CP v2

Tag: Skaitmeninių rinkų aktas

  • Kaip ES apskaičiuoja milijonines baudas „Google“ ir kitoms technologijų milžinėms: kas lemia sumas

    Kaip ES apskaičiuoja milijonines baudas „Google“ ir kitoms technologijų milžinėms: kas lemia sumas

    Europos Sąjungos skiriamos baudos didžiausioms technologijų bendrovėms dažnai siekia šimtus milijonų eurų, tačiau jų dydis visuomenei neretai atrodo sunkiai paaiškinamas. Vieni jas vadina įprastu taisyklių vykdymu, kiti mato geopolitinių įtampų šešėlį, ypač kai baudos paliečia JAV ar Kinijos įmones.

    Pastaruoju metu Europos Komisija skyrė 890 milijonų eurų baudą „Google“ už Skaitmeninių rinkų akto pažeidimus, o „Alibaba“ grupės valdoma platforma „AliExpress“ sulaukė 550 milijonų eurų sankcijos dėl nepakankamų priemonių stabdant neteisėtų ir žalingų prekių prekybą. Abu atvejai atskleidė, kad baudos ES nėra vien tik paprasta matematinė formulė.

    Kas yra atskaitos taškas?

    Konkurencijos teisėje, kur ES turi ilgiausią praktiką, baudos dažniausiai pradedamos skaičiuoti nuo dalies pajamų, susijusių su konkrečia preke ar paslauga, o tada koreguojamos pagal pažeidimo sunkumą ir trukmę. Papildomai vertinama, ar įmonė bendradarbiavo tyrimo metu, ar pažeidimai kartojasi, ir ar yra lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

    Vis dėlto net ir tokiu atveju galutinė suma dažnai tampa teismų objektu: bendrovės sprendimus skundžia, o procesai gali tęstis metus. Be to, po reguliuotojo baudos kai kuriais atvejais dar kyla civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo rizika nacionaliniuose teismuose.

    Kuo skiriasi Skaitmeninių rinkų aktas?

    Skaitmeninių rinkų aktas veikia kitaip nei klasikinė antimonopolinė teisė: čia bauda dažnai turi ne tik bausti, bet ir paskatinti greitai pakeisti elgesį bei užtikrinti atitiktį. Nors teisės aktuose numatytos lubos gali siekti iki 10 proc. pasaulinių metinių pajamų, praktikoje Komisija gali taikyti gerokai mažesnes sumas, ypač jei pažeidimas truko trumpai.

    „Google“ atveju Komisija baudą suformavo iš dviejų dalių: 460 milijonų eurų už savų rezultatų iškėlimą paieškoje ir 430 milijonų eurų už nesąžiningas praktikas, susijusias su programėlių parduotuvės įdiegimu išmaniuosiuose telefonuose. Tokia struktūra parodo, kad suma gali priklausyti ir nuo to, kiek atskirų pažeidimų Komisija identifikuoja vienoje byloje.

    Kur baigiasi kriterijai ir prasideda politika?

    Kritikai pabrėžia, kad net ir taikant tuos pačius kriterijus lieka sprendimo laisvės, todėl baudos gali atrodyti nevienodos ar pasirinktos taip, kad turėtų simbolinį svorį. Ypač tai išryškėja tais momentais, kai baudos sutampa su jautriais prekybos santykių etapais tarp ES ir JAV.

    „ES visada laikosi tinkamo proceso ir remiasi objektyviais kriterijais, kad baudos išliktų proporcingos visomis aplinkybėmis“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Tuo pat metu technologijų sektoriaus ekspertai ir kai kurie politikai atkreipia dėmesį, kad vien baudos ne visada keičia rinkos elgesį taip greitai, kaip tikimasi. Didelėms bendrovėms finansinė našta dažnai yra įveikiama, o didžiausią poveikį sukuria reikalavimai keisti produktus, sutartines sąlygas ar platformų veikimo logiką.

    Ką keis nauja banga: DI reguliavimas

    Artimiausiu metu baudos gali tapti dar aktualesnės, kai įsigalios praktinis DI akto vykdymas. Reglamente numatytos sankcijos gali siekti iki 35 milijonų eurų arba iki 7 proc. pasaulinių metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis.

    Skiriant baudas už DI akto pažeidimus turės būti vertinamas pažeidimo sunkumas, trukmė ir bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis. Daugeliu atvejų sprendimus priims nacionalinės institucijos, o Europos Komisija prižiūrės bendrą sankcijų režimo taikymo nuoseklumą.

    ES modelis rodo, kad baudos yra tik viena didesnio reguliavimo arsenalo dalis. Jos dažnai tampa ryškiu simboliu, tačiau ilgalaikį poveikį technologijų rinkai paprastai lemia ne vien piniginė sankcija, o tai, kaip greitai ir kokiu mastu įmonės priverčiamos pakeisti savo praktiką.

  • Po „Google“ baudos Trumpo grasinimai sukrėtė ES ir JAV susitarimą: ar gresia prekybos karas?

    Po „Google“ baudos Trumpo grasinimai sukrėtė ES ir JAV susitarimą: ar gresia prekybos karas?

    Praėjus metams po ES ir JAV prekybos susitarimo, pasiekto Turnberyje Škotijoje, įtampa vėl auga. Europos Komisijai skyrus „Google“ 890 mln. eurų baudą dėl dominavimo skaitmeninėse rinkose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino atsakomosiomis priemonėmis.

    Šis susitarimas buvo laikomas kompromisu, stabilizavusiu transatlantinę prekybą: JAV taiko 15 proc. muitų lubas daliai ES prekių, o Europos Sąjunga yra numačiusi panaikinti muitus JAV pramonės produktams. Vis dėlto baudų ir skaitmeninio reguliavimo tema tapo jautriausia ašimi, galinčia išbalansuoti visą paketą.

    Reaguodamas į Komisijos sprendimą, Trumpas pranešė apie ketinimą inicijuoti tyrimą pagal JAV 1974 metų Prekybos įstatymo 301 skyrių. Šis mechanizmas leidžia JAV administracijai imtis atsakomųjų veiksmų, jei nustatoma, kad užsienio praktikos laikomos nesąžiningomis ir kenkia JAV interesams.

    Kas įvyko po „Google“ baudos?

    Vašingtono signalai buvo dviejų lygių. Pirmiausia JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras perspėjo, kad bauda didina neapibrėžtumą ir gali apsunkinti dialogą dėl ES skaitmeninių taisyklių įgyvendinimo.

    Kitą dieną Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad JAV nebus Europos piniginė ir žadėjo, kad ES „sumokės didelę kainą“. Tokia retorika Briuselyje vertinama kaip spaudimo taktika, tačiau ji gali peraugti į konkrečius sprendimus dėl tarifų ar paslaugų ribojimų.

    „Pažiūrėsime, ką atneš laikas“, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange.

    Kiek realūs Trumpo grasinimai?

    Europos institucijos pastaraisiais metais ne kartą susidūrė su kritika, kad Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas esą veikia kaip netarifinės kliūtys. JAV pusė teigia, kad šios taisyklės neproporcingai paveikia didžiąsias JAV technologijų bendroves, nors ES argumentuoja, jog reguliavimas taikomas pagal rinkos galią ir elgseną, o ne pagal kilmės šalį.

    Analitikų vertinimu, didžiausia rizika kyla ne vien dėl prekių muitų, o dėl paslaugų sektoriaus, ypač skaitmeninių paslaugų. Jei JAV nuspręstų riboti prieigą prie savo rinkos arba taikyti papildomus reikalavimus ES įmonėms, tai galėtų paliesti finansines, technologijų, konsultacines ir kūrybines industrijas.

    Ką galėtų daryti Europos Sąjunga?

    Įgyvendinant Turnberio susitarimą ES teisės aktuose numatyti saugikliai, leidžiantys sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV viršytų 15 proc. muitų ribą arba imtųsi veiksmų, kurie diskriminuotų ar taikytųsi į ES ekonomikos operatorius. Europos Komisija taip pat turi teisę reaguoti, jei būtų sutrikdyti prekybos ir investicijų santykiai.

    Europos Parlamente vis garsiau kalbama, kad spaudimas skaitmeninėmis priemonėmis neturėtų būti toleruojamas, o atsakas turi remtis faktais ir proporcingumu. Pasak B. Lange, jei susitarimo sustabdymas taptų būtinas, Komisija turėtų atsižvelgti į Parlamento poziciją, o politinės valios tokiam žingsniui galėtų pakakti.

    Situaciją komplikuoja ir platesnis fonas: ES siekia užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje, o JAV administracija vis dažniau skaitmeninį reguliavimą traktuoja kaip prekybos politikos klausimą. Artimiausiais mėnesiais lemiamas taps tai, ar grasinimai virs oficialiomis procedūromis ir ar Briuselis ryšis panaudoti susitarimo saugiklius, kad apgintų savo reguliavimo autonomiją.

  • „Google“ 890 mln. eurų bauda įkaitino Vašingtoną: ES jau perspėja dėl JAV atsako

    „Google“ 890 mln. eurų bauda įkaitino Vašingtoną: ES jau perspėja dėl JAV atsako

    Po to, kai Europos Komisija „Google“ skyrė 890 mln. eurų baudą pagal Skaitmeninių rinkų aktą, Briuselis ragina ruoštis aštresnei Vašingtono reakcijai. Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange teigia, kad įtampa gali persikelti į platesnius ES ir JAV prekybos santykius.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris baudą pavadino nepagrįsta ir pareiškė, jog tokie sprendimai kuria neapibrėžtumą deryboms bei prekybai. ES pareigūnai akcentuoja, kad taisyklės taikomos visiems rinkos dalyviams, o ne tik JAV bendrovėms.

    Kas yra Skaitmeninių rinkų aktas?

    Skaitmeninių rinkų aktas yra ES taisyklių paketas, skirtas riboti didžiųjų skaitmeninių platformų įtaką ir užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją. Jis nustato pareigas vadinamiesiems vartų sargams, pavyzdžiui, reikalavimus dėl duomenų naudojimo, paslaugų susiejimo ar prieigos prie platformos funkcijų.

    Europos Komisija šiuo aktu siekia mažinti situacijas, kai viena platforma savo dydžiu ir ekosistemomis užkerta kelią konkurentams pasiekti vartotojus. Būtent tokio reguliavimo kryptis JAV politinėje erdvėje dažnai vertinama kaip išskirtinai griežta, ypač kai ji paliečia JAV kilmės technologijų gigantus.

    JAV tarifai ir priverstinio darbo argumentas

    Berndas Lange taip pat kritikavo JAV sprendimą naujoje tarifų schemoje taikyti priemones prekybos partneriams, įskaitant ES, remiantis priverstinio darbo argumentu. Pasak jo, ES šioje srityje turi griežtą teisinį reguliavimą, todėl toks taikymasis į Europą atrodo nelogiškas.

    „Turime puikų teisinį reguliavimą, net griežtesnį nei Jungtinės Valstijos“, – sakė Berndas Lange.

    Jis taip pat tikisi, kad dalis JAV sprendimų gali būti ginčijami teismuose, o prekybos politika labiau sugrįš į Kongreso rankas. Tai, jo teigimu, suteiktų daugiau stabilumo verslui ir sumažintų staigių politinių posūkių riziką.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    ES ir JAV santykiai pastaraisiais metais balansuoja tarp strateginės partnerystės ir augančios konkurencijos dėl technologijų bei pramonės politikos. Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas Vašingtone dažnai matomi kaip priemonės, kurios gali daryti tiesioginę įtaką JAV kompanijų pajamoms Europoje.

    Europos verslui svarbiausia žinutė yra rizikos valdymas: reguliavimo ginčai gali virsti platesniais prekybiniais konfliktais, kurie paveiktų tiekimo grandines ir eksportą. Briuselis tuo pat metu siekia išlaikyti principą, kad vidaus rinkos taisyklės nėra derybų objektas, net jei didėja politinis spaudimas.

    „Tiesą sakant, tikiuosi, kad bus imtasi tam tikrų veiksmų“, – sakė Berndas Lange.

  • Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Bauda „Google“ įžiebė konfliktą

    Europos Komisija liepos 24 dieną pareiškė sieksianti dialogo su JAV, kai Vašingtonas aštriai sureagavo į Briuselio sprendimą skirti „Google“ 890 mln. eurų baudą. Bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuriuo ES riboja didžiųjų platformų galios piktnaudžiavimą.

    Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho pabrėžė, kad ES pasirengusi kalbėtis, bet neketina atsisakyti savo reguliavimo krypties. Pasak jos, tikslas yra sumažinti įtampą, kartu išsaugant ES teisės aktų savarankiškumą.

    „Yra raginimas dialogui, kurį visiškai priimame, tačiau turime išsaugoti ES reguliavimo autonomiją“, – sakė Paula Pinho.

    JAV perspėja dėl pasekmių prekybai

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris teigė, kad bauda gali pakenkti transatlantiniam dialogui dėl skaitmeninio reguliavimo ir sudaryti prielaidas naujam ginčų etapui. JAV politikoje vis garsiau skamba argumentas, jog ES skaitmeninės taisyklės esą tampa netarifinėmis kliūtimis JAV įmonėms.

    Dar prieš baudai tampant vieša, 25 JAV įstatymų leidėjai kreipėsi į prezidentą Donaldą Trumpą, ragindami pradėti tyrimą dėl ES prekybos praktikos. Tokie signalai Briuselyje vertinami kaip didėjantis spaudimas, galintis peraugti į atsakomąsias priemones.

    „Stengiamės spręsti savo susirūpinimą Skaitmeninių rinkų aktu ir kitais veiksmais per atsakingą, konstruktyvų dialogą, tačiau naujausi ES žingsniai tai silpnina“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Kodėl šis ginčas toks jautrus

    „Google“ bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuris įpareigoja vadinamuosius vartų sargus užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją, didesnį paslaugų suderinamumą ir mažiau diskriminacines taisykles verslui. Kartu su Skaitmeninių paslaugų aktu šis reguliavimas laikomas kertiniu ES bandymu perbraižyti didžiųjų platformų atsakomybės ribas.

    JAV kritika dažnai remiasi nuostata, kad ES reikalavimai labiausiai paliečia būtent amerikietiškus technologijų milžinus, o tai didina politinę kainą Vašingtonui. ES savo ruožtu pabrėžia, kad taisyklės taikomos pagal veiklos mastą, o ne pagal šalį, ir yra nukreiptos į konkurencijos bei vartotojų apsaugą.

    Prekybos susitarimas ir tarifų šešėlis

    Įtampa kyla nepaisant to, kad anksčiau Briuselis ir Vašingtonas buvo pasiekę susitarimą, skirtą išvengti plataus masto tarifų karo. Vis dėlto Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas Berndas Lange įspėjo, kad po baudos gali sekti tolesnė eskalacija ir papildomi JAV veiksmai.

    Tą pačią savaitę Baltieji rūmai pranešė apie naują tarifų režimą, susijusį su priverstinio darbo įtarimais pasaulinėse tiekimo grandinėse, kuris paliečia ir ES. Briuselis kol kas renkasi neskubėti atsakyti, siekdamas išlaikyti dialogo kanalus atvirus ir neperžengti susitarimuose numatytų ribų.

  • Europos Komisija spaudžia „Google“: Android atsivers varžovams, „Gemini“ neteks išskirtinumo

    Europos Komisija spaudžia „Google“: Android atsivers varžovams, „Gemini“ neteks išskirtinumo

    Europos Komisija įpareigojo „Google“ panaikinti dalį „Android“ sistemos apribojimų, kurie, reguliuotojų vertinimu, gali suteikti nepagrįstą pranašumą DI paslaugai „Gemini“. Briuselis siekia, kad konkurentai galėtų pasiekti naudotojus ne prasčiau nei „Google“ sprendimai, o pasirinkimas nebūtų nulemtas vien išankstinių nustatymų.

    Šis sprendimas priimtas taikant Skaitmeninių rinkų aktą, kuris numato griežtesnes taisykles vadinamosioms vartininkėms, kontroliuojančioms pagrindines skaitmenines platformas. Komisija argumentuoja, kad mobiliosios operacinės sistemos tampa svarbiausiu vartais į skaitmenines paslaugas, todėl jose įtvirtintas DI asistentas gali greitai įgyti dominuojančią padėtį.

    Kas keisis „Android“ naudotojams

    Pagal Komisijos nurodymus „Google“ turės atverti dalį „Android“ funkcijų konkurentų asistentams ir programoms. Vienas iš svarbiausių pokyčių būtų galimybė naudoti alternatyvius balso asistentus ir aktyvavimo komandas, kad naudotojas galėtų pasirinkti ne tik „Gemini“ siūlomą kelią.

    Numatoma, kad pokyčiai įsigalios etapais kartu su būsimomis „Android“ versijomis. Komisija pabrėžia, kad tikslas yra praktinis interoperabilumas, kad trečiųjų šalių sprendimai galėtų veikti ne vien kaip atskiros programėlės, bet ir kaip sisteminiu lygiu integruoti asistentai.

    Kodėl DI tapo nauju konkurencijos tašku

    DI asistentai sparčiai keičia tai, kaip žmonės naudoja telefonus: nuo paieškos ir susirašinėjimo iki nuotraukų tvarkymo ar užsakymų paslaugų. Kuo giliau asistentas integruotas su el. paštu, kalendoriumi, nuotraukomis ir programėlėmis, tuo lengviau jis tampa kasdieniu įrankiu, o platformos valdytojas įgyja didelę įtaką rinkai.

    Reguliuotojai Europoje vis dažniau vertina DI ne tik kaip naują funkciją, bet ir kaip naują prieigos tašką prie skaitmeninių paslaugų. Dėl to didžiosioms platformoms keliami reikalavimai užtikrinti pasirinkimą ir nesukurti situacijos, kai vienas gamintojo asistentas tampa numatytuoju standartu.

    „Google“ kritika ir privatumo klausimas

    „Google“ viešai kritikavo įpareigojimus, akcentuodama privatumo ir saugumo rizikas, kai daugiau sisteminių galimybių suteikiama trečiųjų šalių sprendimams. Bendrovė teigia, kad pernelyg platus priėjimas prie jautrių įrenginio funkcijų ar duomenų gali padidinti piktnaudžiavimo ir kibernetinių incidentų tikimybę.

    „Šios dienos sprendimai grasina susilpninti svarbias privatumo ir saugumo apsaugas milijonams europiečių“, – sakė „Google“ vyriausiasis teisininkas Kentas Walkeris.

    Europos Komisija savo ruožtu teigia, kad DMA mechanizmuose numatytos apsaugos priemonės, o „Google“ galės vertinti, ar konkurentų sprendimai atitinka duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo kriterijus. Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra mažinti saugumą, bet pašalinti kliūtis konkurencijai, kai jos nėra būtinos vartotojų apsaugai.

  • Šveicarai neteko „Google“ paieškos pasirinkimo: startuoja tyrimas, kodėl ES turi daugiau teisių

    Šveicarai neteko „Google“ paieškos pasirinkimo: startuoja tyrimas, kodėl ES turi daugiau teisių

    Šveicarijos konkurencijos priežiūros institucija pradėjo preliminarų tyrimą dėl „Google“ sprendimo šalyje atsisakyti vadinamojo pasirinkimo ekrano, kuris naujo „Android“ telefono nustatymo metu leidžia pasirinkti numatytąją paieškos sistemą. ES ir Europos ekonominėje erdvėje ši funkcija išliko, todėl Šveicarijos vartotojai atsidūrė kitokioje situacijoje.

    Tyrimą pradėjęs Konkurencijos komisijos sekretoriatas vertins, ar tokie pakeitimai gali būti laikomi neteisėtu konkurencijos ribojimu pagal Šveicarijos kartelių teisę. Reguliuotojas akcentuoja, kad skaitmeninėse rinkose numatytieji nustatymai dažnai nulemia vartotojų pasirinkimą, todėl jų pakeitimai gali turėti realų poveikį konkurentų matomumui.

    „Numatytieji nustatymai skaitmeninėse rinkose vaidina lemiamą vaidmenį, o šios funkcijos panaikinimas gali sumažinti konkuruojančių paieškos sistemų matomumą ir padidinti kliūtis patekti į rinką“, – teigiama Šveicarijos konkurencijos institucijos pranešime.

    Kodėl Šveicarijoje taisyklės kitokios?

    Esminis skirtumas tas, kad Šveicarija nėra nei Europos Sąjungos, nei Europos ekonominės erdvės narė, todėl jai netaikomas Skaitmeninių rinkų aktas. Būtent šis teisės aktas ES įtvirtino pareigą didžiosioms platformoms užtikrinti pasirinkimo ekranus ir sudaryti sąlygas lengvai pakeisti numatytuosius nustatymus.

    Pasirinkimo ekranas „Android“ įrenginiuose ES atsirado po Europos Komisijos antimonopolinės bylos, kai „Google“ įsipareigojo suteikti vartotojams galimybę rinktis numatytąją paieškos sistemą. Vėliau Skaitmeninių rinkų aktas šią praktiką sustiprino, o „Google“ priskirta vadinamųjų vartų saugotojų kategorijai, todėl reikalavimai buvo dar labiau išplėsti.

    Šveicarijos valdžios institucijos anksčiau viešai svarstė, kad didieji užsienio vartų saugotojai greičiausiai taikys ES standartus ir Šveicarijoje, nes rinkų diferencijavimas neatsipirktų. „Google“ sprendimas atsisakyti pasirinkimo ekrano tapo praktiniu testu šiai prielaidai ir atvėrė klausimą, ar Šveicarijai reikalingi atskiri įpareigojimai.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai?

    Konkurencijos institucijos požiūriu, pasirinkimo ekrano nebuvimas gali sustiprinti „Google“ paieškos pozicijas vien dėl numatytojo nustatymo, o ne dėl sąmoningo vartotojo pasirinkimo. Skaitmeninėse rinkose tai laikoma jautria tema, nes vartotojai dažnai nekeičia pradinių nustatymų net ir turėdami alternatyvų.

    Preliminarus tyrimas turėtų atsakyti, ar yra pagrindo pradėti formalią konkurencijos bylą. Jei būtų nustatyta, kad sprendimas riboja konkurenciją, Šveicarijos reguliuotojas galėtų siekti įpareigojimų atkurti pasirinkimo mechanizmus arba taikyti kitas priemones, kurios mažintų numatytųjų nustatymų įtaką rinkai.

    Tuo pat metu Šveicarija rengia platformų reguliavimo pokyčius: Federalinė taryba buvo pradėjusi konsultacijas dėl įstatymo, orientuoto į komunikacijos platformų ir paieškos sistemų veiklos skaidrumą. Vis dėlto numatoma kryptis labiau siejama su turinio moderavimu ir skaidrumu, o ne su numatytųjų nustatymų taisyklėmis, todėl šis atvejis gali likti už būsimo reguliavimo ribų.

  • „Apple“ kaltina ES dėl naujos Siri su DI: Europos Komisija atkerta – kliūčių nėra

    „Apple“ kaltina ES dėl naujos Siri su DI: Europos Komisija atkerta – kliūčių nėra

    Naujoji Siri Europoje startuos ribotai

    „Apple“ per WWDC pristatė atnaujintą Siri su dirbtinis intelektas funkcijomis, tačiau pradinis jos paleidimas Europoje bus ribotas. Bendrovė teigia, kad sprendimą lėmė Europos Sąjungos reguliavimas ir reikalavimai, kylantys iš Skaitmeninių rinkų akto.

    Pagal šį planą naujoji Siri iš pradžių nebus pasiekiama „iPhone“ ir „iPad“ įrenginiuose Europos Sąjungoje, nors „Mac“ kompiuteriuose kai kurios funkcijos gali veikti. Tai reiškia, kad dalis naudotojų naujoves pamatys vėliau nei JAV ar kitose rinkose.

    Europos Komisijos atsakymas: DMA netrukdo

    Europos Komisija, reaguodama į „Apple“ argumentus, pabrėžė, kad Skaitmeninių rinkų akte nėra nuostatų, kurios draustų bendrovei pristatyti naujus produktus ar funkcijas ES valstybėse narėse. Komisijos atstovų pozicija aiški: kliūtys, jei jos atsiranda, susijusios su tuo, kaip pati įmonė pasirengusi laikytis taisyklių.

    „Skaitmeninių rinkų akte nėra nieko, kas trukdytų „Apple“ diegti naujas funkcijas Europos Sąjungoje“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Pasak jo, vietoj to, kad būtų ieškoma suderinamų sprendimų, „Apple“ kreipėsi į Europos Komisiją dėl išimties interoperabilumo pareigoms, numatytoms DMA, ir prašė atidėjimo bent 18 mėnesių. Komisija tokio kelio nepalaiko.

    Ką tai reiškia naudotojams ir rinkai

    Ribojimai labiausiai palies „iPhone“ ir „iPad“ naudotojus, o netiesiogiai ir „Apple Watch“, nes laikrodžio funkcijos dažnai priklauso nuo susieto telefono galimybių. Praktikoje tai gali reikšti, kad naujesnės balso asistento galimybės Europoje įsitvirtins vėliau, o funkcionalumas skirsis priklausomai nuo įrenginio.

    Panašus scenarijus jau buvo matytas diegiant „Apple Intelligence“, kai dalis funkcijų Europoje startavo nevienodai skirtingose platformose. Tokia fragmentacija tampa vis dažnesnė, kai pasauliniai technologijų gamintojai bando suderinti greitą DI naujovių plėtrą su griežtėjančiais privatumo, konkurencijos ir platformų atvirumo reikalavimais.

    Skaitmeninių rinkų aktas didžiosioms platformoms, vadinamiesiems vartų saugotojams, numato pareigas, susijusias su sąžininga konkurencija ir didesniu paslaugų suderinamumu. „Apple“ atveju jautriausios sritys paprastai siejamos su operacinės sistemos funkcijomis, prieiga prie tam tikrų sąsajų ir trečiųjų šalių sprendimų integracija, todėl kiekviena nauja giliai į sistemą įsišaknijusi DI funkcija tampa ir teisiniu, ir techniniu išbandymu.

  • Naujoji „Apple“ Siri su DI šokiruoja: lietuvių kalbos nėra, o naudotis galės tik keli

    Naujoji „Apple“ Siri su DI šokiruoja: lietuvių kalbos nėra, o naudotis galės tik keli

    Per WWDC 2026 pristatytame iOS 27 atnaujinime „Apple“ pagaliau parodė atnaujintą Siri su DI, kuri turėtų gerokai praplėsti balso asistentės galimybes. Tačiau daliai vartotojų entuziazmą greitai atšaldo dvi kliūtys: lietuvių kalbos palaikymo vis dar nėra, o prieiga prie funkcijų – ribojama.

    Naujoji Siri kuriama jau ne vienerius metus, o apie ambicingesnę jos versiją bendrovė kalbėjo ir anksčiau, tačiau realus perėjimas prie generatyvaus DI sprendimų užtruko. iOS 27 Siri žadama geresnė užduočių supratimo logika, asmeninis kontekstas ir gilesnė integracija su programomis, kad komandas būtų galima vykdyti tiksliau ir su mažiau rankinių veiksmų.

    Kas iš tiesų pasikeitė?

    „Apple“ pabrėžia, kad Siri su DI turėtų geriau suprasti sudėtingesnes užklausas, sekti dialogo kontekstą ir pasiūlyti daugiau automatizavimo kasdienėse situacijose. Praktikoje tai reiškia ne tik atsakymus į klausimus, bet ir veiksmų grandines, kai asistentė pati suderina kelis žingsnius tarp skirtingų programų.

    Dar vienas pokytis – DI funkcijų veikimas įvairiuose „Apple“ įrenginiuose. Dalį užduočių ketinama apdoroti pačiame įrenginyje, o sudėtingesnėms užklausoms gali būti naudojami debesijos sprendimai, priklausomai nuo funkcijos, regiono ir techninių reikalavimų.

    Lietuvių kalbos vis dar nėra

    Nepaisant lūkesčių, Siri su DI šiuo metu nepasiūlo lietuvių kalbos palaikymo. Tai reiškia, kad vartotojams Lietuvoje, net ir turint suderinamą įrenginį, natūralus naudojimas lietuviškai išlieka neįmanomas, o realiai tenka pereiti prie anglų ar kitų palaikomų kalbų.

    Tokie ribojimai nėra naujiena: „Apple“ tradiciškai naujas kalbas diegia etapais, o mažesnėms rinkoms palaikymas dažnai atsiranda vėliau. Vis dėlto iOS 27 kontekste tai ypač krinta į akis, nes Siri su DI pristatoma kaip viena svarbiausių metų naujovių.

    Prieinamumas ribojamas ir dėl Europos Sąjungos

    „Apple“ nurodo, kad dalies DI funkcijų diegimą Europoje komplikuoja reguliaciniai klausimai, susiję su Europos Sąjungos Skaitmeninių rinkų aktu. Dėl to iPhone ir iPad vartotojai Europos Sąjungoje gali susidurti su vėlavimu ar ribotu funkcionalumu, net jei techninės įrenginio galimybės atitinka reikalavimus.

    „Tikimės, kad ateityje Siri su DI bus prieinama Europos Sąjungoje, tačiau šiuo metu neturime aiškaus prieinamumo grafiko iOS ir iPadOS sistemose“, – sakė Craigas Federighi.

    Tuo pat metu „Apple“ signalizuoja, kad kituose įrenginiuose, pavyzdžiui, kompiuteriuose „Mac“ ar „Vision Pro“, prieiga gali skirtis. Vartotojams tai reiškia nevienodą patirtį tarp platformų ir papildomą neapibrėžtumą planuojant atnaujinimus.

    Be regiono ribojimų, dalis DI galimybių priklauso ir nuo techninių parametrų, pavyzdžiui, atminties kiekio ar konkrečių modelių. Todėl net ir išleidus iOS 27, ne visi suderinami iPhone automatiškai gaus pilną Siri su DI funkcijų paketą.

  • ES Teismas panaikino „Meta“ „Facebook Marketplace“ vartininko statusą: ką tai keičia Komisijai

    ES Teismas panaikino „Meta“ „Facebook Marketplace“ vartininko statusą: ką tai keičia Komisijai

    Bendrasis Europos Sąjungos Teismas panaikino Europos Komisijos sprendimo dalį, kuria „Meta“ platformai „Facebook Marketplace“ buvo suteiktas vadinamasis vartininko statusas pagal Skaitmeninių rinkų aktą. Teismas nusprendė, kad Komisija nepakankamai aiškiai ir konkrečiai pagrindė tokį įvertinimą.

    Sprendimas priimtas Liuksemburge, o byla susijusi su Komisijos 2023 metais priimtu paketu, kuriuo „Meta“ buvo priskirta prie vartininkų dėl kelių paslaugų. „Meta“ ginčijo vartininko žymą būtent dėl „Messenger“ ir „Marketplace“.

    Ką reiškia vartininko statusas?

    Skaitmeninių rinkų akte vartininku laikoma didelė platforma, kuri tampa esminiu „įėjimo tašku“ verslams pasiekti vartotojus internete. Tokios platformos gali daryti lemiamą įtaką konkurencijai, nes nustato taisykles, kaip kiti dalyviai pasiekia pirkėjus.

    Teismas pabrėžė, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl „Marketplace“, neįvertino dalies naujos informacijos apie 2023 metais atliktus paslaugos pakeitimus. Dėl to institucija, teismo vertinimu, pernelyg rėmėsi ankstesnių metų veiklos duomenimis ir nepateikė pakankamai konkrečios analizės, kaip „Marketplace“ veikė po pakeitimų.

    „Komisija nepakankamai pagrindė, kodėl po pakeitimų „Marketplace“ vis dar atitinka vartininko kriterijus“, – nurodė teismas.

    Kodėl praktinis poveikis ribotas?

    Nors sprendimas Komisijai politiškai reikšmingas, jo tiesioginis poveikis rinkai ribotas. Priežastis paprasta: Komisija jau 2025 metų balandį buvo išbraukusi „Marketplace“ iš vartininkų sąrašo, nes po „Meta“ pakeitimų paslauga, institucijos vertinimu, nebeatitiko verslo naudotojų ribų, reikalingų vartininko statusui.

    Todėl teismo nutartis daugiausia yra procedūrinio pobūdžio ir susijusi su tuo, kaip sprendimas buvo argumentuotas. Vis dėlto ji gali turėti ilgalaikių pasekmių, nes kelia klausimų dėl Komisijos pradinių vertinimų tikslumo ir gebėjimo atlaikyti didžiųjų technologijų bendrovių teisinius ginčus.

    „Messenger“ statusas liko galioti

    Teismas paliko galioti sprendimą, kad „Meta“ išlieka vartininke per „Messenger“. Tai reiškia, kad bendrovei ir toliau taikomos Skaitmeninių rinkų akto pareigos, kurios gali keisti paslaugos veikimą, įskaitant reikalavimus dėl sąveikumo su kitomis žinučių programėlėmis.

    Toks reikalavimas teoriškai gali sudaryti prielaidas, kad skirtingų platformų naudotojai ateityje galėtų susisiekti tarpusavyje neperšokdami į kitą programėlę, jei bus įgyvendinti techniniai ir saugumo sprendimai. Komisijai tai išlieka vienu jautriausių ir daugiausia diskusijų keliančių DMA elementų.

    Teismas taip pat aiškiai atskyrė, kad „Marketplace“ atveju jis nesprendė, ar paslauga iš esmės negalėtų būti laikoma vartininke. Buvo konstatuota, kad Komisija savo argumentus pateikė nepakankamai tvirtai, o tai palieka galimybę ateityje statusą svarstyti iš naujo, jei pasikeistų rodikliai ir būtų tinkamai atlikta analizė.

    Pagal Skaitmeninių rinkų aktą už pareigų nevykdymą gali būti skiriamos labai didelės baudos, siekiančios iki 10 proc. pasaulinės metinės apyvartos, o pakartotinių pažeidimų atveju iki 20 proc. Toks reguliavimo modelis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vartininko statuso suteikimas ir jo pagrindimas teismuose tampa strategiškai svarbus tiek Komisijai, tiek technologijų bendrovėms.

    2025 metų balandžio 23 dieną Europos Komisija „Meta“ skyrė 200 milijonų eurų baudą dėl DMA reikalavimų pažeidimų, susijusių su bendrovės taikytu sutikimo arba mokėjimo modeliu. Tą pačią dieną atskirai buvo nubausta ir „Apple“, kas parodė, kad Komisija siekia aktyviai taikyti naująjį reguliavimą praktikoje.

    Ši byla, nors ir su ribotu praktiniu efektu „Marketplace“ atžvilgiu, tampa svarbiu precedentu: ji signalizuoja, kad teismai tikrins ne tik politinę reguliavimo logiką, bet ir Komisijos atliktos analizės detales. Tuo pačiu „Meta“ tai suteikia aiškesnį „žemėlapį“, kokių argumentų trūko, jei ateityje statusas būtų svarstomas dar kartą.

  • „Apple“ apie DMA: Europos Komisijos reikalavimai atverti „iPhone“ ekosistemą kelia saugumo rizikų

    „Apple“ kritikuoja Europos Komisijos požiūrį į Skaitmeninių rinkų aktą (DMA) ir sako, kad privalomas didesnis „iPhone“ ekosistemos atvėrimas trečiosioms šalims gali silpninti įrenginių saugumą. Bendrovės teigimu, kai kurios technologijos ir funkcijos iki šiol buvo ribojamos dėl privatumo ir apsaugos argumentų.

    DMA taikomas vadinamiesiems vartų sargams, didžiausioms skaitmeninėms platformoms, kurios kontroliuoja svarbius vartotojų ir verslo prieigos kanalus. Pagrindinis šio reguliavimo tikslas – mažinti priklausomybę nuo uždarų ekosistemų, skatinti konkurenciją ir užtikrinti sąžiningesnes taisykles programėlių kūrėjams bei paslaugų teikėjams.

    Kas yra DMA ir ko siekia Komisija

    Europos Komisija, vertindama pirmuosius DMA taikymo metus, pabrėžia, kad pasirinkta kryptis iš esmės atitinka tikslus. Komisijos vertinimu, dalis rinkos dalyvių vis dar ieško būdų formaliai įvykdyti reikalavimus, bet išlaikyti ankstesnę kontrolę, todėl akcentas vis labiau krypsta į vykdymo užtikrinimą.

    DMA numato pareigas, susijusias su sąžiningu programėlių platinimu, mokėjimų pasirinkimu, prieiga prie tam tikrų sistemos funkcijų ir sąveikumu. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą tokioms bendrovėms kaip „Apple“ leisti alternatyvius platinimo ar integracijos scenarijus, kurie anksčiau buvo ribojami arba neįmanomi.

    „Apple“ argumentas: daugiau prieigos, daugiau atakos taškų

    „Apple“ viceprezidentas produktų ir reguliavimo klausimais Kyle Andeer interviu Lenkijos leidiniui „Rzeczpospolita“ teigė, kad bendrovė „iš esmės nerimauja“ dėl to, kaip Europos Komisija aiškina sąveikumo mandatą. Pasak jo, ypač daug klausimų kelia konkurencijos politiką prižiūrinčios Komisijos struktūros pozicija.

    „Yra technologijų ir funkcijų, prie kurių arba nesuteikiame prieigos dėl esminių privatumo ir apsaugos nuogąstavimų, arba prieigą ribojame, nes nerimaujame, kas nutiktų, jei jos būtų atvertos visiems“, – sakė Kyle Andeer.

    Bendrovės logika paprasta: kuo daugiau išorinių integracijų ir kuo platesnis priėjimas prie sistemos komponentų, tuo daugiau potencialių silpnų vietų, kurias gali išnaudoti kenkėjiškos programos ar duomenų rinkimo schemos. „Apple“ taip pat nuosekliai teigia, kad uždaras modelis leidžia griežčiau kontroliuoti programėlių patikrą ir sumažinti sukčiavimo riziką.

    Komisijos pozicija: vartotojų teisės ir konkurencija

    Europos Komisija viešai kartoja, kad vartotojų privatumas ir saugumas neturi būti pretekstas nepagrįstiems konkurencijos ribojimams. ES institucijos akcentuoja, kad reguliavimas skirtas ne silpninti apsaugą, o užtikrinti, kad dominuojančios platformos nesudarytų dirbtinių barjerų konkurentams ir kūrėjams.

    Todėl ginčo esmė persikelia į praktinį klausimą: kokiu mastu galima didinti sąveikumą ir pasirinkimo laisvę, kartu išlaikant realiai patikimą saugumo architektūrą. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kaip Komisija interpretuos konkrečias pareigas ir kokių techninių sprendimų pareikalaus iš „Apple“.

    Vartotojams šis konfliktas gali turėti apčiuopiamų pasekmių: nuo didesnio paslaugų pasirinkimo ir alternatyvų iki naujų saugumo rekomendacijų bei papildomų nustatymų, kuriuos teks suprasti ir valdyti patiems. Kova tarp reguliuotojų ir didžiųjų technologijų bendrovių dėl DMA įgyvendinimo, tikėtina, bus vienas svarbiausių ES skaitmeninės politikos testų artimiausiais metais.