Žemutinėje Bavarijoje, Großköllnbach vietovėje, archeologai aptiko maždaug 7 000 metų senumo žmogaus skeletą, kurio padėtis kape kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Radinys išryškėjo statyboms ruošiamoje teritorijoje, kur penkias savaites vykę tyrimai atskleidė apie 150 skirtingų objektų ir senos gyvenvietės pėdsakų.
Tyrėjų dėmesį pirmiausia patraukė ne pats datavimas, o tai, kaip buvo išsidėsčiusios galūnės. Toks išdėstymas neatitinka įprastų ankstyvųjų Vidurio Europos žemdirbių laidosenos tradicijų, todėl svarstoma, ar tai buvo sąmoningas veiksmas, ar vėlesnių procesų pasekmė.
Laidosena, kuri neatitinka normos
Šiam laikotarpiui dažnai siejama linijinės juostinės keramikos kultūra, kurios kapuose mirusieji neretai gulėdavo susirietę, ant šono, kojomis pritrauktomis prie liemens. Großköllnbach atvejis kitoks: viena koja buvo sulenkta ypač aštriu kampu, kita labiau atversta į šoną, o bendra poza atrodo nenatūrali.
Archeologai neatmeta, kad tai galėjo būti išskirtinė laidojimo forma, susijusi su bendruomenės papročiais ar konkrečia situacija. Kita versija paprastesnė: duobė galėjo būti iškasta ne kapui, o kitai ūkinei paskirčiai, o žmogus palaidotas vėliau.
Tokį aiškinimą stiprina pati duobės sandara: jos dugnas apibūdinamas kaip nelygus ir nuožulnus, o ne lygus ir kruopščiai paruoštas, kaip dažniau būdinga tipiniams kapams. Jei kūnas pateko į nuožulnią ertmę, per laiką jis galėjo nuslysti, o kaulai pasislinkti, ypač minkštoje molingoje žemėje.
Mįslė dėl kaklo slankstelių
Dar viena detalė, kurią mokslininkai įvardija kaip ypač svarbią, yra aiški kaklo slankstelių deformacija. Kol kas neatsakyta, ar ji susiformavo žmogui dar gyvam dėl ligos, traumos ar anatominių ypatybių, ar atsirado jau po mirties, kūnui ir kaulams judant kapo aplinkoje.
Tokiais atvejais įprastai atliekami antropologiniai ir paleopatologiniai tyrimai, o esant galimybei taikomi ir modernūs metodai, pavyzdžiui, kaulų skenavimas bei izotopų analizė. Šie tyrimai gali padėti atskirti, kas yra gyvenimo metu patirtų pokyčių pasekmė, o kas susiję su laidojimo aplinkybėmis ir dirvožemio poveikiu.
Šalia kapo aptikta ankstyvųjų žemdirbių gyvenvietė
Tyrimų teritorijoje rasta ir platesnės ankstyvųjų ūkininkų gyvenvietės pėdsakų. Archeologai užfiksavo trijų didelių ilgųjų namų kontūrus, taip pat židinių bei molinių kupolinių krosnių liekanas, kurių dugnai, kaip nurodoma, buvo izoliuojami tankiai sudėtais smulkiais akmenukais.
Be to, aptiktos akmeninės plokštės, kurios, tikėtina, buvo naudotos grūdams trinti. Tyrėjai spėja, kad akmuo galėjo būti atgabentas iš teritorijų už Dunojaus arba iš Bavarijos miško regiono, o tai, jei pasitvirtins, papildytų įrodymus apie žaliavų judėjimą didesniais atstumais jau neolito laikotarpiu.
Specialistų teigimu, tokie radiniai svarbūs ne tik dėl pačios sensacijos, bet ir dėl konteksto: netipinė laidosena gali atskleisti socialinę struktūrą, vietines tradicijas ar net konfliktų pėdsakus. Kol bus baigti tyrimai, Großköllnbach skeletas išlieka viena įdomiausių pastarojo meto archeologinių mįslių Vokietijoje.