Tag: Skaitmeninių paslaugų aktas

  • Lenkijos prezidentas antrąkart vetavo DSA įgyvendinimą: ginčas dėl neteisėto turinio blokavimo

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis penktadienį, lapkričio 13 dieną, antrą kartą vetavo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Prezidentas teigia, kad siūlytos nuostatos atgaivintų „pareigūno cenzoriaus“ modelį ir leistų valdininkams pernelyg plačiai spręsti, ką galima skelbti internete.

    Kaip rašo WNP, šįkart prezidentas labiausiai kritikavo Senato pataisas, kurios, jo vertinimu, išplėtė administracinių institucijų galias blokuoti turinį. Anot K. Navrockio, sprendimas, ar konkretus turinys yra nusikalstamas, turi likti teismų ir nepriklausomų teisėjų kompetencijoje.

    Tai jau antras vyriausybės bandymas priimti DSA įgyvendinimo paketą, sustabdytas prezidento veto. Sausį panašus projektas buvo vetuotas, todėl skaitmenizacijos ministerija įgyvendinimą išskaidė į dvi atskiras įstatymų dalis.

    Pirmoji dalis jau įsigaliojo ir numatė, kad Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas Lenkijoje vykdys Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas. Antroji dalis turėjo suteikti įrankius greitam neteisėto turinio blokavimui, tačiau būtent ji ir sulaukė pakartotinio veto.

    Kas turėjo keistis dėl neteisėto turinio blokavimo

    Vetuotas projektas buvo susijęs su procedūromis, kurios leistų greičiau riboti prieigą prie neteisėto turinio internete. Numatyta, kad blokavimas būtų taikomas medžiagai, kurios platinimas galėtų būti siejamas su sunkiausiais nusikaltimais, pavyzdžiui, teroristinio pobūdžio veiksmais, seksualiniais nusikaltimais ar prekyba žmonėmis.

    Prezidentas tvirtino, kad valstybė jau turi priemonių kovai su teroristiniu turiniu, ir priminė ES reglamentą 2021/784, kuriame numatyta pareiga pašalinti tokį turinį arba užblokuoti prieigą per vieną valandą nuo nurodymo gavimo. Jo teigimu, todėl vyriausybė negali vien tik „saugumo“ argumentu pateisinti platesnių administracinių galių.

    K. Navrockis taip pat kritikavo, jo vertinimu, netinkamą viešą komunikaciją, kai interneto turinio blokavimo klausimas buvo siejamas su tragiškais išpuoliais Lenkijos mokyklose. Prezidentas teigė, kad net ir be naujo įstatymo institucijos galėjo aktyviai ieškoti ir riboti pavojingą turinį pasitelkdamos jau galiojančias nuostatas.

    Saugumas prieš žodžio laisvę: skirtingos stovyklų interpretacijos

    Prezidentas pabrėžė, kad saugumas negali tapti pretekstu silpninti piliečių laisves, o valstybė privalo vienu metu ir kovoti su nusikaltimais internete, ir saugoti žodžio laisvę bei teisę kritikuoti valdžią. Jis rėmėsi ir Lenkijos Konstitucijos 54 straipsniu, kuris įtvirtina saviraiškos laisvę.

    Tuo metu vyriausybės atstovai tvirtino, kad vetas stabdo priemones, kurios, jų nuomone, būtinos vaikų saugumui internete ir kovai su patyčiomis, smurtu bei apgavystėmis skaitmeninėje erdvėje. Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerskis teigė, jog reguliavimo trūkumas reikštų „sutikimą“ su tam tikrais žalingais reiškiniais tinkle.

    Vyriausybės stovykla skelbia neketinanti atsitraukti: Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis teigė, kad bus rengiamas naujas įstatymo variantas ir ieškoma sprendimų „iki skutku“. Jis taip pat minėjo „planą B“, dėl kurio, pasak jo, tartasi su didžiųjų technologijų platformų atstovais Lenkijoje.

    Ką sako nevyriausybinis sektorius ir ekspertai

    Žmogaus teisių ir skaitmeninių laisvių srityje dirbanti organizacija „Panoptykon“ po veto pareiškė, kad internautai vėl tampa politinio konflikto įkaitais. Organizacijos vertinimu, dėl užsitęsusio ginčo pralaimi žmonės, kurių paskyros ar turinys platformose gali būti pašalinti, pavyzdžiui, per klaidą, o realiai naudą iš tokios situacijos išlaiko pačios platformos.

    „Panoptykon“ atstovė Katarzyna Szymielewicz pabrėžė, kad projektas buvo smarkiai patobulintas, siekiant suderinti efektyvias procedūras dėl rimtų teisės pažeidimų su saugikliais žodžio laisvei. Jos teigimu, nei UKE vadovas, nei teisėjas neturėtų gauti „raudono mygtuko“, leidžiančio paprastai ir be kontrolės blokuoti turinį.

    Taip pat akcentuota, kad siūlytose nuostatose buvo numatoma galimybė ginčyti sprendimus teisme, o turinio autorius turėtų teisę būti proceso šalimi. Kartu buvo pabrėžiama, kad autorius galėtų ir neatskleisti tapatybės bei neprivalėtų aktyviai dalyvauti procese.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien DSA problemų internete neišspręs, tačiau jis gali padėti sutvarkyti rinką ir įpareigoti didžiąsias platformas didinti skaidrumą, valdyti rizikas ir, kai nustatomos žalos, įgyvendinti audituojamas korekcines priemones. Vis dėlto praktinis veiksmingumas, ypač mažesniuose servisuose ar susirašinėjimo programėlėse, išlieka atviras klausimas.

  • Tuskas sukritikavo Nawrockio veto dėl DSA: „nukenčia Lenkijos vaikai ir tėvai“

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas griežtai sukritikavo prezidento Karolo Nawrockio sprendimą vetuoti vyriausybės siūlytą įstatymo pataisą, susijusią su Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA). Jo teigimu, dėl tokio veto laimi neapykantos skleidėjai, rusiškos trolių fermos ir pedofilai, o didžiausios pasekmės tenka vaikams ir jų tėvams.

    Veto buvo paskelbtas penktadienį – prezidentas atsisakė pasirašyti pataisą, kuri turėjo padėti greičiau riboti prieigą prie internete skelbiamo nelegalaus turinio. Tuskas tą pačią dieną viešai pareiškė, kad vargiai yra svarbesnė tema, kuri turėtų vienyti politikus nepaisant pažiūrų, nei vaikų apsauga nuo nusikaltėlių internete.

    Pagal vetuotą projektą buvo numatyta sukurti procedūrą, kuri leistų operatyviai priimti nurodymus dėl neteisėto turinio prieigos apribojimo. Tai – viena iš priemonių, kuriomis siekiama, kad platformos greičiau reaguotų į pavojingą ar neteisėtą medžiagą.

    Diskusija dėl DSA įgyvendinimo Lenkijoje vyksta platesniame ginče apie saugumą internete ir žodžio laisvės ribas: prezidentas pabrėžia piliečių laisvių ir saugumo argumentus, o vyriausybė akcentuoja, kad dabartinių įrankių nepakanka, kai kalbama apie vaikų apsaugą.

    Kodėl prezidentas vetavo pataisą

    Karolas Nawrockis aiškino, kad neketina pasiduoti valdančiųjų spaudimui, ypač kai, jo vertinimu, sprendžiami piliečių saugumo ir laisvės klausimai. Jis taip pat tvirtino, kad valstybė jau dabar turi priemonių, leidžiančių apsaugoti visuomenę nuo grėsmių internete.

    Vis dėlto šis sprendimas sulaukė kritikos ne tik iš premjero. Nerimą išreiškė ir Valstybinė komisija, užsiimanti nepilnamečių iki 15 metų seksualinio išnaudojimo prevencija – jos vertinimu, veto reiškia svarbių mechanizmų, skirtų jauniausių interneto vartotojų apsaugai, įgyvendinimo atidėjimą.

    Kokios priemonės buvo numatytos

    Komisija atkreipė dėmesį, kad pataisoje buvo sprendimų, kurie galėjo realiai sustiprinti vaikų apsaugą. Tarp jų minėtos greitesnės platformų reakcijos į nelegalų turinį, tokios medžiagos blokavimas, amžiaus patikros mechanizmai ir su platformų veikla susijusių rizikų vertinimas.

    Praktikoje tokie instrumentai yra svarbūs dėl to, kad neteisėtas turinys internete gali plisti labai greitai, o pavėluota reakcija dažnai reiškia, kad žala jau būna padaryta – ypač kalbant apie nepilnamečių saugumą.

    Vyriausybė žada naują įstatymą

    Vetuota DSA įgyvendinimo pataisa buvo vienas iš dviejų projektų, kuriuos vyriausybė parengė po ankstesnio prezidento veto metų pradžioje, kai buvo blokuotos kitos su elektroninių paslaugų reglamentavimu susijusios pataisos.

    Po naujausio sprendimo Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė, kad bus rengiamas dar vienas įstatymas, skirtas saugumui internete stiprinti.

  • Lenkijos prezidentas vėl vetavo DSA įgyvendinimą: įspėja apie cenzūrą, vyriausybė ruošia „planą B“

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį, lapkričio 13 dieną, antrą kartą vetavo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeliamas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Prezidentas teigė, kad pataisos atveria kelią pernelyg plačiam turinio blokavimui ir primena cenzūrą.

    Kaip rašo WNP, šįkart buvo vetuota vadinamoji antroji DSA įgyvendinimo dalis – įstatymas, turėjęs suteikti instrumentus greitam reagavimui į nelegalų turinį internete ir jo blokavimui. Anot prezidento, ypač daug abejonių kelia Seimo ir Senato darbuose atsiradę sprendimai, išplečiantys valdininkų kompetencijas.

    Lenkijoje DSA perkėlimas jau buvo sustojęs ir anksčiau – pirmasis veto nuskambėjo sausį. Po jo Skaitmenizacijos ministerija pasirinko įgyvendinimą padalyti į dvi atskiras dalis: pirmoji jau įsigaliojo ir numatė, kad Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkciją atliks Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas.

    Antroji dalis buvo skirta konkretesnėms priemonėms, pavyzdžiui, galimybei operatyviai blokuoti turinį, susijusį su sunkiausiais nusikaltimais. Projekto autoriai aiškino, kad tai apimtų medžiagą, kurios platinimas galėtų būti siejamas su terorizmu, seksualiniais nusikaltimais ar prekyba žmonėmis.

    Prezidento argumentas: „valdininkas cenzorius“

    K. Nawrockis viešame pasisakyme pabrėžė, kad paskutiniame projekto svarstymo etape Senatas, jo vertinimu, dar labiau praplėtė administracinių institucijų galias blokuoti turinį. Prezidentas tvirtino, jog taip „grįžta valdininko cenzoriaus šešėlis“, kuris spręstų, kas internete leistina.

    Prezidento teigimu, nuspręsti, ar konkretus turinys yra nusikalstamas, turėtų ne valdininkas, o teismai ir nepriklausomi teisėjai. Dėl to jis aiškino vetą laikantis atsakingu žingsniu, kai įstatymas, jo manymu, gali „smogti piliečiams“.

    Taip pat buvo akcentuota, kad valstybė jau turi priemonių kovoti su teroristiniu turiniu. Prezidentas rėmėsi ES reglamentu 2021/784, kuriame numatyta galimybė reikalauti tokį turinį pašalinti arba užblokuoti prieigą per vieną valandą nuo nurodymo gavimo, ir pabrėžė, kad šios taisyklės Lenkijoje jau perkeltos.

    Vyriausybės pozicija: daugiau apsaugos vaikams ir greitesnis reagavimas

    Skaitmenizacijos ministerija dar prieš prezidento sprendimą ragino pasirašyti įstatymą ir aiškino, kad jis būtinas siekiant veiksmingiau kovoti su smurtu, neapykanta ir seksualiniu priekabiavimu internete. Vyriausybė akcentavo, kad be tokių priemonių valstybė neturi pakankamai svertų priversti didžiąsias platformas reaguoti greitai.

    Ministerijos atstovai pabrėžė, jog siūlomi nurodymai šalinti turinį būtų siejami su nusikaltimais, jau apibrėžtais Baudžiamajame kodekse – esą tai nėra mechanizmas „gaudyti pažiūras“, o tik priemonė kovoti su nusikalstama veikla.

    Kartu ministerija viešino dokumentą apie jaunų žmonių patirtis skaitmeninėje erdvėje, kuriame kalbėta apie netinkamą platformų reakciją, smurto apraiškas ir naujas grėsmes, įskaitant su dirbtiniu intelektu siejamas rizikas. Tokiu būdu siekta parodyti, kad vien tik platformų savireguliacija ne visada veikia.

    Nevyriausybininkai: nuo ginčo kenčia ir vartotojai

    Organizacija „Panoptykon“ po veto pareiškė, kad dėl politinio konflikto internete besinaudojantys žmonės vėl tampa įkaitais. Pasak jos, problema aktuali ir tiems, kurių paskyros ar įrašai pašalinami platformų sprendimu, pavyzdžiui, per klaidą.

    Organizacija teigė, kad iš užsitęsusio ginčo labiausiai laimi technologijų milžinės, nes jos ir toliau pačios sprendžia, ką ir kaip riboti savo platformose. Kartu pabrėžta, kad procedūrų, kurios leistų reaguoti tiek į šiurkščius teisės pažeidimus, tiek į nepagrįstą teisėto turinio šalinimą, iš tiesų reikia.

    Po veto – nauja įstatymo versija ir „planas B“

    Po prezidento sprendimo vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad darbai nesustos: bus rengiama nauja įstatymo versija ir mėginama „iki skutku“. Jis teigė nenorintis, kad veto užkirstų kelią tikslui užtikrinti saugesnį internetą, ypač vaikams.

    Ministras anksčiau buvo užsiminęs ir apie „planą B“, jei DSA įgyvendinimas stringa. Detalių apie šio plano turinį tekste nepateikiama, tačiau pabrėžiama, kad valdžia ketina ieškoti alternatyvių sprendimų ir tęsti derybas su platformų atstovais.

    Ši situacija rodo, kad DSA principų įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu gali tapti ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu – ypač ten, kur susiduria siekis greitai blokuoti nusikalstamą turinį ir baimė dėl per plačių valstybės galių riboti žodžio laisvę.

  • Lenkijos vyriausybė ragina prezidentą pasirašyti DSA įgyvendinančią įstatymą: akcentuoja vaikų saugumą internete

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis paragino prezidentą Karolį Nawrockį pasirašyti įstatymą, kuriuo būtų įgyvendinamas Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Pasak ministro, tai turėtų sustiprinti saugumą internete ir suteikti daugiau įrankių reaguoti į neteisėtą turinį.

    Kartu buvo pristatytas Skaitmenizacijos ministerijos parengtas pranešimas, kuriame keliami jautrūs klausimai apie vaikų ir paauglių patirtis skaitmeninėje erdvėje. Iš jo matyti, kad 45 proc. Lenkijos vaikų ir paauglių yra susidūrę su seksualine kibernetine agresija.

    Minimas įstatymas numato procedūrą, kuri leistų greičiau priimti sprendimus dėl prieigos ribojimo prie internete skelbiamo turinio, pažeidžiančio įstatymus. Tuo pat metu pabrėžiama, kad tokie sprendimai turėtų būti priimami gerbiant interneto vartotojų teises.

    Prezidentas turi laiko iki penktadienio nuspręsti, ar įstatymą pasirašyti, vetuoti, ar kreiptis į Konstitucinį tribunolą. Prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius ketvirtadienį pranešė, kad sprendimas bus paskelbtas ne vėliau kaip penktadienį.

    Ką numato DSA įgyvendinantis įstatymas?

    Pagal pateiktą informaciją, įstatymas įtvirtina mechanizmą, kuriuo būtų galima operatyviau riboti prieigą prie neteisėto turinio internete. Tikslas – sudaryti sąlygas greitam reagavimui, kai pažeidžiami teisės aktai.

    Kartu akcentuojama, kad ribojimai neturėtų tapti savivališki: procedūroje turi būti numatyta ir vartotojų teisių apsauga. Tai svarbi detalė diskusijose, kuriose dažnai susiduria siekis didinti saugumą ir nerimas dėl žodžio laisvės.

    „Juodoji knyga“ apie jaunus platformų aukas

    Ministras taip pat pristatė ataskaitą „Juodoji knyga: jaunų skaitmeninių platformų aukų Lenkijoje“. Joje teigiama, kad 39 proc. Lenkijos paauglių susidūrė su agresija internete, 10 proc. buvo šantažuojami, įskaitant šantažą seksualinio pobūdžio nuotraukomis.

    Didžiausią dėmesį atkreipė duomuo, kad 45 proc. vaikų ir paauglių yra susidūrę su seksualine kibernetine agresija. Šie skaičiai pasitelkiami argumentuojant, kodėl, valdžios nuomone, DSA įgyvendinimas ir greitesnės reakcijos procedūros yra būtinos.

    Prezidento sprendimas – iki penktadienio

    Pagal Lenkijos teisėkūros tvarką prezidentas gali pasirinkti vieną iš kelių kelių: pasirašyti įstatymą, jį vetuoti arba perduoti vertinti Konstituciniam tribunolui. Nuo šio sprendimo priklausys, ar DSA įgyvendinimo nuostatos įsigalios dabar, ar procesas užtruks.

    K. Gawkowskis į prezidentą kreipėsi viešai, ragindamas pasirašyti dokumentą ir pabrėždamas interneto saugumo temą. Sprendimą prezidentas pažadėjo paskelbti artimiausiu metu.

  • Lenkijoje įsigaliojo DSA įgyvendinantis įstatymas: skundą dėl „Facebook“ ar „X“ pateikti bus paprasčiau

    Lenkijoje nuo penktadienio, lapkričio 6 dienos, įsigaliojo pirmasis įstatymas, kuriuo šalyje įgyvendinamas Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Pokyčiai žada daugiau aiškumo platformų sprendimuose ir naujas galimybes vartotojams ginti savo teises internete.

    Įsigaliojus šiam reguliavimui, oficialiai Lenkijos Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas tampa Skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi (DSC). Tai reiškia, kad atsiranda aiškiau apibrėžta institucija, atsakinga už DSA taisyklių priežiūrą ir jų vykdymo užtikrinimą.

    DSA visoje Europos Sąjungoje galioja nuo 2024 metų vasario 17 dienos ir nustato pareigas skaitmeninių paslaugų teikėjams bei teises interneto platformų naudotojams. Lenkijoje jo įgyvendinimas užtruko, nes daugiausia ginčų kilo dėl nuostatų, susijusių su turinio blokavimu internete.

    Nors pirmasis įstatymas jau įsigaliojo, antrojo – būtent turinio blokavimo klausimams skirto – projekto likimas dar sprendžiamas. Nurodoma, kad prezidentas Karolis Nawrockis sprendimui turi laiko iki lapkričio 13 dienos.

    Kas keičiasi vartotojams

    DSA tikslas – sustiprinti vartotojo poziciją santykiuose su interneto platforma, kai kyla ginčai dėl paskyros blokavimo, įrašų pašalinimo ar matomumo ribojimo. Tokiose situacijose iki šiol žmonės neretai skųsdavosi, kad sprendimus priima algoritmai, o realaus, aiškaus mechanizmo ginčyti platformos veiksmus trūksta.

    Pagal naują tvarką vartotojas turėtų gauti platformos sprendimo pagrindimą. Taip pat numatoma galimybė pasinaudoti vidine skundų nagrinėjimo sistema ir sertifikuotais ne teismo ginčų sprendimo mechanizmais.

    Svarbi naujovė – galimybė pateikti skundą UKE (tam numatytas specialus elektroninis formuliaras tarnybos svetainėje). Vis dėlto pabrėžiama, kad vien skundo pateikimas nereiškia automatinio įrašo ar paskyros atblokavimo – institucijos užduotis yra vertinti, ar platforma laikosi DSA reikalavimų.

    UKE taip pat akcentuoja, jog koordinatorius nebus instancija, kuri peržiūrės kiekvieną atskirą platformos moderavimo sprendimą. Esminis vertinimas turėtų būti nukreiptas į tai, ar paslaugų teikėjas vykdo pareigas, kurias jam nustato DSA.

    Naujos institucijų funkcijos ir priežiūra

    Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus vaidmuo apima ne tik skundų mechanizmą. Numatyta, kad UKE vadovas galės reikalauti informacijos ir paaiškinimų, atlikti patikrinimus, o prireikus – taikyti administracines pinigines baudas.

    Tekste taip pat nurodoma, kad tam tikrose srityse užduotis vykdys ir kitos institucijos: Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos vadovas (UOKiK) – vartotojų interesų pažeidimų klausimais, o Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas – platformų, kurios teikia vaizdo turinį, srityje.

    Prie UKE vadovo turėtų būti įsteigta ir Nacionalinė skaitmeninių paslaugų taryba – patariamoji institucija, kuri turėtų prisidėti prie saugesnio ir skaidresnio interneto politikos formavimo. UKE būtų numatomas kaip centrinis taškas, bendradarbiaujantis su kitų ES valstybių koordinatoriais, Europos skaitmeninių paslaugų taryba ir Europos Komisija.

    Dar laukiama sprendimo dėl turinio blokavimo

    Didžiausias politinių ginčų objektas Lenkijoje liko antrasis DSA įgyvendinimo dokumentas, susijęs su turinio blokavimu internete. Būtent šios nuostatos anksčiau lėmė veto, o vėliau – ir sprendimą reguliavimą padalyti į du atskirus projektus.

    Skelbiama, kad atsakymo dėl antrojo įstatymo Lenkijoje galima tikėtis jau artimiausią savaitę. Tai lems, kokius konkrečius įrankius valstybė turės greitesniam neteisėto turinio blokavimui.

  • ES KIDS aktas gali paliesti ne tik socialinius tinklus: naujos pareigos ir žaidimams bei DI pokalbių robotams

    ES KIDS aktas gali paliesti ne tik socialinius tinklus: naujos pareigos ir žaidimams bei DI pokalbių robotams

    Europos Sąjungoje svarstomas KIDS aktas, skirtas geriau apsaugoti vaikus internete, gali turėti pasekmių kur kas platesniam paslaugų ratui nei vien socialiniai tinklai. Jei siūlymai bus priimti, naujų pareigų gali sulaukti ir diskusijų platformos, vaizdo žaidimų kūrėjai bei DI pokalbių robotus siūlančios įmonės.

    Kaip „Euronews“ nuomonės skiltyje rašo teisininkas Peteris Craddockas, dalis viešų diskusijų koncentruojasi į vaikų prieigą prie socialinių tinklų, tačiau reali teisės akto apimtis gali apimti ir paslaugas, kurios iš pažiūros nėra skirtos vaikams.

    Pagal siūlomą reguliavimą numatomos amžiaus ribos, stipresnis amžiaus patikrinimas ir reikalavimas vaikų apsaugos priemones „įdiegti pagal dizainą“ pačiose skaitmeninėse paslaugose. Galutinė akto forma dar derinama, tačiau verslui jau dabar kyla klausimų, ką teks keisti ir kaip suderinti saugumą su vartotojams svarbiomis funkcijomis.

    Ypač jautri sritis – amžiaus patikros priemonės ir su tuo susiję duomenų apsaugos aspektai. Idėja apsaugoti vaikus neturėtų virsti situacija, kai apie visus naudotojus pradedama rinkti perteklinė asmeninė informacija.

    Kada pokalbių robotas tampa „kompanionu“?

    Siūlyme minimi ir vadinamieji DI „kompanionai“, ir bendro pobūdžio pokalbių robotai. DI kompanionas apibrėžiamas kaip sprendimas, kuriame vyksta tęstinis, personalizuotas bendravimas, imituojantis ar skatinantis socialinį, emocinį ar tarpasmeninį ryšį.

    Tai reiškia, kad po reguliavimo „skėčiu“ teoriškai gali atsidurti ne tik produktai, reklamuojami kaip virtualūs draugai. Tekste pateikiamas pavyzdys: klientų aptarnavimo pokalbių robotas, kuris kreipiasi vardu, prisimena ankstesnius pokalbius ir stengiasi nuraminti, savaime dar netampa „kompanionu“, bet parodo, kur prasideda riba tarp naudingos personalizacijos ir ryšio kūrimo.

    Tarp svarstomų saugiklių – reikalavimai riboti funkcijas, galinčias kurti emocinę priklausomybę, taip pat testavimo ir stebėsenos pareigos. Kartu keliama dilema: kaip paslaugų teikėjams praktiškai įvertinti priklausomybės riziką, jei skirtingiems naudotojams tas pats bendravimo tonas gali turėti labai nevienodą poveikį.

    Persidengimas su kitais ES teisės aktais

    KIDS aktas būtų kuriamas remiantis Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris jau numato tam tikras nepilnamečių apsaugas. Tačiau siūlymai galėtų išplėsti pareigas ir toms paslaugoms, kurios nepatenka į dabartinę taikymo apimtį.

    Be to, jis veiktų greta kitų reglamentų – pavyzdžiui, DI akto, audiovizualinės žiniasklaidos taisyklių ir vartotojų apsaugos reikalavimų. Todėl įmonėms tektų vertinti visumą, o ne kurti atskiras, tarpusavyje nesuderintas atitikties programas.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į automatizuotus sprendimus: jei visiškai automatizuotas sprendimas reikšmingai paveikia žmogaus galimybes naudotis paslauga, gali atsirasti papildomų pareigų pagal BDAR. Nors bendro draudimo automatizuoti sprendimus vaikų atžvilgiu nėra, jų apsauga reikalauja ypatingo atsargumo.

    Ką gali tekti keisti skaitmeninėms paslaugoms?

    Vienas iš akcentų – net ir „suaugusiesiems skirtos“ bendruomenės ar forumai negalėtų automatiškai laikyti savęs nepatenkančiais į reguliavimo lauką vien dėl to, kad jų auditorija numatyta vyresnė. Pareigos gali atsirasti priklausomai nuo to, ar vaikai realiai gali pasiekti paslaugą ir kokios funkcijos joje veikia.

    Siūlyme skiriamos skirtingos amžiaus užtikrinimo priemonės. Amžiaus verifikavimui numatomas sertifikuotas trečiosios šalies sprendimas, o kitoms amžiaus užtikrinimo formoms galėtų būti taikomi kiti metodai, jei jie atitinka teisės akto reikalavimus. Paprasto „įrašykite savo amžių“ nepakaktų.

    Dar viena jautri tema – vadinamasis „priklausomybę skatinantis dizainas“. Daugiau laiko praleidžiant paslaugoje ne visada aišku, ar tai žala, ar tiesiog ženklas, kad paslauga naudinga ar įdomi, todėl verslui reikėtų aiškesnių rizikos indikatorių ir proporcingų testavimo lūkesčių.

    Autorius verslui siūlo pradėti ruoštis nuo paveikiamų funkcijų žemėlapio: įvertinti, kur vaikai gali pasiekti turinį, kokie registracijos ar nustatymų sprendimai gali keistis, ir kur susikerta produkto dizainas bei duomenų apsauga. Akcentuojama, kad tai turėtų būti ne vien „atitikties“ specialistų užduotis – reikalingas teisininkų, produkto ir technologijų komandų darbas.

    Galiausiai pabrėžiama, kad teisiškai aiškus reguliavimas yra tik dalis sprendimo: net ir įvedus ribojimus, tai dar nereiškia, kad paaugliai jų laikysis. Todėl lygiagrečiai teks spręsti ir praktinio veiksmingumo klausimą.

  • Lenkijos vyriausybė perspėja: platformos ignoruoja dezinformaciją, NASK skaičiai rodo mastą

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad socialinės platformos pelnosi iš dezinformacijos, o vartotojų saugumą dažnai palieka antrame plane. Jo teigimu, delsiama reaguoti į pranešimus apie pažeidimus, o atsakomybė už turinio „gaudymą“ perkeliama valstybės institucijoms ir visuomenei.

    Šie pareiškimai nuskambėjo pristatant NASK analizę apie platformų reakciją į pranešimus 2026 metų pirmąjį pusmetį. NASK – Lenkijos institucija, kuri, be kitų funkcijų, stebi ir vertina interneto erdvėje plintančią dezinformaciją bei koordinuoja greito reagavimo veiksmus.

    Ataskaitos skaičiai: dauguma turinio liko

    NASK per 2026 metų pirmąjį pusmetį platformoms pateikė 65 220 pranešimų apie turinį, kuris, institucijos vertinimu, pažeidė platformų taisykles ar teisės aktus. Pašalinta buvo 4 380 įrašų, tai sudaro 6,7 proc., o 11 270 atvejais (17,3 proc.) taikyta matoma moderacija, pavyzdžiui, žymėjimas, dalinis apribojimas ar paskyros sankcijos.

    Didžiausia dalis – 49 570 pranešimų, arba apie 76 proc. – buvo atmesta. NASK „atmetimu“ laiko ne tik situacijas, kai platforma nepripažino pažeidimo, bet ir atvejus, kai dvi savaites nebuvo jokio atsakymo, todėl institucija tokį pranešimą priskyrė nepripažintiems.

    „Kiekviena socialinė platforma turi nešvarias rankas, kai kalbame apie internetą be dezinformacijos. Skirtumas tik tas, kad vienos nereaguoja visai, o kitos reaguoja minimaliai“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Kur stringa moderacija ir kodėl tai svarbu

    NASK ekspertai pabrėžia, kad problemą sudaro ne vien turinio kiekis, bet ir sprendimų nenuoseklumas. Pasak institucijos atstovų, analogiški pranešimai kartais vertinami skirtingai, o pranešėjai dažnai negauna aiškių paaiškinimų, kodėl vienas profilis ar įrašas pašalinamas, o kitas – paliekamas.

    Kitas išskirtas aspektas – ribotas prieinamumas prie duomenų, reikalingų tyrimams, įskaitant reklamų bibliotekas ir jų paieškos galimybes. Tai turi tiesioginę reikšmę sukčiavimų prevencijai: kenksmingos reklamos gali būti rodomos trumpai, o viešas įrankių atsinaujinimas vėluoja, todėl tyrėjai informaciją kartais pamato jau po to, kai auditorija pasiekta.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad dezinformaciją vis dažniau palaiko automatizacija. NASK vertinimu, DI gali būti naudojamas ne tik turiniui generuoti, bet ir jo platinimui automatizuoti, o tai leidžia kampanijas vykdyti greičiau, pigiau ir masiškiau.

    Prašymai platformoms ir galimos sankcijos

    Lenkijos vicepremjeras ragina platformas sukurti realiai veikiančias moderavimo komandas, kurios dirbtų lenkų kalba ir būtų įsikūrusios Lenkijoje. Taip pat reikalaujama greitesnių reakcijų į institucijų pranešimus, aktyvesnio botų tinklų šalinimo ir aiškesnių procedūrų, kad skundų nagrinėjimas nevirstų formalumu.

    Ministras pranešė, kad svarstoma naudoti teisines priemones ir finansines sankcijas, jei platformos nepaisys valstybės reikalavimų. Jo teigimu, dalis veiksmų gali būti derinama su Europos Komisija, o nacionaliniu lygmeniu pabrėžiama, kad šalies institucijoms reikia veiksmingų įrankių įgyvendinti ES Skaitmeninių paslaugų akto nuostatas.

    „Skaitmeninis karas su Rusija tęsiasi, o dezinformacijos fronte turime tylų sąjungininką – socialines platformas“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis tuo metu pabrėžė platesnę atsakomybę ir būtinybę bendradarbiauti institucijoms, žiniasklaidai, verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms. Pasak jo, artėjant rinkimams ir išliekant geopolitinei įtampai, prioritetu turi tapti saugumas ir greitas reagavimas į bandymus manipuliuoti viešąja nuomone.

  • Lenkija griežtina amžiaus patikrą porno svetainėse: Europos Komisija įžvelgia rizikų dėl DSA

    Lenkijos Vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuriuo siekiama realiai užkirsti kelią nepilnamečiams patekti į pornografinį turinį internete. Pagrindinis pokytis būtų paprastas: vieno mygtuko paspaudimo ar savideklaracijos, kad vartotojui yra 18 metų, nebeužtektų.

    Pagal projektą, suaugusiesiems skirto turinio svetainių ir platformų valdytojai turėtų įdiegti veiksmingą amžiaus patikros mechanizmą. Kartu akcentuojama, kad tikrinimas turėtų būti organizuotas taip, jog būtų kiek įmanoma mažiau pažeidžiama naudotojų privatumas ir nebūtų renkama perteklinė informacija.

    Kas siūloma ir kaip tai veiktų

    Numatoma, kad atsakomybė dėl amžiaus patikros tektų paslaugos teikėjui, o ne vartotojui. Kitaip tariant, suaugusiesiems skirtas turinys turėtų būti prieinamas tik tuomet, kai sistema patvirtina pilnametystę, o ne kai žmogus pats tai nurodo.

    Projekte taip pat svarstomas domenų, kurie neužtikrina patikimos amžiaus patikros, registras. Tokiu atveju atsirastų teisinis kelias tokius puslapius blokuoti, o paslaugos teikėjui būtų suteikta galimybė sprendimą skųsti, įskaitant kreipimąsi į teismą.

    Kaip vienas galimų techninių sprendimų viešai įvardijamas Europos skaitmeninės tapatybės piniginės modelis, leidžiantis patvirtinti konkretų atributą. Praktikoje tai reikštų galimybę paslaugai gauti atsakymą tik į klausimą, ar asmuo yra pilnametis, neperduodant kitų jautrių duomenų.

    Europos Komisijos pastabos dėl DSA

    Vis dėlto Lenkijos planus lydi Europos Komisijos pastabos, kurios gali reikšti, kad projektą teks koreguoti. Abejonės siejamos su suderinamumu su ES taisyklėmis, pirmiausia Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA), taip pat bendresnėmis nuostatomis dėl tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų teikimo.

    Viena jautriausių vietų yra blokavimo mechanizmas ir jo santykis su DSA numatytomis procedūromis, kai administraciniai nurodymai dėl neteisėto turinio turi atitikti aiškius kriterijus. Ne mažiau svarbus ir principas, kad skaitmeninių paslaugų priežiūroje didelę reikšmę turi paslaugos kilmės šalis, todėl nacionalinės priemonės negali prieštarauti bendrai ES reguliavimo logikai.

    „Turime įvertinti, kokius pakeitimus privalome įrašyti į projektą, kad jis atitiktų ES reikalavimus ir būtų įgyvendinamas praktiškai“, – sakė Lenkijos Skaitmeninimo ministerijos atstovas.

    Platesnis kontekstas: amžiaus ribos socialiniuose tinkluose

    Diskusija dėl amžiaus patikros pornografiniam turiniui Lenkijoje persipina su platesne tema – nepilnamečių naudojimusi socialiniais tinklais. Šalyje taip pat svarstomos iniciatyvos, kurios numatytų aiškesnes amžiaus ribas paskyrų kūrimui ir prieigai prie platformų, o viena dažniausiai minima riba yra 15 metų.

    Tuo pat metu ES lygmeniu stiprėja kryptis suvienodinti taisykles dėl vaikų apsaugos internete. Europoje vis garsiau kalbama apie bendrus standartus, kurie apimtų tiek amžiaus patikrą, tiek atsakingesnį platformų dizainą, reklamos ribojimus nepilnamečiams ir aiškesnes pareigas labai didelėms platformoms.

    Lenkijos atvejis parodo pagrindinę įtampą: valstybės nori greitų ir efektyvių sprendimų, bet kartu privalo laikytis DSA ir kitų ES teisės aktų, kad priemonės nebūtų nei perteklinės, nei skirtingos kiekvienoje šalyje. Galutinis projekto likimas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti vaikų apsaugą, privatumo standartus ir vienodą ES skaitmeninę rinką.

  • Europos Komisija smogė „Booking.com“: aiškinasi dėl netikrų skelbimų ir duomenų viliojimo

    Europos Komisija smogė „Booking.com“: aiškinasi dėl netikrų skelbimų ir duomenų viliojimo

    Europos Komisija pradėjo oficialų tyrimą dėl kelionių platformos „Booking.com“ veiklos, vertindama, ar įmonė pakankamai efektyviai kovoja su netikrais apgyvendinimo skelbimais ir vadinamosiomis phishing, arba duomenų viliojimo, schemomis. Komisija įtaria, kad sukčiavimo mastas galėjo būti nuvertintas, o vartotojų apsauga nuo duomenų išviliojimo priemonių gali būti nepakankamos.

    Tyrimas vykdomas pagal Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris nustato aiškias didžiųjų interneto platformų pareigas mažinti sistemines rizikas, susijusias su neteisėtu turiniu, apgaule ir vartotojų saugumu. Tai pirmasis „Booking.com“ atvejis, kai platforma tikrinama šio teisės akto rėmuose, todėl sprendimas gali tapti reikšmingu precedentu visam internetinių paslaugų sektoriui.

    „Europos gyventojai turėtų galėti užsisakyti atostogas nebijodami būti apgauti“, – sakė už technologijų politiką atsakinga Europos Komisijos pareigūnė Henna Virkkunen.

    Komisija taip pat aiškinasi, ar platforma aiškiai pažymi reklaminius pasiūlymus, kai paslaugų teikėjai sumoka už aukštesnę poziciją paieškos rezultatuose. Jei tokie įrašai vartotojams pateikiami kaip įprasti paieškos rezultatai, o ne reklama, tai gali klaidinti dėl pasiūlymų atrankos principų ir realaus matomumo rinkoje.

    Skaitmeninių paslaugų aktas reikalauja ne tik reaguoti į skundus, bet ir aktyviai vertinti rizikas, diegti prevencines priemones, užtikrinti skaidrumą bei bendradarbiauti su priežiūros institucijomis. Praktikoje tai dažnai reiškia griežtesnį skelbimų tikrinimą, efektyvesnį netikrų paskyrų aptikimą, aiškesnes vartotojų pranešimų formas ir greitesnį reagavimą į bandymus perimti susirašinėjimą ar nukreipti mokėjimus į sukčių sąskaitas.

    „Booking.com“ teigia su tyrimu visiškai bendradarbiaujanti ir pabrėžia, kad saugumas, pasitikėjimas bei asmens duomenų apsauga yra prioritetai. Bendrovė tikina dirbanti su valdžios institucijomis, reguliuotojais, teisėsauga ir partneriais, siekdama mažinti kibernetinių nusikaltimų ir internetinio sukčiavimo rizikas keliautojams.

    Jei pažeidimai bus patvirtinti, „Booking.com“ gali grėsti bauda iki 6 proc. bendros metinės pasaulinės apyvartos. Tyrimui nėra nustatyto fiksuoto teisinio termino, tačiau bendrovė gali siūlyti priemones, kurios, Europos Komisijos vertinimu, pašalintų identifikuotas rizikas ir atitiktų Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimus.

  • Prancūzija ir Italija kaltina užsienį dėl riaušių: Europos Komisija sako neturinti įrodymų

    Prancūzija ir Italija kaltina užsienį dėl riaušių: Europos Komisija sako neturinti įrodymų

    Užsienio įtaka ar vidaus problemos?

    Prancūzija ir Italija pastarosiomis savaitėmis viešai pareiškė, kad riaušes ir neramumus įvairiuose Europos miestuose esą kursto užsienio valstybės, išnaudodamos socialinius tinklus. Tačiau Europos Komisija pabrėžia, kad šiuo metu neturi galutinių įrodymų, jog protestus iš esmės būtų suorganizavę ar „vairavę“ išoriniai veikėjai.

    Briuselyje vis garsiau kalbama apie atotrūkį tarp politinių pareiškimų ir institucijoms prieinamų faktų. Komisija teigia esanti pasirengusi padėti nacionalinėms institucijoms, bet ragina pirmiausia remtis patikrinamais duomenimis.

    Ką sako Paryžius ir Roma?

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas yra akcentavęs, kad demokratijai vis dažniau daromas spaudimas informacinėje erdvėje, o socialiniai tinklai tampa poliarizaciją didinančių kampanijų kanalu. Pasak jo, dalis protestų Prancūzijoje buvo išnaudoti priešiškų naratyvų, siejamų su Rusija, Kinija, Iranu ir vadinamąja MAGA bendruomene, sklaidai.

    Italijos gynybos ministras Guido Crosetto panašiai kalbėjo apie hibridinį poveikį, kai neramumai esą stiprinami pasitelkiant netradicines priemones, įskaitant „TikTok“, „Youtube“ ir kitas platformas. Italijos pareigūnai akcentuoja, kad skaitmeninėje erdvėje susikerta tiek vidaus, tiek išorės interesai.

    Komisija primena DSA ribas

    Europos Komisijos pozicija kol kas atsargesnė. ES pareigūnai nurodo, kad neturi patvirtintos informacijos, jog užsienio informacinė manipuliacija būtų buvusi tiesioginė protestų priežastis Prancūzijoje ar kitur, nors atskiri bandymai išnaudoti situaciją sklaidai internete fiksuojami.

    Komisijos atstovas Thomasas Regnier yra pabrėžęs, kad situacija pirmiausia valdoma nacionaliniu lygmeniu, o Europos Komisija pasirengusi teikti pagalbą, kai to reikia. Praktikoje tai reiškia, kad tyrimų iniciatyva, įrodymų rinkimas ir procesiniai sprendimai pirmiausia tenka nacionalinėms institucijoms.

    Svarbus įrankis čia yra Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį nacionaliniai reguliuotojai, tokie kaip Prancūzijos Arcom ir Italijos AGCOM, gali reikalauti iš platformų duomenų, vertinti rizikas ir taikyti priemones, jei aptinkami sistemingi pažeidimai. Vis dėlto Komisija kol kas nemato pakankamo pagrindo pradėti plataus masto oficialų tyrimą ES lygiu.

    Manipuliacija po įvykių – kita istorija

    Institucijos atskiria dvi situacijas: ar protestai buvo sukurstyti iš išorės, ir ar informacinė erdvė buvo išnaudota po įvykių. Pagal viešai aptariamus vertinimus, su Rusija siejami tinklai galėjo pasinaudoti smurto epizodais, kad sustiprintų savo kampanijas internete, tačiau tai savaime dar neįrodo, kad būtent jie inicijavo neramumus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat yra sakęs, kad nėra įrodymų apie tiesioginį užsienio kišimąsi į pačius įvykius, tačiau pripažino, jog po jų pasireiškė informacinė manipuliacija. Tai atitinka dažną šiuolaikinių krizių modelį, kai realūs socialiniai konfliktai tampa patogia medžiaga dezinformacijai ir propagandai.

    Platformos ir teisėsauga: duomenų prašymai

    Lygiagrečiai vyksta ir praktiniai veiksmai, susiję su vandalizmo bei plėšimų tyrimais. Teisėsaugos institucijos kreipiasi į platformas, prašydamos informacijos, kuri padėtų identifikuoti įtariamuosius ir atsekti neteisėtą veiklą, įskaitant bandymus realizuoti galimai pavogtas prekes interneto prekyvietėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais itin svarbu išlaikyti aiškią ribą tarp kriminalinių tyrimų ir politinių išvadų apie priežastis. Skubotos etiketės apie „užsienio kurstymą“ gali nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų, kurios paprastai ir tampa protestų pagrindu, pavyzdžiui, socialinės įtampos, jaunimo nepasitenkinimo ar ekonominių veiksnių.