CP v2

Tag: Skaitmenizavimas

  • TPDRIS naujovė keičia žaidimo taisykles: SSVA įdiegė funkciją, kuri sutaupys laiko ir nervų

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), atliekanti Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS) tvarkytojo funkcijas, pranešė apie atnaujintą vienos paslaugos funkcionalumą. Pokytis susijęs su paslauga „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas“.

    Nuo šiol TPDRIS naudotojams atsirado papildoma galimybė prašymą grąžinti tikslinimui. Tai reiškia, kad prašymą nagrinėjanti institucija, pastebėjusi trūkumų, gali ne atmesti dokumentų, o paprašyti juos patikslinti, aiškiai nurodant, kas turi būti pataisyta.

    Kas pasikeitė sistemoje

    SSVA nurodo, kad institucijų darbuotojams sistemoje pateikiamas atskiras veiksmas, leidžiantis grąžinti prašymą tikslinimui. Pareiškėjui tai suteikia daugiau aiškumo, nes trūkumai įvardijami konkrečiai, o pats procesas tampa labiau prognozuojamas.

    Grąžinus prašymą tikslinimui, pareiškėjas informuojamas sisteminiu pranešimu. Jei asmens profilyje įjungtas pranešimų siuntimas elektroniniu paštu, informacija papildomai pasiekia ir nurodytą el. pašto adresą.

    Kodėl tai svarbu gyventojams ir verslui

    Žemės naudojimo paskirties ar būdo keitimas dažnai reikalingas tiek individualiems savininkams, planuojantiems statybas ar sklypo panaudojimą, tiek verslui, vystančiam projektus. Praktikoje procesą neretai sulėtina techniniai netikslumai ar neišsamūs dokumentai, todėl galimybė greitai patikslinti prašymą gali sumažinti bereikalingų pakartotinių teikimų skaičių.

    SSVA teigimu, atnaujinimas įdiegtas reaguojant į naudotojų pastebėjimus ir orientuotas į biurokratinės naštos mažinimą. Tokie sprendimai atitinka bendrą viešojo sektoriaus skaitmenizavimo kryptį, kai procesai sistemose siekiami tvarkyti aiškiau, skaidriau ir su mažiau rankinių veiksmų.

    Terminas, kurio geriau nepraleisti

    SSVA pabrėžia, kad gavus prašymą tikslinimui, būtina reaguoti laiku. Jei nurodyti trūkumai neištaisomi ir prašymas pakartotinai nepateikiamas vertinimui per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, jis tampa nebenagrinėjamas.

    Tokiu atveju pareiškėjui tenka teikti naują prašymą nuo pradžių, todėl rekomenduojama reguliariai sekti pateiktų prašymų būseną TPDRIS sistemoje. SSVA taip pat ragina iš anksto įsijungti pranešimus, kad informacija apie pasikeitusią prašymo būklę pasiektų kuo operatyviau.

  • Vilkaviškio rajono kapinės persikėlė į internetą: 183 vietas dabar rasite platformoje „CEMETY“

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pranešė įgyvendinusi kapinių skaitmeninimo projektą, kuris gyventojams atveria vieningą rajono kapinių duomenų bazę. Nuo šiol visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės pasiekiamos skaitmeninėje platformoje „CEMETY“.

    Skaitmeninimas reiškia, kad gyventojai gali lengviau surasti artimųjų kapavietes, patikrinti su laidojimu susijusią informaciją ir greičiau susiorientuoti kapinių teritorijose. Savivaldybė akcentuoja, kad tokia sistema kartu leidžia tikslinti registrus ir efektyviau administruoti kapinių priežiūrą.

    Paslaugos perkeltos į nuotolį

    Pasak savivaldybės, dalį laidojimo administravimo paslaugų galima užsisakyti nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Taip gyventojams sudaroma galimybė kreiptis dėl leidimų ir pažymų, susijusių su laidojimu, kapavietės tvarkymu ar duomenų atnaujinimu.

    Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes savivaldybės vis dažniau skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, siekdamos trumpinti aptarnavimo laiką ir mažinti klaidų tikimybę duomenų apskaitoje. Praktikoje tai reiškia mažiau vizitų į įstaigas ir aiškesnę informaciją gyventojams, ypač tvarkant dokumentus po artimojo mirties.

    Gyventojai kviečiami tikrinti duomenis

    Savivaldybė ragina gyventojus prisijungti prie „CEMETY“ ir patikrinti artimųjų kapaviečių įrašus. Jei pastebimi netikslumai, prašoma apie juos pranešti savivaldybei, kad duomenys būtų patikslinti.

    Tokios duomenų bazės paprastai kuriamos ne tik patogumui, bet ir ilgalaikiam informacijos išsaugojimui, kai dalis senesnių kapaviečių duomenų būna fragmentiški. Savivaldybė pabrėžia, kad aktyvus gyventojų įsitraukimas padeda greičiau suvienodinti informaciją ir užtikrinti tikslesnį kapinių registrą.

  • KPO skaitmenizavimo paskolos: pasirašyta 53 sutartys, beveik 700 mln eurų DI ir debesijai

    Beveik 700 mln eurų skaitmenizavimui

    Lenkijos plėtros bankas Bank Gospodarstwa Krajowego pranešė pasirašęs 53 sutartis pagal KPO priemonę Skaitmenizavimo paskola. Bendra sutarčių vertė viršija 670 mln eurų, o lėšos keliauja universitetams, ligoninėms, savivaldybėms, komunalinėms įmonėms ir energetikos bendrovėms.

    Priemonė finansuojama iš Nacionalinio atkūrimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir skirta skaitmeninei transformacijai paspartinti. BGK nurodo, kad investicijos turi didinti veiklos efektyvumą, gerinti duomenų panaudojimą, automatizuoti procesus ir kelti kibernetinio saugumo lygį.

    Kur daugiausia keliauja pinigai?

    Didžiausia dalis, apie 350 mln eurų, numatyta informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrai. Tai apima didelio masto kompiuterinę įrangą, duomenų centrus, duomenų apsaugos sprendimus ir telekomunikacijų infrastruktūros modernizavimą.

    Į šią kryptį taip pat patenka išmaniosios vandens apskaitos ir tinklų stebėsenos sistemos, energijos valdymo sprendimai bei technologijos, padedančios sveikatos priežiūros įstaigoms greičiau atlikti diagnostiką ir gerinti pacientų gydymą. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su kritinės infrastruktūros atsparumu ir paslaugų prieinamumu.

    Apie 170 mln eurų skiriama pažangioms skaitmeninėms technologijoms, įskaitant duomenų apdorojimą, administracinių ir operacinių procesų skaitmeninimą, kibernetinio saugumo stiprinimą ir debesijos diegimus. Šioje dalyje taip pat finansuojami sprendimai, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas, ir virtualios laboratorijos.

    Dar maždaug 155 mln eurų numatyta išmaniosioms energetikos sistemoms, įskaitant išmaniuosius tinklus ir su jais susijusias ICT platformas. Energetikos sektoriuje tokios investicijos laikomos vienu iš pagrindų efektyvesniam tinklų valdymui ir didesniam patikimumui.

    Paklausa kelis kartus viršijo biudžetą

    BGK teigimu, susidomėjimas skaitmenizavimo paskolomis gerokai viršijo programos finansavimo galimybes. Bendra pateiktų paraiškų vertė siekė apie 2 260 mln eurų, tai yra daugiau nei tris kartus viršijo lėšas, skirtas šiai priemonei.

    Toks paraiškų šuolis rodo, kad viešasis sektorius ir su juo susijusios įmonės skaitmeninimą vis dažniau traktuoja kaip būtinybę, o ne papildomą projektą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį duomenų valdymui, sistemų integralumui, kibernetinei rizikai ir paslaugų perkėlimui į debesiją.

    „Be skaitmeninės Lenkijos nesukursime ekonomikos atsparumo ir saugumo. Šis projektas parodė sinchronizacijos jėgą ir tai, kad kaip lenkai gebame bendradarbiauti ir nebijome iššūkių“, – sakė prof. Marta Postuła.

    Bank Gospodarstwa Krajowego yra Lenkijos plėtros bankas, dalyvaujantis strateginių investicijų finansavime ir priemonių, susijusių su ekonomikos transformacija, administravime. Bankas pabrėžia, kad skaitmenizavimo paskolos turėtų padėti greičiau modernizuoti paslaugas ir sustiprinti institucijų atsparumą.

  • Regionų verslui – dar 5 „Spiečiai“: nemokamos konsultacijos ir mentorystė atkeliauja į naujus miestus

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva plečiamas Inovacijų agentūros aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ tinklas. Netrukus duris atvers penkios naujos erdvės Mažeikiuose, Šakiuose, Lazdijuose, Šalčininkuose ir Anykščiuose.

    Skelbiama, kad iki metų pabaigos Lietuvoje turėtų veikti 20 „Spiečių“. Šiose erdvėse regionų verslininkams ir kuriantiems verslo idėjas gyventojams numatytos nemokamos verslo augimo paslaugos, konsultacijos ir bendruomenės renginiai.

    Pagalba verslui arčiau regionų

    Ministerija pabrėžia, kad naujų įmonių kūrimasis ir savarankiškos veiklos augimas regionuose rodo neišnaudotą potencialą už didmiesčių ribų. Todėl prioritetu įvardijama ne tik paskatinti startą, bet ir padėti jau veikiantiems verslams pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės etapą.

    „Augantis naujų verslų skaičius regionuose rodo, kad verslumo potencialas nėra sutelktas tik didžiuosiuose miestuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Pasak Inovacijų agentūros, regionuose dažnai netrūksta idėjų ir motyvacijos, tačiau augimo kliūtimi tampa praktinės žinios, pardavimų kanalai ir kontaktai. Dėl to „Spiečiuose“ didžiausias dėmesys skiriamas ne vien informavimui, bet ir nuosekliam verslo stiprinimui per individualias konsultacijas ir mentorystę.

    Kokias paslaugas žada „Spiečiai“

    „Spiečių“ veikla orientuota į augimą ir konkurencingumą, todėl akcentuojamos sritys, kurios dažniausiai lemia įmonių proveržį. Tarp jų minimi verslo valdymas, pardavimai, rinkodara, skaitmenizavimas, procesų efektyvinimas ir produktyvumo didinimas.

    „Tam reikia ne vien finansavimo, bet ir žinių, ekspertinės pagalbos, kontaktų bei galimybės mokytis iš kitų verslų patirties – „Spiečius“ suteikia būtent tokią aplinką“, – sakė Inovacijų agentūros direktorė Monika Paulė.

    Praktikoje tokios erdvės veikia kaip vietos verslo bendruomenės centrai, kur lengviau rasti mentorių, partnerių ar pirmuosius klientus. Pastaraisiais metais verslams vis svarbesnis tampa ir DI pritaikymas kasdieniuose procesuose, todėl konsultacijose dažnai ieškoma būdų, kaip automatizuoti rutiną ir greičiau priimti sprendimus.

    Atidarymai rudenį ir esamas tinklas

    Naujų erdvių atidarymo renginiai suplanuoti rudenį: Mažeikiuose rugsėjo 28 dieną, Šakiuose spalio 2 dieną, Šalčininkuose spalio 6 dieną, Anykščiuose spalio 16 dieną. Nurodoma, kad Lazdijų „Spiečiaus“ atidarymo data bus paskelbta vėliau.

    Skelbiama, kad į atidarymo renginius kviečiama vietos bendruomenė, o susitikimų metu bus pristatytos paslaugos ir galimybės prisijungti prie bendruomenės. Taip pat žadama, kad nuo renginių pradžios bus galima užmegzti kontaktus su kitais verslais ir konsultantais.

    Šiuo metu „Spiečių“ erdvės veikia Alytuje, Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Rokiškyje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine. Išplėtus tinklą penkiomis naujomis vietomis, bendras skaičius turėtų pasiekti 20.

  • Lenkijos finansų ministras G20: deregulacija, skaitmenizavimas ir dialogas su verslu turi stumti augimą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis G20 finansų ministrų susitikime Asheville, Šiaurės Karolinoje, akcentavo, kad ekonomikos augimą labiausiai spartina deregulacija, skaitmenizavimas ir glaudi valdžios partnerystė su verslu.

    Pasak ministro, Lenkija per kelis dešimtmečius nuėjo kelią nuo centralizuotai planuotos ekonomikos iki didelės rinkos ekonomikos, o augimas esą nėra atsitiktinė politikos pasekmė, bet sąmoningas tikslas, į kurį turi būti orientuotos reformos.

    Beveik 200 reformų paketas

    A. Domańskis teigė, kad 2025 metais Lenkija įgyvendino didžiausią nuo ekonominės transformacijos deregulacijos paketą, apėmusį beveik 200 reformų, rengtas įtraukiant verslo atstovus.

    Ministro žinutė G20 kontekste siejosi su platesne diskusija apie tai, kaip valstybės gali didinti produktyvumą, mažinti administracinę naštą ir pritraukti investicijų, kartu išlaikydamos finansinį stabilumą.

    Trys prioritetai G20 darbotvarkei

    Kalbėdamas apie G20 darbotvarkę, Lenkijos finansų ministras išskyrė tris kryptis: tolesnį reguliavimo supaprastinimą įmonėms, pragmatišką energetikos transformaciją bei investicijas į švietimą.

    Jis pabrėžė, kad energetikos pokyčiai turi derinti klimato tikslus su pramonės konkurencingumu ir ekonominiu saugumu, o švietimo srityje daugiau dėmesio reikėtų skirti tiksliems mokslams, technologijoms ir DI.

    „Transformacija turi atsižvelgti į visuomenę; pokyčiai turi būti vykdomi dialoge, stiprinant pasitikėjimą ir plačią paramą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ką pabrėžė JAV ir Lenkijos centrinis bankas

    Susitikime Lenkija buvo minima kaip vienas pavyzdžių, apie kuriuos kalbant siekta atverti diskusiją dėl augimo. JAV finansų ministras Scottas Bessentas, kaip skelbta, šalia Lenkijos minėjo ir kitas šalis, pateiktas kaip augimo istorijų pavyzdžiai.

    G20 kontekste pasisakė ir Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapińskis. Pagal banko pranešimą, jis taip pat akcentavo deregulacijos svarbą ir pabrėžė, kad tvariam augimui būtina centrinio banko nepriklausomybė, siejama su ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Lenkijos centrinis bankas taip pat nurodė, kad šalis, jų vertinimu, neturi ryškių išorinių disbalansų, o eksporto augimas, lydėjęs didesnį konkurencingumą, vyko kartu su didesniais realiais atlyginimais ir augančia vidaus paklausa.

  • UAB „Varėnos vandenys“ vairą perėmė nauja vadovė: žada skaitmenizaciją ir tinklų atnaujinimą

    UAB „Varėnos vandenys“ pradeda naują veiklos etapą: bendrovės vadove rugpjūčio 3 dieną oficialiai pradėjo dirbti Gerda Kanaukienė. Ji pareigas užėmė laimėjusi viešą atrankos konkursą, o savo prioritetus sieja su strateginių projektų įgyvendinimu ir atviresniu bendravimu su gyventojais.

    Naujoji vadovė pabrėžia, kad pagrindinis tikslas išlieka patikimas ir nenutrūkstamas kokybiško geriamojo vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros modernizavimas. Pasak jos, artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas tinklų renovacijai, avarijų prevencijai ir tvaresniems aplinkosaugos sprendimams.

    „Ateinu su aiškia vizija – tęsti pradėtus darbus, UAB „Varėnos vandenys“ paversti modernia, efektyvia ir klientui atvira bendrove. Gyventojai turi gauti ne tik švarų vandenį, bet ir kokybišką aptarnavimą“, – sakė G. Kanaukienė.

    Vandentvarkos sektoriuje pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojami du lygiagrečiai tikslai: infrastruktūros atsparumas ir paslaugų skaitmenizavimas. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį nuotolinei apskaitai, gedimų diagnostikai, greitesniam klientų aptarnavimui ir tikslesniam tinklų būklės vertinimui, kad būtų mažinami vandens nuostoliai ir gedimų rizika.

    G. Kanaukienė vandentvarkos projektų valdyme dirba ne vienerius metus: nuo 2015 metais ji vadovavo šios bendrovės Plėtros ir projektų valdymo skyriui, o nuo 2023 metais birželio mėnesio ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas. Bendrovė tikisi, kad sukaupta patirtis padės sparčiau įgyvendinti suplanuotus atnaujinimo darbus ir gerinti paslaugų kokybę Varėnos rajono gyventojams.

  • Vilkaviškio rajono kapinės persikėlė į „CEMETY“: kaip per kelias minutes rasti kapavietę internete

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pranešė užbaigusi kapinių skaitmeninimo projektą, kurio metu sukurta ir gyventojams atverta rajono kapinių duomenų bazė. Nuo šiol visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės pasiekiamos per skaitmeninę platformą „CEMETY“.

    Skaitmeninimas orientuotas į praktinę naudą: gyventojams tampa paprasčiau rasti artimųjų kapavietes, pasitikrinti pagrindinius įrašus ir sumažinti situacijų, kai informacijos tenka ieškoti vietoje. Savivaldybė taip pat akcentuoja, kad duomenų bazė padeda efektyviau administruoti laidojimo paslaugas ir susijusius procesus.

    Kas keičiasi gyventojams

    Skaitmeninėje sistemoje informacija pateikiama taip, kad kapavietės paieška būtų kuo greitesnė ir aiškesnė, ypač tiems, kurie retai lankosi kapinėse arba gyvena kitame mieste ar užsienyje. Tokie sprendimai pastaraisiais metais sparčiai plinta savivaldybėse, nes mažina administracinę naštą ir didina paslaugų prieinamumą.

    Savivaldybė ragina gyventojus užsukti į „CEMETY“ ir peržiūrėti artimųjų kapaviečių duomenis. Pastebėjus netikslumų, prašoma informuoti savivaldybę nurodytu elektroninio pašto adresu, kad įrašai būtų patikslinti.

    Paslaugos per Elektroninius valdžios vartus

    Dalį su laidojimu susijusių procedūrų galima tvarkyti nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Tai aktualu tais atvejais, kai dokumentus reikia sutvarkyti greitai, o atvykti į savivaldybę nėra galimybių.

    Gyventojams sudaryta galimybė elektroniniu būdu kreiptis dėl leidimo laidoti, gauti pažymą apie palaidojimo vietą ir laiką, taip pat teikti prašymus dėl ekshumavimo ir palaikų perkėlimo. Taip pat numatytos paslaugos, susijusios su leidimais įrengti ar remontuoti kapavietę, atsakingo asmens registravimu ir kapavietės identifikavimu.

    Kodėl kapinių duomenys skaitmeninami?

    Kapinių skaitmeninimo esmė nėra vien patogesnė paieška internete. Toks sprendimas leidžia nuosekliau tvarkyti registrus, lengviau atnaujinti informaciją, greičiau reaguoti į gyventojų užklausas ir sumažinti klaidų tikimybę, kai duomenys saugomi tik popieriniuose žurnaluose.

    Savivaldybė kviečia aktyviau naudotis elektroninėmis paslaugomis ir skaitmenine kapinių sistema, nes tai padeda taupyti laiką ir gyventojams, ir administracijai. Tikimasi, kad augant naudojimui, duomenų tikslumas ir paslaugų kokybė dar labiau gerės.