau nei 90 mln etaloninių vaizdų baze, o vidutinis patikros laikas esą trunka trumpiau nei minutę.

    „Vien tik aptiktų klastočių statistika neleidžia vienareikšmiškai pasakyti, ar augimą lemia rinka, ar tarnybų efektyvumas. Greičiausiai reikšmingi abu veiksniai, o aptikti atvejai tėra ledkalnio viršūnė“, – sakė Wojciechas Biernackis iš Grant Thornton Legal.

    Augant apimtims, klastočių žala vertinama plačiau nei vien prarasti pardavimai. Įmonėms tai reiškia didesnes išlaidas prekės ženklo apsaugai, intelektinės nuosavybės gynimui, papildomoms patikroms ir klientų aptarnavimui, kai pirkėjai susiduria su nekokybiška produkcija.

    „Pasekmės toli peržengia prarastas pajamas. Klastotės mažina įmonių pelningumą, silpnina prekių ženklų vertę ir verčia didinti išlaidas intelektinės nuosavybės apsaugai, todėl mažiau lėšų lieka plėtrai ir inovacijoms“, – sakė Krzysztof Kośmider, „Accenture“ vadovas Lenkijoje.

    Tarptautinis kontekstas rodo, kad problema nėra vien Lenkijos. OECD vertinimu, pasaulinė klastotų prekių rinka siekia beveik 500 mlrd Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tai yra apie 460 mlrd eurų, o pramonės ataskaitos rodo augantį poreikį greitoms patikroms, ypač prabangos segmente.

    Vis dėlto net ir technologijoms stiprėjant, klastotės išlieka greitai prisitaikanti rinka: pardavėjai keičia aprašymus, nuotraukas, siuntimo maršrutus ir naudoja trumpalaikes paskyras. Dėl to institucijos ir platformos vis dažniau kalba apie kompleksines priemones, kuriose derinami patikrinimai, duomenų analizė ir atsakomybės didinimas visoje tiekimo grandinėje.

  • „Meta“ ignoravo Seimo komisiją dėl sukčiavimo reklamų: UOKiK kalba apie daugybę pažeidimų

    Lenkijos Seimo Skaitmeninimo komisijos specialiame posėdyje, skirtame internetinių sukčių reklamai socialiniuose tinkluose, „Meta“ atstovai nepasirodė. Posėdyje politikai ir ekspertai aptarė, kaip platformose plinta apgaulingi skelbimai ir kokių priemonių reikia, kad vartotojai būtų geriau apsaugoti.

    Komisijos vadovas Bartłomiej Pejo buvo pakvietęs „Meta“ vadovus ir politikos komandą, kad šie atsakytų į klausimus dėl reagavimo į pranešimus apie apgavystes. Vis dėlto nė vienas pakviestas asmuo neatvyko, o bendrovės atstovai nurodė, kad šį klausimą esą tikslingiau nagrinėti ekspertiniuose formatuose.

    Vyriausybė: moderavimas dažnai neveikia

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski posėdyje teigė, kad nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos, tarp jų CERT Polska ir NASK, analizuoja skundus bei incidentus ir mato, jog platformų moderavimo mechanizmai realybėje dažnai nesustabdo sukčių. Jo teigimu, tai ypač matyti iš atvejų, kai, nepaisant pranešimų, dalis reklamų lieka aktyvios.

    Viceministras pabrėžė, kad iš platformų tikimasi vieno dalyko – laikytis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą platformoms numatytos pareigos teikti institucijoms informaciją apie rizikas, reklamos veikimą ir taikomas priemones.

    UOKiK: nustatyta daug neatitikimų

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė atlikusi aiškinamąjį tyrimą ir nustačiusi daug pažeidimų požymių. Pasak tarnybos atstovės Katarzyna Araczewska, problemos susijusios tiek su pranešimų apie galimai neteisėtą turinį nagrinėjimu, tiek su reklamos skaidrumu ir rizikų mažinimu.

    UOKiK akcentavo, kad dalis Skaitmeninių paslaugų akto nuostatų Lenkijoje dar nėra pilnai perkelta į nacionalinę teisę, tačiau tarnyba rėmėsi jau galiojančiais įgaliojimais ir surinktą medžiagą perdavė Europos Komisijai. Tarnyba taip pat nurodė turinti teisę reikalauti iš įmonės informacijos, o jos nepateikimas gali užtraukti sankcijas.

    Skaičiai ir politinis spaudimas didėja

    Posėdyje aptarta ir nevyriausybinio sektoriaus analizė, kurioje keliamas klausimas, kokią dalį reklamos rinkos galėjo sudaryti apgaulingi skelbimai. Viešojoje erdvėje minėta, kad sukčiavimo reklamos galėjo generuoti reikšmingas pajamas, o tokios prielaidos didina spaudimą platformoms skaidrinti reklamos ekosistemą ir greičiau šalinti pavojingą turinį.

    Diskusijose taip pat skambėjo raginimai aktyviau taikyti Skaitmeninių paslaugų akto mechanizmus, įskaitant rizikų vertinimą, reklamos skaidrumo reikalavimus ir sankcijas už sisteminius pažeidimus. Lenkijos valdžia teigia toliau sieksianti, kad Europos Komisija spartintų tyrimus ir užtikrintų, jog baudos platformoms taptų realia atgrasymo priemone.

    Tuo metu „Meta“ pozicija išlieka gynybinė: bendrovė viešai tikina, kad diegia priemones kovai su apgavystėmis, tačiau kritikai sako matantys spragų tarp deklaruojamų veiksmų ir realių rezultatų. Situacija rodo, kad kova su sukčiavimo reklama Europoje vis labiau persikelia į reguliavimo ir atsakomybės lygmenį.

  • Politikai spaudžia riboti „Meta“ ir kitų platformų galią: vaikams žada griežtesnius ribojimus

    Lenkijoje stiprėja politinis spaudimas griežčiau suvaldyti didžiųjų skaitmeninių platformų įtaką, ypač kalbant apie vaikų saugumą internete. Seimo Vaikų ir jaunimo komisijoje nuskambėjo raginimai greičiau taikyti sankcijas platformoms ir įtvirtinti aiškesnius nacionalinius ribojimus socialiniams tinklams.

    Diskusijose akcentuota, kad Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas jau suteikia priemonių veikti prieš vadinamąsias labai dideles interneto platformas. Tačiau politikų ir institucijų atstovų vertinimu, praktinis šių taisyklių įgyvendinimas bei tyrimai juda per lėtai, o rizikos vaikams auga.

    DSA vykdymas kelia lūkesčių

    Posėdyje pabrėžta, kad už didžiausių platformų priežiūrą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą atsakinga Europos Komisija. Nurodyta, kad sankcijos už taisyklių nesilaikymą jau taikytos tokioms platformoms kaip „X“, „Temu“ ir „Aliexpress“, o tyrimai vyksta ir dėl „Meta“ valdomų paslaugų bei kitų populiarių programų.

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariuszas Standerskis teigė, kad grėsmingi reiškiniai internete dažniausiai identifikuojami teisingai, tačiau didžiausia problema lieka sprendimų ir baudų greitis. Pasak jo, valstybės siekia stiprinti spaudimą Europos Komisijai ir burti platesnę koaliciją, kad atsakas į platformų veiksmus būtų nuoseklesnis.

    „DSA vykdymo efektyvumas nėra toks, kokio tikėjomės. Matome, kad grėsmės atpažįstamos, bet problema yra taisyklių įgyvendinimas“, – sakė Dariuszas Standerskis.

    Vaikams iki 13 metų – be socialinių tinklų?

    Svarbiu fonu diskusijai tapo Europos Komisijos planai pristatyti vadinamąjį Kids Act paketą, orientuotą į vaikų apsaugą internete. Tarp aptariamų krypčių minimas scenarijus, kad jaunesni nei 13 metų vaikai apskritai negalėtų naudotis socialiniais tinklais.

    Taip pat svarstoma griežtesnė prieiga 13–14 metų paaugliams, kai paskyros būtų riboto funkcionalumo ir prižiūrimos tėvų. Vyresniems, 15–18 metų jaunuoliams, platformoms galėtų būti taikoma pareiga užtikrinti saugesnes paslaugų versijas, mažinant priklausomybę skatinančių algoritmų ir žalingo turinio riziką.

    Lenkijos atstovai Seime nurodė, kad paraleliai rengiami ir nacionaliniai sprendimai, įkvėpti kai kurių Prancūzijos taikomų modelių. Pagrindinė kryptis – vaikų amžiaus patikra, aiškesnės prieigos taisyklės ir papildomos pareigos platformoms.

    Deepfake ir DI standartai mokyklose

    Posėdyje atskirai iškelta seksualinio pobūdžio deepfake problema, kai vaizdai ar įrašai kuriami be asmens sutikimo. Politikų teigimu, ruošiami siūlymai tokias veikas aiškiau kriminalizuoti, įtraukiant atsakomybę į Baudžiamąjį kodeksą.

    Ekspertai taip pat kėlė klausimą, kaip viešosios institucijos turėtų elgtis su technologijų bendrovių atstovų dalyvavimu patariamosiose tarybose, kai tuo pat metu vyksta tyrimai dėl galimų Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimų. Akcentuota, kad interesų konfliktai turi būti valdomi, o viešajam sektoriui reikalingi skaidrūs standartai.

    Diskusijoje nuskambėjo ir raginimai aiškiau apibrėžti dirbtinis intelektas naudojimą švietime. Kalbėta, kad mokykloms trūksta vienodų taisyklių, o vien tik raginimas „mokyti DI“ neišsprendžia problemos, jei nėra aiškių ribų, atsakomybės ir vertinimo kriterijų.

    Švietimo viceministrė Katarzyna Lubnauer pabrėžė, kad vien draudimai problemos neišspręs, todėl būtina derinti ribojimus su nuoseklia prevencija ir ugdymu. „Negalime reikalauti, kad paauglys vienas laimėtų prieš algoritmą“, – sakė ji.

    Politikai ir institucijų atstovai sutaria dėl vieno: vaikų apsauga internete tampa nebe vien švietimo, o ir realaus reguliavimo klausimu. Artimiausi sprendimai priklausys nuo to, kaip greitai bus priimti ir įgyvendinti tiek Europos Komisijos, tiek nacionaliniai teisės aktai.

  • EK nutekintas planas: iki 15 metų – be „TikTok“ ir „YouTube“ be tėvų sutikimo

    EK nutekintas planas: iki 15 metų – be „TikTok“ ir „YouTube“ be tėvų sutikimo

    Nutekintas EK projektas

    Europos Komisija, remiantis paviešintu dokumentu, ketina pristatyti vadinamąjį EU Kids Act pasiūlymą, kuris griežtintų nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir vaizdo platformų. Plane numatyta, kad jaunesni nei 15 metų vaikai negalėtų susikurti paskyrų be tėvų ar globėjų sutikimo.

    Siūlymas apimtų ne tik socialinius tinklus, bet ir kitas nepilnamečiams potencialiai rizikingas skaitmenines paslaugas, įskaitant vaizdo žaidimus bei DI pokalbių robotus ir vadinamuosius virtualius kompanionus. Dokumente pabrėžiama, kad didesnė atsakomybės našta būtų perkeliama pačioms technologijų bendrovėms.

    Amžiaus ribos ir tėvų kontrolė

    Pagal projektą, amžiaus reikalavimai labiausiai taikomi socialiniams tinklams ir vaizdo dalijimosi platformoms, o kitoms paslaugoms būtų įtvirtintos saugumo pagal dizainą pareigos. Numatyta pakopinė schema: mažiausiems vaikams prieiga būtų ribojama griežčiausiai, o vyresniems nepilnamečiams siūlomos įvairios riboto funkcionalumo ir priežiūros priemonės.

    Dokumente taip pat numatomas amžiaus patikrinimas kuriant naujas paskyras, remiantis ES masto amžiaus verifikavimo programėle arba nacionaliniais sprendimais. Akcentuojama, kad patikrinimas turėtų būti proporcingas ir, kiek įmanoma, apsiriboti faktu, ar žmogus yra pasiekęs reikiamą amžių.

    Saugumas pagal dizainą

    Viena svarbiausių kryptių yra dizaino sprendimų ribojimas, kai jie, reguliuotojų vertinimu, skatina perteklinį naudojimąsi ar didina riziką vaikams. Tarp minimų priemonių yra begalinis slinkimas, dirbtiniai pranešimai ir tam tikri apdovanojimų mechanizmai, kurie gali skatinti įsitraukimą bet kokia kaina.

    Taip pat daug dėmesio skiriama rekomendacijų sistemoms, kurios parenka, ką vartotojas mato ekrane. Plane siūloma užtikrinti, kad algoritmai nevestų nepilnamečių į vadinamuosius informacinius tunelius, kai turinys vis labiau parenkamas pagal įsitraukimą, o ne pagal tinkamumą amžiui.

    „Technologijų bendrovės pirmiausia turi užtikrinti, kad jų produktai būtų saugūs. Europos vaikus turi auginti tėvai, o ne algoritmai“, – rašoma dokumente.

    Kontrolė ir vykdymas

    Europos Komisija siūlo stiprinti priežiūros mechanizmą taip, kad technologijų įmonės turėtų įrodyti atitiktį vaikų saugumo taisyklėms, o ne vien deklaruoti pastangas. Tam tikroms didelį sisteminį poveikį turinčioms platformoms, kurios jau patenka į Skaitmeninių paslaugų akto griežtesnį režimą, galėtų būti taikomi papildomi reikalavimai diegiant naujas funkcijas, galinčias paveikti vaikus.

    Be to, numatoma, kad priežiūros finansavimui technologijų bendrovėms gali tekti mokėti priežiūros mokestį. Taip siekiama užtikrinti, kad vykdymas neatsiliktų nuo sparčiai kintančios skaitmeninės aplinkos ir naujų produktų, įskaitant DI sprendimus, kurie vis dažniau naudojami kaip pokalbio ir patarimų įrankiai.

    Pastaraisiais metais vis daugiau ES valstybių svarsto atskiras priemones dėl vaikų naudojimosi socialiniais tinklais, todėl Briuselis siekia bendro europinio sprendimo, kad būtų išvengta skirtingų taisyklių fragmentacijos. Galutinis pasiūlymo turinys dar gali kisti, tačiau nutekintas projektas rodo aiškią kryptį: griežtesnę amžiaus kontrolę ir privalomą saugumą pagal dizainą.

  • ES priskyrė „ChatGPT“ didelės apimties paieškos sistemoms: kodėl dalis pokalbių funkcijų lieka už ribų

    ES priskyrė „ChatGPT“ didelės apimties paieškos sistemoms: kodėl dalis pokalbių funkcijų lieka už ribų

    Europos Komisija „ChatGPT“ priskyrė labai didelės apimties interneto paieškos sistemų kategorijai pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Tai reiškia naujus skaidrumo ir rizikų valdymo reikalavimus, panašius į taikomus didiesiems paieškos rinkos žaidėjams.

    Tokiam statusui taikomas orientyras yra daugiau nei 45 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį Europos Sąjungoje. Už reikalavimų nevykdymą gali grėsti baudos, siekiančios iki 6 proc. metinių pasaulinių pajamų.

    Ką apima paieškos statusas?

    Komisijos pasirinktas apibrėžimas geriausiai tinka tais atvejais, kai „ChatGPT“ naudojamas kaip informacijos paieškos įrankis. Tuomet aktualūs įsipareigojimai dėl rizikų vertinimo, atskaitomybės ir tam tikrų sisteminių grėsmių mažinimo.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks priskyrimas gali neapimti reikšmingos dalies funkcijų, kurios atsiskleidžia pačiame dialoge. Kitaip tariant, kai pokalbyje sistema generuoja naują turinį, o ne tik padeda rasti informaciją, ne visos rizikos telpa į paieškos sistemos logiką.

    Pokalbiai kaip atskira rizikų zona

    Diskusija Briuselyje sukasi apie tai, kad pokalbių robotai dažnai naudojami ne vien paieškai, bet ir kaip emocinės paramos, bendravimo ar net savotiškos konsultacijos priemonė. Šie naudojimo scenarijai kelia klausimų dėl galimos emocinės priklausomybės, ypač vaikams ir paaugliams.

    „ChatGPT yra daug daugiau nei paieškos sistema, o su pačiu pokalbių robotu susijusios rizikos gali likti už griežčiausių prievolių ribų“, – sakė Europos Parlamento narė Christel Schaldemose.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėjo atvejų ir įtarimų, kad intensyvus bendravimas su tokiais įrankiais gali turėti neigiamų pasekmių psichikos sveikatai. Tai sustiprino spaudimą reguliuotojams aiškiau įvardyti, kurios taisyklės taikomos būtent pokalbio dizainui, rekomendacijų logikai ir galimam manipuliaciniam poveikiui.

    DSA ir DI aktas: dvi skirtingos priežiūros kryptys

    Skaitmeninių paslaugų aktas buvo baigtas derinti 2022 metais, dar iki masinio generatyvaus DI proveržio, todėl dabartinė priežiūra iš dalies primena bandymą naują reiškinį įtalpinti į senesnes kategorijas. Dėl to kyla klausimas, ar ateityje nereikės tikslesnių apibrėžimų, skirtų būtent pokalbių paslaugoms.

    Tuo pat metu DI aktas apima bendros paskirties DI modelių kūrėjus ir jiems keliamus reikalavimus vertinti bei mažinti sistemines rizikas. Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad dėmesys sisteminėms grėsmėms ne visada išsprendžia kasdienes vartotojų problemas, pavyzdžiui, klaidinančius patarimus, poveikį pažeidžiamoms grupėms ar rizikas rinkimų informacinei aplinkai.

    Komisijos sprendimas priskirti „ChatGPT“ paieškos sistemoms gali tapti startu detalesnei paslaugos dizaino ir taikymo priežiūrai, tačiau kartu išryškina spragą: pokalbis su sistema nėra tas pats, kas paieškos rezultatai. Būtent dėl šios ribos artimiausiu metu tikėtinos papildomos gairės ir praktikos aiškinimai, kurie lems, kaip realiai bus prižiūrimos svarbiausios pokalbių funkcijos.

  • Seime pritarta plėsti neteisėto turinio blokavimą: greitesnis CSAM šalinimas dėl vaikų saugumo

    Seimo komisija, svarstanti skaitmeninės politikos klausimus, vienbalsiai pritarė pataisai, kuri išplečia internete blokuojamo neteisėto turinio sąrašą. Pokytis siejamas su vaikų saugumu ir numato galimybę operatyviau stabdyti turinį, susijusį su seksualiniu vaikų išnaudojimu.

    Ši pataisa įtraukiama į planuojamus Elektroninių paslaugų įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktą. Įstatymo projektas toliau keliauja Seime ir artėja prie galutinio balsavimo etapo.

    Ką konkrečiai leis blokuoti?

    Numatoma, kad sprendimus dėl konkrečių interneto turinio vienetų blokavimo arba atblokavimo galės priimti Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas. Projektas pabrėžia, kad priemonė būtų taikoma tik aiškiai įstatyme įvardytoms, su sunkiais nusikaltimais siejamoms medžiagoms.

    Tarp tokių kategorijų minimos su terorizmu, prekyba žmonėmis, sunkiais nusikaltimais žmogaus gyvybei ir sveikatai, neapykantos nusikaltimais, sunkiais seksualiniais nusikaltimais, taip pat sukčiavimu ir neteisėta prekyba prekėmis ar paslaugomis susijusios schemos. Siekiama sukurti mechanizmą, kuris leistų greitai reaguoti tais atvejais, kai delsiama didina žalą.

    Komisijoje papildomai pritarta, kad į blokavimo procedūrų apimtį aiškiai būtų įtrauktas CSAM turinys, tai yra medžiaga, kurioje fiksuojamas seksualinis vaikų išnaudojimas. Toks papildymas argumentuojamas tuo, kad šios medžiagos plitimas internete gali sukelti neatitaisomas pasekmes, o kuo greitesnis pašalinimas yra esminė prevencijos dalis.

    Kaip bus ginami vartotojų interesai?

    Įstatymo projekte numatyta galimybė ginčyti priimtą sprendimą teisme. Tai reiškia, kad procedūroje atsiranda papildomas saugiklis, skirtas sumažinti riziką, jog būtų nepagrįstai blokuojamas teisėtas turinys.

    Diskusijose Seime opozicija siūlė siaurinti blokavimo sąrašą, tačiau komisija tokius siūlymus atmetė. Valdančiųjų atstovai argumentavo, kad veiksmai, laikomi nusikaltimais realiame gyvenime, neturėtų įgyti išimčių skaitmeninėje erdvėje.

    „Nėra pagrindo nusikaltimų persekioti realiame pasaulyje, bet jų ignoruoti skaitmeninėje erdvėje“, – sakė viceministras ir Seimo narys Michałas Gramatyka.

    DSA įgyvendinimas Lietuvoje

    Skaitmeninių paslaugų aktas Europos Sąjungoje taikomas nuo 2024 metų vasario, tačiau efektyviam jo vykdymui valstybėse narėse reikalingos nacionalinės procedūros ir institucijų įgaliojimai. Lietuvoje šiam tikslui pasirenkamas dviejų įstatymų paketas, kuriuo atskiriami mažiau ginčytini mechanizmai nuo labiausiai jautrių sprendimų dėl turinio blokavimo.

    Pirmojoje paketo dalyje numatoma stiprinti vartotojų teises, įskaitant skundų dėl platformų sprendimų teikimą ir ginčų sprendimo kelią. Kartu tikimasi užtikrinti didesnį platformų veikimo skaidrumą, ypač tais atvejais, kai kalbama apie neteisėto turinio šalinimą, reklamą ar nepagrįstą turinio pasiekiamumo ribojimą.

  • Europos Komisija priskyrė ChatGPT, Reddit ir Roblox griežtesnei DSA priežiūrai: kas keičiasi

    Europos Komisija nusprendė, kad ChatGPT turi būti laikomas labai didele interneto paieškos paslauga, o Reddit ir Roblox – labai didelėmis interneto platformomis. Toks statusas reiškia, kad šiems paslaugų teikėjams Europos Sąjungoje taikomi griežtesni Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) reikalavimai ir intensyvesnė priežiūra.

    Komisija nurodė, kad paslaugoms suteiktas statusas siejamas su jų mastu ir poveikiu vartotojams. DSA logika paprasta: kuo didesnė platforma ir kuo daugiau ji gali daryti įtaką viešajai erdvei, tuo daugiau pareigų jai taikoma dėl saugumo, skaidrumo ir atsakomybės.

    Kas pasikeis vartotojams?

    Pagal DSA, labai didelės platformos ir paieškos paslaugos turi sistemingai vertinti rizikas, susijusias su neteisėto turinio plitimu ir jo šalinimu. Taip pat į vertinimus įtraukiamas poveikis nepilnamečių apsaugai, psichikos sveikatai, pagrindinėms teisėms, rinkimų procesams ir viešajam saugumui.

    Praktikoje tai reiškia, kad iš paslaugų tikimasi aiškesnių veiksmų, kaip jos riboja neteisėtą turinį, kaip reaguoja į pranešimus ir kaip užkerta kelią rizikoms, kurios gali kilti dėl rekomendavimo sistemų. DSA taip pat akcentuoja didesnį skaidrumą, susijusį su reklama ir turinio pateikimo principais.

    „ChatGPT, Reddit ir Roblox dabar Europos Sąjungoje bus griežčiau prižiūrimos ir turės prisiimti daugiau atsakomybės, proporcingai jų poveikiui mūsų piliečiams ir visuomenei“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen.

    Ką reiškia naujas statusas platformoms?

    Labai dideliems paslaugų teikėjams numatytos papildomos prievolės, tarp jų – reguliarios rizikų vertinimo procedūros ir priemonės šioms rizikoms mažinti. Įmonės taip pat turi užtikrinti veiksmingus mechanizmus, kuriais naudotojai gali pranešti apie neteisėtą turinį, o sprendimai dėl turinio moderavimo būtų pagrįsti ir paaiškinami.

    Komisija nurodė, kad paslaugos turės ribotą laiką prisitaikyti prie papildomų reikalavimų. Po šio pereinamojo laikotarpio platformoms gali grėsti sankcijos, jei jos nevykdys DSA įsipareigojimų arba nevykdys Komisijos nurodymų.

    Kodėl į sąrašą patenka DI ir žaidimų platformos?

    ChatGPT atveju svarbus veiksnys yra tai, kad paslauga gali teikti atsakymus, paremtus paieška internete, todėl reguliuotojams ji artėja prie paieškos paslaugų funkcionalumo. Tuo metu Reddit ir Roblox, kaip didelio masto turinio ir bendruomenių platformos, susiduria su tomis pačiomis sisteminėmis rizikomis: nuo neteisėto turinio iki nepilnamečių apsaugos klausimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad DSA kryptis – ne pavienės moderavimo klaidos, o sisteminės priemonės: kaip platforma suprojektuota, kaip veikia jos rekomendavimo algoritmai ir kaip ji valdo riziką dideliu mastu. Dėl to reguliaciniai reikalavimai vis dažniau paliečia ne tik socialinius tinklus, bet ir DI paslaugas bei žaidimų ekosistemas.

  • Europos Komisija sugriežtino priežiūrą: DI „ChatGPT“, Reddit ir Roblox taikomi DSA reikalavimai

    Kas pasikeitė?

    Europos Komisija priskyrė DI „ChatGPT“ labai didelei interneto paieškos sistemai, o Reddit ir Roblox įvardijo kaip labai dideles interneto platformas. Tai reiškia, kad šioms paslaugoms ES bus taikoma griežtesnė priežiūra ir papildomos pareigos pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA).

    Komisijos sprendimas svarbus tuo, kad DSA griežčiausios taisyklės taikomos tik tiems rinkos dalyviams, kurie pasiekia nustatytus dydžio ir poveikio kriterijus. Tokiu būdu didžiausios platformos ir paslaugos ES tampa atsakingesnės už sistemines rizikas, kurias gali sukelti jų veikimas.

    Kokie terminai ir pareigos?

    Įvardytoms paslaugoms suteiktas keturių mėnesių terminas prisitaikyti prie papildomų reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad platformos turės greičiau ir nuosekliau įdiegti procesus, leidžiančius atpažinti, įvertinti ir mažinti rizikas, susijusias su neteisėtu turiniu ir jo sklaida.

    DSA taip pat reikalauja didesnio skaidrumo dėl reklamos, rekomendavimo sistemų ir turinio moderavimo veikimo. Vartotojams turi būti aiškiau, kodėl matomas konkretus turinys ar reklama, ir turi veikti patogūs mechanizmai pranešti apie neteisėtą turinį bei ginčyti sprendimus.

    „DI „ChatGPT“, Reddit ir Roblox dabar ES bus taikoma griežtesnė kontrolė ir didesnė atsakomybė, atsižvelgiant į jų poveikį mūsų piliečiams ir visuomenei“, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    DSA logika paremta sisteminių rizikų mažinimu, todėl didžiausias dėmesys tenka tam, kaip paslaugos veikia nepilnamečius, kaip gali paveikti psichikos sveikatą, pagrindines teises ir viešąjį saugumą. Atskirai vertinamas ir platformų vaidmuo informacijos sklaidoje bei rizikose, susijusiose su rinkimų procesais.

    Reddit atveju aktualūs klausimai siejami su vartotojų generuojamu turiniu ir bendruomenių moderavimu, o Roblox – su nepilnamečių auditorija, saugumo priemonėmis bei turiniu, kurį kuria patys naudotojai. DI „ChatGPT“ kontekste dėmesys krypsta į tai, kaip veikia atsakymų generavimas, paieškos integracijos, galimos klaidinančios informacijos rizikos ir apsaugos priemonės.

    Skaitmeninių paslaugų aktas numato, kad didelės platformos turi ne tik reaguoti į pažeidimus, bet ir reguliariai vertinti rizikas bei pagrįsti, kokių priemonių imasi joms mažinti. Tai reiškia daugiau auditų, atskaitomybės ir aiškesnių standartų, kurie ilgainiui turėtų didinti pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis.

  • Europos Komisija įtraukė DI „ChatGPT“, „Reddit“ ir „Roblox“ į griežtesnį DSA režimą: kas keičiasi

    Europos Komisija priskyrė DI įrankį „ChatGPT“ prie labai didelių interneto paieškos sistemų, o „Reddit“ ir „Roblox“ – prie labai didelių interneto platformų. Tai reiškia, kad šios paslaugos Europos Sąjungoje pateks į sustiprintos priežiūros lauką pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA).

    Tokie sprendimai priimami, kai paslaugos pasiekia itin didelę auditoriją ir daro reikšmingą poveikį viešajam diskursui, informacijos sklaidai bei vartotojų saugumui. Įtraukimas į šią kategoriją paprastai reiškia ne tik daugiau pareigų, bet ir griežtesnius terminus bei atsakomybę.

    Kas yra DSA ir kodėl tai svarbu?

    Skaitmeninių paslaugų aktas yra Europos Sąjungos taisyklės, skirtos didinti interneto paslaugų saugumą, skaidrumą ir atskaitomybę. DSA numato aiškesnes procedūras dėl neteisėto turinio šalinimo, reklamos skaidrumo ir platformų atsakomybės už sistemines rizikas.

    Labai didelėms platformoms ir paieškos sistemoms taikomas aukštesnis standartas: jos turi reguliariai vertinti ir mažinti rizikas, susijusias su neteisėto turinio platinimu, nepilnamečių apsauga, galimu poveikiu psichikos sveikatai, pagrindinėms teisėms, rinkimų procesams ir visuomenės saugumui.

    Griežtesnė priežiūra ir daugiau pareigų

    Pagal DSA, didžiausi rinkos dalyviai privalo aktyviau atskleisti, kaip veikia jų turinio rekomendavimo ir moderavimo sistemos, bei sudaryti sąlygas nepriklausomiems auditams. Taip pat keliami didesni reikalavimai dėl reklamos žymėjimo ir galimybės vartotojams suprasti, kodėl jie mato tam tikrą turinį.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tokios priemonės skirtos sumažinti sistemines rizikas ir užtikrinti, kad itin didelę auditoriją turinčios paslaugos veiktų atsakingai. „ChatGPT“, „Reddit“ ir „Roblox“ atveju tai aktualu dėl turinio masto, vartotojų įsitraukimo ir galimo poveikio informacijos ekosistemai.

    „„ChatGPT“, „Reddit“ ir „Roblox“ Europos Sąjungoje dabar bus griežčiau prižiūrimi ir turės didesnę atsakomybę, atsižvelgiant į jų poveikį piliečiams ir visuomenei“, – sakė Europos Komisijos atstovė Henna Virkkunen.

    Praktikoje tai reiškia, kad platformoms teks aiškiau aprašyti rizikų valdymo priemones, stiprinti vartotojų apsaugą ir greičiau reaguoti į sisteminius pažeidimus. Jei reikalavimai nevykdomi, DSA numato reikšmingas sankcijas, o sunkiausiais atvejais – ir papildomas priežiūros priemones.

    „ChatGPT“ yra DI sistema, leidžianti vartotojams užduoti klausimus ir gauti atsakymus, įskaitant atsakymus, paremtus informacijos paieška internete. „Reddit“ veikia kaip diskusijų bendruomenių platforma, o „Roblox“ yra žaidimų ir jų kūrimo ekosistema, kurioje didelę dalį turinio generuoja patys vartotojai.

  • „Meta“ po kritikos dėl sukčiavimo reklamų žada griežtesnę kontrolę: tikrins 100 proc. finansų reklamdavių

    „Meta“ pranešė, kad Lietuvoje ir Lenkijoje garsiai aptariamos sukčiavimo reklamos paskatino bendrovę spartinti papildomas apsaugos priemones jos platformose. Įmonė teigia diegianti atnaujintus sprendimus, kurie turėtų greičiau aptikti apgaulingą turinį ir mažinti vartotojų nuostolius.

    Pagrindinis pažadas susijęs su finansinių paslaugų reklama: „Meta“ skelbia pereinanti prie privalomo reklamdavių tapatybės tikrinimo, kai reklamos nukreipiamos į Lenkijos rinką. Bendrovė tvirtina, kad tikrinimas apims 100 proc. finansinių paslaugų reklamdavių, o įgyvendinimas turėtų būti baigtas artimiausiomis savaitėmis.

    DI prieš apsimetėlius

    Pasak „Meta“, sukčiai vis dažniau naudojasi viešų asmenų atvaizdais ir vardais, kad sukurtų patikimumo įspūdį ir pritrauktų žmones į netikras investavimo ar greito uždarbio schemas. Dėl to bendrovė akcentuoja automatizuotą aptikimą, kai platformos bando sustabdyti apgaulingas paskyras ir reklamas dar prieš joms pasiekiant auditoriją.

    Įmonė nurodo, kad jau naudoja DI sistemas, kurios padeda atpažinti apsimetinėjimą ir netikras reklamas. „Meta“ teigimu, ankstesnės priemonės leido sumažinti vartotojų pranešimų apie dažniausiai piktnaudžiaujamus žinomų žmonių atvaizdus skaičių daugiau kaip 80 proc., o dabar diegiama patobulinta versija turėtų dar labiau riboti tokias apgaules.

    Reklamdavių patikra ir skaičiai

    Iki šiol tapatybės patikra, anot „Meta“, buvo taikoma ne visais atvejais, o tik tam tikrose situacijose. Dabar bendrovė akcentuoja, kad finansinių paslaugų reklamdaviai, taikantys į Lenkijos auditoriją, bus tikrinami privalomai, siekiant sumažinti sukčiavimo riziką.

    „Meta“ taip pat sieja pokyčius su platesniu tikslu: iki 2026 metų pabaigos 90 proc. jos pasaulinių reklamos pajamų turi sudaryti patikrintų reklamdavių skelbimai, palyginti su 70 proc. 2025 metais. Bendrovė pabrėžia, kad patikros plėtra yra viena iš priemonių, kuriomis ketinama apsunkinti sukčių veikimą.

    Įmonė pateikia ir veiklos rodiklius Lenkijoje: nuo 2024 metų liepos iki 2026 metų birželio vartotojų pranešimų apie sukčiavimo pobūdžio reklamas rodiklis esą sumažėjo 83 proc. Taip pat nurodoma, kad nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio Lenkijoje pašalinta apie 137 000 apgaulingų reklamų, iš kurių daugiau nei 88 proc. buvo pašalintos dar iki vartotojų pranešimų.

    Politinis spaudimas ir tyrimai

    Pokyčių fonas įtemptas: Lenkijoje pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo kritika „Meta“ dėl platformose plintančių apgaulingų skelbimų. Diskusijoje minimi tiek vieši verslo atstovų veiksmai prieš sukčiavimo reklamas, tiek ir valdžios institucijų iniciatyvos, kuriomis siekiama griežtesnės platformų atsakomybės.

    Lenkijos valdžia yra informavusi apie kreipimąsi į Europos Komisiją, prašant įvertinti platformos veiksmus pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad vertindama situaciją gali remtis ir valstybių narių perduodama informacija, tačiau kartu pabrėžia, jog taisyklių įgyvendinimas reikalauja ir nacionalinio pasirengimo.

    „Niekas nenori matyti tokio turinio: nei žmonės, nei reklamdaviai, nei mes patys“, – sakė „Meta“ atstovas, pristatydamas naujas priemones.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien technologinių filtrų dažnai nepakanka: sukčiai greitai keičia taktiką, naudoja naujas paskyras, perkelia kampanijas tarp šalių ir išnaudoja emocinius dirgiklius. Dėl to veiksmingiausia praktika paprastai apima kelis lygius: reklamdavių patikrą, greitą reagavimą į pranešimus, aiškias taisykles, duomenų dalijimąsi su institucijomis ir vartotojų švietimą.

    „Meta“ teigia būtent tai ir daranti: investuojanti į automatinius saugos sprendimus, bendradarbiaujanti su viešuoju sektoriumi ir privačiais partneriais, taip pat platformose rodanti įspėjimus ir saugumo rekomendacijas. Ar nauji pokyčiai reikšmingai sumažins sukčiavimo reklamų mastą, artimiausiu metu parodys tiek vartotojų patirtis, tiek institucijų vertinimai.